Legislator Case Law & Legislation
8c8c4e08-ddd3-4619-8f0a-59ee7b2d8ba0 AI generated

8c8c4e08-ddd3-4619-8f0a-59ee7b2d8ba0 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 8c8c4e08-ddd3-4619-8f0a-59ee7b2d8ba0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. 2S-266-803/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10976-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.12.12.2.1.; 3.1.12.12.2.2.; 3.5.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Farba Vita“ vadovės J. D. (apeliantės) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo antstolio Dariaus StakeliÅ«no pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Farba Vita“, J.

Legislator headnote

AI generated

8c8c4e08-ddd3-4619-8f0a-59ee7b2d8ba0 · Vilniaus apygardos teismas: Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ baudÄ teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymÄ atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal proceso normas antstolis turi pareigÄ nustatyti juridinio asmens vadovÄ arba kitÄ atsakingÄ asmenį ir tik nustatęs minėtas aplinkybes, reikalauti pagal įstatymÄ pateikti reikiamÄ vykdomajam dokumentui įvykdyti informacijÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2S-266-803/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10976-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.12.12.2.1.; 3.1.12.12.2.2.; 3.5.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Farba Vita“ vadovės J. D. (apeliantės) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo antstolio Dariaus StakeliÅ«no pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Farba Vita“, J.

D.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2. Suinteresuotas asmuo J. D. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti jai paskirtÄ baudÄ . Nurodė, jog apie jai paskirtÄ baudÄ sužinojo 2018-10-03. Savo praÅ¡ymÄ motyvavo tuo, jog antstolio 2016-12-05 priimto reikalavimo pateikti turimus duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Farba Vita“ turtÄ bei baudos paskyrimo metu nebuvo UAB „Farba Vita“ darbuotoja, teisiniai darbo santykiai buvo pasibaigę. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi nepagrįstai tenkino antstolio praÅ¡ymÄ ir paskyrė pareiÅ¡kėjai 10 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ antstolio 2016-12-05 pakartotinio reikalavimo nevykdymo dienÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi suinteresuoto asmens J. D. praÅ¡ymÄ grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai.

4. Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatyta, jog suinteresuotojo asmens prašymas dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo turėtų būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 107 straipsnio nuostatas.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuotasis asmuo praleido įstatymo nustatytÄ 14 dienų terminÄ nuo nutarties priėmimo praÅ¡yti panaikinti arba sumažinti paskirtÄ baudÄ , todėl praÅ¡ymÄ dėl baudos panaikinimo grÄ Å¾ino suinteresuotajam asmeniui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantė) skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Farba Vita“ vadovė J. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo tokius esminius argumentus: 7.1. pirmosios instancijos teismas nesivadovauja apeliacinės instancijos teismo pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu ir iÅ¡ esmės analogiÅ¡ku pagrindu, - remiantis procesinėmis normomis, atsisako priimti apeliantės pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl baudos panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog apeliantė turėjo pagrįstÄ (teismų suformuotÄ ) lÅ«kestį, jog ir Å¡ioje civilinėje byloje paskirtos baudos pagrįstumas bus peržiÅ«rėtas ta pačia procesine tvarka, kaip ir ankstesnėje byloje (civilinė byla Nr. 2VP-29976-862/2017).

Remiantis minėtu apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, pirmosios instancijos teismas apeliantės pateikto praÅ¡ymo dėl baudos panaikinimo priėmimo klausimÄ turi spręsti ta pačia procesine tvarka, kaip buvo spręsta ankstesnėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2VP-29976-862/2017, esant analogiÅ¡koms faktinėms aplinkybėms, priėmė apeliantės praÅ¡ymÄ ir sprendė klausimÄ dėl paskirtos baudos teisėtumo, todėl Å¡iuo atveju, pirmosios instancijos teismas taip pat turi priimti pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl baudos panaikinimo bei iÅ¡spręsti paskirtos baudos teisėtumo klausimÄ ; 7.2. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netikrino aplinkybės, ar apeliantė yra suinteresuoto asmens UAB „Farba Vita“ vadovė, nevertino duomenų dėl apeliantės darbo santykių su UAB „Farba Vita“ pabaigos;

8. PareiÅ¡kėjas antstolis Darius StakeliÅ«nas ir suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi paskyrė suinteresuotam asmeniui J. D. baudÄ už antstolio 2016-12-05 įpareigojimo nevykdymÄ .

Å ioje nutartyje teismas konstatavo, jog suinteresuotam asmeniui J. D. jau buvo skirta teismo bauda už toje pačioje vykdomojoje byloje nevykdomus antstolio reikalavimus, tačiau suinteresuotas asmuo J. D. antstolio įpareigojimų nevykdė. 2018 m. spalio 9 d. suinteresuotas asmuo J. D. teismui pateikė praÅ¡ymÄ panaikinti jai paskirtÄ baudÄ , kuriame nurodė, jog nuo antstolio pakartotinio reikalavimo priėmimo metu 2016-12-05 buvo atleista iÅ¡ UAB „Farba Vita“ vadovės pareigų (teisiniai darbo santykiai baigėsi 2016-05-06).

Kartu su praÅ¡ymu panaikinti paskirtÄ baudÄ suinteresuotas asmuo pateikė Sodros pažymÄ , kurioje matyti, jog J. D. UAB „Farba Vita“ vadovės pareigas ėjo iki 2016-05-06.

10. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį remdamasi tuo, jog paskirta bauda netinkamam subjektui.

11. Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtÄ , lėšas, pajamas, iÅ¡laidas ir veiklÄ bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimÄ informacijÄ apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti bÅ«tinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi bÅ«ti įvykdyti per antstolio nustatytÄ terminÄ , o už antstolio reikalavimo nevykdymÄ ar kitokį kliudymÄ antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, numatyta teismo teisė skirti iki 289 eurų baudÄ už kiekvienÄ nevykdymo ar kliudymo dienÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ baudÄ teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymÄ atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal proceso normas antstolis turi pareigÄ nustatyti juridinio asmens vadovÄ arba kitÄ atsakingÄ asmenį ir tik nustatęs minėtas aplinkybes, reikalauti pagal įstatymÄ pateikti reikiamÄ vykdomajam dokumentui įvykdyti informacijÄ .

12. Už antstolio reikalavimų įvykdymÄ yra atsakingas juridinio asmens vadovas (CPK 645 straipsnio 2 dalis), todėl bÅ«tent juridinio asmens vadovui kylÄ neigiamos procesinės pasekmės, numatytos CPK 645 straipsnio 3 dalyje.

13. Nagrinėjamu atveju antstolis Darius StakeliÅ«nas 2017 m. kovo 15 d. pateikė praÅ¡ymÄ vykdymo proceso skirti baudÄ už antstolio 2016-12-05 pakartotinio reikalavimo nevykdymÄ apeliantei J. D., kaip UAB „Fabra Vita“ vadovei (t. 1 b.l. 2 – 4). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi paskyrė 10 Eur baudÄ už kiekvienÄ dienÄ nuo 2017-03-10 iki anstolio pakartotinio reikalavimo įvykdymo.

14. Nustatyta, jog antstolis Darius StakeliÅ«nas nustatė, kad apeliantė J. D. yra suinteresuoto asmens UAB ,,Farba Vita“ vadovė, pakartotinai pareikalavo pateikti reikiamus duomenis, o to nepadarius, kreipėsi į teismÄ dėl baudos skyrimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Juridinių asmenų registro duomenys nėra darbo santykius pagrindžiantys dokumentai, minėtame registre įregistruojami atitinkami dokumentai ar juose įtvirtinti duomenys (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintų juridinių asmenų registro nuostatų 2, 17 punktai), todėl nustatant atsakingus už antstolio patvarkymo nevykdymÄ asmenis (nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens vadovÄ ) turėtų bÅ«ti vadovaujamasi ne tik Juridinių asmenų registre esančiais duomenimis, bet ir kitose duomenų bazėse kaupiamais ir susistemintais duomenimis.

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, jam pavesta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija, todėl nustatęs, jog yra trukdoma vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ ir nepateikiama vykdomojo dokumento vykdymui reikalinga informacija, antstolis turi pareigÄ nustatyti kaltus dėl reikalavimo nevykdymo asmenis ir praÅ¡yti teismo skirti baudÄ . Tuo atveju, kai praÅ¡oma bausti juridinio asmens vadovÄ , antstolis turi pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti už antstolio reikalavimo nevykdymÄ atsakingÄ vadovÄ remdamasis ne tik Juridinių asmenų registre įtvirtintais duomenimis, bet ir kitais duomenimis, tarp jų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje esančiais duomenimis, kurie yra pagrindas darbo santykiams įvertinti.

Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netikrino aplinkybės, ar apeliantė yra suinteresuoto asmens UAB ,,Farba Vita“ vadovė, nevertino į bylÄ pateiktų kartu su praÅ¡ymu dėl baudos panaikinimo duomenų dėl apeliantės darbo santykių su UAB ,,Farba Vita“ pabaigos (t. 1 b.l. 68 – 69).

15. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas galimybes ir pareigÄ patikrinti duomenų bazes, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje esančių duomenų netikrino, nevertino, ar bauda skiriama tinkamam subjektui (įmonės vadovui), o tik skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog apeliantė praleido įstatyme numatytÄ 14 dienų terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl baudos panaikinimo.

16. IÅ¡ apeliantės pateiktų Sodros duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje matyti, jog apeliantė dirbo UAB ,,Farba Vita“ nuo 2009-10-14 iki 2016-05-06, taigi apeliantė priimto antstolio 2016-12-05 pakartotinio reikalavimo metu buvo atleista iÅ¡ UAB ,,Farba Vita“ vadovės pareigų, darbo santykiai tarp apeliantės ir darbdavio UAB ,,Farba Vita“ buvo pasibaigę. Antstolis, praÅ¡ydamas skirti apeliantei baudÄ , nevertino aplinkybės, ar apeliantė iÅ¡ tiesų antstolio 2016-12-05 pakartotinio reikalavimo priėmimo metu buvo UAB ,,Farba Vita“ vadovė ir turėjo pareigÄ vykdyti antstolio reikalavimus.

17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobÅ«džio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi Å¡iÄ teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytinÄ teisės normÄ . Ä®statymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti bylÄ dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu).

Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybÄ prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobÅ«džio teisių klausimÄ iÅ¡spręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. vasario 28 d. sprendimÄ byloje Tserkva Sela Sosulivka prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimÄ byloje Zylkov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 5613/04;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 12 punktas).

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra konstatuotas iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų (be kita ko, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ ) kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ â€“ arbitrÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ .

Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkintas Å¡ios teisės įgyvendinimas. TokiÄ teisę turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. vasario 12 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. birželio 6 d., 2007 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai ir kt.).

Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu bÅ«tų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ , bÅ«tų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi bÅ«ti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali bÅ«ti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad Å¡i teisė ar laisvė yra pažeista, pagal KonstitucijÄ yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ teisės kreiptis į teismÄ efektyvumui užtikrinti bÅ«tina, kad asmuo turėtų aiÅ¡kiÄ , praktinę galimybę ginčyti veiksmÄ (aktÄ ), apribojantį jo teises (EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 23805/94). Tai taikoma ne tik jau prasidėjusiam procesui, nes Å¡ia nuostata „gali remtis bet kuris asmuo, kuris mano, kad vienos iÅ¡ jo (civilinių) teisių apribojimas yra neteisėtas ir skundžiasi dėl neturėjimo galimybės dėl to pateikti ieÅ¡kinį (reikalavimus, pretenzijÄ ) teismui, atitinkančiam Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus“ (EŽTT 1981 m. birželio 23 sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven ir De Meyere prieÅ¡ BelgijÄ , peticijų Nr. 6878/75 ir 7238/75).

Kartu EŽTT praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali bÅ«ti taikomi įvairÅ«s teisės kreiptis į teismÄ ribojimai. Å ie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismÄ taip, kad bÅ«tų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryÅ¡io tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 18986/06).

Nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi bÅ«ti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismÄ garantuoti, atsižvelgiant į teisės virÅ¡enybės principÄ demokratinėje visuomenėje (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8225/78). Teisinio ar faktinio pobÅ«džio Å¡ios teisės ribojimai gali bÅ«ti pripažinti nesuderinamais su Konvencija, jei jie apsunkina pareiÅ¡kėjo teisės kreiptis į teismÄ efektyvumÄ .

20. Teisė į teisminę gynybÄ ir teisingÄ procesÄ teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausiÄ galiÄ turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Kovencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Tačiau net ir Å¡i teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarkÄ bei sÄ lygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių ieÅ¡kiniui (pareiÅ¡kimui) priimti.

Pažymėtina, kad dėl asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo negali bÅ«ti sprendžiama formaliai. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečiÄ susiklosčiusiÄ procesinę situacijÄ ir, priimdamas procesinį sprendimÄ , be kita ko, vadovautis civilinio proceso tikslais, teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai neturėtų bÅ«ti užkertamas kelias įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ dėl galbÅ«t pažeistų teisių gynimo formaliai, vien tik nustačius, jog praleistas įstatyme numatytas terminas pateikti praÅ¡ymÄ dėl baudos panaikinimo.

21. CPK 645 straipsnis taikytinas tuomet, kai antstolio reikalavimas pateikiamas skolininkui ir jame aiÅ¡kiai apibrėžta, kad reikalavimÄ pateikus juridiniam asmeniui, už jo vykdymÄ atsako juridinio asmens vadovas. Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar minėtu teisiniu pagrindu bauda apeliantei J. D., kaip skolininkės UAB „Farba Vita“ vadovei, skirta pagrįstai. Valstybinio socialinio draudimo valdybos iÅ¡raÅ¡as apie apeliantės J. D. darbovietes patvirtina, kad nuo 2016-05-06, t.y. antstolio 2016-12-05 pakartotinio reikalavimo priėmimo metu, apeliantė nebuvo UAB „Farba Vita“ darbuotoja, vadovė.

22. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nevertino apeliantės darbo santykių su UAB „Farba Vita“ pabaigos, nesprendė, ar bauda paskirta tinkamam subjektui ir priėmė nepagrįstÄ nutartį sprendžiant praÅ¡ymo dėl baudos panaikinimo priėmimo klausimÄ , todėl apeliantės J. D. atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl praÅ¡ymo panaikinti paskirtÄ baudÄ priėmimo perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais, n u t a r i a : tenkinti apeliantės J. D. atskirÄ jį skundÄ . panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimÄ dėl praÅ¡ymo panaikinti paskirtÄ baudÄ priėmimo perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Petkuvienė