8c83f157-e34e-4ce5-a600-aae93ea40205 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-3545-1049/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34016-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 2.3.2.1.3.3; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.9; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. gruodžio 21 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Loretos Šimkuvienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga byloje, kurioje V.

O. V. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose 2020 m. gruodžio 16 d. gautas prokuroro pareiÅ¡kimas dėl teismo baudžiamojo įsakymo byloje, kurioje V. O. V., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje. V. O. V. kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpyje nuo 13.10 val. iki 13.15 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kabineto, pažymėto numeriu „(duomenys neskelbtini)“, nuo kėdės pagrobė K.

M. priklausantį turtÄ - rankinę, pavadinimu „Tommy Hilfiger“, tamsiai mėlynos spalvos, kurios vertė 120 eurų, kurioje buvo 140 eurų grynaisiais pinigais, piniginę, pavadinimu „Tommy Hilfiger“, kurios vertė 60 eurų, kurioje buvo materialinės vertės neturintys dokumentai, iÅ¡duoti K. M. vardu, asmens tapatybės kortelę, iÅ¡duotÄ K. M. vardu, vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ K. M. vardu, automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ , automobilio bekontaktį užvedimo sistemos raktÄ , kurio vertė 300 eurų, 40 eurų grynaisiais pinigais, metalinį bižuterinį pakabukÄ , kurio vertė 15 eurų, lÅ«pdažį, juodos spalvos įpakavime, kurio vertė 10 eurų, užrašų knygelę, kurios vertė 5 eurai, be to nuo kabinete, pažymėtame numeriu „104“, esančios spintelės pagrobė (duomenys neskelbtini) universitetui priklausantį turtÄ - kompiuterį pavadinimu „HP“, kurio vertė 660,66 eurų, kompiuterį pavadinimu „Asus“, kurio vertė 948,19 eurų, tuo padarydami K.

M. 690 eurų turtinę žalÄ ir (duomenys neskelbtini) universitetui 1608,85 eurų turtinę žalÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji byla perduotina prokurorui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

1) suraÅ¡yti teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ ;

2) perduoti bylÄ nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais;

3) nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylÄ nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiÅ¡kios ir kilusias abejones galima paÅ¡alinti tik nagrinėjimo teisme metu. IÅ¡ aptartų BPK 420 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad juose nėra numatyta galimybė teisėjui perduoti bylÄ prokurorui. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiÅ¡kinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi bÅ«ti taikomas sistemiÅ¡kai.

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ . Å iuo atveju kaltinime V. O. V. apraÅ¡yti veiksmai ir bylos aplinkybės neatitinka prokurorės pareiÅ¡kime nurodytos kvalifikacijos, o bÅ«tent, V. O. V. kaltinamas tuo, kad kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpose iÅ¡ kabineto, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ turtÄ .

IÅ¡ bylos aplinkybių nustatyta, kad tuo metu, kai O. V. V. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu kaltinami įsibrovę į nurodytÄ patalpÄ , ji buvo neužrakinta. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogÄ ir specialų įėjimÄ , skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Ä®sibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpÄ . Ä®sibraunama gali bÅ«ti įveikiant kliÅ«tis (pvz., iÅ¡laužiant duris, iÅ¡jungiant signalizacijÄ ) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).

Kai įėjimas į patalpas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpÄ . Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpÄ patenka laisvai ir pagrobia turtÄ iÅ¡ atitinkamų vietų, į kurias paÅ¡alinimas asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (2010 m. gruodžio 7 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K-555/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K-536/2010, 2018 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-724-626/2018, 2019 m. rugsėjo 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-196-462/2019). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kaltinamasis V. O. V. dienos metu (laikotarpyje nuo 13.10 val. iki 13.15 val.) pro neužrakintas duris, neteisėtai (be kliūčių) pateko į (duomenys neskelbtini) administracijos kabinetÄ , t. y. įsibrovė į patalpÄ ir užvaldė svetimÄ turtÄ taip K. M. padarydamas 690,00 eurų turtinę žalÄ , o (duomenys neskelbtini) universitetui 1608,85 eurų turtinę žalÄ . Nors kaltinamasis atsisakydamas duoti parodymus ir neatskleidė savo tikrųjų ketinimų įsibraudamas į (duomenys neskelbtini) administracijos patalpas, tačiau jo veiksmai atitinka vagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis) kvalifikuojantį požymį, t. y. svetimo turto pagrobimÄ Ä¯sibrovus į patalpÄ .

Kaltinime nurodytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad jis, kartu su bendrininku veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdami, jog neturi jokios teisės bÅ«ti (duomenys neskelbtini) administracijos (tarnybinėse) patalpose, neteisėtai pateko į neužrakintÄ kabinetÄ ir jį apžiÅ«rėjęs jį pasisavino atvirose vietose buvusį turtÄ . Dėl to kaltinamojo V. O. V. nusikalstama veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpÄ â€“ butÄ , o ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip nepagrįstai nurodyta pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Taigi, V. O. V. nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai, baudžiamoji byla perduotina prokurorui (Å iaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. elS-65-354/2020). Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms ir keičiantis nusikalstamos veikos kvalifikacijai turi bÅ«ti persvarstomas ir kaltinamajam parinktinos bausmės rÅ«Å¡is ir jos siÅ«lytinas dydis, taip pat nurodant ir visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus pagrindus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareikÅ¡ime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė pasiÅ«lė kaltinamajam parinkti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, su kurios dydžiu kaltinamasis sutiko, tačiau pagal BK 641 straipsnį procesÄ baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, nors apie tai pareiÅ¡kime nenurodoma, prokurorė taip pat nenurodo ir apie kaltinamojo V.

O. V. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«to laiko įskaitymÄ Ä¯ bausmę, todėl nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku su kokiu konkrečiai bausmės dydžiu (pirminiu ar jau sumažintu) ikiteisminio tyrimo metu sutiko kaltinamasis ir kokį jį vadovaudamasis prokurorės praÅ¡ymu turėtų paskirti teismas (žr. Panevėžio apygardos teismo nutartis 2020 m. rugsėjo 1 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1S-131-366/2020). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas galimas tik esant Å¡ių sÄ lygų visumai:

1) už nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, iÅ¡skyrus atvejus, kai už nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos;

2) prokuroras nusprendžia kreiptis į teisėjÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu;

3) bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios;

4) kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) kaltininkas atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti ar paÅ¡alinti. Jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaro bendrininkų grupė, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas galimas tik tuo atveju, kai tam neprieÅ¡tarauja visi bendrininkai. Kaltinamojo nuomonė dėl siÅ«lomos jam skirti bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio imperatyviai įtvirtinta ir BPK 419 straipsnyje. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad jos sudaro esmines kliÅ«tis užbaigti procesÄ prokurorės siÅ«lomu bÅ«du – teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nors Å¡iuo atveju galima konstatuoti BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pagrindÄ , t. y. kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiÅ¡kios ir kilusias abejones galima paÅ¡alinti tik nagrinėjimo teisme metu, tokiu bÅ«du teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gali surengti teismo posėdį ir nustatyti aptartas aplinkybes, tačiau tai bus aiÅ¡kiai ilgesnis ir Å¡ia prasme proceso dalyvių teisę į greitÄ procesÄ pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio Å¡iuo atveju pageidauja kaltinamasis V.

O. V., o valstybė esant tinkamai iÅ¡pildytoms jo sÄ lygoms gali garantuoti. Atsižvelgiant į tai, kad kitos bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, taip pat į proceso Å¡alių teisėtÄ lÅ«kestį užbaigti procesÄ baudžiamuoju įsakymu, teismas konstatuoja, kad bylos perdavimas nagrinėti teisme, siekiant paÅ¡alinti aptartus trÅ«kumus, nėra tikslingas, bÅ«tina tęsti ikiteisminį tyrimÄ ir tinkamai kvalifikuoti V. O. V. veikÄ , taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti jo pozicijÄ siÅ«lant jam parinkti ir skirti įstatymo numatytos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę suformuluojant atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kimo rezoliucinėje dalyje.

Remdamasis iÅ¡dėstytu, teismas vertina, kad Å¡iuo atveju tikslinga sistemiÅ¡kai vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, perduoti bylÄ prokurorui minėtiems trÅ«kumams paÅ¡alinti, kuris dėl to nepraras teisės procesÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (teismų praktika bylose: Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 18-208-891/2018, 1S-268-885/2019, 18-101-1121/2020, Å iaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-13-300/2019, 1S-19-332/2019, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-546-813/2016).

Å i teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla gražinama prokurorui neužkerta kelio, iÅ¡taisius trÅ«kumus ir esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, vėl kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (teismų praktika bylose: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. lS-101-1121/2020). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 418 straipsnio 4 dalimi, 439, 440 straipsniais n u t a r i a: baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. e1-3545-1049/2020, kurioje V.

O. V. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Meilutis