2021-11-17 Nr. AB-24119-3-61-3-02853-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-718-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02853-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai biudžetinės įstaigos Lietuvos kelių policijos tarnybos bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė skundą teismui, kuriuo prašė nustatyti ir priteisti iš Lietuvos kelių policijos tarnybos neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas savo reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad dėl jo išsakytos kritikos policijos pareigūnams jo atžvilgiu nepagrįstai pradėtas administracinis persekiojimas (policijos pareigūnų surašytą administracinio nusižengimo protokolą vėliau panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismas). Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų jis patyrė išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją (dėl to, kad už pilietinę iniciatyvą patyrė valdžios sankciją), nerimą (laukdamas teismo sprendimo), pažeminimą (laikomas teisės pažeidėju). Be to, patyrė nepatogumą – turėjo savo jėgomis rengti skundą, dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėjas pabrėžė, kad nustatyti neturtinės žalos dydį yra teismo funkcija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str.). Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teigė, kad tikslios prašomos priteisti neturtinės žalos sumos nenurodymas skunde neužkerta kelio pradėti administracinę teiseną. Pasak pareiškėjo, atsakovai žalą padarė bendrais veiksmais, todėl jų atsakomybė yra solidari. Vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas nurodė, kad turi teisę pasirinkti, iš ko reikalauti žalos ir prašo ją priteisti iš Lietuvos kelių policijos tarnybos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo reikalavimą, nurodant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Teismas vertino, kad neturtinės žalos dydžio nenurodymas neleidžia nustatyti administracinės bylos nagrinėjimo ribų, atskleisti siekiamų apginti teisių ar teisėtų interesų bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą.

Pareiškėjas pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su teismo nustatytais trūkumais ir skundo reikalavimų netikslins. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog neturtinės žalos dydžio nenurodymas nėra kliūtis priimti skundą. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad skunde prašė ne tik priteisti, bet ir nustatyti neturtinę žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo A. S. skundą laikė nepaduotu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 33 str. 1 d.), pareiškėjui nepašalinus 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

III. Pareiškėjas A. S. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas teigia, kad su skundžiama nutartimi nesutinka. Anot jo, pateiktas skundas yra tikslus. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konkretus neturtinės žalos dydis nenurodytas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nepagrįstai nenurodė nesutikimo motyvų.

Pareiškėjo teigimu, reikalaudamas nurodyti neturtinės žalos dydį, teismas spendžia pareiškėjui procesinius spąstus: jei jis nurodys per mažą žalos dydį, teismas jo nepriteis, jei nurodys per didelį žalos dydį, skundas bus patenkintas iš dalies. Pareiškėjas nurodo, kad jis gali patirti atsakovo atstovavimo išlaidas, kurios bus didesnės už priteistą atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. S. skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, jam nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Minėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją nurodyti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nes neturtinės žalos dydžio nenurodymas neleidžia nustatyti administracinės bylos nagrinėjimo ribų, atskleisti siekiamų apginti teisių ar teisėtų interesų bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Pareiškėjui nenurodžius konkrečios neturtinės žalos dydžio, teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Pareiškėjas nesutinka, kad neturtinės žalos dydžio nurodymas yra skundo trūkumas, užkertantis kelią administracinei teisenai, vadovaudamasis jo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pateikia nesutikimo su ginčijama nutartimi motyvus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Įvertinusi skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, atskirojo skundo bei skundžiamos nutarties turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė skundo trūkumą (nurodyti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį), o, pareiškėjui neištaisius skundo trūkumo, pagrįstai skundą laikė nepaduotu. Pažymėtina, kad visoms proceso šalims turi būti aiškios skundo ribos. Priešinga proceso šalis turi žinoti, koks reikalavimas teikiamas teismui, ir turėti galimybę pateikti teismui išsamų atsiliepimą, atsiliepiant į visas skunde nurodomas aplinkybes, taip pat pasisakant ir dėl prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio. Priešingas teisės normų, reglamentuojančių skundo priėmimą, aiškinimas sudarytų prielaidas neužtikrinti sąžiningo proceso, sukurtų teisinio netikrumo ir neaiškumo būseną kitai proceso šaliai, sudarytų sąlygas teismui priimti siurprizinį teismo procesinį sprendimą.

Pareiškėjas, atskirajame skunde teigdamas, kad neturtinės žalos dydžio nenurodymas nėra kliūtis priimti skundą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-960-822/2017. Pažymėtina, kad minėtoje administracinėje byloje pareiškėjos patikslintas skundas buvo paduotas dėl kitokio pobūdžio reikalavimų nei nagrinėjamoje byloje, šių bylų aplinkybės skiriasi, jos nėra tapačios. Pagal vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-662/2018; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eAS-501-756/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-594-520/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-1062/2021 ir kt.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju neturtinės žalos dydžio nenurodymas skunde laikytinas esminiu skundo trūkumu, o šio trūkumo nepašalinimas yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pažymėtina, kad nei ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, nei ši apeliacinio teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė