8c8e8a48-e606-4a23-8cc5-b1114b3694b6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5400-535/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03506-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-5). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-08-08 nutarimu Nr. NN-702 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ buvo perkeltas iÅ¡ Marijampolės pataisos namų (toliau - Marijampolės PN) į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmÄ jį sektorių (toliau - PravieniÅ¡kių PN-AK), taip buvo pablogintos jo kalinimo sÄ lygos ir pažeista teisė paskirtÄ bausmę atlikti vienoje pataisos įstaigoje.

Jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo/įsigaliojimo metu galiojo 2002-06-27 įstatymo Nr. IX-994 redakcijos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnis, kurio 1 dalis patvirtino nuteistojo teisę visÄ bausmę atlikti vienoje pataisos įstaigoje, iÅ¡skyrus dėl ligos ir kitais iÅ¡imtinais atvejais. PareiÅ¡kėjo teigimu, kartÄ Ä¯statymu patvirtinus jo teisę visÄ laisvės atėmimo bausmę atlikti vienoje įkalinimo įstaigoje (iÅ¡skyrus ypatingus atvejus), tokios teisės atėmimui nebepakanka vien tik pakeisti įstatymo nuostatÄ , kuria Å¡i jo teisė buvo patvirtinta - tiek Å¡iÄ teisę, tiek ir visas kitas teises bei laisves jis turi ir be jų įstatyminio patvirtinimo, o jo turimos teisės atėmimui yra bÅ«tina eksplicitiÅ¡ka įstatymo nuostata, pagrįsta demokratinėje visuomenėje egzistuojančia bÅ«tinybe, privalanti atitikti konstitucinį proporcingumo principÄ .

Ginčo klausimu tokios įstatymo nuostatos nėra. PareiÅ¡kėjas teigia, kad po perkėlimo pablogėjo jo kalinimo sÄ lygos: PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, nebuvo suteikta atskira miegamoji vieta, kad patalpos, kur jis apgyvendintas, neturi teisinės registracijos. PareiÅ¡kėjo teigimu, jo atžvilgiu buvo pažeistas „non reformato in peius“ (draudimas keisti į blogÄ jÄ pusę) principas. PareiÅ¡kėjas skunde dėsto savo nuomonę apie žalos institutÄ ir teigia, kad jo atveju neturtinė žala vertintina 100 000 Eur.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 8-13) paaiÅ¡kina, kad 2019-07-06 įsigaliojusiame BVK pakeistame 69 straipsnio 1 dalyje neliko nuostatos, kad nuteistasis visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Atkreipia dėmesį, kad visose ankstesnėse BVK redakcijose egzistavo įtvirtinta teisė perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigÄ Ä¯ kitÄ , tad ir iki Å¡iol nuteistojo teisė atlikti bausmę vienoje pataisos įstaigoje nebuvo absoliuti (nuteistasis galėjo bÅ«ti perkeltas į kitÄ pataisos įstaigÄ esant BVK nurodytomis sÄ lygomis).

Principas „lex retro non agit“ yra taikomas materialinės teisės normoms. BVK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, galiojančius aktualiu laikotarpiu. Taigi pareiÅ¡kėjui buvo taikomos tos įstatymo procesinės normos, kurios galiojo priimant sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo ir tai nėra materialinė teisės norma pagal kuriÄ teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka.

Minėtas principas atspindi, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po Å¡ių įstatymų įsigaliojimo, tačiau ne procesinėms teisės normoms, kurių galiojimas prasideda iÅ¡kart po priėmimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas minėto nutarimo neapskundė, nepraÅ¡o teismo jį panaikinti, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas pripažino nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į Kalėjimų departamentÄ su skundais dėl laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK nesikreipė, Kalėjimų departamentas neturi duomenų apie aplinkybes, iÅ¡dėstytas skunde, todėl dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisako. Taip pat Kalėjimų departamentas nerenka ir nekaupia informacijos apie konkrečių nuteistųjų asmenų laikymÄ laisvės atėmimo vietose, todėl neturi ir teismui negali pateikti informacijos apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu.

Kalėjimų departamento nuomone pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygomis CK 6.250 straipsnio prasme. Skunde nėra duomenų apie tai, jog ginčijamas (teisėtas ir nepanaikintas) teisės aktas nulėmė realų pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , nepateikti duomenys dėl sveikatos pablogėjimo. Taip pat pareiÅ¡kėjas konkrečiai neįvardija priežastinio ryÅ¡io tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jo teigimu, jis patyrė dėl Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo perkelti jį į kitÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ , taip pabloginant kalinimo sÄ lygas. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 str.: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. LVAT yra nurodęs, kad CK 6.271 str. nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti bÅ«tinos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (LVAT 2015-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Akcentuotina, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (ieÅ¡kovas) (LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-08-08 nutarimu Nr. NN-702 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, nutarė pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Marijampolės PN perkelti į PravieniÅ¡kių PN-AK PirmÄ jį sektorių tęsti bausmės atlikimÄ . Nutarime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas perkeltas į kitÄ kalinimo įstaigÄ , siekiant palengvinti jo socialinę reabilitacijÄ ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymÄ , taip pat užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ bei atsižvelgdama į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d.

įsakymu Nr. V-278 „Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesne nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano, patvirtinimo“, patvirtintÄ planÄ Å is nutarimas priimtas vadovaujantis inter alia BVK 69 straipsniu bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtintų Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 12 punktu. BVK 69 straipsnio 4 dalyje (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) nustatyta, kad teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius. ApraÅ¡o (2019-01-24 įsakymo Nr. V-43 redakcija) 12 punktas nustato, kad nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ gali bÅ«ti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasiraÅ¡ytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo. M. K. departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o priede – Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo formoje nurodyta, kad, vadovaujantis BVK 183 straipsnio nuostatomis, Å¡is Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo įteikimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ , konstatuoja, kad Kalėjimų departamento direktorius turi teisę nuteistÄ jį perkelti iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , kuria nagrinėjamu atveju ir pasinaudojo. PareiÅ¡kėjas Kalėjimų departamento nutarimo dėl jo perkėlimo į kitÄ kalinimo įstaigÄ neskundė, jis nėra panaikintas, todėl konstatuotina, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėjas deklaratyviai teigia, kad perkėlimu jam buvo pablogintos kalinimo sÄ lygos, t. y.

PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, nebuvo suteikta atskira miegamoji vieta, kad patalpos, kur jis apgyvendintas, neturi teisinės registracijos. PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių skunde nedetalizavo, nenurodė kaip su kalinimo sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN-AK susijęs Kalėjimų departamentas. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundų dėl kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK nėra gavęs. PareiÅ¡kėjo teigimu, jo atžvilgiu buvo pažeistas „non reformato in peius“ (draudimas keisti į blogÄ jÄ pusę) principas.

Pažymėtina, kad „non reformato in peius“ (draudimas keisti į blogÄ jÄ pusę) principas nėra įtvirtintas nei VieÅ¡ojo administravimo įstatyme, nei Administracinių bylų teisenos įstatyme. Principas non reformatio in peius yra suprantamas kaip draudimas priimti sprendimÄ besiskundžiančios Å¡alies nenaudai, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas Å¡io principo taikymo iÅ¡imtis. Non reformatio in peius principo pažeidimu gali bÅ«ti laikomas tik toks atvejis, kai ginÄÄ nagrinėjantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas iÅ¡nagrinėja klausimÄ iÅ¡ esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį.

Besiskundžiančiam subjektui nenaudingo sprendimo priėmimu reikėtų pripažinti tokį ginÄÄ nagrinėjančio subjekto sprendimÄ kuris pablogina besiskundžiančios Å¡alies materialinę teisinę padėtį, pavyzdžiui, apribojant pripažintÄ teisę arba nustatant papildomas pareigas, palyginus su apskųstu sprendimu (2016-06-01 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , taikant Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo normas). Teismas neturi pagrindo konstatuoti Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, todėl atmeta pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič