8c83a586-df8a-4575-878f-9ff49fac07d1 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas Almantas Padvelskis                                                       Civilinė byla Nr. e2A-770-538/2016Teisėja Aušra Volskytė                                                                    (Proceso Nr. 2-33-3-01293-2014-3)                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                                   2.1.2.4.1.1; 2.3.2.3; 3.3.1.18 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės M.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. Ž. ieÅ¡kinį atsakovams V. Ž. ir A. Ž., trečiajam asmeniui Plungės rajono 3-iojo notaro biuro notarei A. V. dėl bendrosios nuosavybės teisės pripažinimo, sandorio pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu ir bendraturčių dalių bendroje nuosavybėje nustatymo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti 82,92 kv. m. ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės M.

Ž. ir sutuoktinių A. Ž. bei A. Ž. bendrÄ ja daline nuosavybe; nustatyti, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 11/50 dalių minėto buto, o A. Ž. ir A. Ž. – 39/50 dalys; pripažinti negaliojančia 82,92 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytÄ tarp atsakovo A. Ž., jo sutuoktinės A. Ž. ir jų sÅ«naus atsakovo V. Ž., dalyje dėl ieÅ¡kovei priklausančios 11/50 namo dalies bei taikyti restitucijÄ natÅ«ra.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kartu su mama O. Ž. ir atsakovu (broliu) A. Ž. bei jo sutuoktine A. Ž. kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę nusprendė nusipirkti ½ dalį namo, (duomenys neskelbtini). Perkamo namo dalis buvo įgyta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi už 17 000 rublių. Bendrasavininkiai sutarė, jog ieÅ¡kovė su mama apsigyvens namo mansardiniame aukÅ¡te, o brolio Å¡eima – pirmame aukÅ¡te, todėl sutuoktiniai už didesnio ploto turto dalį sumokėjo 11 000 rublių, o ieÅ¡kovė mamos padedama – 6000 rublių.

Nors namas buvo įgytas ieÅ¡kovės, jos mamos bei atsakovo A. ir jo sutuoktinės lėšomis, pagal pirkimo-pardavimo sutartį namas buvo nupirktas atsakovo A. Ž. sutuoktinės A. Ž. vardu. IeÅ¡kovės vardu namo dalis nebuvo įregistruota, nes pagal tuo metu galiojančiÄ tvarkÄ nebuvo galima turėti kelis vienetus nekilnojamojo turto. IeÅ¡kovė su A. Ž. susitarė, kad pastaroji ieÅ¡kovei priklausančiÄ namo dalį paliks testamentu, todėl (duomenys neskelbtini) A. Ž. sudarė testamentÄ , kuriuo savo mirties atveju 11/50 dalių gyvenamojo namo paliko ieÅ¡kovei.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė laikė, kad jos teisės į faktiÅ¡kai įsigytas patalpas yra apsaugotos. (duomenys neskelbtini) mirus A. Ž., ieÅ¡kovė kreipėsi į notarÄ dėl palikimo pagal testamentÄ priėmimo ir sužinojo, kad testamentu paliktas turtas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi padovanotas atsakovui V. Ž.. Ä®gytas turtas turi bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, kadangi ieÅ¡kovė prisidėjo prie bendro turto įgijimo asmeninėmis lėšomis ir buvo bendrai naudojamas, jÄ ir atsakovÄ A.

Ž. bei jo sutuoktinę A. Ž. siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Nustatant ieÅ¡kovei priklausančiÄ turto dalį, ieÅ¡kovė remiasi (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu, kuriuo ieÅ¡kovei pagal A. Ž. patvarkymÄ turėjo atitekti 11/50 dalių palikėjai priklausančio gyvenamojo namo ir patalpos, plane žymimos 3-1 (13,68 kv. m.), 3-2 (16,64 kv. m.). Kadangi (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi dovanotas turtas (1/2 dalis namo) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ne tik A. ir A.

Ž., bet ir ieÅ¡kovei, Å¡ia sutartimi buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės, todėl praÅ¡o Å¡iÄ sutartį iÅ¡ dalies pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, taikyti restitucijÄ natÅ«ra. Teigia, kad apie tai, kad ieÅ¡kovė palikimu negaus 11/50 dalių ginčo namo, sužinojo tik po A. Ž. mirties, tuo pat metu ieÅ¡kovė sužinojo ir apie (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, todėl ieÅ¡kinio senaties termino nėra praleidusi.Plungės rajono apylinkės teismas 2016-02-04 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Nurodė, kad pateikti dokumentai (1977-10-20 Plungės r. LDT VK sprendimas ir priedėlis prie jo) patvirtina, jog ieÅ¡kovės motinai buvo priskaičiuota 5072 rublių suma, kuri galimai ir buvo iÅ¡mokėta ieÅ¡kovės motinai, tačiau Å¡ios lėšos iÅ¡mokėtos už ieÅ¡kovės motinai priklausiusiÄ sodybÄ , todėl jeigu jos ir buvo panaudotos kaip piniginis indėlis atsakovui A. Ž. ir jo sutuoktinei įgyjant gyvenamÄ jį namÄ , nesudaro pagrindo pripažinti nuosavybės teisę į 11/50 dalį gyvenamosios patalpos ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė raÅ¡ytinių įrodymų apie asmeninių piniginių lėšų turėjimÄ ir jų panaudojimÄ kaip piniginio įnaÅ¡o įgyjant nuosavybę, nepateikė, savo indėlio įgyjant ginčo turtÄ neįrodė. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog brolio Å¡eimai įsigijus gyvenamÄ jį namÄ , ji su mama apsigyveno ginčo name ir iki Å¡iol gyvena, taip pat yra nepakankama iÅ¡vadai, kad buvo susitarimas bendromis lėšomis įsigyti namÄ kaip bendrÄ nuosavybę. Atsakovo V. Ž. pateikti įrodymai apie atsakovo A.

Ž. vardu iÅ¡duotÄ leidimÄ vandentiekio įvedimui, technines sÄ lygas vandentiekio ir kanalizacijos tinklų suprojektavimui, pavirtina, kad Å¡ių dokumentų gavimu rÅ«pinosi atsakovas A. Ž., t. y. kad bÅ«tent atsakovas atliko turto savininkui bÅ«dingus veiksmus. IeÅ¡kovė ilgÄ laikÄ gyvena ginčo name, asmuo, besinaudojantis gyvenamuoju plotu panaudos sutarties pagrindu (kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje) pagal CK 6.636 str. nuostatas privalo atlikti einamÄ jį remontÄ , mokėti mokesčius, todėl ieÅ¡kovės sumokėti mokesčiai, taip pat atlikti smulkÅ«s remonto darbai nevertintini kaip įrodymai, patvirtinantys jos kaip turto savininkės veiksmus.

Sudarant gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvavo tik pardavėjas ir pirkėja A. Ž., t. y. nei ieÅ¡kovė, nei jos mama sandorio sudarymo procese nedalyvavo, Å¡ios ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės leidžia abejoti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais apie Å¡alių ketinimus įsigyti namÄ dalinės nuosavybės teise. FaktÄ , kad Å¡iuo metu atsakovas A. Ž. pripažįsta ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį vertino kritiÅ¡kai, kadangi Å¡iuo metu santykiai tarp atsakovo A. Ž. ir jo sÅ«naus yra konfliktiÅ¡ki, be to, atsakovo A.

Ž. galimybės dėl amžiaus ir sveikatos bÅ«klės tinkamai įvertinti situacijÄ teisiniu požiÅ«riu yra ribotos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių buvo susitarimas ne dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo, bet dėl neterminuotos panaudos sutarties, ieÅ¡kovė nepateikė leistinų įrodymų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡alys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teisę į 11/50 dalį ginčo turto.

IeÅ¡kovei neįrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, teismas atmetė ir kitus ieÅ¡kovės reikalavimus, t. y. iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl dalies (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ginčo turtÄ nuosavybės teise įgijo atsakovo A. Ž. žmona A. Ž., sutartyje ieÅ¡kovė neminima kaip sandorio sudarymo procese dalyvavausi Å¡alis, ieÅ¡kovė neneigia žinojusi, jog ginčo turtÄ nuosavybės teise įgyja atsakovo A.

Ž. žmona nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau žinodama apie tokios sutarties egzistavimÄ jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir savo galimai pažeistų teisių negynė, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik 2014-08-11, todėl yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-02-04 sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - ieÅ¡kovės M. Ž. ieÅ¡kinį tenkinti; atleisti apeliantę iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Nurodo, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime tik formaliai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl jungtinės veiklos ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybių, netinkamai juos vertino, nepagrįstai atsakovės pateiktus įrodymus bei nuoseklius liudytojų parodymus iÅ¡skyrė kaip pavienius. Apeliantės nuomone, Plungės rajono apylinkės teismas akivaizdžiai pažeidė CPK bei teismų praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, kas sÄ lygojo aiÅ¡kiai nepagrįstas teismo iÅ¡vadas, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę ne jungtinės veiklos, siekiant įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, o tik neterminuotos panaudos sutartiniai teisiniai santykiai.

Vien pats faktas, jog nusavinta sodyba buvo registruota O. Ž. vardu, nesudaro pagrindo paneigti fakto, jog apeliantės ir jos motinos piniginis indėlis nekilnojamajam turtui dalinės nuosavybės teise įsigyti buvo bendras. Pirmosios instancijos teismas, nors formaliai ir pripažino ieškovės teisę remtis liudytojų parodymais, nepagrįstai atmetė ir kritiškai vertino nuoseklius liudytojais apklaustų J. A., J. Ž., A. L., taip pat atsakovo A. Ž. parodymus, remdamasis vien tik klaidingu ir neobjektyviu savo vidiniu įsitikinimu.

Teigia, kad sudarydama testamentÄ A. Ž., iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ne suteikti teisę apeliantei neatlygintinai ir neterminuotai naudotis ginčo buto dalimi, o perleisti ginčo buto dalį apeliantei nuosavybės teise, nes O. Ž. ir apeliantės bendras indėlis įsigyjant ginčo turtÄ sudarė daugiau nei trečdalį viso ginčo buto kainos. Å iuos pagrįstus apeliantės lÅ«kesčius nuosavybės teise įgyti ginčo buto dalį įrodo ir pačios apeliantės veiksmai, nes (duomenys neskelbtini) mirus A.

Ž., apeliantė kreipėsi į notarÄ dėl palikimo pagal testamentÄ priėmimo, tačiau sužinojo, kad testamentu ieÅ¡kovei paliktas turtas jai nežinant (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi buvo padovanotas atsakovui V. Ž. (A. ir A. Ž. sÅ«nui). Apeliantės nuomone, aukščiau iÅ¡dėstytos ir betarpiÅ¡kai byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovė daugiau nei(duomenys neskelbtini) metus gyvena ginčo bute atskirai įrengtame antrame aukÅ¡te su atskiromis komunikacijomis, moka mokesčius, investavo asmenines lėšas į dalies buto įsigijimÄ , buto antro aukÅ¡to įrengimÄ ir remontÄ , turi bÅ«ti vertinamos kartu su kitais įrodymais - bendro apeliantės ir jos mamos nekilnojamojo turto pardavimu, gautų lėšų ir savo darbo panaudojimu ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia priimti palikimÄ pagal testamentÄ mirus A.

Ž.. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus, objektyviai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nevertino netiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų parodymų ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 176, 177, 178 ir 185 straipsnių nuostatas bei rungimosi ir Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus. Pažymi, jog net pats atsakovas V. Ž. nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei teismo posėdžių metu negalėjo konkrečiai paaiÅ¡kinti, kodėl ir kokiu pagrindu apeliantė daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus gyvena antrame ginčo buto aukÅ¡te, nuo pat buto įsigijimo visada naudojasi ta pačia buto dalimi, jÄ prižiÅ«ri, iÅ¡laiko, remontuoja, moka mokesčius už komunalines paslaugas, tiekiamas į ginčo buto dalį.

Atsakovas taip pat nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kodėl net ir po dovanojimo sutarties sudarymo daugiau nei aÅ¡tuonerius metus neinicijavo apeliantės iÅ¡keldinimo iÅ¡ antrojo buto aukÅ¡to ir neva iÅ¡ gailesčio leido naudotis dalimi ginčo buto. Apeliantės nuomone, priimdamas esamo turinio skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas paliko aiÅ¡kiÄ logikos spragÄ netiesiogiai pripažindamas teisiÅ¡kai akivaizdžiai absurdiÅ¡kÄ situacijÄ , kai ieÅ¡kovė kartu su mama sumokėdama daugiau nei trečdalį visos įsigyjamo buto kainos, netekdama turėto nuosavo gyvenamojo bÅ«sto, rÅ«pindamasi 11/50 dalimi ginčo buto kaip asmeniniu, žinodama A.

Ž. testamentu ir A. Ž. teisme žodžiu iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , (duomenys neskelbtini)gyvena buto antrajame aukÅ¡te tik panaudos teise, taip pat tik iÅ¡ geros valios prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo. Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga nagrinėjamu atveju prasidėjo nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieÅ¡kovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . I. O. Ž. mirties Å¡alis siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai, Å¡alys yra giminaičiai, kurie kartu gyveno viename bute.

Po O. Ž. mirties, testatorė A. Ž. (duomenys neskelbtini) testamentu savo mirties atveju padarė patvarkymÄ 11/50 dalių buto nuosavybės teise perleisti ieÅ¡kovei. Taigi sudarydama testamentÄ A. Ž. užtikrino ir pripažino ieÅ¡kovės teisę į dalį ginčo buto. FaktÄ , jog palikimu vis dėlto nebegaus 11/50 dalies ginčo buto, ieÅ¡kovė sužinojo tik po A. Ž. (duomenys neskelbtini) mirties, kai (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarę G. D. dėl palikimo priėmimo.

Tuo metu jai tapo žinoma, jog A. Ž. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi ginčo namo ½ dalį, t. y. butÄ Nr. 1, padovanojo savo sÅ«nui V. Ž.. Tokiu bÅ«du bÅ«tent nuo ieÅ¡kovės sužinojimo apie jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ prasidėjo senaties termino eiga, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas.Atsakovas A. Ž. su apeliantės M. Ž. 2016-03-04 apeliaciniu skundu sutinka. Atsakovas A.

Ž. patvirtina, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės atitinka tikrovę, teisminio tyrimo metu buvo įrodytos tiek pačios ieÅ¡kovės, tiek liudytojų, tiek atsakovo A. Ž. parodymais, todėl ieÅ¡kovė M. Ž. pagrįstai praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo panaikinti 2016-02-04 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės M. Ž. ieÅ¡kinį tenkinti. Atsižvelgiant į visas ieÅ¡kovės M. Ž., atsakovo A.

Ž. ir liudytojų nurodytas faktines aplinkybes, atsakovo A. Ž., jo sutuoktinės A. Ž., ieÅ¡kovės ir jos mamos O. Ž. bendrai įgytas turtas turi bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, kadangi ieÅ¡kovė taip pat prisidėjo prie bendro turto įgijimo asmeninėmis lėšomis, Å¡is turtas buvo bendrai naudojamas, ieÅ¡kovę ir atsakovÄ A. Ž. bei jo sutuoktinę A. Ž. siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas A. Ž. patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi dovanotas turtas (1/2 dalis namo) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ne tik jam ir A.

Ž., bet ir ieÅ¡kovei M. Ž., todėl Å¡ia sutartimi buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės, dėl to praÅ¡o Å¡iÄ sutartį iÅ¡ dalies pripažinti negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu ir taikyti restitucijÄ 11/50 dalių gyvenamojo namo natÅ«ra, kadangi ieÅ¡kovė M. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) rudens iki Å¡iol gyvena ginčo name, mansardiniame aukÅ¡te, moka visus mokesčius, atliko remonto darbus.Atsakovas V. Ž. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė jai nuosavybės teise priteisti 11/50 dalių buto, o teisme žodžiu pareiÅ¡kė pretenzijÄ Ä¯ pusę 82,92 kv. m buto ir į 1/2 dalį žemės bei kitų (Å«kio, pagalbinių) pastatų, nors pati ieÅ¡kovė teigė, kad norėjusi įsigyti ir neva davusi įnaÅ¡Ä tik antram buto aukÅ¡tui (t. y. 11/50 daliai) įsigyti.

IeÅ¡kovė 1/2 turto įsigijimÄ motyvavo ne tariamu ketinimu (duomenys neskelbtini) įsigyti 1/2 dalį perkamo namo ar neva duoto įnaÅ¡o dalies dydžio pagrindu, bet tuo, kad nesant jungtinės veiklos sutartyje (žodinėje) nustatytų turto dalių (nors pati ieÅ¡kovė teisme teigė, kad (duomenys neskelbtini) testamentu jai neva buvo nustatyta konkreti palikimo dalis - 11/50 dalių ir prašė tÄ testamentÄ pripažinti kaip jungtinės veikos sutarties įrodymu) ir nutraukus jungtinės veiklos sutartį turto dalys taptų lygios (ieÅ¡kinio II dalies 8 pastraipa).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė prieÅ¡taraudama pati sau (nes teigė ir tai, kad ir neketino įsigyti namo lygiomis dalimis), siekia įgyti daugiau turto nei ji pati neva ketino įgyti (duomenys neskelbtini) Å is ieÅ¡kovės reikalavimo neapibrėžtumas patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) jokios tariamos jungtinės veiklos sutarties nesudarė ir negalėjo sudaryti, kadangi neįrodė, dėl ko konkrečiai Å¡alys buvo susitarusios, t. y. dėl kokių įnašų dydžio ir kokių konkrečių perkamo namo dalių.

A. Ž. teigė, kad neva jo sutuoktinė A. Ž. skolinosi pinigų iÅ¡ O. Ž. bei savo giminaitės R. ir tai neva nustatyta (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad butÄ (1/2 dalį namo) (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), A. Ž. nupirko nuosavybės teise tik už 6000 rublių. A. Ž. skolintis pinigų tikrai iÅ¡ O. Ž. bei savo giminaitės R. nereikėjo, nes jų turėjo pakankamai iÅ¡ kompensacijos už buvusios sodybos nugriovimÄ .

Kaip pripažino ieÅ¡kovė ir A. Ž. teismo posėdyje, A. Ž. sudarant (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sandorį ir „perduodant“ pinigus (neva „įnaÅ¡Ä â€œ) jie patys nedalyvavo, taip pat nedalyvavo ir 1998 m. namo atidalijimo sutarties pasiraÅ¡yme tarp K. P. ir A. Ž.. IeÅ¡kovė iÅ¡ pradžių ieÅ¡kinyje teigė, kad ji sumokėjusi (padariusi įnaÅ¡Ä ) 6000 rublių, o A. Ž. sumokėjo 11000 rublių ir neva 1/2 dalis namo buvo įsigyta už 17000 rublių, tačiau bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme Å¡ios aplinkybės neįrodė.

Apeliaciniame skunde pakeitė savo paaiÅ¡kinimus ir jau teigia, kad jos mama O. Ž. sumokėjo 5072 rublių, o ji sumokėjusi tik 928 rublių. IeÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde taip ir nepaneigė įrodytų aplinkybių, jog ji ne tik apie 1988 m. žinojo testamento ieÅ¡kovei sudarymÄ , bet ir žinojusi apie visus jai nepalankius sandorius ir dėl to nekėlusi sandorio Å¡alims jokių pretenzijų. Taip ieÅ¡kovė neginčijo (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties, nors ji neva pažeidė jos teises, kadangi butas buvo registruotas vien tik A.

Ž. vardu. Byloje buvo įrodyta, kad ieÅ¡kovė nekėlė jokių ginčų dėl buto, nei iki (duomenys neskelbtini) testamento ieÅ¡kovei sudarymo, nei po to. Tai pat nebuvo ginčų ir po to, kai ieÅ¡kovė iÅ¡ A. Ž. sužinojo apie testamento V. Ž. sudarymÄ ir vėliau apie dovanojimo sutarties sudarymÄ . IeÅ¡kovė nuo (duomenys neskelbtini) turėjo žinoti ir žinojo apie turto atidalijimo sutartį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl ginčo buto dalies priteisimo sau. Jei ieÅ¡kovė manė sudariusi jungtinės veiklos sutartį, tačiau pasikeitus teisinei aplinkai dvideÅ¡imt metų nematė pagrindo įteisinti ginčo buto kaip savo nuosavybės, tai pagrįstai kyla klausimas, kodėl buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) testamentas.

Du dešimtmečius ieškovė neatliko jokių ginčo buto įteisinimo savo vardu veiksmų, nors žinojo ir suprato, kad (duomenys neskelbtini) testamentas visada gali būti pakeistas. Akivaizdu, jog ieškovės teiginiai bei elgesys neįrodo, jog (duomenys neskelbtini) tarp jos ir A. Ž. galėjo būti koks susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Nors ieškovės atstovė teigia, kad Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas grįstas prieštaringas argumentais, tačiau argumentų turinio prieštaringumo neatskleidžia.

IeÅ¡kovė pateikė duomenis tik apie savo mamos neva duotÄ Ä¯naÅ¡Ä ir iÅ¡keldinimÄ dėl melioracijos, tačiau ieÅ¡kovė savo indėlio, lėšų turėjimo ir jų panaudojimo, nepagrindė ir duomenų apie tai nepateikė, o netgi pateikė prieÅ¡taringus parodymus – vienu atveju teigė, kad pati ieÅ¡kovė davusi įnaÅ¡Ä 6000 rublių ir turėjusi tiek lėšų, kitu atveju jau tai paneigė ir teigė (teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde) prisidėjusi įnaÅ¡u tik 928 rublių.

Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovė vedė bendrÄ Å«kį su mama O. Ž. nepateikė. PrieÅ¡ingai, namų Å«kio knygos liudija, jog jų Å«kiai buvo atskiri. Kadangi ieÅ¡kovės ir jos mamos turtas (pajamos) pagal tuo metu galiojusius įstatymus nebuvo preziumuojami kaip bendras, o ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė turto (pajamų) bendrumo, todėl ir kompensacija už O. Ž. nuosavybės teise priklausiusį gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais nebuvo bendra su ieÅ¡kove ir jos tariamas panaudojimas buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui, nesukÅ«rė ieÅ¡kovei jokių civilinių teisių ir pareigų, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieÅ¡kovės prisidėjimo aplinkybės prie buto įsigijimo.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog neva bÅ«tent ieÅ¡kovė pakeitė antro aukÅ¡to langus, visiÅ¡kai nėra susijusi su jungtinės veiklos sutartimi (juk jei taip bÅ«tų, tai ji bÅ«tų galėjusi atlikti ir dėl savo nemokamo pragyvenimo pas A. Ž. sÄ lygų pagerinimo). Apeliacinio skundo 2.4 punkte nurodytas ieÅ¡kovės teiginys, kad ji neva neturėjo galimybės su mama įsigyti kitÄ (antrÄ ) bÅ«stÄ atmestinas, nes ieÅ¡kovės mama O. Ž. jokio antro bÅ«sto neturėjo ir (duomenys neskelbtini) galėjo bei turėjo teisę nusipirkti gyvenamÄ jį namÄ ar jo dalį savo vardu.

IeÅ¡kovė turėjo ir tebeturi namÄ (duomenys neskelbtini) kuriame O. Ž. kartu su ieÅ¡kove iki pirmosios mirties (duomenys neskelbtini) gyveno. IeÅ¡kovė neįrodė savo ir mamos pinigų įneÅ¡imo perkant ginčo butÄ , todėl nesant įrodymų apie pinigų davimÄ , A. Ž. su savo vyru niekada neturėjo bendrų tikslų su ieÅ¡kove, nes A. Ž. tikslas buvo įsigyti dalį namo su Å«kiniais pastatais ir auginti daržoves bei gyvulius, kad iÅ¡ to prasimaitintų ir turėtų papildomų pajamų.

IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovams. IeÅ¡kovė turėjo įrodyti ne tik pinigų perdavimo faktÄ sandorio momentu, bet ir jų turėjimo faktÄ , t. y. kad bÅ«tų pagrindas teigti, jog pinigai buvo ar galėjo bÅ«ti perduoti. IeÅ¡kovė teigdama, kad ji po savo mamos mirties (duomenys neskelbtini) praÅ¡iusi A. Ž. perleisti dalį ginčo buto, pripažino, kad ji žinojo ir suprato, kad butas (duomenys neskelbtini) nebuvo įgytas jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kad ginčo butas priklauso ne jai, nors neva ji tam ir prieÅ¡taravo.

Tad net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų jungtinės veiklos faktÄ , ieÅ¡kovės teisių gynimui turėtų bÅ«ti pritaikytas ieÅ¡kinio senaties terminas, nes nuo (duomenys neskelbtini) (tariamo ieÅ¡kovės teisių pažeidimo) praėjo beveik (duomenys neskelbtini) metų. IeÅ¡kovė neįrodė, kad 1988 m. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas A. ir A. turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) bÅ«tų buvęs tarp sutuoktinių padalintas, ar nustatyta A. Ž. dalis apimanti testamente nurodytas buto antro aukÅ¡to patalpas.

Be to, ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji buvo susitarusi ir su A. Ž., kad mirus jos sutuoktinei A. Ž. jis nepretenduotų į savo turto dalį, esančiÄ buto antrame aukÅ¡te. A. Ž. nerašė jokių testamentų ieÅ¡kovei, prieÅ¡ingai, jis sutiko nedvejodamas perleisti savo buto dalį atsakovui V. Ž. (duomenys neskelbtini), tad testamento faktas tik įrodo, kad A. Ž. iÅ¡ bendražmogiÅ¡kų pozicijų užtikrino ieÅ¡kovei gyvenamÄ plotÄ . Taip pat klaidinantis ieÅ¡kovės apeliacinio skundo teiginys, kad neva ieÅ¡kovės ir jos mamos įnaÅ¡as galėjo sudaryti daugiau nei trečdalį buto pirkimo kainos.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad ji ar jos mama iÅ¡ viso įnešė kokiÄ nors sumÄ perkant butÄ . Taip pat liko neįrodytas ir nenuginčytas faktas, jog perkamos namo dalies (buto) kaina buvo ne 6000 rublių kaip kad buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartyje, bet daug daugiau, neva 17000 rublių. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovės teiginys dėl (duomenys neskelbtini) sandorio vertės ir tariamo santykio su tariamai įneÅ¡tomis tariamai ieÅ¡kovės turėtomis lėšomis yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Ieškovė savo apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2015 nurodytu išaiškinimu dėl jungtinės veiklos sutarties (paprastosios partnerystės) vadinamos asociacijos sutartimi, tačiau šioje byloje ginčas ir faktinės aplinkybės buvo visiškai priešingos. Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys dėl bendrosios nuosavybės pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.           Nustatyta, kad ieÅ¡kovės brolis A.

Ž. su sutuoktine A. Ž. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2 įsigijo ½ dalį namo (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 41-42). IeÅ¡kovės vardu namo dalis nebuvo registruota. (duomenys neskelbtini) A. Ž. sudarė testamentÄ , kuriame nurodė, kad 11/50 dalų namo palieka M. Ž. ir pageidauja, kad M. Ž. naudotųsi namo mansardoje esančia virtuve, plane žymima 3-1 ir kambariu, plane žymimu 3-2 (t. 1, b. l. 9). (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarÄ ir sužinojo, kad jai 11/50 namo dalių paliktas turtas palikėjai nebepriklauso, nes ji kartu su sutuoktiniu A.

Ž. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi ginčo butÄ padovanojo sÅ«nui V. Ž. (t. 1, b. l. 10, 11-13). Apeliantė gindama nuosavybės teises kreipėsi į teismÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės pripažinimo, sandorio pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu ir bendraturčių dalių bendroje nuosavybėje nustatymo. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo teisių į ginčo namo dalį. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas nepagrįstai pripažino tarp ieÅ¡kovės, jos motinos O.

Ž., A. Ž. ir A. Ž. buvus susitarimui ne dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo, bet dėl neterminuotos panaudos sutarties sudarymo. Su apeliantės argumentais teisėjų kolegija sutinka.Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ pripažinti jai nuosavybės teisę į 11/50 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog ieÅ¡kovė su mama ir sutuoktiniai A. ir A. Ž. susitarė jungtinės veiklos pagrindu įsigyti gyvenamojo namo dalį, bÅ«siančia jų bendrÄ ja daline nuosavybe, kurį įgijo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr.

22. Juridiniu ieÅ¡kinio pagrindu ieÅ¡kovė nurodo 1964 m. CK 472 straipsnį.Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas pasiekti tam tikrÄ bendrÄ tikslÄ (1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 6.969 straipsnio 1 dalis). BÅ«tent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis Å¡ios sutarties požymis, leidžiantis jÄ atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008). 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys jungtinėje veikloje dalyvauja įnešdami įnašus pinigais ar kitu turtu arba savo darbu. Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK 6.971 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK nuostatose, skirtose jungtinei veiklai reglamentuoti, neįtvirtinta specialių reikalavimų šios sutarties formai, tačiau, remiantis aktualiu ginčui spręsti šio CK 43 straipsniu, fizinių piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas šimtas rublių, turėjo būti sudaromi rašytine tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslo vertinė iÅ¡raiÅ¡ka virÅ¡ydavo nurodytÄ sumÄ , sutarčiai turėjo bÅ«ti taikomas raÅ¡ytinės formos reikalavimas. Ä®statymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas nedaro jungtinės veiklos sutarties negaliojančios, tačiau atima iÅ¡ Å¡alių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis). Tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal C P K 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013); kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).Kaip byloje remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimais nustatyta (duomenys neskelbtini) Plungės r. LDT VK sprendimu Nr. 302 bendras apeliantės ir jos mamos O. Ž. turtas (sodyba) buvo nusavintas, apeliantės motinai O. Ž. iÅ¡mokant 5072 rublių kompensacijÄ . Nusprendus iÅ¡kelti (duomenys neskelbtini) buvusiÄ sodybÄ iÅ¡ sausinamų žemių, ieÅ¡kovė ir jos mama taip pat pardavė sodyboje laikytus gyvulius bei kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ .

Tuo pat metu atsakovo A. Ž. Å¡eima ieÅ¡kojo pirkti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), tačiau jiems trÅ«ko piniginių lėšų, todėl apeliantei ir jÄ nuo gimimo slaugiusiai motinai buvo pasiÅ«lyta prisidėti už nusavintÄ sodybÄ gautais pinigais ir įsigyti bendrÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieÅ¡kovė ir jos mama O. Ž. bendram nekilnojamajam turtui bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti kooperavo savo lėšas su atsakovo A. Ž. Å¡eima ir kartu ieÅ¡kojo gyvenamojo bÅ«sto, kuris bÅ«tų pritaikytas gyventi dviem Å¡eimoms.

Å ias teismo posėdžių metu apeliantės nurodytas faktines aplinkybes patvirtino net tik liudytojais apklausti asmenys A. L. ir J. Ž., bet ir pats atsakovas A. Ž. (ieÅ¡kovės brolis), kuris dalyvavo namo dalies pirkimo - pardavimo sandorio sudaryme, tarėsi su apeliante ir judviejų motina dėl bendro gyvenamojo bÅ«sto įsigijimo sÄ lygų. Atsakovas A. Ž. teismo posėdžių metu taip pat patvirtino faktines aplinkybes, jog apeliantė savo lėšomis atliko antrojo buto aukÅ¡to remonto darbus, prisidėjo prie atskirų komunikacinių tinklų įrengimo antrame buto aukÅ¡te, visada mokėjo už faktiÅ¡kai sunaudotas komunalines paslaugas, taigi esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantė kartu su motina, broliu A.

Ž. bei jo sutuoktine A. Ž., gautas pinigines lėšas investavo į naujai įsigyjamo gyvenamojo bÅ«sto dalį turėdamos vienintelį tikslÄ - bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (jo dalį). Taip pat aplinkybės, kad apeliantė daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus gyvena antrame ginčo buto aukÅ¡te, nuo pat buto įsigijimo visada naudojasi ta pačia buto dalimi, jÄ prižiÅ«ri, iÅ¡laiko, remontuoja, moka mokesčius už komunalines paslaugas, tiekiamas į ginčo buto dalį, patvirtina, kad jis ginčo buto dalimi naudojasi kaip savo nuosavybe.

Teismo posėdžių metu liudytojais apklausti asmenys A. L. ir J. Ž., bei atsakovas A. Ž. (ieÅ¡kovės brolis) patvirtino ne tik žinoję apie apeliantės ir jos mamos įneÅ¡tÄ piniginį indėlį, bet aiÅ¡kų Å¡alių susitarimÄ Ä¯sigyti ginčo butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teises ir nustatant naudojimosi turtu tvarkÄ , pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, jog pirmu aukÅ¡tu naudosis atsakovo A. Ž. Å¡eima, o antruoju (mansardiniu) - apeliantė ir jÄ nuo gimimo prižiÅ«rinti motina O.

Ž.. Byloje nustatyta, jog jokio kito turto už gautas pinigines lėšas, nusavinus sodybÄ bei pardavus kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ , apeliantė ir jos motina neįsigijo. Å alių ketinimÄ jungtinės veiklos pagrindu įsigyti ginčo turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise įrodė pačios A. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, kuriuo A. Ž. savo mirties atveju padarė patvarkymÄ 11/50 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palikti apeliantei, ir leisti jai naudotis namo mansardoje esančia virtuve, plane žymima 3-1 (13,68 m2) ir kambariu, plane žymimu 3-2 (16,64 m2), kas ir sudarė 11/50 dalių ginčo turto.

Taip pat apeliantės lÅ«kesčius nuosavybės teise įgyti ginčo buto dalį įrodo ir pačios apeliantės veiksmai, nes (duomenys neskelbtini) mirus A. Ž., apeliantė kreipėsi į notarÄ dėl palikimo pagal testamentÄ priėmimo.Taip pat nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad savo lėšomis prisidėjo prie namo dalies pirkimo. Kaip byloje nustatyta, ieÅ¡kovė buvo neįgali, todėl visÄ laikÄ gyveno su savo mama, taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kovės ir jos mamos lėšos buvo bendros.

Be to, ieÅ¡kovės motinai mirus, nė vienas iÅ¡ galimų paveldėtojų nesikreipė dėl O. Ž. palikimo priėmimo, taigi akivaizdu, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai paveldėjo savo mirusios motinos turtÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir A. Ž. veiksmai (duomenys neskelbtini) sudarant testamentÄ 11/50 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palikti M. Ž.. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad apeliantė, jos motina O. Ž. bei A. ir A. Ž., kooperuodami savo turtÄ ir lėšas, turėjo tikslÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti namo dalį.

Kadangi ieÅ¡kovę su broliu ir jo sutuoktine siejo artimi santykiai, todėl raÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tokį susitarimÄ buvus (CPK 177, 185 straipsniai).Apeliantė argumentuoja, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog nepaisant atsakovo A. Ž. duotų nuoseklių parodymų ir ieÅ¡kovės nurodytų faktinių aplinkybių patvirtinimo, atsakovo elgesys rodo, kad pats atsakovas, perleisdamas ginčo pastatÄ sÅ«nui, nelaikė ieÅ¡kovės Å¡io pastato bendrasavininke.Su Å¡iuo argumentu teisėjų kolegija taip pat sutinka.

Kaip byloje nustatyta, ieÅ¡kovės ginčijama (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis buvo sudaryta atsakovo V. Ž. motinai A. Ž. sunkiai sergant. Teismo posėdžių metu tiek apeliantė, tiek atsakovas A. Ž. patvirtino, jog A. Ž. sÅ«nus, žinodamas apie (duomenys neskelbtini) sudarytÄ mamos testamentÄ bei pasinaudodamas sunkia mamos sveikatos bÅ«kle ir sunkia tėvo A. Ž. emocine bÅ«kle, reikalavo abiejų tėvų sudaryti ginčo buto dovanojimo sandorį, kurio pagrindu tėvai perleistų V. Ž. vienintelį savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Tiek apeliantė, tiek A. Ž. teismo posėdžių metu patvirtino, jog tik dovanojimo sandorio sudarymo atveju sÅ«nus V. Ž. sutiko investuoti savo pinigines lėšas mamos gydymui. Nors pirmosios instancijos teismas ir kritiÅ¡kai vertino atsakovo A. Ž. paaiÅ¡kinimus motyvuodamas tuo, kad atsakovo A. Ž. galimybės dėl amžiaus ir sveikatos bÅ«klės tinkamai įvertinti situacijÄ teisiniu požiÅ«riu yra ribotos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

Ž. negali tinkamai paaiÅ¡kinti aplinkybių, susijusių su namo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, testamento sudarymu ir dovanojimo sutarties sudarymu, juolab, kad jo paaiÅ¡kinimai sutampa su byloje esančiais Å¡iuo paaiÅ¡kinimus patvirtinančiais įrodymais (CPK 176. 178, 185 straipsniai). Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kinio senaties eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama ne nuo dovanojimo sutarties, bet nuo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kai galimai buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės. Teismo nuomone, net ir žinodama apie(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties egzistavimÄ ieÅ¡kovė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir savo galimai pažeistų teisių negynė, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik 2014-08-11, todėl yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is apeliantės argumentas pagrįstas.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis. IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Å ios taisyklės iÅ¡imtys nustatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Kita vertus, tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieÅ¡kinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti.

Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ . Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo.

Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v.

Å venčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2010, kt.). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neginčija (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, o praÅ¡o pripažinti, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atitinkama namo dalis. Taip pat iÅ¡ visų bylos aplinkybių matyti, kad atsakovai niekada neginčijo ieÅ¡kovės teisės gyventi ginčo namo dalyje, todėl darytina iÅ¡vada, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo (duomenys neskelbtini) metais, kai kreipėsi į notarų biurÄ ir sužinojo, jog visas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra padovanotas atsakovui V.

Ž.. Kadangi ieÅ¡kiniui dėl bendrosios nuosavybės pripažinimo pareikÅ¡ti senaties terminas yra 10 metų, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ 2014-08-11, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovė senaties termino nepraleido (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pripažinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės į 11/50 dalių buto esančio (duomenys neskelbtini), pagrįstu (CK 4.47 str. 1 p., 6.978 str. 4 d.), yra pagrindas pripažinti negaliojančia 82,92 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį (notarinio reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytÄ tarp atsakovo A. Ž., jo sutuoktinės A. Ž. ir jų sÅ«naus atsakovo V. Ž., dalyje dėl ieÅ¡kovei priklausančios 11/50 namo dalies bei taikyti restitucijÄ natÅ«ra. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti Å¡ių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu;

CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti bÅ«tina konstatuoti dviejų sÄ lygų visetÄ : kad teisės norma yra imperatyvi ir kad Å¡ios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus miesto savivaldybė v. S. L., bylos Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybė v. UAB „Kuprijus“, bylos Nr. 3K-3-502/2015; kt.).CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad niekas neturi teisės paimti iÅ¡ savininko nuosavybę prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus, Å¡i įstatymo nuostata imperatyvi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo A. Ž., jo sutuoktinės A. Ž. ir jų sÅ«naus atsakovo V. Ž. dalimi dėl ieÅ¡kovei priklausančios 11/50 buto dalies, Å¡i įstatymo imperatyvi norma buvo pažeista, todėl yra pagrindas minėtÄ dovanojimo sutarties dalį pripažinti negaliojančia, kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyviai įstatymo normai (CK 1.80 straipsnis). Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo iÅ¡spręsti jo negaliojimo padarinių klausimÄ . Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija. Restitucijos taikymo esmė yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ pagal pripažintÄ negaliojančiu sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Anksčiau buvusios padėties atkÅ«rimas reiÅ¡kia tai, kad nė viena iÅ¡ Å¡alių negali įgyti daugiau teisių ar suvaržyti savo pareigų palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydama sandorį, dėl kurio negaliojimo restitucija taikoma.

Kad ji bÅ«tų tinkamai pritaikyta, reikia įvertinti, kokie faktinio ar teisinio pobÅ«džio veiksmai atlikti pagal negaliojantį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Å . ir V. Å . v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-530/2009). CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais.

Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių restitucija natÅ«ra bÅ«tų negalima, todėl konstatuoja, kad yra pagrindas jÄ taikyti ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei priklausančiÄ 11/50 buto, (duomenys neskelbtini), dalį (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų Å¡ios apeliacijos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ atsakovų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: (14,48 eurų) 50 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį, 600 eurų už advokato teisinę pagalbÄ , 20 eurų už apeliacinį skundÄ , todėl iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina ieÅ¡kovei po 17,24 eurų žyminio mokesčio ir po 300 eurų advokato iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).Kadangi ieÅ¡kovė nuo dalies žyminio mokesčio paduodant ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ buvo atleista, iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 35,11 eurų į Valstybės biudžetÄ .

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:                                       Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ Â I. M. Ž. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti 82,92 kv. m. ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės M. Ž. ir sutuoktinių A.

Ž. bei A. Ž. bendrÄ ja daline nuosavybe. Nustatyti, kad ieÅ¡kovei M. Ž. nuosavybės teise priklauso 11/50 dalių buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o A. Ž. ir A. Ž. – 39/50 dalių. Pripažinti negaliojančia 82,92 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytÄ tarp atsakovo A. Ž., A. Ž. ir atsakovo V. Ž., dalyje dėl ieÅ¡kovei M.

Ž. priklausančios 11/50 buto dalies bei taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei M. Ž. 11/50 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisti ieÅ¡kovei M. Ž. lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų A. Ž. ir V. Ž. po 317,24 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų A. Ž. ir V. Ž. po 35,11 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų į Valstybės biudžetÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                           Almantas Padvelskis Kolegijos teisėjos                                       Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                                 Giedrė Seselskytė