8c8fbd81-cc97-4b94-87f1-bb1ccee06317 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-467-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00323-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.2.; 1.16.5.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 26 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,sekretoriaujant Danei Gvildienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. M. skundÄ dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja D. M. skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) priteisti 417,64 Eur (1 442,04 Lt) darbo užmokesčio už 2009 m. rugpjūčio 1 d. - 2010 m. kovo 31 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis). PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu dirbo Utenos AVPK Visagino policijos komisariate vyresniÄ ja specialiste, Å¡iai pareigybei buvo nustatytas B lygis, 7 kategorija, pareiÅ¡kėjai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė.

Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), pareiÅ¡kėja tvirtino, kad darbo užmokesčio dalis dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, reglamentavusių priedų už kvalifikacines klases sumažinimÄ , taikymo buvo neiÅ¡mokėta neteisėtai ( b. l. 2-4).Atsakovas Utenos AVPK atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , todėl atsakovas neturi teisės perimti atitinkamam teisėkÅ«ros subjektui numatytų įgaliojimų spręsti dėl pareiÅ¡kėjai susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos iÅ¡mokėjimo sÄ lygų, bÅ«do, laikotarpio. Tvirtino, kad, pagal KonstitucijÄ , tik įstatymų leidėjas turi diskrecijÄ susidariusių sumų iÅ¡mokėjimo sÄ lygas pasirinkti, atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės iÅ¡teklius, materialines ir finansines galimybes, paisydamas kitų svarbių veiksnių.

Atsakovo vertinimu, kol nėra teisinio reglamentavimo, kokiomis sÄ lygomis, periodiÅ¡kumu turi bÅ«ti iÅ¡mokėta darbo užmokesčio nepriemoka, atsakovas neturi teisinių galimybių pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėti jos praÅ¡omÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ . Utenos AVPK pareiÅ¡kėjos reikalavimui prašė taikyti 3 metų senaties terminÄ , jį skaičiuojant nuo pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ dienos (b. l. 13-15).Skundas atmetamas. Bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad D. M. 2008 m. spalio 1 d. - 2010 m. kovo 31 d. vykdė Utenos AVPK Visagino policijos komisariato vyresniosios specialistės pareigas, nurodytai pareigybei buvo nustatytas B lygis, 7 kategorija, pareiÅ¡kėjai suteikta antra kvalifikacinė klasė (b. l. 14, 16).

Utenos AVPK parengtos Pažymos apie nepriskaičiuotÄ darbo užmokestį dėl sumažintų pareiginių algų koeficientų duomenimis, pareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu buvo nesumokėta 417,64 Eur (1 442,04 Lt) darbo užmokesčio (b. l. 7). Ginčo dėl pareiÅ¡kėjai nesumokėtos darbo užmokesčio dalies dydžio tarp bylos proceso dalyvių nėra.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų darbo užmokestį, statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009 m. kovo 10 d. įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsniu, valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., buvo nustatyta, jog priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010 m. birželio 30 d. įstatyme Nr. XI-944; 2011 m. lapkričio 22 d. įstatyme Nr. XI-1721; 2012 m. gruodžio 20 įstatyme Nr. XII–114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d.PareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad:

1) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) Valstybės tarnybos įstatymas 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Utenos AVPK ginčo laikotarpiu D.

M. neišmokėjo dalies darbo užmokesčio, kadangi taikė Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus ginčo šalių argumentus, daroma išvada, kad tarp bylos proceso dalyvių iš esmės yra kilęs ginčas dėl to, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo pareiškėjos patirti praradimai.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Atsižvelgęs į Å¡ias įstatymines nuostatas, teismas sprendžia, kad sprendžiant nagrinėjamoje administracinėje byloje kilusį ginÄÄ , taikomos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016. Å iuose sprendimuose pateikto teisės aiÅ¡kinimo buvo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡nagrinėtose analogiÅ¡kos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484- 602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-278-552/2016, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-22-520/2016 ir kt.).

PareiÅ¡kėjos teisinė padėtis, nagrinėjamos administracinės bylos faktinės ir teisinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiÅ¡kėjo reikalavimas, yra iÅ¡ esmės panaÅ¡ios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiÅ¡kėjų reikalavimai aukščiau paminėtose bylose. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose padarė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį (administracinės bylos Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016).Ä®statymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas).

Å io įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas, siekiant atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurie nebÅ«tų buvę patirti, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas pirmiau nurodytu mastu. GrÄ Å¾inimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytos kategorijos asmenų, kuriems taikomas Å¡is įstatymas, tarp jų – ir asmenys, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d.

– 2013 m. rugsėjo 30 d., Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (1 ir 2 punktai). Be to, GrÄ Å¾inimo įstatymas nustatė dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ (2 straipsnis), iÅ¡mokėtinų sumų finansavimo tvarkÄ . Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Atsižvelgus į nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , daroma iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , nustatė konkretų mechanizmÄ , skirtÄ kompensuoti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus. Taigi, Utenos AVPK, kuriame ginčo laikotarpiu dirbo pareiÅ¡kėja, turi pareigÄ dėl jos patirtų darbo užmokesčio praradimų kompensavimo spręsti GrÄ Å¾inimo įstatymo įtvirtintomis sÄ lygomis ir tvarka. Nustačius, kad dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimui yra priimtas GrÄ Å¾inimo įstatymas, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

Utenos AVPK praÅ¡o reikalavimui priteisti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teismas, spręsdamas dėl atsakovo pateikto praÅ¡ymo taikyti senaties terminÄ , pažymi, kad teisės norma, įtvirtina Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje yra bendroji. Atsižvelgus į tai, jog įstatymo leidėjas nustatė neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo mechanizmÄ ir jį įtvirtino specialiajame teisės akte, t. y.

GrÄ Å¾inimo įstatyme, taikomos pastarojo teisės akto normos. Dėl Å¡ios priežasties atsakovo praÅ¡ymas taikyti 3 metų senaties terminÄ netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos D. M. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                  Dalytė Zlatkuvienė