8c84b890-62ca-40ae-b940-e66ee9cb69dd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2577-1053/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00164-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.1.; 1.2.4.4.2.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė GailiÅ«nienė, sekretoriaujant Vaidai JankÅ«nienei, Laurai Mikelskytei, dalyvaujant prokurorėms AuÅ¡rai Zakarkienei, Valentinai Strokinienei, kaltinamajam V. A., jo gynėjui advokatui Vytautui Griežei, nukentėjusiajam V. (V.) M., vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ . Teismas n u s t a t ė : V. A. pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ir nesunkiai sutrikdė sveikatÄ dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo: jis 2019-01-01, apie 10.40 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpose, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (kai jam nustatytas 1,39 promilių girtumas), pasiprieÅ¡ino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiajam postiniui V.

M.: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiajam postiniui V. M. atidarius laikino sulaikymo patalpos duris, jis atsisakė įeiti į laikino sulaikymo patalpÄ , liepus vykdyti teisėtÄ pareigÅ«no reikalavimÄ , jis dar kartÄ nepakluso teisėtam pareigÅ«no reikalavimui, bÅ«damas įspėtas, kad jei nevykdys teisėtų pareigÅ«no reikalavimų bus panaudota jėga, jis atsisakė įeiti į laikino sulaikymo patalpÄ , pradėjo mosikuoti rankomis, buvo dar kartÄ Ä¯spėtas dėl teisėtų pareigÅ«no reikalavimų nevykdymo, po ko vyriausiasis postinis V.

M. paėmė jam už rankos ir pradėjo vesti į laikino sulaikymo kamerÄ , jis įžengė į laikino sulaikymo patalpÄ , pradėjo veržtis atgal, sugriebė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiajam postiniui V. M. už kairės rankos delno ir pradėjo tempti į vidų, tuo pat metu lauždamas rankos pirÅ¡tus, tokiais savo veiksmais pastarajam sukeldamas fizinį skausmÄ , po ko netrukus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiajam postiniui V.

M. panaudojus kovinių imtynių veiksmus buvo paguldytas ant grindų, tokiu bÅ«du pasiprieÅ¡ino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiajam postiniui V. M., bei tokiais savo veiksmais padarė kairės rankos plaÅ¡takos sužalojimÄ , pasireiÅ¡kęs kairės plaÅ¡takos II pirÅ¡to distalinės falangos bazės avulsija su tiesiamosios sausgyslės plyÅ¡imu, kas komplikavosi kairės rankos II pirÅ¡to tolimojo sÄ nario kontraktÅ«ra, kas pasireiÅ¡kė nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei fizinio skausmo sukėlimu (specialisto iÅ¡vada Nr. G 2466/2019 (01)).

Å iais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Kaltinamasis V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ supranta, kaltę pripažįsta. Nurodė, kad buvo Naujieji metai, jis laukė žmonos, grįžtančios iÅ¡ darbo. Ji grįžo pusę 5 ryte, jis norėjo su ja iÅ¡siaiÅ¡kinti. Jis buvo iÅ¡gėręs 300 g. degtinės ir porÄ taurių Å¡ampano ir galbÅ«t su žmona kalbėjo paaukÅ¡tintu tonu.

Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Nežino, gal pasakė kÄ nors pareigÅ«nams, gal susvirduliavo, stumtelėjo pareigÅ«nÄ . Jam pareigÅ«nas papurÅ¡kė dujų, uždėjo antrankius, iÅ¡vežė jį į policijos komisariatÄ . Po kurio laiko, bÅ«damas komisariato patalpose, jis pasiprašė į tualetÄ , taip pat paprašė duoti paskambinti žmonai, kad ji atneÅ¡tų vaistų. PareigÅ«nas pasakė, kad neinformuotas apie jo sveikatos bÅ«klę ir paskambinti neduos, jei bus bloga, iÅ¡kvies greitÄ jÄ pagalbÄ .

Jį nuvedė į tualetÄ . Paskui jis užsispyrė ir nėjo į kamerÄ . PareigÅ«nas jį įspėjo, kad jis (V. A.) eitų į kamerÄ , prieÅ¡ingu atveju bus panaudota fizinė jėga. PareigÅ«nas kaltinamajam antrÄ kartÄ pakartojo, kad Å¡is eitų į kamerÄ . Kaltinamasis antrÄ kartÄ vėl atsisakė eiti į kamerÄ ir nėjo. Tuomet pareigÅ«nas jam užlaužė rankÄ ir nuo to skausmo jam aptemo akyse, jis nieko nepamena. Jis nepamena, ar jis sulaužė pareigÅ«nui rankÄ . Suvokia, kad pareigÅ«nas nukentėjo nuo jo veiksmų.

Dėl pareigÅ«no sužalojimo pripažįsta esantis kaltu, gailisi dėl savo tokio elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo, buvo pasiraÅ¡ytas su nukentėjusiuoju susitarimas dėl žalos atlyginimo. Policijos komisariato ieÅ¡kinys labai didelis, neturės galimybės tokio atlyginti. Jis dirba (duomenys neskelbtini), gauna 340 Eur – 320 Eur dydžio algÄ . Žmona dirba restorane indų plovėja. Jis daugiau jokio turto neturi. Nukentėjusysis V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis buvo sulaikytas.

Jis prašėsi vaistų, bet pareigÅ«nai negali duoti vaistų, kurių jie nežino. PareigÅ«nai visada siÅ«lo iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Kaltinamasis buvo nuvestas į tualetÄ . Buvo neblaivus, piktas. Jau prie tualeto jis pradėjo prieÅ¡intis, sakyti, kad neis. PareigÅ«nai gražiai prašė, kad Å¡is nueitų nuo tualeto. Buvo ir kitų pareigÅ«nų, kurie matė Å¡iÄ situacijÄ . Priėjus prie kameros, kaltinamasis buvo įspėtas, kad jis įeitų, prieÅ¡ingu atveju bus panaudota jėga.

Kaltinamasis mojavosi, neprisileido, V. M. bandė jį įkalbėti įeiti į kamerÄ , vėl įspėjo, kad bus panaudota jėga. Tada paėmė kaltinamajam už peties, laikė vienÄ rankÄ už nugaros, tačiau nelaužė, ir taip įvedė kaltinamÄ jį į kamerÄ . Tačiau vedant kaltinamÄ jį į kamerÄ , jis sugriebė V. M. už pirÅ¡tų ir pradėjo traukti paskui save į kamerÄ , užsuko pirÅ¡tus, laužė juos. V. M. pajuto, kad pirÅ¡tai dega, labai skauda, pradėjo traukti savo rankÄ ir tada jau laužė kaltinamajam rankÄ , kad jį paguldytų, nuramintų, kad Å¡is nebetemptų jo rankos, paleistų.

Išėjęs iÅ¡ kameros, pamatė, kad pirÅ¡tas kabo. Kolega pažiÅ«rėjo, pasakė, kad gal sulaužytas. Jis dar lauke uždėjo sniego, pasėdėjo, bet paskui kolega pasakė važiuoti į ligoninę. Ligoninėje nustatė, kad buvo kažkas trÅ«kę ir raiščių plyÅ¡imai. Uždėjo gipsÄ , su kuriuo nukentėjusysis vaikščiojo daugiau nei mėnesį. Po to buvo uždėta langetė, operacijų nebuvo. Nukentėjusysis buvo nedarbingas 88 dienas. Dabar kartais nesilanksto pirÅ¡tas.

Gydytojai pasakė, kad jei pirÅ¡tas nepradėjo lankstytis per 3 mėnesius, tai jau nesilankstys. Nukentėjusysis nurodė, kad jis deÅ¡iniarankis, pirÅ¡tas nesilanksto, tai trukdo darbui. Pažymėjo, kad iÅ¡ Sodros gavo ligos paÅ¡alpÄ 100 proc., taip pat gavo 19 00 Eur su trupučiu dydžio iÅ¡mokÄ iÅ¡ policijos. Nukentėjusysis savo civilinio ieÅ¡kinio atsisakė, pretenzijų neturi kaltinamajam. Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs bÅ«tent 2 000 Eur dydį, nes jis visÄ mėnesį buvo su gipsu, kadangi gyvena vienas, nebuvo kas padeda, negalėjo nueiti į duÅ¡Ä .

Su viena ranka gyventi buvo labai nemalonu. Liudytojas P. B. (P. B.) teismo posėdžio metu parodė, kad jam dirbant Vilniaus 2 policijos komisariate sulaikytas neblaivus kaltinamasis prašėsi, kad bÅ«tų iÅ¡vestas iÅ¡ laikino sulaikymo patalpos į tualetÄ . Jį iÅ¡vedė vyr. postinis V. M.. Grįždamas kaltinamasis pradėjo kažko reikalauti, tiksliai nepamena ko. Jis (P. B.) tuo metu buvo koridoriuje ir tai matė. Tiek V. M., tiek jis ne mažiau kaip tris kartus sakė kaltinamajam, kad jis eitų į laikino sulaikymo patalpÄ .

Ä® įkalbinėjimus asmuo nereagavo. V. M. priėjo prie asmens, paėmė už rankos, kadangi asmuo buvo neblaivus, nesiorientavo, kur kamera. Tada kaltinamasis pradėjo muistytis, kategoriÅ¡kai atsisakė vykdyti pareigÅ«no reikalavimus nedelsiant eiti į laikino sulaikymo patalpas. Prie kameros durų kaltinamasis pradėjo prieÅ¡intis, įsikabino į durų staktÄ , sustangrinęs kÅ«nÄ neleido jo įvesti ir uždaryti duris. Tada V. M. bandė atplėšti jo deÅ¡inę rankÄ nuo staktos, nuleisti jÄ Ä¯ apačiÄ , besimuistydami jie nugriuvo.

V. M. išėjus iš patalpos, jis (P. B.) pastebėjo, kad jo piršto falanga yra nevaldoma, tikriausiai išnarinti ar patempti raiščiai. Kad kaltinamasis buvo neblaivus, sprendė iš to, kad jis kalbėjo nerišliai, sklido alkoholio kvapas. Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019 m. sausio 1 d. buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta, kuri užfiksuota foto nuotraukomis (b. l. 5-6, 7-9). Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019 m. gegužės 13 d. buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (b. l. 14-5, 17-22).

Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiojo postinio V. M. 2019-01-01 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019-01-01 apie 7.30 val. į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatÄ buvo pristatytas ir patalpintas į laikino sulaikymo kambarį V. A.. Apie 10.40 val. jis pasiprašė į tualetÄ , grįždamas atsisakė užeiti į laikino sulaikymo patalpas, stovėdamas prie durų elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, garsiai reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ , keletÄ kartų buvo praÅ¡omas geranoriÅ¡kai užeiti, į kÄ nereagavo, buvo perspėtas, kad bus panaudota fizinė prievarta, tačiau toliau mosikavo rankomis ir atsisakė įeiti.

Todėl buvo pamėginta asmenį įvesti jėga, tarpduryje jis pasiprieÅ¡ino, griebė už pirÅ¡tų ir pradėjo tempti V. M. su savimi į vidų tuo pat metu lauždamas jo pirÅ¡tus. Pajutęs stiprų skausmÄ jis panaudojo kovinių imtynių veiksmus, ko pasėkoje asmuo buvo paguldytas ant grindų. Ä®vykį matė vyr. postinis P. B., kuris taip pat ne vienÄ kartÄ reikalavo V. A. vykdyti nurodymus, ragino nusiraminti, bet asmuo nereagavo (b. l. 63). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G57/2019 (01) konstatuota, kad V.

M. padarytas kairės plaÅ¡takos sužalojimas, pasireiÅ¡kęs kairės plaÅ¡takos II pirÅ¡to distalinės falangos bazės avulsija su tiesiamosios sausgyslės plyÅ¡imu. Sužalojimas padarytas dėl kairės plaÅ¡takos II pirÅ¡to hiperekstenzijos, stipriai tiesiant kairį II pirÅ¡tÄ . Sužalojimas, kol nebaigtas gydymas ir nepritaikytos visos reabilitacinės priemonės kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje (b. l. 38-39). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2466/2019 (01) konstatuota, kad V.

M. padarytas kairės plaÅ¡takos sužalojimas, pasireiÅ¡kęs kairės plaÅ¡takos II pirÅ¡to distalinės falangos bazės avulsija su tiesiamosios sausgyslės plyÅ¡imu, kas komplikavosi kairės rankos II pirÅ¡to tolimojo sÄ nario kontraktÅ«ra. Dėl atsiradusios komplikacijos – pirÅ¡to kontraktÅ«ros, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia ir lieka nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje (b. l. 108-109). Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARAA 0133 duomenys patvirtina, kad V.

A. 2019 m. sausio 1 d., apie 07.32 val., buvo nustatytas 1,39 promilės girtumas (b. l. 175). Teismas, įvertinęs Å¡ių byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad kaltinamajam V. A. pareikÅ¡tas kaltinimas pasitvirtino. Kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, neneigė nevykdęs pareigÅ«nų reikalavimų įeiti į kamerÄ , prieÅ¡inęsis jiems. Sutiko, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus. Tačiau kaltinamasis teigė sužalojimus nukentėjusiajam padaręs netyčia, aiÅ¡kino, kad pareigÅ«nui užlaužus jo rankÄ jis patyrė tokį skausmÄ , kad nieko nepamena.

Tokius kaltinamojo parodymus visiÅ¡kai paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. Nukentėjusysis parodė, kad jis rankos kaltinamajam nelaužė, tik bandė jį prilaikyti ir įvesti į kamerÄ . Jo parodymus patvirtino liudytojas P. B.. Tačiau geriausiai įvykius atspindi byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kuriame objektyviai užfiksuota reali įvykio eiga. Ä®raÅ¡e „received_608540329640230.mp4“ aiÅ¡kiai matyti, kad į kamerÄ V. A. įeina savo kaire ranka tempdamas pareigÅ«no kairę plaÅ¡takÄ , bet V.

A. deÅ¡inė ranka tuo metu yra laisva, jos pareigÅ«nas netgi nelaiko. Taigi tuo metu, kai V. A. tempė ir laužė pareigÅ«no pirÅ¡tus, jam ranka nebuvo laužiama. Matyti, kad V. A. deÅ¡inę rankÄ tuo metu laisvai judina, netgi ja griebia pareigÅ«nÄ . Ir tik po to, kai jis įtempia pareigÅ«nÄ paskui save į kamerÄ , pareigÅ«nas panaudoja fizinę jėgÄ ir paguldo V. A. ant žemės. Vaizdo įraÅ¡e „received_290676771884153.mp4“ užfiksuotas vaizdas prieÅ¡ pat įeinant į kamerÄ , kur taip pat matyti, kad V.

A. laiko pareigÅ«no kairės rankos plaÅ¡takÄ , o jo deÅ¡inė ranka laisva. Å ie įrodymai neginčijamai paneigia V. A. gynybinę versijÄ apie tai, kad jo deÅ¡inė ranka buvo užlaužta tiek, kad jÄ itin stipriai skaudėjo, ir pareigÅ«nui padarytus sužalojimus jis padarė dėl savo patirto didelio skausmo. Kiti vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, kad su V. A. pareigÅ«nai bendravo nevirÅ¡ydami savo įgaliojimų, matyti, kad jie jį įkalbinėja, lydi iki laikino sulaikymo patalpos. Nukentėjusysis parodė, kad skausmÄ rankoje pajuto tada, kai jÄ tempė kaltinamasis, o išėjęs iÅ¡ kameros pamatė, kad pirÅ¡tas „kabo“.

Iki to momento jo ranka buvo sveika. Å iuos jo parodymus patvirtina liudytojas P. B., vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kad pareigÅ«nas po įvykio griebiasi už rankos. Å ie įrodymai, taip pat abi specialisto iÅ¡vados patvirtina, kad V. A. besiprieÅ¡indamas pareigÅ«nui padarė nukentėjusiajam iÅ¡vadose nurodytus sužalojimus. Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamasis pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui, panaudojo fizinį smurtÄ ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Jo veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimų, numatytų BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo) sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113-697/2016, 2K-118-976/2015). Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas įvertina tai, kad padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Nusikaltimai padaryti tyčia, baigti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau teismas negali laikyti prisipažinimo visiÅ¡ku, nes kaltinamasis teigė, kad sužalojimus pareigÅ«nui padarė dėl didelio jam pačiam sukelto skausmo, t. y. netyčia (kas buvo paneigta teismo iÅ¡tirtais įrodymais). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Teigiamai vertintina tai, kad kaltinamasis atlygino žalÄ ligonių kasai.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad jis dirbantis, vedęs, vidutinio amžiaus. V. A. neteistas, tačiau 2017 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinio pobÅ«džio veikÄ susitaikius su nukentėjusiuoju. BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Ä®vertinęs visa, kas pirmiau nurodyta, teismas nemato iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl ko V. A. galėtų bÅ«ti taikoma Å¡velnesnė bausmė, tačiau turi pagrindo manyti, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė gali bÅ«ti atidedama ir bausmės tikslus galima pasiekti laisvėje vykdant teismo paskirtus įpareigojimus.

