8c856dc1-bc8a-4629-afd2-c9869ef54780 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-684-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05245-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 128.15.1.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Almos Urbanavičienės,sekretoriaujant D.Stripinytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei adv.

R.A.Kučinskaitei, suinteresuoto asmens Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atstovei M. M., Vilniaus miesto savivaldybei atstovei D. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos K. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėja K.

J. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja nuo 1994 m. nuosavybės teise valdo nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ , kuriam suteiktas Nr. 2A3/p, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1991-04-25 Vilniaus miesto Naujininkų seniÅ«nijos valdybos potvarkiu Nr. 49 pareiÅ¡kėjai buvo leista statyti dviejų boksų garaÅ¾Ä , Å«kio sandėlį, katilinę, apÅ¡ildomÄ ir neapÅ¡ildomÄ Å¡iltnamius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei nugriauti Å«kio sandėlį III/m.

Vilniaus miesto statybos kontrolės inspekcija iÅ¡davė pareiÅ¡kėjai statybos leidimÄ , todėl pareiÅ¡kėja pradėjo garažo ir Å«kio sandėlio statybos darbus, vykdomus Å«kio bÅ«du. 1994-09-08 Naujininkų seniÅ«nijos valdybos potvarkiu Nr. 44 pareiÅ¡kėjai buvo leista rekonstruoti Å«kio bÅ«du pastatytÄ pareiÅ¡kėjai priklausantį Å«kio sandėlį ir garaÅ¾Ä bei ten įrengti gyvenamÄ sias patalpas. PareiÅ¡kėja parengė Å«kio sandėlio ir garažo rekonstrukcijos projektÄ , kuris įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas ir įteiktas pareiÅ¡kėjai, kaip statytojai.

Gavusi statybos leidimÄ , pareiÅ¡kėja pradėjo statybos (rekonstrukcijos) darbus. Pagal patvirtintÄ projektÄ statytas, tačiau neužbaigtas gyvenamasis namas (baigtumas 50 proc.) 1994 m. buvo inventorizuotas suteikiant jam numerį Nr. 2A3/p, o Å¡io pastato duomenys iÅ¡ nekilnojamojo turto objektų kadastro ir registro dokumentų bylos perraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto registrÄ , tačiau nebaigtas statyti gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre iki Å¡iol nėra įregistruotas. PareiÅ¡kėjos, kaip gyvenamojo namo statytojos ir savininkės, nuosavybės teisės, įgytos sukÅ«rus nekilnojamojo turto objektÄ , įregistruotos nebuvo.

PareiÅ¡kėja negali vieÅ¡ame valstybės registre įregistruoti savo nuosavybės teisių į minėtÄ statinį, kadangi kompetentingose valstybės ir savivaldybės institucijose bei įstaigose nėra iÅ¡likusi visa įstatymų nustatyta tvarka suderinta techninė dokumentacija bei pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotas statybos leidimas. PareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentÄ , Naujininkų seniÅ«nijÄ , Vilniaus apskrities archyvÄ , tačiau Å¡iose institucijose nurodytų dokumentų gauti nepavyko, nes jie neiÅ¡liko, todėl pareiÅ¡kėja negali gauti Å¡ių dokumentų kitokia, t.y. ne teismo, tvarka.

Dėl Å¡ios priežasties valdymo nuosavybės teise faktas turi bÅ«ti nustatytas teismine tvarka. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ bÅ«tina nustatyti tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų nekilnojamojo turto registre įregistruoti savo nuosavybės teises į nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ , kuriam suteiktas Nr. 2A3/p, esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nurodė, kad yra visos teisinės prielaidos fakto nustatymui, t.y. pareiÅ¡kėja nuosavybės teisę įgijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, turėdama visus dokumentus, patvirtinančius jos, kaip statytojos, nuosavybės teises į statinį; nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti kitokia, t.y. neteismine tvarka; juridinio fakto nustatymas nėra susijęs su vėlesniu ginčo dėl teisės į daiktÄ iÅ¡sprendimu; nuosavybės teisės objektas buvo sukurtas teisėtai – turint statybos leidimÄ bei nenukrypstant nuo suderinto projekto.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėVilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas konstatavo, kad 1994-09-08 Naujininkų seniÅ«nijos valdybos potvarkiu Nr. 44 pareiÅ¡kėjai buvo leista rekonstruoti pareiÅ¡kėjai priklausantį Å«kio sandėlį ir garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), bei ten įrengti gyvenamÄ sias patalpas; pareiÅ¡kėja buvo įpareigota parengti pastatų rekonstrukcijos projektÄ ir jį nustatyta tvarka suderinti bei statybÄ pradėti tik gavus leidimÄ . 1994-12-01 Vilniaus miesto Naujininkų seniÅ«nijos valdybos raÅ¡te Nr. 519 nurodyta, kad K.

J. leista rekonstruoti Å«kio sandėlį ir garaÅ¾Ä , įrengiant gyvenamÄ sias patalpas; buvo paruoÅ¡tas rekonstrukcijos projektas ir nustatyta tvarka suderintas; pastato statyba neužbaigta, nukrypimo nuo suderinto projekto nėra. Iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 18 straipsnio 6 dalis nustatė, kad leidimas statyti statinį galioja 5 metus, o to paties straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad minėto leidimo galiojimÄ galima pratęsti iki statybos pabaigos, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad iki 2002 m. liepos 1 d. iÅ¡duoto statybos leidimo galiojimas gali bÅ«ti pratęsiamas, jeigu į kompetentingÄ institucijÄ su praÅ¡ymu dėl pratęsimo buvo kreiptasi iki minėto leidimo galiojimo pasibaigimo (2006 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1161/2006). Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė teismui įrodymų, kad statybos leidimas yra galiojantis, kad ji ėmėsi priemonių dėl statybos leidimo pratęsimo ar naujo iÅ¡davimo statybos techninio reglamento „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarkos“ (STR 1.07.01:1997) nustatyta tvarka ir terminais.

Pažymėjo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), metu galiojo Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, pagal kuriÄ statiniai turėjo bÅ«ti registruojami juos inventorizavus ir juos priėmus valstybinei komisijai, iÅ¡skyrus laikinus ir savavaliÅ¡kai pastatytus statinius, kurie neregistruojami. Instrukcijos 9.4 punkte buvo nustatyta, kad valstybinių komisijų aktai apie pastatų priėmimÄ naudoti yra laikytini dokumentais, netiesioginiu bÅ«du patvirtinančiais nuosavybės teisę į statinius.

Pastatyti statiniai įteisinami Statybos įstatymo 24 straipsnyje reglamentuota tvarka, todėl teismas negali pripažinti nuosavybės teisių į neįteisintus nekilnojamuosius daiktus. PareiÅ¡kėja nėra pateikusi įrodymų, jog ji, pastačiusi gyvenamÄ jį namÄ , kreipėsi į atitinkamÄ institucijÄ dėl Å¡ių statinių priėmimo, kad įregistruotų nuosavybės teises savo vardu. Instrukcijos 14 punkte buvo nustatyta, kad įregistravus pastatÄ (statinį) savininkui iÅ¡duodamas nustatytos formos registravimo pažymėjimas.

Tik iÅ¡davus tokį pažymėjimÄ galima konstatuoti, kad pastatas (statinys) nėra savavaliÅ¡kas, pastatytas laikantis norminiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų ir yra teisėtai įgyta nuosavybė. Byloje nenustatyta, kad reglamentuotos formos registravimo pažymėjimas buvo iÅ¡duotas pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja neteigė, kad pastatas buvo teisiÅ¡kai įregistruotas, o registravimo pažymėjimas, patvirtinantis nuosavybės teisę, sudegė. Teismas motyvavo, kad nors pareiÅ¡kėjos atstovė nurodė, jog 2000 m. gaisro metu sudegė techninė ir projektinė dokumentacija, statybos leidimas, tačiau tai nėra dokumentai, patvirtinantys statybos įteisinimo faktÄ .

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento, Naujininkų seniÅ«nijos, Vilniaus apskrities archyvo raÅ¡tai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotų statybos leidimų registracijos žurnaluose nėra, tačiau juose nenurodoma, jog dokumentai buvo, tačiau jie nėra iÅ¡likę. Vien įrodymai apie pačias statybas, kaip procesÄ , kuomet pastatomas (rekonstruojamas) kuris nors objektas, dar nepavirtina Å¡ių statybų teisėtumo (legalumo) ir nekilnojamojo daikto, kaip nuosavybės teisių objekto, sukÅ«rimo Civilinio kodekso 4.24 straipsnio prasme, neapsprendžia nuosavybės teisės įgijimo vienu iÅ¡ Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje įvardintų pagrindų.

Nors Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato galimybę ne ginčo tvarka nustatyti pastato ar kito nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise juridinį faktÄ , tai nereiÅ¡kia, kad teismo kompetencijai yra priskirtas paties veiksmo – nuosavybės statybos bÅ«du įgijimo į konkretų statinį įteisinimas. Kadangi statinių formavimo nekilnojamaisiais daiktais ir jų registravimo tvarkÄ nustato įstatymai ir Å¡ių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, tai nėra pagrindo taikyti Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymÄ .

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nuosavybės teisių į ginčo statinį įgijimas (statybos proceso teisėtumas) ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų praeityje egzistavimas bei jų dingimas (neiÅ¡likimas), kaip sÄ lygos tokio juridinio fakto nustatymui ir bÅ«tinas tokio juridinio fakto sudėties elementas, Å¡iuo konkrečiu atveju nenustatytas ir neįrodytas. Ä® bylÄ nebuvo pateikta nuosavybės atsiradimo pagrindÄ Ä¯ pastatÄ statybos bÅ«du pagrindžiančių leistinų įrodymų.

IÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad teisėto pastato valdymo nėra, o kliÅ«tis juos įregistruoti yra ne nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų praradimas, o tai, kad tokie dokumentai niekada nebuvo iÅ¡duoti. Taikant Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , negali bÅ«ti nustatyti neegzistuojantys faktai, taigi nėra įstatyminio pagrindo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėja K. J. nuo 1994 m. nuosavybės teise valdo nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ , kuriam suteiktas Nr. 2A3/p, esantį (duomenys neskelbtini).III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiPareiÅ¡kėja K. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kimÄ dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo tenkinti.Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ civiliniame procese, pažeidimoKaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio, teismas visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos bylos proceso metu, visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡nagrinėjo; neiÅ¡tyrė, todėl tinkamai ir neįvertino, kiekvieno byloje priimto įrodymo atskirai bei byloje surinktų įrodymų viseto, o tai sÄ lygojo nepagrįstų, neteisingų ir prieÅ¡taraujančių elementariai logikai teismo iÅ¡vadų suformulavimÄ teismo procesiniame sprendime.

Tuo tarpu visi byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, jog statybos buvo vykdomos pareiÅ¡kėjos teisėtai naudojamame žemės sklype, jog pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, jog buvo parengtas ir suderintas su kompetentingomis institucijomis rekonstrukcijos projektas, jog vykdant statybas nebuvo nukrypta nuo suderinto projekto, t.y. statyba, sukuriant 50 procentų baigtumo statinį, prieÅ¡ingai nei yra teigiama skundžiamame teismo sprendime, buvo teisėta. Å iuo atveju teismo argumentai, jog pareiÅ¡kėja nepateikė teismui įrodymų, kad statybos leidimas yra galiojantis, bei įrodymų, kad ėmėsi priemonių dėl statybos leidimo pratęsimo ar naujo iÅ¡davimo statybos techninio reglamento „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarkos“ (STR 1.07.01:1997) nustatyta tvarka ir terminais, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes ginčo namo statybų vykdymo metu statybos leidimas buvo galiojantis ir statybos buvo vykdomos teisėtai, kÄ neabejotinai patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai.

Teismo iÅ¡vadÄ , jog į bylÄ nebuvo pateikta nuosavybės atsiradimo pagrindÄ Ä¯ pastatÄ statybos bÅ«du pagrindžiančių leistinų įrodymų, nepagrįsta. Teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo ir nevertino tokios svarbios aplinkybės, kad ginčo namas 1994 metais buvo inventorizuotas, taip pat netyrė ir nevertino Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių ir pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateiktų tokių įrodymų, kaip gyvenamojo namo 2A3/p planai, sudaryti Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“.

Å iuose planuose nurodoma apie 1994 metais atliktÄ nebaigto statyti statinio inventorizavimÄ , o juk statybos vykdymo bei jos sustabdymo metu galiojusios Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 9.2. punktas numatė, jog techninio inventorizavimo dokumentai laikytini dokumentais, netiesioginiu bÅ«du patvirtinančiais nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus. Teismas visiÅ¡kai netyrė ir nevertino svarbios Å¡iai bylai teisingai iÅ¡nagrinėti aplinkybės, kad ginčo gyvenamojo namo 2A3/p statyba buvo nebaigta (baigtumas 50 procentų), bei visiÅ¡kai netyrė Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų - VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 1995 m. spalio 5 d. ir 1995 m. lapkričio 13 d. pažymų dovanojimo sandoriams sudaryti, architekto P. J. parodymų apie nebaigtÄ statybÄ , Vilniaus miesto Naujininkų seniÅ«nijos valdybos 1994-12-01 pažymos Nr. 519 Vilniaus miesto 5 notarų biurui, kad pastato statyba neužbaigta, nukrypimo nuo suderinto projekto nėra, todėl savo iÅ¡vadas dėl ginčo gyvenamojo namo statybų neteisėtumo bei nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nebuvimo darė vertindamas šį ginčo statinį kaip baigta statyti gyvenamÄ jį namÄ .

O juk minėtų pažymų pagrindu nebaigtas statyti (nepriimtas naudoti) pastatas, kaip nuosavybės teisės objektas, galėjo bÅ«ti parduotas ar kitaip perleistas fiziniams ar juridiniams asmenims (Vyriausybės 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 931 Dėl statybos pagrindų laikinųjų nuostatų dalinio pakeitimo 1.1 p.).Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo priėmimo ir iÅ¡dėstymo tvarkÄ pažeidimoBylÄ nagrinėjęs teismas, nepaisant teisinio reglamentavimo bei LAT suformuotos teismų praktikos dėl teismo sprendimo priėmimo ir iÅ¡dėstymo tvarkos, ginčijamame 2010 m. gegužės 25 d. sprendime visiÅ¡kai neįvertino pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateiktų įrodymų, be to, nenurodė visiÅ¡kai jokių argumentų, dėl kurių iÅ¡ esmės visi pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateikti įrodymai buvo besÄ lygiÅ¡kai atmesti.Dėl materialinių teisės normų pažeidimoPirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , ir spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės į ginčo gyvenamÄ jį namÄ , netaikė tokių tuo metu galiojusio bei statybos leidimų iÅ¡davimo ir individualios statybos tvarkÄ reglamentavusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintų Individualios statybos nuostatų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtinti Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų su 1993 m. gruodžio 13 d. pakeitimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 931 patvirtintų Statinių statybos ir eksploatavimo valstybinės priežiÅ«ros nuostatų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtinti Statybos pagrindų laikinieji nuostatai, kurių 16.4 punktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 931 Dėl Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų dalinio pakeitimo buvo papildytas antrÄ ja pastraipa, reglamentavo ir nebaigto statyti objekto pardavimo ar kitokio perleidimo tvarkÄ . Minėtų nuostatų 16.4 p. numatė, jog nebaigto statyti (nepriimto naudoti) objekto pardavimo arba kitokio perleidimo fiziniams ir juridiniams asmenims sutartis notariÅ¡kai tvirtinama tik pateikus statybos valstybinės priežiÅ«ros tarnybos pažymÄ apie tai, kad Å¡iame objekte nėra esminių nukrypimų nuo nustatytÄ ja tvarka suderinto projekto. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ - Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų 16.4 punktÄ , nuosavybės teisės objektu ginčo statybos vykdymo bei jos sustabdymo metu, t.y. 1994 m., galėjo bÅ«ti ir nebaigtas statyti (nepriimtas naudoti) objektas, kurį kaip nuosavybės teisės objektÄ perleidžiant kitiems asmenims nebuvo reikalaujama nei jo priėmimÄ naudoti patvirtinančio dokumento, nei jo įregistravimÄ patvirtinančio nustatytos formos pažymėjimo, t.y. tokių dokumentų, kuriuos teismas savo sprendime nurodė kaip statybos teisėtumÄ ir nuosavybės teisę į pastatÄ patvirtinančius dokumentus.

Nagrinėjusiam bylÄ teismui buvo pateikti dokumentai, neabejotinai patvirtinantys tiek nebaigtos statybos teisėtumÄ , tiek ir pareiÅ¡kėjos nuosavybės teises į nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ - Vilniaus miesto Naujininkų seniÅ«nijos valdybos 1994 m. gruodžio 1 d. pažyma Nr. 519 Vilniaus miesto 5-ajam notarų biurui apie tai, kad nukrypimo nuo suderinto projekto nėra, bei VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 1995 m. spalio 5 d. ir 1995 m. lapkričio 13 d. pažymos dovanojimo sandoriams sudaryti, nurodančios, kad pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas statybų leidimas.

Čia bÅ«tina pabrėžti, kad jei statybos bÅ«tų vykdomos savavaliÅ¡kai, pareiÅ¡kėja nebÅ«tų įgijusi nuosavybės teisės į šį nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ , o valstybinės institucijos, Å¡iuo atveju Registrų centras, jai nebÅ«tų iÅ¡davęs dokumentų, suteikiančių teisę disponuoti nebaigtu statyti namu. BÅ«tent Å¡ie įrodymai ir patvirtina pareiÅ¡kėjos nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų praeityje egzistavimÄ . Suinteresuoti asmenys Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimais į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , pareiÅ¡kėjos K.

J. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiÅ¡kai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė Å¡iuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, jame iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosDėl įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo priėmimo ir iÅ¡dėstymo tvarkos Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyti argumentai, kuriais remiantis teismas atmeta kaip įrodymÄ dėl statinio teisėtumo pareiÅ¡kėjos atstovės pateiktas kartu su pareiÅ¡kimu VÄ® Registrų centro iÅ¡duota kopijos kopija bei nenurodyta, kokios institucijos iÅ¡duota kopija ( b.l.15, t.

I), kuriose nurodyta, jog buvo užfiksuotas gyvenamasis namas 2A3/p, (duomenys neskelbtini), kaip nebaigta 50 procentų statyba, bei padaryti įraÅ¡ai apie K. J. vardu Å¡io gyvenamojo namo statybai iÅ¡duotÄ leidimÄ . Šį pažeidimÄ gali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl teismo sprendimas dėl pažeidimo negali bÅ«ti naikinamas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pateikta kopija, kurioje nenurodyta, kokia institucijos, kada jÄ iÅ¡davė ( b.l.15. t. I) , iÅ¡ kokios bylos yra padaryta kopija, kuri nepasiraÅ¡yta nei pareiÅ¡kėjos atstovės, nei kito asmens ( b.l.15, t.

I) , negalėjo bÅ«ti įvertinta kaip leistinumo kriterijų atitinkantis įrodymas. PareiÅ¡kėja, teigdama, kad tai kopija, iÅ¡duota Registrų centro 1995-11-13 kaip pažyma dovanojimo sandoriams sudaryti, turėjo galimybę Å¡ios pažymos nuoraÅ¡Ä , patvirtintÄ jÄ iÅ¡davusios institucijos, pateikti teismui, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo, todėl nebuvo pagrindo vertinti tokios pažymos turinio ir jose nurodytų aplinkybių, kaip įrodančių pareiÅ¡kėjos teiginį, jog ginčo pastatas buvo inventorizuotas.

Kitos pažymos, iÅ¡duotos VÄ® Registrų centro 1995-10-05, kopijoje ( b.l.18, t. I) pateikta informacija apie tai, kad inventorizuotas gyvenamas namas 2A3/p ir jis yra nebaigta statyba pagal leidimÄ statyti K. J. vardu, pažyma Å¡i iÅ¡duota V. J., nėra pakankamu iÅ¡duoto leidimo statyti K. J. įrodymu, nes jose nenurodyti pareigÅ«nai, iÅ¡davę pažymas, be to, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog VÄ® Registrų centras pastato inventorizacijÄ galėjo atlikti tik statytojai pateikus leidimÄ statyti. PareiÅ¡kėja nurodė, kad 1994-09-08 Naujininkų seniÅ«nijos potvarkiu Nr. 44 jai buvo leista rekonstruoti Å«kio sandėlį ir garaÅ¾Ä , įrengiant gyvenamÄ sias patalpas, o pagal jos pateiktus Registrų centro pažymų nuoraÅ¡us pastato 2A3/p inventorizacija buvo atlikta 1994-06-10 ( b.l.10-12, t.

I ). Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad statyba buvo atlikta be leidimo statyti, tik jÄ dalinai atlikus, buvo siekiama gauti leidimÄ . Pateikti duomenys iÅ¡ Vilniaus m. savivaldybės administracijos plėtros departamento ( b.l. 19, t. I) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokios apimties ( tai matyti iÅ¡ inventorizacijos kopijų) pastato rekonstrukcijai turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas statybos leidimas ne seniÅ«nijoje, o Miesto plėtros departamente, jos registracijos 1991-1995 m. žurnaluose, kurie saugomi archyve, nebuvimas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad statybos leidimas pareiÅ¡kėjai nebuvo iÅ¡duotas.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl pastato valdymo nuosavybės teisėmis į pastatÄ , kuriam nebuvo iÅ¡duotas leidimas statyti, bÅ«tų fakto nustatymu tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas gali gauti kitokia tvarka tuos faktus patvirtinančius reikiamus dokumentus, todėl LR CPK 445 straipsnio pagrindu praÅ¡ymas pagrįstai atmestas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliacinės instancijos teismas procesinių dokumentų iÅ¡siuntimui turėjo 11, 40 Lt iÅ¡laidų, jos priteistinos valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos . Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:             Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iÅ¡ pareiÅ¡kėjos K.

J. 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                    Henrichas Jaglinskis                                                                  Danutė Kutrienė                                                                  Alma Urbanavičienė