8c97e7bf-8a89-436d-843b-e9c7ac1c86ac · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2KT-62/2012Civilinė byla Nr. 2KT-63/2012Civilinė byla Nr. 2KT-64/2012Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gegužės 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs I. K. ir V. K. 2012 m. gegužės 7 d. prašymu dėl Kauno miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-325-773/2012, Nr. 2-827-758/2012 ir Nr. 2-6124-528/2012 perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas I. K. ir V. K. praÅ¡ymas perduoti civilines bylas Nr. 2-325-773/2012, Nr. 2-827-758/2012 ir Nr. 2-6124-528/2012, kuriose nagrinėjami ginčai tarp pareiÅ¡kėjų ir Z. M., iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. PareiÅ¡kėjai teigia, kad Z. M. vieÅ¡ai iÅ¡ anksto deklaruoja jai palankiÄ bylų baigtį, ir yra įsitikinę, kad turi pagrindo tai deklaruoti, nes turi ryÅ¡ių su įtakingu buvusiu teisėsaugos darbuotoju A. N. Kauno miesto apylinkės teismas ne kartÄ priėmė pareiÅ¡kėjams nepalankius sprendimus, atmetė jų reiÅ¡kiamus nuÅ¡alinimus ir davė suprasti, kad už naudojimÄ si nuÅ¡alinimo teise gali buti skiriamos baudos.

PareiÅ¡kėjai nepasitiki ne tik konkrečias bylas nagrinėjančiais ir (ar) iÅ¡nagrinėjusiais teisėjais, bet ir Å¡io teismo pirmininku M. Å . bei jo pavaduotoja D. L. Mano, kad Kauno teismuose neįmanoma sklandžiai ir operatyviai iÅ¡nagrinėti ginčus tarp pareiÅ¡kėjų ir Z. M. PraÅ¡ymas atmestinas.Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

Bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A.

S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. PrieÅ¡ingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ , arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Tam, kad byla bÅ«tų perduota iÅ¡ vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylÄ nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo Å¡aliÅ¡kumo, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateikto praÅ¡ymo turinio galima spręsti, kad reiÅ¡kiamas nuÅ¡alinimas visiems Kauno miesto apylinkės teismo ir visų kitų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjams.

PareiÅ¡kėjų keliamos abejonės Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu yra susijusios su priimtais pareiÅ¡kėjams nepalankiais procesiniais sprendimais, t. y. – teisingumo vykdymu. Tačiau procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, ne kartÄ yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo ar atitinkamo apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.

Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos. PareiÅ¡kėjai nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų kitų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų ar Kauno apygardos teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančių įrodymų.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiÅ¡kiančio nuÅ¡alinimÄ , subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. PareiÅ¡kėjų teiginys apie Z. M. ryÅ¡ius su buvusiu teisėsaugos darbuotoju A. N., nepateikiant jokių Å¡iuo teiginiu pagrįstų su teisėjų Å¡aliÅ¡kumu susijusių įrodymų, vertinamas tik kaip subjektyvi nuomonė, kuria remiantis nėra pagrindo spręsti apie teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ ar suinteresuotumÄ konkrečių bylų baigtimi.

Taigi, pareiškėjų keliamos abejonės dėl Kauno miesto apylinkės teismo galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai ir, juo labiau, visi kiti Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjai, dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti ginčų civilinėse bylose Nr. 2-325-773/2012, Nr. 2-827-758/2012 ir Nr. 2-6124-528/2012 tarp Z. M. ir pareiškėjų I. K. bei V. K. baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl prašyme nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog tiek Kauno miesto apylinkės teisme, tiek bet kuriame kitame Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pareiškėjų nurodomos civilinės bylos gali būti nešališkai išnagrinėtos.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjų I.

K. ir V. K. praÅ¡ymas dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir visų kitų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-325-773/2012, Nr. 2-827-758/2012 ir Nr. 2-6124-528/2012 nagrinėjimo netenkintinas. Neigiamai iÅ¡sprendus teisėjų nuÅ¡alinimo klausimÄ , nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių civilinių bylų perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas n u t a r i a:

Atmesti I. K. ir V. K. praÅ¡ymÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-325-773/2012, Nr. 2-827-758/2012 ir Nr. 2-6124-528/2012 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. Teismo pirmininkas                                                                    Egidijus Žironas