2022-10-26 Nr. AB-25681-3-62-3-02047-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-388-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02047-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3 000 neturtinei žalai, patirtai laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. liepos 31 d. bei nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas teigė, kad jis Pravieniškių PN-AK atliko bausmę netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad 2020 m. liepos 29–31 dienomis ir 2020 m. rugpjūčio 7–10 dienomis jam atliekant nuobaudas baudos izoliatoriuje tris paras buvo atimta patalynė („matrasas“).

2.2. Pareiškėjo teigimu, jis buvo persekiojamas dėl to, kad atskleidžia korupcines pareigūnų veikas, be pagrindo baudžiamas, talpinamas į kamerą. Jam buvo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), todėl jis visą dieną negali sėdėti ant kieto lovos paviršiaus be čiužinio. Dėl tokių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjui pablogėjo sveikata, nes pradėjo skaudėti (duomenys neskelbtini), pablogėjo regėjimas.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-AK. Atsakovas pažymėjo, kad minkštasis inventorius nuteistiesiems kamerų tipo patalpose išduodamas tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, pareiškėjui jis taip pat buvo išduodamas nustatytu laiku.

3.2. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas, todėl jo skundas – atmestinas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad iš nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudas, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjo vertinimu, toks reguliavimas sudarė sąlygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius. Teismas nesutiko su tokiu vertinimu, kadangi nuteistųjų teisė minkštai atsisėsti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti. Teismas taip pat pažymėjo, kad patalynės paėmimas vertintinas kaip priemonė, skatinanti nuteistuosius būti aktyviems, užsiimti socialine reabilitacija, saviugda, savišvieta. Byloje nebuvo ginčo, kad čiužinys iš kamerų, kuriose pareiškėjas atliko nuobaudas skunde nurodytu laikotarpiu, buvo paimamas tik dieną.

6. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo teiginį, kad čiužinys turėjo būti paliekamas dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Teismo posėdyje duotais paaiškinimais pareiškėjas patvirtino, kad jam neįgalumas nenustatytas, taip pat nebuvo priimtos ir jokios gydytojų rekomendacijos palikti jam čiužinį dienos metu dėl sveikatos būklės. Teismui pareiškėjo pasiteiravus, ar jis kreipėsi į medikus dėl atitinkamų medikų rekomendacijų gavimo, pareiškėjas deklaratyviai nurodė, jog kreiptis beprasmiška, jo visi raštai dingsta, o su juo pačiu siekiama susidoroti. Taigi, byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių objektyvią būtinybę palikti čiužinį dienos metu kameroje dėl pareiškėjo sveikatos būklės.

7. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK, paimdami iš pareiškėjo kameros patalynę ir ją išduodami tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumo. Konstatuota, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar kitas savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtino tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu ir prašo patenkinti jo skundą bei priteisti jam 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

9.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų pažeidimų. Pareiškėjas teigė, kad turi sveikatos problemų, kad su juo siekiama susidoroti.

9.2. Pareiškėjas prašo, kad jo skundas būtų išnagrinėtas tinkamai ir visapusiškai. Neturtinė žala kilo dėl neigiamų išgyvenimų ir patirtų sužalojimų, pareiškėjui nebuvo suteikiamas maistas ir nebuvo duodama patalynė.

10. Pareiškėjas 2022 m. spalio 3 d. raštu pakartojo ginčui aktualias faktines aplinkybes (be kita ko, dėl turimų sužalojimų, dėl rašomų skundų ir raštų įvairioms institucijoms) bei teismų praktiką ir pažymėjo, kad jam nebuvo suteiktas tinkamas maitinimas ir iš jo buvo atimtas čiužinys. Pareiškėjas nurodė, kad po ginčo laikotarpio pataisos įstaiga taip pat nebuvo užtikrinusi pareiškėjui galimybės apsipirkti, apsilankyti koplyčioje ir bibliotekoje, taip pat teikiamas maistas, pareiškėjo teigimu, buvo netinkamas.

11. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareikėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovas atsiliepime pažymi:

11.1. Pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas nei faktais, nei teise. Apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11.2. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso ar materialios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad teismo sprendimas netenkino pareiškėjo, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą. Pareiškėjas neįrodė jam kilusios neturtinės žalos ir neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš, jo teigimu, neteisėtų atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK veiksmų, kadangi ginčo laikotarpiu iš pareiškėjo buvo atimta patalynė.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovo atstovas teisėtai atėmė iš pareiškėjo kameros patalynę ir ją išdavė tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą pateikė pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi teismas neįsigilino i jo nurodytas aplinkybes, taip pat, pareiškėjo manymu, su juo buvo siekiama susidoroti.

15. Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą formuluotę „iš kurių tris paras buvo laikomas be maisto“ ištaisė į „iš kurių tris paras buvo laikomas be matraso“ ir šios nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą išdėstė taip: „R. K. skundo dalį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos, kildinamos iš jo kalinimo sąlygų 5 paras 2020 m. liepos 29-31 d. bei 2020 m. rugpjūčio 7-10 dienomis, iš kurių 3 paras buvo laikomas be matraso, atlyginimo priimti savo žinion“. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų šią nutartį apskundęs, todėl vertintina, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad iš pareiškėjo buvo atimtas čiužinys. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas papildomai pateiktame rašte išdėstė naujas aplinkybes, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Kadangi, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ginčo laikotarpiu, teisėjų kolegija papildomai nepasisako dėl pareiškėjo nurodytų papildomų aplinkybių ir argumentų, kadangi apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjui dėl jo nurodytų naujų aplinkybių išaiškintina, kad jis, manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos, turi teisę teikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą pirmosios instancijos teismui.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

17. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

19. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

20. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018.

21. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, kad iš jo buvo paimama patalynė (čiužinys). Teisėjų kolegija pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės) 220 punkte nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 1 priede nustatyta, kad patalynė – tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1-R25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 23 punkte įtvirtinta analogiška nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

22. Aiškindamas analogišką situaciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei bylos faktines aplinkybes, nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, todėl ginčijamu laikotarpiu iš pareiškėjo, kuomet jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2131-629/2020, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2769-662/2020). Atitinkamai pareiškėjo argumentai, kad su juo buvo siekiama susidoroti, nagrinėjamu atveju neaktualūs. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo priimtos ir jokios gydytojų rekomendacijos palikti pareiškėjui čiužinį dienos metu dėl sveikatos būklės. Teismui pareiškėjo pasiteiravus, ar jis kreipėsi į medikus dėl atitinkamų medikų rekomendacijų gavimo, pareiškėjas deklaratyviai nurodė, jog kur nors kreiptis beprasmiška, jo visi raštai dingsta, o su juo pačiu siekiama susidoroti. Todėl pagrįstai konstatuota, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių objektyvią būtinybę palikti čiužinį dienos metu kameroje dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Šių išvadų pareiškėjas apeliaciniame skunde pagrįstais argumentais ir (ar) įrodymais nepaneigė.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, nenustatė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, atitinkamai priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys