2025-01-22 Nr. AB-1191-3-65-3-00620-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-51-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00620-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse skundą atsakovui Visagino savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas įpareigoti Visagino savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pažeidimą – pakeisti arba panaikinti Visagino savivaldybės tarybos 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. TS-65 „Dėl pritarimo Visagino savivaldybės ir viešosios įstaigos Visagino automobilių ir motociklų sporto klubo bendradarbiavimo sutarčiai“ (toliau – ir Sprendimas Nr. TS-65) 4 punktą.

Pareiškėjas pareiškime paaiškino, kad Visagino savivaldybės taryba 2024 m. balandžio 25 d. priėmė Sprendimą Nr. TS-65, kurio 3 punktu nusprendė „Įpareigoti Visagino savivaldybės administraciją numatyti lėšas Sutarties įgyvendinimui atitinkamų metų Visagino savivaldybės biudžete“, o 4 punktu – „Sprendimo 1 punkte nurodytos Sutarties įgyvendinimui 2024 metais pagal Visagino savivaldybės 2024–2026 m. strateginio veiklos plano, patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. TS-29, Fizinio aktyvumo ir sporto plėtros programos (Nr. 03) priemonę 03.01.02.01 „Visagino savivaldybės sporto renginių organizavimas pagal patvirtintą metinį Sporto renginių planą bei sąlygų dalyvauti tarptautiniuose čempionatuose atstovaujant Visagino savivaldybę užtikrinimas“ skirti 20 000 eurų iš savivaldybės biudžeto lėšų“.

Pareiškėjo nuomone, nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos sporto įstatymas, nei Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas nenumato savivaldybės tarybai teisės skirti savivaldybės biudžeto lėšas viešajai įstaigai bendradarbiavimo sutarties pagrindu – ką Sprendimo Nr. TS-65 3 ir 4 punktais nusprendė Visagino savivaldybės taryba. Be kita ko, nesant savivaldybėje patvirtintos atitinkamos sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos, ką leidžia Sporto įstatymo 8 straipsnio nuostatos, sudaromos prielaidos tiek galimam korupcijos pasireiškimui, tiek neskaidriam savivaldybės biudžeto lėšų naudojimui. Pareiškėjo vertinimu, įstatymuose nesant įtvirtintos galimybės (teisės, pareigos ar funkcijos) savivaldybės tarybai kaip viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą dėl savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo viešajai įstaigai bendradarbiavimo sutarties pagrindu, šiuo atveju Visagino savivaldybės taryba veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), todėl Sprendimo Nr. TS-65 3 ir 4 punktai yra neteisėti, keistini arba naikintini.

Pareiškėjas teigė, kad remdamasis tuo, jog nebuvo jam atsakovo pateikti teisės aktai, pagrindžiantys galimai teisėtą savivaldybės biudžeto lėšų skyrimą, Vyriausybės atstovas 2024 m. birželio 4 d. teikimu Nr. TR3-9 (5.3E) „Dėl Visagino savivaldybės tarybos 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. TS-65 „Dėl pritarimo Visagino savivaldybės ir viešosios įstaigos Visagino automobilių ir motociklų sporto klubo bendradarbiavimo sutarčiai“ 3 ir 4 punktų“ (toliau – ir Teikimas Nr. TR3-9 (5.3E)) pasiūlė Visagino savivaldybės tarybai „svarstyti Visagino savivaldybės tarybos 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. TS-65 „Dėl pritarimo Visagino savivaldybės ir viešosios įstaigos Visagino automobilių ir motociklų sporto klubo bendradarbiavimo sutarčiai“ 3 ir 4 punktų pakeitimo ar panaikinimo klausimą“.

Pareiškėjas nurodė, kad įvertinęs jam atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, jog Visagino savivaldybės taryba 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. TS-133 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. TS65 „Dėl pritarimo Visagino savivaldybės ir viešosios įstaigos Visagino automobilių ir sporto klubo bendradarbiavimo sutarčiai“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimu Nr. TS-133) nusprendė „Pripažinti netekusiu galios Visagino savivaldybės tarybos 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. TS-65 „Dėl pritarimo Visagino savivaldybės ir viešosios įstaigos Visagino automobilių ir motociklų sporto klubo bendradarbiavimo sutarčiai“ 3 punktą“. Tuo tarpu, Teikimo Nr. TR3-9 (5.3E) nuostata dėl Sprendimo Nr. TS-65 4 punkto panaikinimo ar pakeitimo liko neįgyvendinta, t. y. Sprendimo Nr. TS-65 4 punktas liko nei pakeistas, nei panaikintas, kas buvo siūloma Teikime Nr. TR3-9 (5.3E). Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Visagino savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti arba panaikinti Sprendimo Nr. TS-65 4 punktą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.

Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir pažymėjo, kad pareiškėjas, vadovaudamasis pastarąją teisės norma, Visagino savivaldybės merui ir tarybai 2024 m. birželio 4 d. Teikimu Nr. TR3-9 (5.3E) siūlė svarstyti Sprendimo Nr. TS-65 3 ir 4 punktų pakeitimo ar panaikinimo klausimą.

Teismas, nurodęs pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktą reikalavimą, pažymėjo, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje nustatyta vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo ir vykdymo tvarka, šis teisinis reguliavimas laikytinas specialiuoju administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų kontekste, todėl pareiškėjas gali veikti tokiu būdu, koks nustatytas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Pagal pirmiau nurodytą Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kuria rėmėsi pareiškėjas, vyriausybės atstovas turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti atitinkamą aktą ar jo dalį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Visagino savivaldybės tarybą atlikti veiksmus, t. y. neveikė taip kaip nustatyta įstatyme. Teismas padarė išvadą, kad toks reikalavimas pagal pirmiau nurodytas Įstatymo nuostatas nėra numatytas kaip nagrinėtinas administraciniame teisme savivaldybių administracinės priežiūros kontekste, todėl Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pareiškimas negali būti priimtas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde pirmiausiai pastebi, kad Vyriausybės atstovas į teismą su pareiškimu kreipėsi vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, minėto įstatymo straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjas pažymi, kad šios dvi paminėtos įstatymo nuostatos, be kita ko, turėtų būti aiškinamos neatsiejamai nuo Vyriausybės atstovo įgaliojimų (kreipimosi į savivaldybės administravimo subjektą ir, jam atsisakius vykdyti Vyriausybės atstovo siūlymą, kreiptis į teismą) įgyvendinimo kontekste.

Pareiškėjas taip pat pastebi, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriuo rėmėsi pareiškėjas, nėra nustatyta, kad „vyriausybės atstovas turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti atitinkamą aktą ar jo dalį“ kaip tai nurodė teismas. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju Vyriausybės atstovas, veikdamas savo kompetencijos ribose, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas (šiuo atveju Visagino savivaldybės taryba) atsisakė patenkinti Vyriausybės atstovo teikimą, ir kreipėsi į teismą. Tuo tarpu, galimus teismo sprendimus nustato ABTĮ, kurio 88 straipsniu vadovaudamasis, Vyriausybės atstovas ir pateikė pareiškimą teismui. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti galimi administracinio teismo sprendimai: „patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą“. Taigi, pareiškėjo teigimu, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata aiškintina neatsiejamai nuo minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame įtvirtinta: „Nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas galimai neatitinka įstatymų ar Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės atstovas: 1) motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pakeisti ar panaikinti teisės aktą“. Todėl Vyriausybės atstovas, nesiimdamas prerogatyvos teisės vertinti, kokiu būdu Visagino savivaldybės taryba privalėtų pašalinti nustatytą pažeidimą: pakeičiant ar panaikinant ginčijamą teisės akto nuostatą, motyvuotu teikimu pasiūlė Visagino savivaldybės tarybai pakeisti arba panaikinti ginčijamą teisės akto nuostatą, o Visagino savivaldybės tarybai atsisakius pakeisti ar panaikinti ginčijamą teisės akto nuostatą, Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatyta tvarka ir kreipėsi į teismą, prašydamas, kad teismas įpareigotų Visagino savivaldybės tarybą pašalinti padarytą pažeidimą (t. y., kad Visagino savivaldybės tarybos sprendimu būtų panaikinta (pripažinta netekusia galios) ar pakeista ginčijama teisės akto nuostata).

Be to, pareiškėjo nuomone, teismas klaidingai teigia ir netinkamai aiškina Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad tokie Vyriausybės atstovo reikalavimai – kaip įpareigoti savivaldybės administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą (t. y. kuomet Vyriausybės atstovas kreipiasi į teismą po Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų įgaliojimų įgyvendinimo savivaldybės administravimo subjekto atžvilgiu) nenagrinėtini administracinių teismų. Pareiškėjas pamini administracines bylas: Nr. eI3-2209-764/2021 (3-61-3-00432-2021-7), Nr. eI3-9724-320/2022 (3-65-3-00369-2022-1) ir Nr. eI3-1013-283/2020 (3-65-3-00321-2019-5), kuriose iš esmės analogiški prašymai (pareiškimai) buvo teismo priimami, nagrinėjami ir dėl jų priimti atitinkami sprendimai.