Dėl to teismas V. A. skiria laisvės atėmimo bausmes, jų trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis, ir bausmės vykdymÄ atideda, skirdamas V. A. įpareigojimus neiÅ¡vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos miesto ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios, tęsti darbÄ , dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2019-01-01 12.30 val. iki 2019-01-02 14.13 val. (dvi paros) (b. l. 70, 73). Å is laikas įskaitomas į jam paskirtÄ bausmę. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 83) – panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – komisariatas) 2019-09-12 pareiškė civilinį ieškinį dėl 19 462,86 eurų žalos atlyginimo (b. l. 157-159). Nurodė, kad komisariato viršininkas 2019-07-09 įsakymu, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 6 punktu, komisariato 2019-04-09 tarnybinio patikrinimo išvada ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų Medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės 2019-06-27 pažyma, nusprendė išmokėti V.

M. 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ dėl sužalojimo patirto 2019-01-01 tarnybos metu (b. l. 162). 2019-08-22 V. M. buvo pervesta 19462,86 eurų kompensacija už sužalojimÄ (b. l. 161). Civilinio ieÅ¡kovo – komisariato – atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Å¡i kompensacija iÅ¡mokama, kai nustatoma, kad trauma patirta vykdant tarnybines pareigas. Kompensacijos dydis nustatomas pagal komisijos nustatytÄ sveikatos sutrikdymo sunkumÄ . Vidaus tarnybos statutas nustato konkretų kompensacijos dydį priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo.

Kompensacija apima turtinę ir neturtinę pareigÅ«no patirtÄ Å¾alÄ . Konkrečiai, kokia turtinė, neturtinė žala buvo patirta, įstaiga nesiaiÅ¡kina. Kompensacijos sumos užtenka padengti visai žalai, teismų praktikoje nurodyta, kad gavęs kompensacijÄ pareigÅ«nas netenka teisės į civilinį ieÅ¡kinį. Nedarbingumo paÅ¡alpa į kompensacijÄ neįeina, jÄ iÅ¡moka Sodra papildomai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. M. kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nustatyta, kad dėl Å¡io sužalojimo nukentėjusiajam komisariatas iÅ¡mokėjo 19 462,86 eurų kompensacijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad policijos įstaigos prievolė mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui atsiranda vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriÅ¡kai prisiima pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus.

Tačiau Å¡i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nÄ sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytų iÅ¡mokų sumas. Policijos įstaiga, atlyginusi dėl atsakovo veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ specialiųjų įstatymų pagrindu iÅ¡mokėdama pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 6 punktas (kuriuo vadovaujantis buvo išmokėta kompensacija V. M.) nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ankstesnės Vidaus tarnybos statuto redakcijos nuostatÄ , pažymėjo, kad Å¡i įstatymo nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigÅ«no patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, todėl iÅ¡mokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigÅ«no patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ sukėlė neteisėti žalÄ padariusio asmens veiksmai. Bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalÄ sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, iÅ¡reiÅ¡kiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiÅ«ros, reabilitacijos iÅ¡laidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigÅ«nų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus.

Tačiau Å¡iuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos iÅ¡mokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi bÅ«ti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiÅ¡kė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimÄ pareiÅ¡kęs asmuo. Neatmestina, kad dalis iÅ¡mokėtos kompensacijos gali bÅ«ti papildoma socialinė garantija pareigÅ«nui, tiesiogiai nesusijusi su pareigÅ«no patirta žala, arba gali nedengti visos pareigÅ«no patirtos neturtinės žalos.

Kiekvienu atveju policijos įstaiga turi įrodyti, kokia bÅ«tent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigÅ«nui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams paÅ¡alinti buvo iÅ¡mokėta kompensacija (3K-3-133-695/2017). Å ioje byloje civilinio ieÅ¡kovo atstovas parodė, kad buvo iÅ¡mokėta tokia kompensacija, kokiÄ nustato įstatymas. Vidaus tarnybos statutas nustato tikslaus dydžio kompensacijÄ , o ne jos ribas, taigi iÅ¡mokant kompensacijÄ nėra svarstoma dėl jos dydžio, nėra aiÅ¡kinamasi, kokiÄ turtinę ir neturtinę žalÄ patyrė pareigÅ«nas.

Tai patvirtino ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas. Teisme civilinis ieÅ¡kovas papildomai nepateikė jokių įrodymų dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės ar neturtinės žalos. Taigi įvertinęs pirmiau nurodytus teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismas sprendžia, kad vien kompensacijos iÅ¡mokėjimo faktas nereiÅ¡kia, kad nukentėjusiajam buvo padaryta bÅ«tent tokio dydžio turtinė ir neturtinė žala. Kadangi komisariatas regreso tvarka gali reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tik tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo, teismas turi įvertinti, kokio dydžio turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta nukentėjusiajam V.

M. kaltinamojo veiksmais ir tokiÄ sumÄ priteisti civiliniam ieÅ¡kovui komisariatui. Nei nukentėjusysis nei civilinis ieÅ¡kovas nenurodė, kad buvo patirta kokios nors turtinės žalos, nepateikė tokiÄ Å¾alÄ patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam buvo iÅ¡mokama 100 procentų dydžio ligos paÅ¡alpa, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patvirtina, kad nukentėjusysis buvo gydomas valstybės lėšomis. Taigi pagrindo priteisti turtinės žalos atlyginimÄ nėra.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis).

Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. Teismas pripažino, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė sužalojimÄ , kurie vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalotas nukentėjusiojo pirÅ¡tas: nustatyta II pirÅ¡to distalinės falangos bazės avulsija su tiesiamosios sausgyslės plyÅ¡imu, kas komplikavosi kairės rankos II pirÅ¡to tolimojo sÄ nario kontraktÅ«ra.

Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu traukiant ir laužiant nukentėjusiojo rankÄ . Nukentėjusysis dėl Å¡io sužalojimo neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Buvo nedarbingas 88 dienas, ranka buvo imobilizuota langete. Kadangi gyvena vienas, su viena ranka buvo itin sudėtinga atlikti kasdienius buities darbus. Iki Å¡iol yra iÅ¡likę liekamieji reiÅ¡kiniai – teismo posėdyje nukentėjusysis akivaizdžiai parodė, kad pirÅ¡tas iki Å¡iol nesilanksto, gydytojų teigimu, tokios pasekmės liks visam gyvenimui.

Sutiktina, kad tokia trauma sukelia nepatogumų policijos pareigÅ«no, kurio nemaža darbo dalis – fizinio pobÅ«džio, įprastam darbui. Kita vertus trauma neužkirto kelio toliau dirbti savo darbo, sužalota kairė ranka, o nukentėjusysis – deÅ¡iniarankis. Nukentėjusysis nenurodė, kad Å¡iuo metu patirtų skausmus, kad trauma Å¡iuo metu trukdytų įprastam jo gyvenimui. Apklausiamas teisme, jis labiau akcentavo nedarbingumo laikotarpį ir tuo metu iÅ¡gyventus nepatogumus. Svarbu ir tai, kad pats nukentėjusysis savo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 2000 eurų (b. l. 65-66).

Atsižvelgdamas į visa tai, įvertinęs itin įvairiÄ teismų praktikÄ nustatant neturtinės žalos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dydį (nuo 700 iki 7000 eurų – kasacinės nutartys Nr. 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139/895/2017, 2K-125-697/2018, 2K-105-222/2019) teismas įvertina nukentėjusiojo patirtus iÅ¡gyvenimus 2000 eurų suma. Todėl komisariato civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies iÅ¡ kaltinamojo priteisiant 2000 eurų žalos atlyginimo. Byloje buvo pareikÅ¡tas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys, tačiau civilinis ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio atsisakė, nes žala buvo atlyginta (b. l. 155).

Byloje taip pat buvo pareikÅ¡tas V. M. civilinis ieÅ¡kinys, tačiau nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡io civilinio ieÅ¡kinio atsisako, nes žala jam buvo atlyginta policijos komisariatui iÅ¡mokėjus kompensacijÄ . Procesas dėl Å¡ių civilinių ieÅ¡kinių nutrauktinas. Daiktas, turintis reikÅ¡mės bylai nagrinėti - diskas su vaizdo įraÅ¡ais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas saugoti su bylos medžiaga. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti V. A. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 3 mėnesius laisvės atėmimo. Pripažinti V. A. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti V. A. subendrintÄ 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į V. A. paskirtÄ bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2019-01-01 12.30 val. iki 2019-01-02 14.13 val. (dvi paras), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu V. A. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ ir per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti ir pabaigti elgesio pataisos programÄ .

KardomÄ jÄ priemonę V. A. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam 2000 eurų žalai atlyginti iÅ¡ V. A.. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir V. M. atsisakymus nuo civilinių ieÅ¡kinių priimti ir procesÄ dėl Å¡ių civilinių ieÅ¡kinių nutraukti. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡ais, – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ugnė GailiÅ«nienė