Legislator Case Law & Legislation
2013-06-26 Nr. ATPB-95-4-63-3-00538-2009-3 AI generated

2013-06-26 Nr. ATPB-95-4-63-3-00538-2009-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-06-26 Nr. ATPB-95-4-63-3-00538-2009-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutarimas

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties M. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Legislator headnote

AI generated

2013-06-26 Nr. ATPB-95-4-63-3-00538-2009-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu M. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1331 straipsnio 1 dalį skirta 300 Lt bauda už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 4 d., apie 14 val., būdamas automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoju, nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, t. y. nenurodė asmens, kuris 2009 m. spalio 14 d., 16 val. 44 min., vairavo minėtą automobilį ir viršijo leistiną greitį, duomenų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N444-01/2013

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00538-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.7; 52.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties M. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu M. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1331 straipsnio 1 dalį skirta 300 Lt bauda už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 4 d., apie 14 val., būdamas automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoju, nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, t. y. nenurodė asmens, kuris 2009 m. spalio 14 d., 16 val. 44 min., vairavo minėtą automobilį ir viršijo leistiną greitį, duomenų.

M. U. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalis ir už joje numatytos pareigos nevykdymą sankciją įtvirtinantis ATPK 1331 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai bei konstituciniams proporcingumo bei teisingumo principams. Paaiškino, kad policijos pareigūnai jam parodė tik automobilio nuotrauką, iš kurios nebuvo galima identifikuoti pažeidimo padarymo vietos, nes fotografuota ne iš stacionaraus greičio matuoklio, o iš judančio policijos automobilio, taip pat nuotraukoje nebuvo matyti jokių greitį ribojančių ženklų. Teigė, kad jo automobiliu gali naudotis tik šeimos nariai ir keli artimi giminaičiai, todėl vykdydamas policijos pareigūnų paliepimą nurodyti automobilį vairavusį asmenį, būtų priverstas duoti parodymus prieš juos, ką draudžia Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi M. U. skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokole bei teisės pažeidimo duomenų protokole užfiksuotais duomenimis ir paties M. U. paaiškinimais. Pažymėjo, kad M. U. žino, kam 2009 m. spalio 14 d. davė vairuoti savo automobilį, tačiau sąmoningai to neatskleidžia, todėl sprendė, kad teisinių prielaidų, kurios suteiktų pagrindą švelnesnės nei numatyta minimali baudos paskyrimui ar švelnesnės nuobaudos skyrimui, nėra.

II. Apeliaciniu skundu M. U. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo prašymo išreikalauti iš Institucijos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, įpareigojant Instituciją aiškiai nurodyti pažeidimo (leistino greičio viršijimo) padarymo vietą su kelio Klaipėda-Kretinga 8 km 2009 m. spalio 14 d. galiojusiais greitį ribojančiais ženklais, pažeidė ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įrodymų rinkimų pareigą bei ATPK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius. Tvirtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga, šios bylos kontekste, priešpastatoma kitai daug svarbesnei konstitucinei garantijai, įtvirtintai Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, kur pasakyta, jog draudžiama versti duoti parodymus prieš save bei savo šeimos narius ir artimus giminaičius. Pabrėžia, kad tirti administracinius teisės pažeidimus ir rinkti įrodymus yra įgalioti pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymi, kad dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pirmosios instancijos teismas priėmė atskirą, visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį. Mano, kad į jo skundo argumentus pirmosios instancijos teismas neatsakė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 8/2010 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-1337 redakcija) 20 straipsnio 2 dalis bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (1984 m. gruodžio 13 d. Nr. X-4449) 276 straipsnio 2 dalis, kiek jose nėra išlygų, leidžiančių neliudyti prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. balandžio 12 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 20 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Bylos nagrinėjimas atnaujintinas.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnis nustato, kad byla atnaujinama pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva.

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2013 m. balandžio 12 d. priėmus nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 20 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2013 m. balandžio 18 d. jį oficialiai paskelbus „Valstybės žiniose“ („Valstybės žinios“, 2013 m. balandžio 18 d., Nr. 40-1950) (Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 10 str. 1 d.), aplinkybė, kuri buvo pagrindas sustabdyti šią bylą, išnyko, todėl byla atnaujintina.

Nagrinėjamu atveju kaltinimas M. U. pareikštas dėl to, kad 2009 m. gruodžio 4 d., apie 14 val., būdamas automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoju, nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, ir nenurodė asmens, kuris 2009 m. spalio 14 d., 16 val. 44 min., vairavo minėtą automobilį bei viršijo leistiną greitį, duomenų.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 straipsnis). Siekiant paisyti šios nuostatos, administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusikaltimas (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008, N575-1471/2009). Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje (nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2010 birželio 15 d. galiojusi straipsnio redakcija) numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.

Kaip minėta, M. U. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą 2009 m. gruodžio 4 d. Pažymėtina, kad nuo 2009 m. gruodžio 4 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d. jokia administracinio poveikio priemonė pagal pareikštą kaltinimą M. U. nebuvo pritaikyta, kadangi nei Institucijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimas, nei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartis nebuvo įsigalioję. Todėl įvertinus tai, kad nuo pažeidimo padarymo yra praėję daugiau nei dveji metai ir bendrasis administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas pasibaigė dar 2011 m. gruodžio 4 d., tai, kad nėra aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 3, 4 dalys), spręsti dėl M. U. patraukimo administracinėn atsakomybėn, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui (ATPK 250 str. 7 p.), nebėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimas ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartis naikinti, o administracinio teisės pažeidimo byla M. U. atžvilgiu dėl ATPK 1331 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina. Tai įvertinus, apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju yra teisiškai nebereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsniu, 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atnaujinti bylos nagrinėjimą.

M. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. U. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė