8c8c4e08-ddd3-4619-8f0a-59ee7b2d8ba0 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. 2S-266-803/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10976-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.12.12.2.1.; 3.1.12.12.2.2.; 3.5.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja RÅ«ta PetkuvienÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinÄs bendrovÄs ,,Farba Vitaâ vadovÄs J. D. (apeliantÄs) atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, priimtos civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo antstolio Dariaus StakeliÅ«no pareiÅ¡kimÄ dÄl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinÄ bendrovÄ âFarba Vitaâ, J.
Legislator headnote
AI generated8c8c4e08-ddd3-4619-8f0a-59ee7b2d8ba0 · Vilniaus apygardos teismas: Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ baudÄ teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymÄ atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal proceso normas antstolis turi pareigÄ nustatyti juridinio asmens vadovÄ arba kitÄ atsakingÄ asmenį ir tik nustatÄs minÄtas aplinkybes, reikalauti pagal įstatymÄ pateikti reikiamÄ vykdomajam dokumentui įvykdyti informacijÄ .
Full text
? CivilinÄ byla Nr. 2S-266-803/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10976-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.12.12.2.1.; 3.1.12.12.2.2.; 3.5.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja RÅ«ta PetkuvienÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinÄs bendrovÄs ,,Farba Vitaâ vadovÄs J. D. (apeliantÄs) atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, priimtos civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo antstolio Dariaus StakeliÅ«no pareiÅ¡kimÄ dÄl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinÄ bendrovÄ âFarba Vitaâ, J.
D.. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 2. Suinteresuotas asmuo J. D. kreipÄsi į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti jai paskirtÄ baudÄ . NurodÄ, jog apie jai paskirtÄ baudÄ sužinojo 2018-10-03. Savo praÅ¡ymÄ motyvavo tuo, jog antstolio 2016-12-05 priimto reikalavimo pateikti turimus duomenis apie uždarosios akcinÄs bendrovÄs (toliau â UAB) âFarba Vitaâ turtÄ bei baudos paskyrimo metu nebuvo UAB âFarba Vitaâ darbuotoja, teisiniai darbo santykiai buvo pasibaigÄ. PažymÄjo, jog Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi nepagrįstai tenkino antstolio praÅ¡ymÄ ir paskyrÄ pareiÅ¡kÄjai 10 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ antstolio 2016-12-05 pakartotinio reikalavimo nevykdymo dienÄ .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 3. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi suinteresuoto asmens J. D. praÅ¡ymÄ grÄ Å¾ino pareiÅ¡kÄjai.
4. Teismas nustatÄ, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatyta, jog suinteresuotojo asmens praÅ¡ymas dÄl baudos panaikinimo ar sumažinimo turÄtų bÅ«ti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 107 straipsnio nuostatas.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuotasis asmuo praleido įstatymo nustatytÄ 14 dienų terminÄ nuo nutarties priÄmimo praÅ¡yti panaikinti arba sumažinti paskirtÄ baudÄ , todÄl praÅ¡ymÄ dÄl baudos panaikinimo grÄ Å¾ino suinteresuotajam asmeniui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantÄ) skolininko uždarosios akcinÄs bendrovÄs âFarba Vitaâ vadovÄ J. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
Nurodo tokius esminius argumentus: 7.1. pirmosios instancijos teismas nesivadovauja apeliacinÄs instancijos teismo pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu ir iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ku pagrindu, - remiantis procesinÄmis normomis, atsisako priimti apeliantÄs pateiktÄ praÅ¡ymÄ dÄl baudos panaikinimo. ApeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog apeliantÄ turÄjo pagrįstÄ (teismų suformuotÄ ) lÅ«kestį, jog ir Å¡ioje civilinÄje byloje paskirtos baudos pagrįstumas bus peržiÅ«rÄtas ta paÄia procesine tvarka, kaip ir ankstesnÄje byloje (civilinÄ byla Nr. 2VP-29976-862/2017).
Remiantis minÄtu apeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, pirmosios instancijos teismas apeliantÄs pateikto praÅ¡ymo dÄl baudos panaikinimo priÄmimo klausimÄ turi sprÄsti ta paÄia procesine tvarka, kaip buvo sprÄsta ankstesnÄje byloje. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas ankstesnÄje civilinÄje byloje Nr. 2VP-29976-862/2017, esant analogiÅ¡koms faktinÄms aplinkybÄms, priÄmÄ apeliantÄs praÅ¡ymÄ ir sprendÄ klausimÄ dÄl paskirtos baudos teisÄtumo, todÄl Å¡iuo atveju, pirmosios instancijos teismas taip pat turi priimti pateiktÄ praÅ¡ymÄ dÄl baudos panaikinimo bei iÅ¡sprÄsti paskirtos baudos teisÄtumo klausimÄ ; 7.2. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netikrino aplinkybÄs, ar apeliantÄ yra suinteresuoto asmens UAB âFarba Vitaâ vadovÄ, nevertino duomenų dÄl apeliantÄs darbo santykių su UAB âFarba Vitaâ pabaigos;
8. PareiÅ¡kÄjas antstolis Darius StakeliÅ«nas ir suinteresuotas asmuo ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikÄ. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi paskyrÄ suinteresuotam asmeniui J. D. baudÄ už antstolio 2016-12-05 įpareigojimo nevykdymÄ .
Å ioje nutartyje teismas konstatavo, jog suinteresuotam asmeniui J. D. jau buvo skirta teismo bauda už toje paÄioje vykdomojoje byloje nevykdomus antstolio reikalavimus, taÄiau suinteresuotas asmuo J. D. antstolio įpareigojimų nevykdÄ. 2018 m. spalio 9 d. suinteresuotas asmuo J. D. teismui pateikÄ praÅ¡ymÄ panaikinti jai paskirtÄ baudÄ , kuriame nurodÄ, jog nuo antstolio pakartotinio reikalavimo priÄmimo metu 2016-12-05 buvo atleista iÅ¡ UAB âFarba Vitaâ vadovÄs pareigų (teisiniai darbo santykiai baigÄsi 2016-05-06).
Kartu su praÅ¡ymu panaikinti paskirtÄ baudÄ suinteresuotas asmuo pateikÄ Sodros pažymÄ , kurioje matyti, jog J. D. UAB âFarba Vitaâ vadovÄs pareigas Äjo iki 2016-05-06.
10. ApeliantÄ ginÄija pirmosios instancijos teismo nutartį remdamasi tuo, jog paskirta bauda netinkamam subjektui.
11. Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisÄ gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtÄ , lÄÅ¡as, pajamas, iÅ¡laidas ir veiklÄ bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimÄ informacijÄ apie skolininko turtinÄ padÄtį, susipažinti su sprendimams vykdyti bÅ«tinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinÄių trukdyti vykdyti sprendimus, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi bÅ«ti įvykdyti per antstolio nustatytÄ terminÄ , o už antstolio reikalavimo nevykdymÄ ar kitokį kliudymÄ antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, numatyta teismo teisÄ skirti iki 289 eurų baudÄ už kiekvienÄ nevykdymo ar kliudymo dienÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 585 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ baudÄ teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymÄ atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal proceso normas antstolis turi pareigÄ nustatyti juridinio asmens vadovÄ arba kitÄ atsakingÄ asmenį ir tik nustatÄs minÄtas aplinkybes, reikalauti pagal įstatymÄ pateikti reikiamÄ vykdomajam dokumentui įvykdyti informacijÄ .
12. Už antstolio reikalavimų įvykdymÄ yra atsakingas juridinio asmens vadovas (CPK 645 straipsnio 2 dalis), todÄl bÅ«tent juridinio asmens vadovui kylÄ neigiamos procesinÄs pasekmÄs, numatytos CPK 645 straipsnio 3 dalyje.
13. NagrinÄjamu atveju antstolis Darius StakeliÅ«nas 2017 m. kovo 15 d. pateikÄ praÅ¡ymÄ vykdymo proceso skirti baudÄ už antstolio 2016-12-05 pakartotinio reikalavimo nevykdymÄ apeliantei J. D., kaip UAB âFabra Vitaâ vadovei (t. 1 b.l. 2 â 4). Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi paskyrÄ 10 Eur baudÄ už kiekvienÄ dienÄ nuo 2017-03-10 iki anstolio pakartotinio reikalavimo įvykdymo.
14. Nustatyta, jog antstolis Darius StakeliÅ«nas nustatÄ, kad apeliantÄ J. D. yra suinteresuoto asmens UAB ,,Farba Vitaâ vadovÄ, pakartotinai pareikalavo pateikti reikiamus duomenis, o to nepadarius, kreipÄsi į teismÄ dÄl baudos skyrimo. Atkreiptinas dÄmesys, jog Juridinių asmenų registro duomenys nÄra darbo santykius pagrindžiantys dokumentai, minÄtame registre įregistruojami atitinkami dokumentai ar juose įtvirtinti duomenys (Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintų juridinių asmenų registro nuostatų 2, 17 punktai), todÄl nustatant atsakingus už antstolio patvarkymo nevykdymÄ asmenis (nagrinÄjamu atveju suinteresuoto asmens vadovÄ ) turÄtų bÅ«ti vadovaujamasi ne tik Juridinių asmenų registre esanÄiais duomenimis, bet ir kitose duomenų bazÄse kaupiamais ir susistemintais duomenimis.
Antstolis yra valstybÄs įgaliotas asmuo, jam pavesta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija, todÄl nustatÄs, jog yra trukdoma vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ ir nepateikiama vykdomojo dokumento vykdymui reikalinga informacija, antstolis turi pareigÄ nustatyti kaltus dÄl reikalavimo nevykdymo asmenis ir praÅ¡yti teismo skirti baudÄ . Tuo atveju, kai praÅ¡oma bausti juridinio asmens vadovÄ , antstolis turi pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti už antstolio reikalavimo nevykdymÄ atsakingÄ vadovÄ remdamasis ne tik Juridinių asmenų registre įtvirtintais duomenimis, bet ir kitais duomenimis, tarp jų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazÄje esanÄiais duomenimis, kurie yra pagrindas darbo santykiams įvertinti.
Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netikrino aplinkybÄs, ar apeliantÄ yra suinteresuoto asmens UAB ,,Farba Vitaâ vadovÄ, nevertino į bylÄ pateiktų kartu su praÅ¡ymu dÄl baudos panaikinimo duomenų dÄl apeliantÄs darbo santykių su UAB ,,Farba Vitaâ pabaigos (t. 1 b.l. 68 â 69).
15. Pirmosios instancijos teismas, turÄdamas galimybes ir pareigÄ patikrinti duomenų bazes, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazÄje esanÄių duomenų netikrino, nevertino, ar bauda skiriama tinkamam subjektui (įmonÄs vadovui), o tik skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog apeliantÄ praleido įstatyme numatytÄ 14 dienų terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dÄl baudos panaikinimo.
16. IÅ¡ apeliantÄs pateiktų Sodros duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazÄje matyti, jog apeliantÄ dirbo UAB ,,Farba Vitaâ nuo 2009-10-14 iki 2016-05-06, taigi apeliantÄ priimto antstolio 2016-12-05 pakartotinio reikalavimo metu buvo atleista iÅ¡ UAB ,,Farba Vitaâ vadovÄs pareigų, darbo santykiai tarp apeliantÄs ir darbdavio UAB ,,Farba Vitaâ buvo pasibaigÄ. Antstolis, praÅ¡ydamas skirti apeliantei baudÄ , nevertino aplinkybÄs, ar apeliantÄ iÅ¡ tiesų antstolio 2016-12-05 pakartotinio reikalavimo priÄmimo metu buvo UAB ,,Farba Vitaâ vadovÄ ir turÄjo pareigÄ vykdyti antstolio reikalavimus.
17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad asmens teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ materialiÄ ja prasme yra subjektinÄ teisÄ, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobÅ«džio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi Å¡iÄ teisÄ, galima tik nustaÄius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustaÄius taikytinÄ teisÄs normÄ . Ä®statymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti bylÄ dÄl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisÄs neturÄjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu).
Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisÄs į teisminÄ gynybÄ prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybÄs savo civilinio pobÅ«džio teisių klausimÄ iÅ¡sprÄsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisÄ Ä¯ teisingÄ bylos nagrinÄjimÄ ) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. vasario 28 d. sprendimÄ byloje Tserkva Sela Sosulivka prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimÄ byloje Zylkov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 5613/04;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 12 punktas).
18. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra konstatuotas iÅ¡ konstitucinio teisinÄs valstybÄs principo bei kitų Konstitucijos nuostatų (be kita ko, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinÄs teisÄs ar laisvÄs pažeidžiamos, turi teisÄ kreiptis į teismÄ ) kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisÄs ar laisvÄs yra pažeidžiamos, turi absoliuÄiÄ teisÄ Ä¯ nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ â arbitrÄ , kuris iÅ¡sprÄstų ginÄÄ .
Asmens konstitucinÄ teisÄ kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkintas Å¡ios teisÄs įgyvendinimas. TokiÄ teisÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisÄs ar laisvÄs pažeistos, jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmens teisÄs turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privaÄių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužÄs 8 d., 2001 m. vasario 12 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjÅ«Äio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. birželio 6 d., 2007 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai ir kt.).
Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodÄs, kad jeigu bÅ«tų neužtikrinta asmens konstitucinÄ teisÄ kreiptis į teismÄ , bÅ«tų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisÄs principo ubi ius, ibi remedium â jeigu yra kokia nors teisÄ (laisvÄ), turi bÅ«ti ir jos gynimo priemonÄ. Tokia teisinÄ situacija, kai kuri nors asmens teisÄ ar laisvÄ negali bÅ«ti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad Å¡i teisÄ ar laisvÄ yra pažeista, pagal KonstitucijÄ yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 8 d. sprendimas).
19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) praktikÄ teisÄs kreiptis į teismÄ efektyvumui užtikrinti bÅ«tina, kad asmuo turÄtų aiÅ¡kiÄ , praktinÄ galimybÄ ginÄyti veiksmÄ (aktÄ ), apribojantį jo teises (EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 23805/94). Tai taikoma ne tik jau prasidÄjusiam procesui, nes Å¡ia nuostata âgali remtis bet kuris asmuo, kuris mano, kad vienos iÅ¡ jo (civilinių) teisių apribojimas yra neteisÄtas ir skundžiasi dÄl neturÄjimo galimybÄs dÄl to pateikti ieÅ¡kinį (reikalavimus, pretenzijÄ ) teismui, atitinkanÄiam Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimusâ (EŽTT 1981 m. birželio 23 sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven ir De Meyere prieÅ¡ BelgijÄ , peticijų Nr. 6878/75 ir 7238/75).
Kartu EŽTT praktikoje yra nuosekliai pabrÄžiama, kad gali bÅ«ti taikomi įvairÅ«s teisÄs kreiptis į teismÄ ribojimai. Å ie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisÄs kreiptis į teismÄ taip, kad bÅ«tų pažeista pati tokios teisÄs esmÄ. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisÄto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryÅ¡io tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužÄs 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieÅ¡ SlovÄnijÄ , peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 18986/06).
NacionalinÄje teisÄje įtvirtintas teismo ,,prieinamumoâ laipsnis turi bÅ«ti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismÄ garantuoti, atsižvelgiant į teisÄs virÅ¡enybÄs principÄ demokratinÄje visuomenÄje (EŽTT 1985 m. gegužÄs 28 d. sprendimas byloje Ashingdane prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, peticijos Nr. 8225/78). Teisinio ar faktinio pobÅ«džio Å¡ios teisÄs ribojimai gali bÅ«ti pripažinti nesuderinamais su Konvencija, jei jie apsunkina pareiÅ¡kÄjo teisÄs kreiptis į teismÄ efektyvumÄ .
20. TeisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ ir teisingÄ procesÄ teisÄje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukÅ¡ÄiausiÄ galiÄ turinÄiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Kovencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). TaÄiau net ir Å¡i teisÄ nÄra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarkÄ bei sÄ lygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teismas, sprÄsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priÄmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisÄs kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisÄs įgyvendinimo sÄ lygos, ar nÄra procesinių kliÅ«Äių ieÅ¡kiniui (pareiÅ¡kimui) priimti.
PažymÄtina, kad dÄl asmens teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo negali bÅ«ti sprendžiama formaliai. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti konkreÄiÄ susiklosÄiusiÄ procesinÄ situacijÄ ir, priimdamas procesinį sprendimÄ , be kita ko, vadovautis civilinio proceso tikslais, teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju pareiÅ¡kÄjai neturÄtų bÅ«ti užkertamas kelias įgyvendinti teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl galbÅ«t pažeistų teisių gynimo formaliai, vien tik nustaÄius, jog praleistas įstatyme numatytas terminas pateikti praÅ¡ymÄ dÄl baudos panaikinimo.
21. CPK 645 straipsnis taikytinas tuomet, kai antstolio reikalavimas pateikiamas skolininkui ir jame aiÅ¡kiai apibrÄžta, kad reikalavimÄ pateikus juridiniam asmeniui, už jo vykdymÄ atsako juridinio asmens vadovas. Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar minÄtu teisiniu pagrindu bauda apeliantei J. D., kaip skolininkÄs UAB âFarba Vitaâ vadovei, skirta pagrįstai. Valstybinio socialinio draudimo valdybos iÅ¡raÅ¡as apie apeliantÄs J. D. darbovietes patvirtina, kad nuo 2016-05-06, t.y. antstolio 2016-12-05 pakartotinio reikalavimo priÄmimo metu, apeliantÄ nebuvo UAB âFarba Vitaâ darbuotoja, vadovÄ.
22. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nevertino apeliantÄs darbo santykių su UAB âFarba Vitaâ pabaigos, nesprendÄ, ar bauda paskirta tinkamam subjektui ir priÄmÄ nepagrįstÄ nutartį sprendžiant praÅ¡ymo dÄl baudos panaikinimo priÄmimo klausimÄ , todÄl apeliantÄs J. D. atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dÄl praÅ¡ymo panaikinti paskirtÄ baudÄ priÄmimo perduotinas nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais, n u t a r i a : tenkinti apeliantÄs J. D. atskirÄ jį skundÄ . panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimÄ dÄl praÅ¡ymo panaikinti paskirtÄ baudÄ priÄmimo perduoti nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo priÄmimo dienos. TeisÄja RÅ«ta PetkuvienÄ