2025-09-03 Nr. AB-13598-3-61-3-00111-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-703-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00111-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-14288 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (10.12E) DV_S-94783 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (10.12) DV_S-81003“ (toliau – ir VSDFV sprendimas) dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) neveikimo, 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (10.12E) DV_S-94783 „Dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymo“ (toliau – VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas), 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipimąsi.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) yra nurodyti ne visi pareiškėjo darbo laikotarpiai, kurie reikšmingi apskaičiuojant kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

2.2. Apskaičiuojant kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nebuvo įvertinta, kad pareiškėjas dirbo derintoju (elektronikos pramonės) – darbo kategorija Nr. 2170300a; šaltkalviu, darbininku (metalo pramonėje nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. su abrazyviniais diskais) – kategorija Nr. 2151200a; suvirintoju (metalo pramonėje) – kategorija Nr. 23200000-19756.

3. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. VSDFV Vilniaus skyriuje gautas pareiškėjo 2022 m. gegužės 5 d. prašymas dėl duomenų apie darbo 1962 m. – 1990 m. laikotarpius, darbovietes, gautas pajamas, sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir jų įrašymo į Registrą. Pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad 1962 m. – 1988 m. dirbo ypatingomis darbo sąlygomis, prašė įrašyti duomenis, patvirtinančius darbą ypatingomis sąlygomis į Registrą, siekdamas kompensacijos skyrimo.

3.2. Pareiškėjas dėl kompensacijos skyrimo yra kreipęsis anksčiau. VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10.33.5-7609 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas A. B.“ (toliau – Kauno skyriaus 2006 m. sprendimas) buvo atsisakyta skirti pareiškėjui kompensaciją, nes iki 1994 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas 1986 m. – 1994 m. laikotarpiu neįgijo 6 metų 3 mėnesių stažo darbo ypatingomis sąlygomis, reikalingo kompensacijos daliai gauti. Pareiškėjas dirbo darbus ypatingomis darbo sąlygomis laikotarpiais nuo 1989 m. gegužės 11 d. iki 1989 m. rugpjūčio 11 d. ir nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. (6 mėnesius ir 13 dienų). Minėtas sprendimas yra galiojantis, t. y. teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo apskųstas.

3.3. Pareiškėjas dėl kompensacijos skyrimo kreipėsi pakartotinai: 2019 m. sausio 29 d. bei 2019 m. vasario 5 d. Nustačius, kad pateiktuose prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti Kauno skyriaus 2006 m. sprendimo pagrįstumu, pakartotinius prašymus buvo atsisakyta nagrinėti.

3.4. Pareiškėjas kartu su 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymu VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė dokumentų, kuriuose būtų papildomų duomenų apie darbą ypatingomis sąlygomis iki 1994 m. gruodžio 31 d., nenurodė jokių naujų aplinkybių, kuriuos galėtų būti vertinamos kaip pagrindas perskaičiuoti darbo laiką, už kurį skiriama kompensacija. VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu atsisakyta tenkinti prašymą ir įrašyti prašomus duomenis į Registrą, tai konstatuota ir VSDFV sprendime.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašo administracinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir pateikė nuomonę nurodydama:

4.1. VSDFV sprendime pareiškėjui yra priminta, jog Kauno skyriaus 2006 m. sprendimu atsisakyta skirti pareiškėjui kompensaciją, kadangi neišdirbo Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytos trukmės laiko kenksmingomis sąlygomis. VSDFV sprendime pareiškėjui yra nurodyta, kad į Registrą yra įrašyti specialieji duomenys apie pareiškėjo darbą ypatingomis sąlygomis, apie tai pareiškėją informuojant Kauno skyriaus 2021 m. liepos 15 d. raštu (toliau – 2021 m. Kauno skyriaus raštas).

4.2. Kompensacijos skyrimo klausimas išnagrinėtas. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kauno skyrių skirti kompensaciją už ypatingai kenksmingomis ir sunkiomis sveikatai sąlygomis dirbtą darbą už visą laikotarpį – 13 metų ir 5 mėn. bei išmokėti iš karto 60 mėnesių kompensaciją. netenkintas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-553-552/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05723-2015-8) pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4992-643/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05723-2015-8) (toliau – ir VAAT sprendimas).

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas nuo 2008 m. (2008 m. lapkričio 12 d., 2009 m. gruodžio 16 d., 2013 m. spalio 23 d., 2014 m. sausio 15 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. vasario 5 d., 2019 m. kovo 6 d., 2020 m. rugsėjo 17 d., 2020 m. spalio 20 d., 2020 m. spalio 21 d., 2020 m. spalio 30 d., 2020 m. lapkričio 25 d., 2020 m., gruodžio 23 d., 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. birželio 14 d.) kreipdavosi į VSDFV valdybos teritorinius skyrius, prašydamas peržiūrėti bei pateikti dokumentus apie pareiškėjo darbo stažą ir skirti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis.

6.2. Pareiškėjui VSDFV ir VSDFV teritorinių skyrių pateiktuose atsakymuose nurodyta, kad teikiama informacija ir dokumentų kopijos kartu pažymint, kad pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, turinčių įtakos skaičiuoti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis. VSDFV Kauno skyriaus sprendimu atsisakyta skirti kompensaciją (VSDFV Kauno skyriaus 2008 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. (13.109)10V.S-10082 „Dėl kompensacijos skyrimo“, VSDFV 2010 m. sausio 11 d. raštas Nr. (6.5)I-130 „Dėl VSDF valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2006-12-18 sprendimo Nr. 10.33.S-7609“, VSDFV 2013 m. spalio 30 d. raštas Nr. (6.5)I-7169 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“, VSDFV 2014 m. sausio 30 d. raštas Nr. (6.5)I-960 „Dėl 2014-01-17 skundo“, VSDFV 2015 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. (6.5)I-7254 „Dėl 2015-11-03 skundo“ (toliau – VSDFV 2015 m. sprendimas), VSDFV 2016 m. sausio 8 d. raštas Nr. (6.5)I-102 „Dėl 2015-11-03 ir 2015-11-27 skundų“ (toliau – VSDFV 2016 m. sprendimas), VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 28 d. raštas Nr. (10.8)DV_S-15554 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“, VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 15 d. raštas Nr. (10.12)DV_S-170811 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas bylos“, VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 16 d. raštas Nr. (10.12)DV_S-170999 „Dėl dokumentų pateikimo“, VSDFV 2020 m. spalio 30 raštas Nr. (18.4)I-7621 „Dėl A. B. 2020-10-21 prašymo persiuntimo“, Kauno skyriaus 2020 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. (10.8)DV_S-53789 „Dėl A. B. prašymo persiuntimo“, VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. (10.4)DV_S-81662 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“, VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. (10.12)DV_S-84359 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“, VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. (10.34)DV_S-94407 „Dėl 2020-10-21 prašymo“, VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 25 d. raštas Nr. 15108 „Dėl dokumentų kopijų persiuntimo“, 2021 m. Kauno skyriaus raštas).

6.3. VAAT sprendimu atmestas pareiškėjo skundas dėl VSDFV 2015 m. sprendimo ir 2016 m. sprendimo panaikinimo, be kita ko, konstatuojant, kad nors pareiškėjas 2015 m. lapkričio 3 d. skunde detaliai nurodė visus dirbtus laikotarpius, tačiau toks detalus laikotarpių aptarimas iš esmės nereiškia naujų faktinių duomenų, lyginant su ankstesniais skundais ir jų pagrindu priimtais sprendimais, pateikimo. Kauno skyriaus 2006 m. sprendimas teismine tvarka nėra nuginčytas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o detalus šios sprendimo pagrindimas pareiškėjui ne kartą buvo atskleistas, t. y. pareiškėjui buvo pateikti išaiškinimai, kokie jo darbai laikyti darbu ypatingomis sąlygomis aktualių teisės aktų taikymo prasme. Be to, pareiškėjas daugkartiniais skundais ne tik VSDFV, bet ir kitoms institucijoms reiškia nesutikimą su VSDFV atliktu stažo ypatingomis darbo sąlygomis skaičiavimu, tačiau teisės aktuose nustatyta tvarka priimtų sprendimų neskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi VAAT sprendimas paliktas nepakeistas.

6.4. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškimu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, be kita ko, nurodydamas su darbo santykiais susijusius laikotarpius ir teigdamas, kad nurodyti laikotarpiai turi būti įskaityti skaičiuojant kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindas perskaičiuoti darbo laiką, už kurį skiriama kompensacija. Be kita ko, paaiškinta, kad pareiškėjas dirbo darbus ypatingomis sąlygomis laikotarpiais nuo 1989 m. gegužės 11 d. iki 1989 m. rugpjūčio 11 d. ir nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. (6 mėnesius ir 13 dienų).

6.5. VSDFV sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, kartu paaiškinant, kad apie Registre tvarkomus duomenis pareiškėjas informuotas 2021 m. Kauno skyriaus raštu, o naujų dokumentų, patvirtinančių darbą ypatingomis sąlygomis, kartu su 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymu VSDFV Vilniaus skyriui ir su 2022 m. spalio 20 d. skundu VSDFV nepateikta, todėl įrašyti į Registrą pareiškėjo nurodytus duomenis nėra pagrindo.

7. Bylai aktualus teisinis reguliavimas priimant Kauno skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta skirti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis, buvo numatytas Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d.) 67 straipsnyje ir Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 „Dėl Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Aprašas, redakcija galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 1 d., neteko galios 2018 m. sausio 1 d.).

8. Teismas išanalizavo Socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnį.

9. Lietuvos teismų informacinės sistemoje (Liteko) duomenimis pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kad būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, jog pareiškėjas dirbo ypatingomis sąlygomis laikotarpiais, kuriuos nurodė ir 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškime VSDFV Vilniaus skyriui. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi (civilinė byla 2YT-24168-1172/2022) atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl juridinių faktų nustatymo, nurodydamas, kad pareiškėjas analogiškus reikalavimus, nors ir kitaip suformuluotus, buvo pareiškęs civilinėje byloje Nr. 2YT-7970-1164/2022, kurioje Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinė byla nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (teismas šią aplinkybę konstatavo nustatęs, jog nėra būtinųjų sąlygų nustatyti pareiškėjo prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, ir pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, bei pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus). Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. lapkričio 10 d. nutarčių teisėtumo, minėtas nutartis paliko nepakeistas.

10. Vertindamas skundžiamų sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjas teikdamas 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškimą VSDFV Vilniaus skyriui naujų aplinkybių, turinčių įtakos skaičiuoti kompensacijai už darbą ypatingomis sąlygomis, bei jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2008 m. siekė, kad atitinkami laikotarpiai būtų įrašyti į Registrą ir vertinami kaip darbas ypatingomis sąlygomis. VSDFV ir teritoriniai skyriai nagrinėdami pareiškėjo prašymus dėl darbo ypatingomis sąlygomis teikė pareiškėjui atsakymus, paaiškinimus bei dokumentus. Pareiškėjo prašymus, kurių tikslas – atitinkamus darbo laikotarpius įrašyti į Registrą, nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Kauno apylinkės teismas. Nors pareiškėjas kitaip vertina VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV pateiktus argumentus ar jiems nepritaria (nesutinka), tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV netinkamai taikė Įstatymo ir Aprašo nuostatas ir nepagrįstai atsisakė įrašyti pareiškėjo prašomus duomenis į Registrą. Pareiškėjo ir jo atstovo teiginiai, kad atsakovas netinkamai vertino darbo knygelių įrašus, t. y. ne taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad Vilniaus skyrius ir VSDFV netinkamai vertino ar apskritai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

12. Teismas konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas ir VSDFV sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus, t. y. pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą ir VSDFV sprendimą. Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą, t. y. įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipimąsi, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

14.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

14.2. Pareiškėjo skundžiamuose sprendimuose nėra pasisakyta, kodėl nėra įtraukta į Registrą laikotarpiai, kai pareiškėjas dirbo šaltkalviu su abrazyviniais diskais, suvirintoju elektra ir dujomis metalo pramonėje.

14.3. VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. sprendimas yra tik projektas, nes nėra skyriaus vadovės parašo ir VSDFV spaudo.

14.4. Kauno apylinkės teismas dėl juridinio fakto nustatymo konstatavo, kad pareiškėjas dirbo ypatingomis darbo sąlygomis 6 metus 6 mėnesius 14 dienų ir administracinėje byloje iš naujo nustatinėti faktų nereikia.

14.5. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai.

14.6. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 6 d. ir 2025 m. vasario 4 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuos grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo apeliaciniame skunde.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teisingai nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas teisės aktų normomis, todėl, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-14288 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (10.12E) DV_S-94783 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (10.12) DV_S-81003“ dalies, kuria vertintas A. B. skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus neveikimo, ir šio VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (10.12E) DV_S-94783 „Dėl 2022-09-05 prašymo“, kuriuo vertintas A. B. prašymas, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti prašymą.

18. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre turi būti nurodyti visi pareiškėjo darbo laikotarpiai, kurie reikšmingi apskaičiuojant kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Tokios kompensacijos apskaičiavimas turi apimti pareiškėjo darbą, kuris buvo atliekamas dirbant elektronikos pramonėje derintoju, metalo pramonėje šaltkalviu, darbininku, suvirintoju. Atsakovas esą netinkamai vertino darbo knygelių įrašus.

19. VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad keliamas kompensacijos skyrimo klausimas išnagrinėtas VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. sprendimu, netenkinant pareiškėjo prašymo. Be to, reikalavimas įpareigoti Kauno skyrių skirti kompensaciją išnagrinėtas ir netenkintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4992-643/2016, kuris paliktas nepakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-553-552/2018.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, pažymėdamas Liteko duomenis apie Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme pareiškėjo keltus ir netenkintus reikalavimus dėl juridinių faktų nustatymo. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė naujų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

24. VSDFV 2022 m. gruodžio 7 d. sprendime Nr. (18.2E) I-14288 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (10.12E) DV_S-94783 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (10.12) DV_S-81003“, kuriame, atitinkamai nurodyta, be kita ko, tai, kad: 1) skundžiamais VSDFV skyrių priimtais aktais (atitinkamai sprendimu ir raštu) atsisakyta tenkinti A. B. 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymą įrašyti prašomus duomenis į Registrą, kuriame įrašomi tik tie apdraustųjų asmenų, jų draudėjų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų duomenys, kurie turi būti kaupiami ir naudojami Registro nuostatų nustatyta tvarka tam, kad remiantis šiais duomenimis būtų skiriamos, apskaičiuojamos ir mokamos išmokos; 2) 2022 m. spalio 10 d. skundo turinys leidžia daryti išvadą apie A. B. siekį, kad būtų įrašyti jo darbą ypatingomis sąlygomis patvirtinantys duomenys ir tuo remiantis būtų paskirta kompensacija už darbą ypatingomis sąlygomis, tačiau primintina, kad tokia kompensacija nebuvo paskirta (buvo atsisakyta ją skirti) teisės aktų nustatyta tvarka iki šiol nenuginčytu VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu ir jo pagrįstumą patvirtinusiu VSDFV 2010 m. sausio 11 d., nes buvo nustatyta, kad neišdirbtas nustatytos trukmės laikas kenksmingomis sąlygomis; 3) Registre yra įrašyti ir tvarkomi ankstesni specialūs duomenys apie darbą ypatingomis sąlygomis, kurie buvo įrašyti į Registrą pagal Fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą, tačiau nauji duomenys apie darbą ypatingomis sąlygomis nėra pateikti; 4) skundo pastaba dėl to, kad skundo teikėjas rado vadinamąjį elektroninio dokumento nuorašą „neregistruotos korespondencijos voke“ be siuntėjo rekvizitų, atsakytina paaiškinimu, kad Fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. raštas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir išsiųstas per E. pristatymo sistemą suformuojant popierinę siuntą; 5) pareiškėjo skundai ir juo keliami reikalavimai atmetami.

25. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atliktas ginčo laikotarpių sukonkretinimas ir išsamesnis aptarimas nereiškia naujų ginčo aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo, kuris sudarytų pakankamą pagrindą kitaip vertinti atsakovo anksčiau jau atliktą ginčo laikotarpių ir kompensacijos skyrimo vertinimą, kuris nebuvo skundžiamas teismo tvarka.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad galiojant teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytiems pareiškėjo ankstesnio analogiško prašymo netenkinusiems atsakovo administraciniams aktams, visų pirma VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimui, dėl pareiškėjo neišdirbto nustatytos trukmės laiko kenksmingomis sąlygomis, pakartotinis pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymas ir dėl jo vertinimo pateikti skundai 2022 m. spalio lapkričio mėnesiais galėjo būti pagrįstai netenkinami nagrinėjamu atveju ginčijamais VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV administraciniais aktais. Šiems aktams priimti buvo neabejotinai pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas, t. y. atsakovas objektyviai galėjo laikytis pozicijos, jog pareiškėjas neįrodė savo prašymo pagrįstumo naujai pateiktais duomenimis. Tikslas, kurio nagrinėjamu atveju siekė pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas nurodant naujas aplinkybes ir pateikiant jas patvirtinančius įrodymus, bet nesiremiant vien tomis aplinkybėmis (jais patvirtinančiais įrodymais), kuriomis jau buvo grindžiamas pareiškėjo anksčiau pradėtas ir nesėkmingai įgyvendintas siekis, kad tam tikri ginčo laikotarpiai būtų įrašyti į Registrą ir vertinami kaip darbas ypatingomis sąlygomis, ir kad kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis klausimas būtų nagrinėjamas iš naujo. Pareiškėjui nenurodžius naujų ginčo darbinės veiklos tam tikrais laikotarpiais aplinkybių ir nepateikus jas patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo pirmosios instancijos teismui skųstus ginčo aktus nepagrįstais ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

28. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl VSDFV 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-14288 dalies ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (10.12E) DV_S-94783 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusių teisėjų suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą arba išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamą teismo sprendimą priėmę teisėjai buvo šališki.

30. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

31. Galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis