8c8d36ab-e146-46ae-8ab4-3d304ea50bcb · Å iaulių apylinkės teismas

                                                                                                          Civilinė byla Nr. e2-180-641/2016                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07158-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.3.9; 3.2.3.10; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.6.1; 3.6.1.1 ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. gegužės 2 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinės bylos, pagal ieškovės A.

A. ieÅ¡kinį atsakovui E. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo E. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. A. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, jurisdikcijos nustatymo klausimÄ ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovės A.

A. (toliau – ieÅ¡kovė) atstovė advokatė Kristina Pugačienė (toliau – ieÅ¡kovės atstovė) pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl byloje nagrinėjamų reikalavimų jurisdikcijos (I tomo, 194-195 b. l.), iÅ¡ kurio matyti, jog ieÅ¡kovės atstovės nuomone, bylos faktinių aplinkybių kontekste bei vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Europos SÄ jungos Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio 2000 m. gegužės 29 d.

Europos Parlamento ir Europos SÄ jungos Tarybos reglamentÄ Nr. 1347/2000 „dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo“ (dar vadinamo reglamentu „Briuselis II bis“ ar „Briuselis IIa“, toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatomis, Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos ieÅ¡kinio reikalavimui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovo E. D. (toliau – atsakovo) prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, tačiau turi jurisdikcijÄ nagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo pagal 2008 m. gruodžio 18 d.

Europos Parlamento ir Europos SÄ jungos Tarybos reglamento Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje“ (toliau – „IÅ¡laikymo“ reglamentas) 3 straipsnio a punktÄ , 4 ir 6 straipsnį. Nurodo, kad „IÅ¡laikymo“ reglamento 6 straipsnis įtvirtina abiejų Å¡alių (kreditoriaus ir skolininko) pilietybės valstybės jurisdikcijÄ . Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, tiek jų nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo priskiriamas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.

IÅ¡laikymo reglamento 4 straipsnyje yra nurodyta, kad Å¡alys gali susitarti, kurios valstybės narės teismas turės jurisdikcijÄ spręsti dėl iÅ¡laikymo prievolių: vienos iÅ¡ Å¡alių įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teismas arba vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybės valstybės teismas. Jurisdikcijos pasirinkimÄ be kita ko nulemia atsakovo dalyvavimas teismo procese, neginčijant jurisdikcijos (IÅ¡laikymo reglamento 5 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas, kuris pradėjo dalyvauti procese, teikdamas reikalingus dokumentus, pavyzdžiui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, neginčija jurisdikcijos.

Å ioje byloje atsakovas pateikė tiek atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau nė viename procesiniame dokumente neginčijo bylos jurisdikcijos Lietuvos Respublikos teismams. „IÅ¡laikymo“ reglamento 3 straipsnio a punktas numato bendrÄ jÄ bylų dėl iÅ¡laikymo jurisdikcijÄ - pagal atsakovo (skolininko) gyvenamÄ jÄ vietÄ . Bylos iÅ¡kėlimo metu atsakovas gyveno Lietuvos Respublikoje. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovÄ iki pat 2016 m. sausio mėnesio pabaigos su Lietuvos Respublika siejo socialiai ir ekonominiai ryÅ¡iai, o iki 2016 m. vasario mėnesio – asmeniniai ryÅ¡iai: jis aktyviai dalyvavo darbo paieÅ¡kose (buvo registruotas darbo biržoje); naudojosi ir iki Å¡iol naudojasi valstybės garantuojama antrine teisine pagalba;

Marijampolės apskrities VPK nustatė, kad atsakovas E. D. gyvena (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikoje jam gimė dar vienas vaikas. Nors atsakovas E. D. ir deklaravo savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo E. D. gyvenamÄ jÄ ar darbo vietÄ Jungtinėje Karalystėje, nėra duomenų apie jo kokius nors socialinius ar ekonominius ryÅ¡ius su Å¡ia valstybe. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra tik vienas iÅ¡ kriterijų sprendžiant apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos samprata reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnyje. Nuolatine asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma valstybė ar jo teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena ir kuriÄ laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta. Tačiau minėta, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovo E. D. asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o Jungtinėje Karalystėje.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, ieÅ¡kovės atstovė mano, kad egzistuoja net trys „IÅ¡laikymo“ reglamente nurodyti pagrindai (3 straipsnio a punktas, 4 ir 6 straipsniai) teismui spręsti, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo E. D. priteisimo priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.Atsakovo atstovas advokatas Ričardas Lilas (toliau – atsakovo atstovas) pateikė paaiÅ¡kinimÄ (II tomo, 1 b. l.), kuriame nurodė, jog atsakovas pageidauja, kad teismo procesas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo vyktų Jungtinėje Karalystėje, nes abi Å¡alys ir jų nepilnamečiai vaikai pastoviai gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Iš atsakovo atstovo prie paaiškinimo pateikto priedo - atsakovo E. D. atsiųsto elektroninio laiško išrašo (II tomo, 2 b. l.) - matyti, jog atsakovas pageidauja, kad teisminis procesas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo vyktų Didžiojoje Britanijoje, nes tiek jis, tiek vaikai, tiek ir vaikų mama yra šios šalies rezidentai. Atsakovas teigia, jog Didžiojoje Britanijoje gyvena nuo 2004 m., iš šios šalies buvo išvykęs laikinai ir savo statuso Jungtinėje Karalystėje neprarado, nes nebuvo išvykęs ilgiau kaip 2 metus.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Å¡ios bylos jurisdikcijos Lietuvos Respublikos teismams klausimu nuomonės nepateikė.IÅ¡ byloje esančių gimimo liudijimo kopijų, asmens tapatybės kortelės kopijos matyti, jog A. A. ir E. D. yra Lietuvos Respublikos piliečiai (I tomo, 4, 5, 196 b. l.)IÅ¡ gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini)kopijos matyti, jog G. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietė, jog gimimo vieta yra Didžioji Britanija, (duomenys neskelbtini) (I tomo, 4 b. l.).IÅ¡ gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog J.

D., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gimimo vieta yra Jungtinė Karalystė, (duomenys neskelbtini) (I tomo, 5 b. l.).IÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2015 m. rugpjūčio 12 d. pažymos apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ kopijos matyti, jog A. A. 2015 m. rugpjūčio 12 d. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini) (I tomo, 6 b. l.).IÅ¡ Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡o apie asmenį kopijos matyti, jog E. D. 2015 m. kovo 13 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) (I tomo, 7, 44 b. l.).

Iš Lietuvos darbo biržos darbo ieškančio asmens atmintinės kopijos matyti, jog E. D. 2015 m. spalio 30 d. yra registruotas Darbo biržoje (I tomo, 84 b. l.).Iš Europos nuosprendžių registro informacinės sistemos (ECRIS) duomenų matyti, jog E. D. (duomenys neskelbtini)yra teistas (duomenys neskelbtini) (I tomo, 105-116 b. l.).Iš Lietuvos darbo biržos rašto matyti, jog E. D. Lietuvos darbo biržoje bedarbio statusu buvo registruotas nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d., nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2016 m. sausio 7 d. (I tomo, 161 b. l.).Iš Gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, jog G.

D., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ Jungtinėje Karalystėje deklaravo 2014 m. rugpjūčio 27 d. E. D. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ Jungtinėje Karalystėje 2016 m. sausio 25 d. (I tomo, 150 b. l.).IÅ¡ 2016 m. balandžio 6 d. teismų informacinės sistemos LITEKO iÅ¡raÅ¡o apie asmenį, gautÄ iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, matyti, jog A. A. deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę 2016 m. kovo 30 d. (I tomo, 177 b. l.).IÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų matyti, jog įrašų apie A.

A. ir E. D. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvos Respublikoje nėra (I tomo, 9, 10 b. l.).IÅ¡ (duomenys neskelbtini) mokyklos 2015 m. liepos 21 d. raÅ¡to kopijos matyti, jog G. D., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , antrÄ jÄ klasę, adresu: (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė (I tomo, 11, 12 b. l.).IÅ¡ Birmingemo miesto tarybos raÅ¡to kopijos matyti, jog G. D., gim. (duomenys neskelbtini), lanko gimnastikos pamokas (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje (I tomo, 25, 26 b. l.).IÅ¡ Mokesčių ir iÅ¡mokų tarnybos (duomenys neskelbtini) administracinio centro sprendimo dėl iÅ¡mokų kopijos matyti, jog A.

A. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, ir A. A. Jungtinės Karalystės Mokesčių ir iÅ¡mokų tarnybos (duomenys neskelbtini) administracinio centras moka bÅ«sto iÅ¡mokÄ (paÅ¡alpÄ ) (I tomo, 13, 14 b. l.).IÅ¡ HM Revenue&Customs mažų pajamų iÅ¡imties pažymos kopijos matyti, jog A. A. Jungtinėje Karalystėje taikomos nacionalinio draudimo įmokų lengvatos (I tomo, 15, 16 b. l.).IÅ¡ pažymų apie dirbančiojo mokesčių lengvatų skyrimÄ kopijų matyti, jog 2015 m. balandžio 6 d.

– 2016 m. balandžio 5 d. laikotarpiu A. A., nacionalinio draudimo Nr. (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje buvo taikytos dirbančiojo mokesčių lengvatos (I tomo, 18-20 b. l.).IÅ¡ Papildomo susitarimo prie sutarties kopijos matyti, jog A. A. nuomojasi gyvenamÄ sias patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini)Jungtinėje Karalystėje, mėnesinis nuomos mokestis yra 575 svarų (I tomo, 21, 22 b. l.).IÅ¡ atsakovo E. D. 2016 m. kovo 2 d. elektroninio laiÅ¡ko kopijos matyti, jog atsakovas nurodo, kad „dalyvauti neiÅ¡eis, nes nebegyvenu Lietuvoje ir esu grįžęs atgal į UK.

Aš vis tiek turėsiu iš naujo teistis čia UK“ (I tomo, 179 b. l.).Iš ieškovės bylos nagrinėjimo iš esmės metu duotų paaiškinimų matyti, jog šalys turi du nepilnamečius vaikus - G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos nebuvo sudarę, nuo 2015 m. vasario 3 d. gyvena skyrium ir bendro ūkio neveda. Šalys ir iki vaikų gimimo, ir po santykių iširimo nuolat ir pastoviai gyveno Anglijoje. Vaikai taip pat gimė ir pastoviai nuo gimimo gyvena Anglijoje.

IeÅ¡kovė su vaikais į LietuvÄ grįžta tik vasarÄ atostogauti. Dar iki 2015 m. vasario 3 d. kuomet Å¡alys gyveno kartu, atsakovas dirbo Anglijoje draudimo konsultantu, automobilių draudimo kompanijoje. IÅ¡ duomenų apie deklaruotÄ atsakovo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę mano, jog ten jis gyvena jau keletÄ mėnesių, ko pasekoje, mano, jog turi lėšų ten pragyventi, galimai dirba. IeÅ¡kovė nurodo dirbanti Anglijoje pagal patentÄ namuose, siuvėja. Anglija jai skiria paÅ¡alpas: per mėnesį ji gauna 400 svarų darbo užmokestį bei, kadangi Å¡eimos pajamos mažos, kas mėnesį gauna fiksuotÄ 137,60 svarų vaiko paÅ¡alpÄ už abu vaikus, 671,16 svarų dydžio valstybės paÅ¡alpÄ (tax kreditus), kadangi dirba tik puse etato, bei savivaldybė skiria 477,67 svarų paÅ¡alpÄ 55 procentams gyvenamojo bÅ«sto nuomos kainai padengti.

Anglijoje yra įsigijusi kilnojamojo turto (baldus ir pan.), nekilnojamojo turto neturi. Dukra G. mokosi ir lanko įvairius bÅ«relius. Nurodo, jog vaikai nuolat gyvena su ja, turi glaudų emocinį ryšį. IÅ¡ atsakovo atstovo bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovas su ieÅ¡kove ir vaikais iki 2015 m. vasario 1 d. nuolat gyveno Anglijoje, susituokę nebuvo. Kadangi ieÅ¡kovė liepė nedelsiant iÅ¡sikraustyti, atsakovas grįžo į LietuvÄ . Atsakovo teigimu, vaikai Anglijoje gyvena netoli mokyklos, poliklinikos, parduotuvės. Atsakovas gyvendamas Lietuvoje buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje, neturėjo nekilnojamojo turto, sunkios finansinės padėties, Å¡iuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, atsakovo turtinė padėtis Jungtinėje Karalystėje nėra žinoma.IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys paliktini nenagrinėtais.Teismui, nagrinėjančiam bylÄ su užsienio (tarptautiniu) elementu, visų pirma ex officio reikia iÅ¡spręsti teismingumo klausimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnis), t. y. nuspręsti, ar byla priklauso jo kompetencijai, ar kitos valstybės teismo kompetencijai.

Tuo atveju, jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas (ieÅ¡kinys/prieÅ¡ieÅ¡kinys) yra paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis). Tinkamas teismingumo klausimo iÅ¡sprendimas užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytÄ asmens teisę kreiptis į nepriklausomÄ ir beÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ realizavimÄ . Teismingumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tarptautinės privatinės teisės normomis (nustatytomis CPK ar tarptautinėse sutartyse), tarptautinės privatinės teisės principais, atsižvelgiant į konkrečios bylos tarptautinį pobÅ«dį ir specifikÄ .

Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja nacionalinė teisė, dviÅ¡alės ir daugiaÅ¡alės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje numatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip, tai reiÅ¡kia, jog nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės (CPK VII dalis) yra taikomos tik tais atvejais, kai teisės kolizijos klausimo nereguliuoja Europos SÄ jungos ar kitas tarptautinis teisės aktas.

Lietuvos Respublikai 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos SÄ jungos nare, sprendžiant bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimÄ , privalu vadovautis teismingumo klausimus atitinkamose bylose reglamentuojančių Europos SÄ jungos institucijų priimtų teisės aktų nuostatomis. Teismas turi pasitikrinti jurisdikcijÄ kiekvienam Å¡eimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu keliamam reikalavimui atskirai ir įvertinti aplinkybes, lemiančias teisės akto, reglamentuojančio jurisdikcijos nustatymo taisykles, pasirinkimÄ , t. y. ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; koks Å¡io tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«dis; su kokia valstybe jis yra susijęs. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti patikrinama konkretaus teisės akto reguliuojamų teisės santykių sritis, galiojimas teritorijoje, laiko atžvilgiu, santykis su kitais teisės aktais, patikrinant kokiam teisės aktui teikiamas prioritetas.

Teismo jurisdikcijos nagrinėti konkretų byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ patikrinimÄ sudaro du elementai: teisės akto, pagal kurį turi bÅ«ti sprendžiamas jurisdikcijos klausimas, nustatymas ir jurisdikcijos klausimo pagal nustatytÄ teisės aktÄ nagrinėjimas iÅ¡ esmės.Bylos duomenimis nustatyta, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas, tiek ir jų nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai (I tomo, 4, 5, 150, 196 b. l.), gyvenantys Jungtinėje Karalystėje (I tomo, 150, 177 b. l.). Minėti duomenys rodo, jog Å¡i byla turi tarptautinį elementÄ .

IeÅ¡kinio dalykas yra susijęs su Jungtine Karalyste. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, jurisdikcijos IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o nepilnamečių vaikų G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su mama. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ sekančiai:

E. D. su nepilnamečiais vaikais bendrauja 1 kartÄ per savaitę per ieÅ¡kovę A. A. telefoninio ryÅ¡io arba internetinio ryÅ¡io priemonėmis; tris kartus per metus, ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų pranešęs ir suderinęs pasiėmimo datÄ ir laikÄ , 7 dienoms (kiekvienÄ kartÄ ) savo lėšomis parsiveža vaikus į LietuvÄ , o po 7 dienų parveža vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ; kiekvienais poriniais metais Lietuvoje su vaikais praleidžia kartu Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas (vaikus Å¡ventėms pasiima ir parveža atgal savo lėšomis).

Atsižvelgiant į valstybę, su kuria susiję reikalavimai bei tai, jog tiek Lietuvos Respublika, tiek Jungtinė Karalystė yra Europos SÄ jungos valstybės narės, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinio reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo jurisdikcijos nustatymui yra taikytinos Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatos, prie kurio yra prisijungusios tiek Lietuvos Respublika, tiek ir Jungtinė Karalystė, ir kuris yra taikomas nuo 2005 m. kovo 1 d.

Reglamentas „Briuselis II bis“ taikomas visiems klausimams, patenkantiems į Å¡io teisės akto materialiÄ jÄ taikymo sritį, nepriklausomai nuo teismo pobÅ«džio, t. y. reikalavimams, susijusiems su vaikais, kurių atžvilgiu tėvai ar kiti asmenys turi pareigas, atsakomybę. Byla (reikalavimas) dėl tėvų pareigų turi bÅ«ti susijusi su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu (Reglamento „Briuselis II bis“ 1 straipsnio 1 dalies b punktas). Å is reglamentas remiasi fundamentaliu geriausių vaiko interesų apsaugos principu, todėl ir reikalavimams dėl tėvų pareigų jurisdikcijos taisyklės yra suformuluotos atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ (Reglamento „Briuselis II bis“ preambulės 12 punktas, 8 straipsnis).

Tai įtvirtinta siekiant užtikrinti geresnę vaiko teisių apsaugÄ tarptautinėse situacijose ir iÅ¡vengti skirtingų teisinių sistemų konfliktų, taikant vaiko teisių apsaugos priemones. Pagrindinis Å¡eimos bylų dėl tėvų pareigų teismingumÄ (jurisdikcijÄ ) nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta, todėl sprendžiant Å¡ių bylų jurisdikcijos klausimÄ yra taikytini Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis (Bendroji jurisdikcija), 9 straipsnis (NenutrÅ«kstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija), 10 straipsnis (jurisdikcija vaikų grobimo atvejais), 12 straipsnis (Jurisdikcijos prorogacija). Šioje byloje nenagrinėjami santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) arba santuokos pripažinimo negaliojančia reikalavimai, nenustatyti ir kiti jurisdikcijos prorogacijÄ galintys nulemti faktai, ar vaikų neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo (grobimo) atvejai, todėl teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju jurisdikcijos nustatymui negali bÅ«ti taikomi Reglamento „Briuselis II bis“ 10 ir 12 straipsniai.

Byloje nėra sprendžiami ir vaikų teisėto persikėlimo iÅ¡ vienos valstybės narės į kitÄ ir toje valstybėje įgijimo naujos nuolatinės gyvenamosios vietos klausimai, todėl bylos situacija neatitinka ir Reglamento „Briuselis II bis“ 9 straipsnyje reglamentuojamos nenutrÅ«kstamos vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcijos sÄ lygų. Todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio reikalavimui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo turi bÅ«ti taikomos Reglamento „Briuselis II bis“ bendrosios jurisdikcijos nuostatos.

Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalis numato, jog valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Reglamentas „Briuselis II bis“ nepateikia nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sÄ vokos, todėl jį taikant vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sÄ voka turi bÅ«ti aiÅ¡kinama autonomiÅ¡kai, t. y. vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sÄ voka negali bÅ«ti aiÅ¡kinama vadovaujantis atitinkamomis valstybės narės teisės aktuose įtvirtintomis sÄ vokomis ir teisinėmis kategorijomis, Å¡ios sÄ vokos reikÅ¡mė turi bÅ«ti nustatoma pagal jos prasmių visų Europos SÄ jungos valstybių narių teisinėse sistemose „vidurkį“.

Minėto pasekoje pripažintina, jog: nacionalinėje teisėje įtvirtintais požymiais apibrėžiant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 2.12 straipsniu) neturėtų bÅ«ti remiamasi; teismų suformuluoti tam tikri kriterijai vaikų gyvenamosios vietos nustatymui turi bÅ«ti suprantami tik kaip pavyzdiniai, orientaciniai. Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikÄ visų pirma nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ voka Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalies prasme turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad:

Å¡i gyvenamoji vieta atitinka vietÄ , kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir Å¡eiminę aplinkÄ (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 44); be fizinio vaiko buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas nėra laikinas ar atsitiktinis (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 40); reikia įvertinti Å¡iuos kriterijus – trukmę, reguliarumÄ , persikėlimo į valstybę narę priežastis ir aplinkybes, Å¡eiminius ryÅ¡ius toje valstybėje narėje, vaiko tautybę, mokyklos lankymÄ , kalbos žinias, socialinius ryÅ¡ius; nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sÄ voka turi bÅ«ti vertinama individualios bylos konkrečių faktinių aplinkybių kontekste ir apima buvimo tam tikroje vietoje realumÄ , tikroviÅ¡kumÄ , ketinimÄ Ä¯sikurti; vaiko buvimo tam tikroje valstybėje narėje trukmė turi bÅ«ti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, Barbara Mercredi v.

Richard Chaffe, p. 51); esminis veiksnys vaiko gyvenamosios vietos nustatymui yra vaiko socialinė ir Å¡eiminė aplinka, kuri vertinama atsižvelgiant į vaiko amžių; vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kreipimosi į teismÄ momentu (Reglamentas „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnis). Pažymėtina, jog vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo tam tikroje vietoje faktas nenulemia vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos. Vaiko minimali buvimo tam tikroje valstybėje trukmė tam, kad bÅ«tų galima tÄ valstybę laikyti vaiko nuolatine (įprastine) gyvenamÄ ja vieta, nėra apibrėžta.

Vaiko laikinas iÅ¡vykimas atostogoms, pagal mokyklos mainų programÄ ir pan. negali bÅ«ti prilyginami nuolatinės (įprastinės) vaiko gyvenamosios vietos iÅ¡saugojimui ar pasikeitimui. ESTT nurodė, kad mažamečio vaiko aplinka iÅ¡ esmės yra Å¡eiminė aplinka, kuriÄ lemia referencinis asmuo ar asmenys, su kuriais vaikas gyvena ir kurie jį iÅ¡ tiesų globoja ir juo rÅ«pinasi (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, Barbara Mercredi v. Richard Chaffe, p. 54). Todėl kai vaikÄ iÅ¡ tiesų globoja jo motina, reikia atsižvelgti, viena vertus, į gyvenimo Å¡ios valstybės narės teritorijoje ir motinos persikėlimo į Å¡iÄ valstybę trukmę, teisėtumÄ , sÄ lygas ir priežastis, bei, kita vertus, bÅ«tent dėl vaiko amžiaus, į motinos geografinę bei Å¡eiminę kilmę ir Å¡eiminius bei socialinius jos ir vaiko ryÅ¡ius toje valstybėje.RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis, ieÅ¡kovės bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu duotais paaiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, jog: abi Å¡alys yra Lietuvos Respublikos piliečiai;

Å¡alių nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, ten gyveno nepertraukiamai nuo pat gimimo iki Å¡iol; 2014 m. rugpjūčio 27 d. Jungtinėje Karalystėje yra ir deklaruota vaikų gyvenamoji vieta; Å¡alių dukra G. D. yra 7 metų amžiaus, sÅ«nus J. D. 2,5 metų amžiaus (mažamečiai vaikai); abu Å¡alių vaikai gyvena su mama (ieÅ¡kove), jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) Jungtinė Karalystė; ieÅ¡kovė Jungtinėje Karalystėje gyveno dar iki vaikų gimimo, ten yra įsikÅ«rusi, nuomojasi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , užsiima individualia veikla, gauna Jungtinės Karalystės teikiamÄ socialinę paramÄ bÅ«sto mokesčiui kompensuoti, paÅ¡alpas už vaikus ir kitokias Jungtinės Karalystės skiriamas socialines iÅ¡mokas;

Å¡alių nepilnametė dukra G. D. Jungtinėje Karalystėje mokosi mokykloje, antroje klasėje, lanko gimnastikos užsiėmimus. Nors kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu momentu ieÅ¡kovė buvo deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, tačiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindo ir jo priedų, tiek kreipimosi į teismÄ momentu, tiek iki Å¡iol ji nepertraukiamai su vaikais gyveno adresu (duomenys neskelbtini) Jungtinė Karalystė. Å ias aplinkybes patvirtina atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybė, jog jis su ieÅ¡kove ir vaikais gyveno Didžiojoje Britanijoje iki 2015 m. vasario 1 d. (I tomo, 74-76, 80-82 b. l.), ieÅ¡kinyje nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovė su Å¡alių mažamečiais vaikais gyvena Didžiojoje Britanijoje (I tomo, 2 b. l.), bei pačios ieÅ¡kovės teisme duoti paaiÅ¡kinimai, jog vaikai gimė ir pastoviai nuo gimimo gyvena Anglijoje, ji su vaikais į LietuvÄ grįžta tik vasarÄ atostogauti, dirba Anglijoje pagal patentÄ namuose (siuvėja), Anglija jai skiria paÅ¡alpas (per mėnesį ji gauna 400 svarų darbo užmokestį bei, kadangi Å¡eimos pajamos mažos, kas mėnesį gauna fiksuotÄ 137,60 svarų vaiko paÅ¡alpÄ už abu vaikus, 671,16 svarų dydžio valstybės paÅ¡alpÄ (tax kreditus), kadangi dirba tik puse etato, bei savivaldybė skiria 477,67 svarų paÅ¡alpÄ 55 procentams gyvenamojo bÅ«sto nuomos kainai padengti), Anglijoje yra įsigijusi kilnojamojo turto (baldus ir pan.), dukra G. mokosi ir lanko įvairius bÅ«relius, vaikai nuolat gyvena su ja.

Å ie duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė jau gana ilgÄ laikÄ yra įsikÅ«rusi ir reguliariai gyvena Jungtinėje Karalystėje (vėliausiai nuo 2008 m. spalio 23 d., dukters G. gimimo), integravosi į Å¡ios Å¡alies socialinę aplinkÄ (dirba, nuomojasi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , gauna Å¡ios užsienio valstybės skiriamÄ socialinę paramÄ ), Jungtinėje Karalystėje sukÅ«rė Å¡eiminius ryÅ¡ius ir augina mažamečius vaikus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad vaikai nepertraukiamai nuo pat gimimo momento iki Å¡iol gyvena Jungtinėje Karalystėje (t. y. jie nepersikėlė į užsienio valstybę, tačiau Jungtinė Karalystė yra vaikų gimimo vieta), G.

D., gimusi (duomenys neskelbtini), ten lanko mokyklÄ ir kitokius po pamokinius užsiėmimus, referencinis asmuo - ieÅ¡kovė, su kuria vaikai gyvena, yra sukÅ«rusi ir palaiko nuolatinius ir stabilius socialinius ir Å¡eiminius ryÅ¡ius Jungtinėje Karalystėje, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje yra nuolatinio pobÅ«džio, jie yra integravęsi į socialinę ir Å¡eiminę aplinkÄ Jungtinėje Karalystėje, ten yra jų interesų centras.

Teismui nekyla abejonių, jog vaikai turi esminį ryšį su ta valstybe nare, kurioje nuolatinai gyvena. Anksčiau aptarto kontekste teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių nepilnamečių vaikų nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta tiek kreipimosi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu/prieÅ¡ieÅ¡kiniu momentu, tiek bylos iÅ¡kėlimo teisme metu, tiek iki Å¡iol yra Jungtinėje Karalystėje, ko pasekoje, teismas, pagal reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio nuostatas, neturi jurisdikcijos nagrinėti aukščiau nurodytus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl tėvų pareigų, kadangi Å¡ių reikalavimų jurisdikcija pagal Å¡alių nepilnamečių vaikų nuolatinę (įprastinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ yra Jungtinės Karalystės teismuose (Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis).

Teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju nebuvo nustatyta iÅ¡imtinių atvejų, kurie lemtų bylų perdavimo kitos valstybės teismui procedÅ«ras. Taip pat nebuvo nustatyta faktų, jog Jungtinėje Karalystėje bÅ«tų iÅ¡kelta kitų bylų, susijusių su tėvų pareigomis, ko pasekoje, turėtų bÅ«ti sprendžiama dėl Lis pendens taisyklių taikymo. Tai yra nėra Reglamento „Briuselis II bis“ 13 ir 19 straipsnių pagrindų. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jurisdikcijos Be reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieÅ¡kinio dalykÄ taip pat sudaro ir reikalavimai dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams G. D. ir J. D. 160 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; iÅ¡ atsakovo priteisti nepilnamečių vaikų G. D. ir J. D. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos po 840 Eur kiekvienam vaikui (bendrÄ 1680 Eur) iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ (bylos iÅ¡ esmės nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė šį reikalavimÄ sumažino 200 Eur suma, kadangi po bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 9 d. atsakovas sumokėjo 200 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimo dalį); nepilnamečių vaikų G.

D. ir J. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę.Reikalavimų dėl išlaikymo/išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo jurisdikcijos nustatymui, atsižvelgiant į valstybę, su kuria yra susiję šie reikalavimai, taikytinos „Išlaikymo“ reglamento nuostatos dėl jurisdikcijos, prie kurių taip pat yra prisijungusios tiek Lietuvos Respublika, tiek ir Jungtinė Karalystė, ir kuris yra taikomas nuo 2011 m. birželio 18 d. „Išlaikymo“ reglamentas nustato kelias jurisdikcijos taisykles: bendroji jurisdikcija („Išlaikymo“ reglamento 3 straipsnio a, b punktai), pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija („Išlaikymo“ reglamento 3 straipsnio c, d punktai), teismo pasirinkimas („Išlaikymo“ reglamento 4, 5 straipsniai), specialioji jurisdikcija („Išlaikymo“ reglamento 6, 7 straipsniai).

IÅ¡laikymo“ reglamentas nustato taisykles tik iÅ¡laikymo prievolėms, nesiejant jų su asmens statusu. Å is reglamentas neapsiriboja taikymu teritorijoje, t. y. „IÅ¡laikymo“ reglamento jurisdikcijos taisyklės bus visuomet taikomos valstybėje narėje, nepaliekant galimybės taikyti nacionalinę teisę („IÅ¡laikymo“ reglamento konstatuojamosios dalies 15 punktas). Jurisdikcijos pagrindai Å¡iame reglamente yra suformuoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo su bylos nagrinėjimo vieta kriterijų, vaiko interesų svarbÄ ir bÅ«tinybę užtikrinti arčiausia vaiko esantį teismÄ , kad bÅ«tų tinkamai įvertinti vaiko poreikiai ir iÅ¡klausytas pats vaikas.

„IÅ¡laikymo“ reglamentas bylose dėl jaunesnių nei 18 metų vaikų iÅ¡laikymo prievolių griežtai draudžia Å¡alių susitarimÄ dėl teismo pasirinkimo („IÅ¡laikymo“ reglamento 4 straipsnio 3 dalis). Be to, Å¡ioje byloje sprendžiama, kurios iÅ¡ valstybių narių - Lietuvos ar Jungtinės Karalystės – teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t. y. tai nėra tas atvejis, kai pagal „IÅ¡laikymo“ reglamento 3, 4, 5 straipsnius jurisdikcijos neturi joks valstybės narės teismas.

Todėl minėtų aplinkybių kontekste teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nustatant Å¡ių reikalavimų jurisdikcijÄ negali bÅ«ti taikomi „IÅ¡laikymo“ reglamento 4, 6, 7 straipsniai. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog nors, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovės atstovė, atsiliepime į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas neginčijo jurisdikcijos Lietuvos Respublikos teismams, tačiau vienareikÅ¡miai tvirtinti, jog Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos klausimas atsakovo byloje nebuvo keliamas, taip pat negalima.

Kaip matyti atsakovas jau prieÅ¡ 2016 m. kovo 6 d. teismo posėdį, kuriuo buvo nagrinėja iÅ¡ esmės, atsiuntė elektroninį laiÅ¡kÄ (I tomo, 179 b. l.), kuriame nurodė, jog jis vis tiek turės iÅ¡ naujo teistis Jungtinėje Karalystėje. Å iÄ nuomonę atsakovas patvirtino ir savo paaiÅ¡kinime dėl byloje reiÅ¡kiamų reikalavimų jurisdikcijos klausimo (II tomo, 2 b. l.), kuriame nurodė pageidaujantis, kad: teisminis procesas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo vyktų Didžiojoje Britanijoje, nes tiek jis, tiek vaikai, tiek ir vaikų mama yra Å¡ios Å¡alies rezidentai; nurodo, jog Didžiojoje Britanijoje gyvena nuo 2004 m., iÅ¡ Å¡ios Å¡alies buvo iÅ¡vykęs laikinai ir savo statuso Jungtinėje Karalystėje neprarado, nes nebuvo iÅ¡vykęs ilgiau kaip 2 metus.

Pažymėtina ir tai, jog pats atsakovas nebuvo atvykęs nei į vienÄ Å iaulių apylinkės teisme paskirtÄ teismo posėdį bei savo nuolatine gyvenamÄ ja vieta nuo 2004 m. laiko Jungtinę Karalystę (II tomo, 2 b. l.), kas taip pat neleidžia vienareikÅ¡miai tvirtinti, jog atsakovas dalyvaudamas bylos nagrinėjimo procese neginčija bylos jurisdikcijos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Å¡iuo atveju byloje reiÅ¡kiamų reikalavimų jurisdikcijos nustatymo klausimas yra nagrinėjamas ex officio teismo iniciatyva, todėl Å¡ios bylos procesinė situacija nesudaro pagrindo taikyti „IÅ¡laikymo“ reglamento 5 straipsnį.

„IÅ¡laikymo“ reglamento 3 straipsnyje įtvirtinti bendrosios jurisdikcijos ir pagalbinės (Å¡alutinės) jurisdikcijos pagrindai yra lygÅ«s, alternatyvÅ«s, nesuteikiant nei vienam iÅ¡ jų prioriteto. Å iuo atveju ieÅ¡kovė nagrinėjamų reikalavimų jurisdikcijÄ grindžia pagal „IÅ¡laikymo“ reglamento 3 straipsnio a punktÄ , motyvuodama tuo, jog atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Tačiau Å¡iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad byloje kartu su reikalavimais dėl iÅ¡laikymo prievolių taip pat yra reiÅ¡kiami reikalavimai ir dėl tėvų pareigų (vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo), kuriems yra taikomos Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatos.

Nors Å¡is reglamentas neapima iÅ¡laikymo pareigų, nes joms jau taikomas „IÅ¡laikymo“ reglamento (kuris pakeitė 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Europos SÄ jungos Tarybos reglamento Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ nuostatas) normos, tačiau tuo pačiu jame yra įtvirtinta taisyklė, kad teismai, turintys jurisdikcijÄ pagal reglamentÄ â€žBriuselis II bis“, paprastai turi jurisdikcijÄ priimti sprendimus dėl iÅ¡laikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį (Reglamento „Briuselis II bis“ preambulės 11 punktas), kadangi jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Å¡iame reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ (Reglamento „Briuselis II bis“ preambulės 12 punktas).

Å iuo atveju, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, byloje nenagrinėjami vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo atvejai, o Å¡alių susitarimai dėl iÅ¡laikymo jaunesniems nei 18 metų vaikams prievolių reikalavimų jurisdikcijos yra negalimi („IÅ¡laikymo“ reglamento 4 straipsnio 3 dalis), todėl Å¡iuo atveju bylos teismingumÄ lemiantys yra vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo reikalavimai, t. y. ginčai, susiję su tėvų pareigomis, o pagrindinis Å¡ios kategorijos bylų teismingumÄ nusakantis kriterijus - vaiko nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-220-227/2016;

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-440-459/2016, Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-445-357/2015). Todėl, Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumo (jurisdikcijos) klausimÄ , yra taikytinas Reglamento „Briuselis II bis“ 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 straipsnis. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju tai iÅ¡ esmės atitinka „IÅ¡laikymo“ reglamento 3 straipsnio b ir d punktuose įtvirtintus bendrosios ir pagalbinės (Å¡alutinės) jurisdikcijos pagrindus – jurisdikcijÄ nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi tos vietos, kurioje yra kreditoriaus (vaiko) įprastinė gyvenamoji vieta, teismas („IÅ¡laikymo“ reglamento 3 straipsnio b punktas) arba teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe („IÅ¡laikymo“ reglamento 3 straipsnio d punktas).Minėto pasekoje teismas apibendrintai pareiÅ¡kia, jog neturi jurisdikcijos nagrinėti Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo (Reglamento „Briuselis II bis“ 17 straipsnis), todėl ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys paliktini nenagrinėtais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 780 straipsnio 2 dalis).

Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, jog ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys yra teismingi Jungtinės Karalystės teismui pagal Å¡alių nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Jungtinėje Karalystėje.Teismas sprendimu turi iÅ¡spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ (CPK 150 straipsnio 4 dalis). Byloje 2016 m. vasario 5 d. nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta priteisti iÅ¡ atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikinÄ jį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams G.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini), ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po 120,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2016-02-05 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, įpareigojant ieÅ¡kovę A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise (I tomo, 132-134 b. l.).

Kadangi Å¡ia nutartimi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys paliekami nenagrinėtais, todėl byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės po Å¡ios nutarties įsiteisėjimo panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalis, 4 dalis).CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grÄ Å¾inami, kai atsisakoma priimti ieÅ¡kinį, praÅ¡ymÄ ir skundÄ arba kai Å¡ie grÄ Å¾inami be sprendimo, ieÅ¡kovė byloje už reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra sumokėjusio 31,00 Eur žyminį mokestį (I tomo, 34 b. l.), todėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas byloje sumokėtas žyminis mokestis.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, 150 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 151 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 298 straipsniu, 334 - 335 straipsniais, 782 straipsniu, teismas n u t a r i a : ieÅ¡kovės A.

A. ieÅ¡kinį atsakovui E. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, palikti nenagrinėtÄ .Atsakovo E. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. A. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, palikti nenagrinėtÄ .Å iai nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – iÅ¡ atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteistÄ laikinÄ jį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams G.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po 120,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2016-02-05 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, įpareigojant ieÅ¡kovę A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei A.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdeÅ¡imt vieno euro 00 euro centų) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2015 m. rugsėjo 8 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .Nutarties patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti Å¡alių atstovams ir iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai.Nutartį, dalyje dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                           Rasa Milvydaitė