Pareiškėjas akcentuoja, jog Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina Vyriausybės atstovo teisę (pareigą) kreiptis į teismą, jei savivaldybės administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju Visagino savivaldybės taryba) atsisako patenkinti teikimą (pakeisti ar panaikinti teisės aktą), o galimi teismo sprendimai įtvirtinti ABTĮ 88 straipsnyje, todėl atsižvelgiant į tai, ir šiuo atveju Vyriausybės atstovas veikė taip, kaip nustato teisinis reguliavimas, t. y., vadovaudamasis tinkamomis teisės aktų nuostatomis, kreipėsi į tinkamą instituciją – teismą ir veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nurodo ir aktualią ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtintą nuostatą, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta kokios ir kaip turėtų būti pašalintos aplinkybės, kliudančios priimti pareiškimą. Pareiškėjo teigimu, teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ir atitinkamai Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimas ABTĮ 33 straipsnio 4 dalies kontekste, t. y. kreipimasis su tuo pačiu pareiškimu tik patikslinus reikalavimą – kad teismas panaikintų ginčijamą teisės akto nuostatą, iš esmės apsunkina, o galbūt ir užkerta kelią Vyriausybės atstovui veikti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka tuo atveju, jeigu vėl kreipiantis į teismą nebūtų atnaujintas nustatytas kreipimosi į teismą terminas, kuris šiuo atveju yra pasibaigęs (10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas teigdamas, kad Vyriausybės atstovas turi teisę kreiptis į teismą tik dėl ginčijamo teisės akto (ginčijamos teisės akto nuostatos) panaikinimo, galėjo įvertinti, jog pareiškėjas galimai netinkamai suformulavo reikalavimą ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi priimti pareiškimą bei nustatyti terminą trūkumams pašalinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-36-520/2021), kas, nagrinėjamu atveju, padaryta nebuvo. Be kita ko, pareiškėjas pamini ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. administracinę bylą Nr. AS17–400/2006, kurioje konstatuota, kad „neginčytina, jog kreipiantis teisminės gynybos būtina laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, bet kiekvienu individualiu atveju, nustačius pažeidimus, būtina vertinti, kiek tokios tvarkos nepaisyta, ar įpareigoti teismo pašalinti ir nepašalinti trūkumai tikrai eliminuoja besikreipiančiojo asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų ar ginčijamų jo teisių arba įstatymų saugomų interesų gynimo. Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą).“ Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir galimai netinkamas reikalavimo suformulavimas neturėjo būti laikomas esminiu trūkumu ir kliūtimi priimti pareiškimą bei nustatyti terminą trūkumams pašalinti, kas ir akcentuojama formuojamoje teismo praktikoje dėl neesminių trūkumų pašalinimo, be to, priešingu atveju, iš esmės apsunkinama Vyriausybės atstovo teisė (praleistas kreipimosi terminas) kreiptis vėl į teismą dėl to paties dalyko (atsisakymo vykdyti Vyriausybės atstovo teikimą) tik pakeitus reikalavimo formuluotę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad Visagino savivaldybės taryba 2024 m. balandžio 25 d. priėmė Sprendimą Nr. TS-65, kurio 3 punktu nusprendė „Įpareigoti Visagino savivaldybės administraciją numatyti lėšas Sutarties įgyvendinimui atitinkamų metų Visagino savivaldybės biudžete“, o 4 punktu – „Sprendimo 1 punkte nurodytos Sutarties įgyvendinimui 2024 metais pagal Visagino savivaldybės 2024-2026 m. strateginio veiklos plano, patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. TS-29, Fizinio aktyvumo ir sporto plėtros programos (Nr. 03) priemonę 03.01.02.01 „Visagino savivaldybės sporto renginių organizavimas pagal patvirtintą metinį Sporto renginių planą bei sąlygų dalyvauti tarptautiniuose čempionatuose atstovaujant Visagino savivaldybę užtikrinimas“ skirti 20 000 eurų iš savivaldybės biudžeto lėšų“. Vyriausybės atstovas 2024 m. birželio 4 d. teikimu Nr. TR3-9 (5.3E) pasiūlė Visagino savivaldybės tarybai „svarstyti Visagino savivaldybės tarybos 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. TS-65 „Dėl pritarimo Visagino savivaldybės ir viešosios įstaigos Visagino automobilių ir motociklų sporto klubo bendradarbiavimo sutarčiai“ 3 ir 4 punktų pakeitimo ar panaikinimo klausimą“. Visagino savivaldybės taryba 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimu Nr. TS-133 nusprendė „Pripažinti netekusiu galios Visagino savivaldybės tarybos 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. TS-65 „Dėl pritarimo Visagino savivaldybės ir viešosios įstaigos Visagino automobilių ir motociklų sporto klubo bendradarbiavimo sutarčiai“ 3 punktą“. Pareiškėjo teigimu, Teikimo Nr. TR3-9 (5.3E) nuostata dėl Sprendimo Nr. TS-65 4 punkto panaikinimo ar pakeitimo liko neįgyvendinta, todėl jis kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Visagino savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti arba panaikinti Sprendimo Nr. TS-65 4 punktą.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas galimai neatitinka įstatymų ar Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės atstovas: motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pakeisti ar panaikinti teisės aktą. Vyriausybės atstovo teikimą savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Vyriausybės atstovui per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos (1 punktas); per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti arba per nustatytą terminą negavęs savivaldybės administravimo subjekto pranešimo, šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (2 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakydamas dėl savivaldybių veiklos administracinės priežiūros yra nurodęs: „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės atstovai prižiūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus. Ši bendroji norma detalizuojama Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, kurio 7 straipsnio 1 dalis apibrėžia Vyriausybės atstovo kompetenciją, pavesdama jam tikrinti, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – Vyriausybės nutarimai); kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauti, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti; galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlyti panaikinti arba pakeisti; kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, kreiptis į teismą. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiškėjo (Vyriausybės atstovo) teisė kreiptis į teismą taikoma tik tada, kai savivaldybės administravimo subjektas nesielgia taip, kaip jį įpareigojo elgtis atitinkamas įstatymas ar Vyriausybės sprendimas (nutarimas), t. y. nepaiso jam privalomai nustatyto elgesio modelio <...> (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1273/2012, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1551/2012; kt.). Ši savivaldybių administracinės veiklos priežiūra iš esmės yra susijusi su teisės aktų, galiojančių visoje Lietuvos Respublikoje, vykdymu ir įgyvendinimu“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1792-822/2021).

Iš ką tik paminėto teisinio reguliavimo (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos darytina išvada, kad Vyriausybės atstovas, veikdamas savivaldybių veiklos administracinės priežiūros srityje, ginčo klausimo kontekste, turi elgtis taip kaip yra numatęs įstatymų leidėjas: pirma, motyvuotu teikimu pasiūlyti atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pakeisti ar panaikinti teisės aktą, antra, jeigu savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti arba Vyriausybės atstovas per nustatytą terminą negavo savivaldybės administravimo subjekto pranešimo, šį aktą apskųsti atitinkamos kompetencijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte naudojama sąvoka „šį aktą skundžia“ nesuponuoja tvirtinimo, kad pasinaudojant teismine gynyba Vyriausybės atstovas turėjo formuluoti reikalavimą taip, kad jame būtų išreiškiama Vyriausybės atstovo valia tik dėl konkretaus savivaldybės administravimo subjekto priimto teisės akto panaikinimo. Pasirinktas alternatyvus pareiškimo reikalavimas – įpareigoti Visagino savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pažeidimą – pakeisti arba panaikinti Visagino savivaldybės tarybos 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. TS-65 „Dėl pritarimo Visagino savivaldybės ir viešosios įstaigos Visagino automobilių ir motociklų sporto klubo bendradarbiavimo sutarčiai“ 4 punktą, t. y. prašymas teismo įpareigoti savivaldybės tarybą pakeisti arba panaikinti ginčo teisės aktą – akivaizdus akto apskundimas pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neveikė taip kaip nustatyta įstatyme, kad toks reikalavimas pagal nurodytas Įstatymo nuostatas nėra numatytas kaip nagrinėtinas administraciniame teisme savivaldybių administracinės priežiūros kontekste, negali būti pripažintas pagrįstu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškimo priėmimo stadijoje nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pareiškimas nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius