2016-05-04 Nr. AB-9708-3-63-3-00150-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-482-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00150-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K., atstovaujamo advokato M. P., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K., atstovaujamo advokato M. P., skundą Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato M. P., kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (el. byla, b. l. 1), prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (4.17.)03-411 ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad minėtu sprendimu jis buvo informuotas, jog vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 136, pateikta teritorijos (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano koncepcija nebus nagrinėjama, taip pat, atsižvelgiant į 2015 m. rugpjūčio 7 d. teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 27 punktą, nutraukiama minėta sutartis ir nuo 2016 m. kovo 21 d. bus panaikinti visi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai bei sprendimai dėl nurodytos teritorijos detaliojo plano rengimo. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, o pagrindinis ir vienintelis jo argumentas yra tai, jog vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 136 1.47 punktu, teritorijoje (duomenys neskelbtini) likę želdinių plotai skirti rekreacijos, poilsio tikslams ir pripažinti svarbiais vietos bendruomenei. Tačiau pareiškėjas manė, kad nurodytos nuostatos taikymas nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas, kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija taiko dvigubus standartus. Šiame kontekste pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog atkuriant nuosavybę teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, vakarinėje ir pietinėje gretimybėje, yra laisva, neužstatyta, taip pat 2013 m. į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skundžiamame dokumente yra nurodomas kaip viena iš ribinių kraštinių, buvo atkurta nuosavybė K. P. paveldėtojams. Taigi, pareiškėjas akcentavo, kad minėtos aplinkybės rodo, jog ši teritorija 2013 m. nebuvo svarbi vietos bendruomenei ir buvo laisva, neužstatyta.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi (el. byla, b. l. 126–129) pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjo atstovui, taip pat grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taigi, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008 ir kt.).

Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad iš teismui pateikto detaliojo plano matyti, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-795 „Dėl pritarimo T. K. pasiūlymui“ pritarė planavimo iniciatoriaus pateiktam pasiūlymui inicijuoti detaliojo plano rengimą, 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. A1-893 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo“ patvirtino detaliojo plano rengimo schemą, o 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-1047 patvirtino planavimo darbų programą.

Atitinkamai 2015 m. rugpjūčio 7 d. Palangos miesto savivaldybės administracija ir pareiškėjas pasirašė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 24 straipsnio 5 dalis numato, jog detalieji planai pradedami rengti savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą dėl detaliojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Detaliųjų planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. TPĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis.

Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, kurioje numatomi konkretūs planavimo uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija (toliau – ir koncepcija) ir ar numatoma atlikti koncepcijos nepriklausomą profesinį vertinimą. Šiuo etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą (TPĮ 25 str. 2 d.).

Tuo tarpu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-1047 patvirtintos planavimo darbų programos 11 punkte numatyta, kad rengiama koncepcija, kuri šiuo atveju buvo parengta ir pateikta Palangos miesto savivaldybės administracijai. Tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija ginčijamu raštu nurodė, kad pateikta teritorijos (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano koncepcija nebus nagrinėjama. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 7 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 27 punktu, nutraukiama teritorijų planavimo inicijavimo sutartis, kadangi planuojamoje teritorijoje likę želdynų plotai skirti rekreacijos ir poilsio tikslams bei pripažinti svarbiais vietos bendruomenei pagal Palangos miesto tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 136 1.47 punktą.

Be to, pareiškėjui nurodyta, kad vadovaujantis minėtu Palangos miesto tarybos sprendimu nuo 2016 m. kovo 21 d. bus panaikinti visi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai ir sprendimai dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto, kuriuo atsisakyta nagrinėti detaliojo plano koncepciją ir pranešama, jog vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 7 d. sutarties 27 punktu, numatančiu, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai įspėjus prieš 30 kalendorinių dienų kitą šalį, bus nutraukta teritorijų planavimo inicijavimo sutartis. Taigi, teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, privalo nustatyti, ar šis raštas gali būti administracinės bylos dalyku, ar jis atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Priešingu atveju, priėmus nagrinėti skundą dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Atsižvelgęs į tai, teismas pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis teisės normų sisteminiu aiškinimu, yra padaręs išvadą, kad detaliojo plano koncepcijos tvirtinimas yra viena iš teritorijų detaliojo planavimo proceso sudedamųjų dalių.

Detaliojo plano koncepcijos parengimas ir tvirtinimas yra tarpinis dokumentas, o konkrečias teisines pasekmes sukelia būtent detalizuoti detaliojo plano sprendiniai (rėmėsi LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-208/2012, 2012 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-679/2012). Tai įvertinęs, teismas sprendė, kad šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriuo atsisakyta svarstyti koncepciją, nėra administracinis aktas, kuris sukelia konkrečias teisines pasekmes.

Atsižvelgęs į ginčijamo rašto turinį ir kontekstą, teismas kartu nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi 2015 m. rugpjūčio 7 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties 27 punkto sąlyga, numatančia, jog sutartis gali būti nutraukta vienašališkai įspėjant prieš 30 kalendorinių dienų kitą šalį, teikia informaciją, kad nutraukiama teritorijų planavimo inicijavimo sutartis ir, įvykdžius šią sąlygą, nuo 2016 m. kovo 21 d. bus panaikinti visi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai bei sprendimai dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo.

Taigi, teismo vertinimu, Palangos miesto savivaldybės administracija ginčijamame rašte aiškiai nurodė, kad konkretūs Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai dėl visos detaliojo planavimo proceso tolesnės eigos, atitinkamai ir dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties nutraukimo, bus priimti ateityje, t. y. po 2016 m. kovo 21 d. Todėl teismas pažymėjo, kad būtent šie administraciniai aktai dėl detaliojo planavimo proceso ir bus aktai, kurie sukels pareiškėjui teisines pasekmes ir galės būti skundo teismui dalyku.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 17 d. raštas Nr. (4.17.)03-411 visa jo apimtimi tiek dėl atsisakymo svarstyti koncepciją, tiek dėl pranešimo, jog bus nutraukta Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis ir panaikinti administraciniai aktai, yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris pareiškėjui sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes. Tuo tarpu materialinio pobūdžio teisines pasekmes pareiškėjui sukels Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimai dėl teritorijų planavimo proceso eigos, kuriuos Palangos miesto savivaldybės administracija nurodo priimsianti nuo 2016 m. kovo 21 d. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamo rašto teisėtumas negali būti vertinamas kaip savarankiškas reikalavimas, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas (rėmėsi LVAT 2012 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas kartu nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisinio vertinimo nekeičia ta aplinkybė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija ginčijamame rašte klaidingai nurodė, kad šis raštas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka teismui. Be to, teismas pabrėžė, kad atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas T. K., atstovaujamas advokato M. P., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (el. byla, b. l. 131), prašydamas minėtą nutartį panaikinti. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. (4.17.)03-411 sukelia jam teisines pasekmes, kadangi juo yra pradedama sutarties nutraukimo procedūra, todėl jis gali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka, tai šiame sprendime nurodė ir pati Palangos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 17 d. sprendimo (rašto) Nr. (4.17.)03-411 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Taigi, atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 17 d. sprendimas (raštas) Nr. (4.17.)03-411 negali būti administracinės bylos dalyku.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.).

Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kita vertus, nurodytos taisyklės turi būti taikomos pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., LVAT 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).

Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, siekia iškelti administracinį ginčą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 17 d. sprendimo (rašto) Nr. (4.17.)03-411, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo (planavimo iniciatoriaus) pateiktą detaliojo plano koncepciją ir pranešama, jog vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 7 d. teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 27 punktu, numatančiu, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai įspėjus prieš 30 kalendorinių dienų kitą šalį, nutraukiama teritorijų planavimo inicijavimo sutartis ir nuo 2016 m. kovo 21 d. bus panaikinti visi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai ir sprendimai dėl ginčo teritorijos detaliojo plano rengimo. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, TPĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės administracijos (planavimo organizatoriaus) atsisakymas viename iš detaliojo teritorijų planavimo proceso etapų nagrinėti pareiškėjo (planavimo iniciatoriaus) pateiktą detaliojo plano koncepciją iš esmės yra atsisakymas atlikti veiksmus, kuris tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo teisėms ir sukelia jam konkrečias teisines pasekmes, kadangi šiuo atveju užkertamas kelias tolesnei detaliojo teritorijų planavimo proceso eigai ir atitinkamai galutinio šį procesą užbaigiančio sprendimo priėmimui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad administracinis teismas įvertintų tokius savivaldybės administravimo subjekto veiksmus (neveikimą).

Kartu pabrėžtina, kad pagal TPĮ 6 straipsnio 3 dalį, priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Atitinkamai nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorę, ir pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 59–61), kurios 27 punkte įtvirtinta, jog sutartis gali būti nutraukta vienašališkai įspėjant prieš 30 kalendorinių dienų kitą šalį. Tuo tarpu ginčijamą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 17 d. sprendimą (raštą) Nr. (4.17.)03-411, kuriame, kaip minėta, be kita ko, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog nutraukiama 2015 m. rugpjūčio 7 d. teritorijų planavimo inicijavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė. Taigi, atsižvelgus į šio sprendimo (rašto) turinį, jame esančią formuluotę dėl minėtos sutarties nutraukimo, šį aktą pasirašiusį subjektą, darytina išvada, kad šis aktas pagal savo esmę ir turinį laikytinas Palangos miesto savivaldybės administracijos (planavimo organizatoriaus) sprendimu nutraukti 2015 m. rugpjūčio 7 d. teritorijų planavimo inicijavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo aspektu negali būti laikomas tik informacinio pobūdžio raštu.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (žr., pvz., LVAT 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009 ir kt.). Atitinkamai tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010), o esant būtinybei – nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 17 d. sprendimas (raštas) Nr. (4.17.)03-411 yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris pareiškėjui sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. K., atstovaujamo advokato M. P., atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo T. K., atstovaujamo advokato M. P., skundo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė