2020-05-27 Nr. AB-10632-3-61-3-00172-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-738-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00172-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Biokuro energija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų asociacijos Nendrės-Dainavos vietos bendruomenės, Panevėžio miesto Stetiškių bendruomenės, (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos ir kt. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Biokuro energija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Enerstenos projektavimas“) dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai asociacija Nendrės-Dainavos vietos bendruomenė, Panevėžio miesto Stetiškių bendruomenė, Panevėžio miesto „Senųjų Stetiškių“ bendruomenė, (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija, L. B., A. K., A. K., R. L., R. P., L. S., I. S., V. T., M. V., R. V., R. V., E. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2017 m. gruodžio 12 d. „Galutinę atrankos išvadą dėl biokuro vandens šildymo katilinės statybos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje poveikio aplinkai vertinimo” Nr. (28.5)-A4-12873 (toliau – ir Išvada).

2. Pareiškėjai skunde paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biokuro energija“ (toliau – ir Bendrovė), kaip planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuoja vykdyti ūkinę veiklą – biokuro vandens šildymo katilinės (galia 2x8 MW) statybą. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas yra trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Enerstenos projektavimas”. Artimiausia gyvenamoji aplinka planuojamos ūkinės veiklos atžvilgiu yra suformuotas gyvenamosios paskirties sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, o artimiausias gyvenamasis namas (adresas: (duomenys neskelbtini)) yra apytiksliai 64 m atstumu nuo planuojamos ūkinės veiklos teritorijos. Pareiškėjai pažymėjo, kad 500 m spinduliu aplink planuojamos ūkinės veiklos teritoriją yra 109 gyvenamieji pastatai, kuriuose gyvena apytiksliai 327 gyventojai, bei du visuomeninės paskirties pastatai.

3. Pareiškėjai akcentavo, kad atsakovas planuojamai ūkinei veiklai nepagrįstai atliko poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) atrankos procedūrą, kadangi planuojamai ūkinei veiklai privalomas PAV pagal planuojamos veiklos pobūdį. Pažymėjo, jog atsakinga institucija planuojamą ūkinę veiklą nepagrįstai vertino tik pagal planuojamo statyti objekto požymį ir nevertino pagal planuojamos ūkinės veiklos pobūdį. PAV atrankos dokumentuose nėra pateikti duomenys apie katilinėje planuojamą sunaudoti biokuro kiekį, vykdant PAV atranką šie duomenys nebuvo nagrinėti bei įvertinti. Tai yra vienas iš esminių PAV atrankos dokumentų ir priimtos Išvados trūkumų. Per parą sudeginamo biokuro kiekis tiesiogiai lemia poveikio aplinkai rezultatus, o nagrinėjamu atveju šis rodiklis nebuvo vertinamas. Pagal Informacijos PAV atrankai (toliau – ir Informacija atrankai) duomenis, vykdant planuojamą ūkinę veiklą, planuojama sunaudoti 55 400 tonų biokuro per metus, katilinė dirbs 334 dienas per metus. Įvertinus šiuos duomenis, galima daryti išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos metu biokuro bus sunaudojama ne mažiau kaip 165,86 tonų per dieną, o tai net 1,5 karto viršija ribą, nuo kurios poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.

4. Pareiškėjai teigė, kad PAV atrankos procedūra atlikta dalyvaujant netinkamiems PAV procedūros subjektams. Išvadoje ir Informacijoje atrankai nurodyti PAV atrankos subjektai skiriasi. Išvadoje nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Biokuro energija”, tačiau iš Informacijos atrankai matyti, kad užsakovas yra ne UAB „Biokuro energija”, o UAB „Enerstenos projektavimas”. Vykdant PAV atrankos procedūrą, be pagrindo išskaidytos planuojamos ūkinės veiklos užsakovo ir organizatoriaus funkcijos, taip pat nėra duomenų, kokiu pagrindu ir kuria apimtimi užsakovo funkcijas atlieka UAB „Enerstenos projektavimas”, nors planuojamą ūkinę veiklą vykdys kitas subjektas. Teisės aktai planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui nenumato galimybės perleisti organizatoriaus (užsakovo) funkcijų tretiesiems asmenims, o PAV vykdytojas nagrinėjamu atveju nėra įgyvendinęs užsakovo funkcijų. UAB „Enerstenos projektavimas” PAV procedūroje faktiškai nedalyvavo ir neatliko jokių teisės aktais jai nustatytų pareigų, neįgyvendino Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) numatytų planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) prievolių.

5. Pareiškėjai skunde taip pat nurodė, kad planuojama ūkinė veikla darys reikšmingą poveikį aplinkai, todėl Išvada, kuria nutarta, kad planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas, yra nepagrįsta. Vykdant PAV atranką, nustatyta, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo yra numatomos poveikį aplinkai mažinančios priemonės: įrengiami 25 m aukščio kaminas ir dūmų valymo įrenginiai. Pareiškėjų teigimu, jeigu vykdant PAV atrankos procedūrą yra numatomos poveikį aplinkai mažinančios priemonės, ši aplinkybė indikuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai reikšmingumą ir suponuoja ūkinės veiklos subjekto būtinybę atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Suinteresuota visuomenė kėlė klausimą dėl jų turimo nekilnojamojo turto galimo nuvertėjimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, tačiau šis poveikio aplinkai aspektas buvo neįvertintas. Nagrinėjamu atveju nebuvo skaičiuota tarša prie artimiausių gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų teritorijų.

6. Pareiškėjai paaiškino, kad, vertinant planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį aplinkai, turi būti vertinama reali planuojama tarša. Šiuo atveju planuojamos ūkinės veiklos oro taršos skaičiavimai atlikti sumažinant maksimalios momentinės emisijos rodiklius remiantis tuo, kad planuojamos naudoti neigiamą poveikį aplinkai mažinančios priemonės, kurių deklaruojamas išvalymo efektyvumas siekia 90%. PAV atrankos metu nurodytos poveikį aplinkai mažinančios priemonės negali pasiekti deklaruojamo efektyvumo, todėl poveikio aplinkai rodikliai yra neobjektyvūs. PAV atrankos metu netinkamai apskaičiuota oro tarša. Pareiškėjai pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ (toliau – ir HN 35:2007), planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu išsiskirs suminiu poveikiu pasižymintys cheminių medžiagų mišiniai, kuriems taikomi kitokie ribiniai dydžiai. PAV atrankos metu nebuvo įvertinta kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore dėl planuojamos ūkinės veiklos, nėra duomenų apie kvapo poveikį artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams. Transporto srautų padidėjimo įtaka triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kvapų pokyčiams buvo įvertinta netinkamai. Atsakinga institucija, priimdama Išvadą, turėjo vertinti planuojamos ūkinės veiklos atitiktį žemės sklypo, kuriame planuojama vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, naudojimo būdui ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, tačiau atsakovas šių aplinkybių nevertino.

7. Pareiškėjai nurodė, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai rodikliai nustatyti ir vertinti tik pagal konkrečią planuojamos ūkinės veiklos subjekto nurodytą biokuro rūšį ir konkrečias biokuro specifikacijas, t. y. 55% drėgmę. Nuo naudojamo biokuro rūšies tiesiogiai priklauso poveikio aplinkai rezultatai ir taršos rodikliai. Tuo tarpu teisės aktai nenumato ribojimų dėl naudojamo kietojo biokuro rūšies. Planuojamos ūkinės veiklos subjektas turi galimybę be jokių apribojimų keisti kietojo biokuro rūšį, o pasikeitę poveikio aplinkai rodikliai nebegalės būti vertinami. Vykdant PAV atranką, turėjo būti įvertintas galimas poveikis aplinkai, kai planuojamos ūkinės veiklos metu naudojamos kitos galimos naudoti biokuro rūšys pagal planuojamų įrengti biokuro katilų specifikacijas, taip pat numatytos planuojamos ūkinės veiklos metu naudojamo biokuro apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės.

8. Atsakovas Agentūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas teigė, kad planuojama statyti biokuro katilinė savo veikloje degins biokurą – pagamintą kietą produktą, o ne atliekas, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais dėl atliekų deginimo kiekio ir PAV atlikimo. Dėl PAV atrankos procedūros subjektų Bendrovė paaiškino, kad UAB „Enerstenos projektavimas“ buvo Informacijos atrankai dokumento iniciatorius ir užsakovas. Nagrinėjamu atveju UAB „Biokuro energija“ su dokumentų rengėju UAB „Infraplanas“ derybų dėl Informacijos atrankai dokumento parengimo nevykdė, o užsakymą parengti Informacijos atrankai dokumentą UAB „Infraplanas“ gavo iš UAB „Enerstenos projektavimas“. Šiuo atveju UAB „Enerstenos projektavimas“ yra statinio projektuotojas. UAB „Enerstenos projektavimas“ veiklos organizatoriaus (užsakovo) funkcijų planuojamos ūkinės veiklos metu neįgyvendins. Tokia praktika, kai dokumentų rengėjas gauna užsakymą parengti Informacijos atrankai dokumentus iš statinio projektuotojo, praktikoje yra paplitusi.

10. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju planuojama biokuro vandens šildymo katilinės statyba ir minėtoje katilinėje ketinama vykdyti šilumos energijos gamyba ir tiekimas į centralizuotus miesto šilumos tinklus nepatenka į Įstatymo 1 priedo ir 2 priedo taikymo sritį. Tai leidžia teigti, jog tikėtina, kad planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų nedarys reikšmingo poveikio aplinkai, o Išvadoje numatytos poveikį aplinkai mažinančios priemonės yra tik dalis informacijos, kurią atsakovas atrankos procedūrų vykdymo metu turi vertinti. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių argumentų ar įrodymų, kad į aplinką pateks didelis kietųjų dalelių kiekis, kuris galėtų tapti neleistinas ir (ar) lemti PAV privalomumą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad organizatorius (užsakovas), planuodamas ūkinę veiklą, turi numatyti priemones, padedančias sumažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį bei vertinti poveikio aplinkai rodiklius su poveikį aplinkai mažinančiomis priemonėmis. Planuojamų naudoti multiciklono ir ekonomaizerio patikimumui pagrįsti pateikta gamintojo deklaracijomis pagrįsta informacija apie taršos mažinimo priemonių efektyvumą. Pareiškėjų teiginys, kad PAV atrankos metu nurodytos poveikio aplinkai mažinančios priemonės nepasiekia ir negali pasiekti deklaruojamo efektyvumo, yra deklaratyvūs. Pagal atsakovui pateiktą informaciją nustatyta, kad, vykdant planuojamą ūkinę veiklą, nebus viršijamos nei teršalų, nei triukšmo nustatytos ribinės vertės.

12. Atsakovas taip pat nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras), priimdamas 2017 m. birželio 19 d. sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių Nr. BSV.5-552 (16.8.5. 5.11.) (toliau – ir Centro sprendimas), įvertino biokuro vandens šildymo katilinės statybos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) nurodomus planuojamos ūkinės veiklos sukeliamus fizikinius ir cheminius veiksnius, galinčius daryti įtaką visuomenės sveikatai – oro taršą, triukšmą, kvapą, bei nustatė, kad oro tarša, kvapas ir triukšmas neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių. Teršalų tarša buvo įvertinta, atsižvelgus į foninę taršą. Nei kvapo, nei teršalų apskaičiuota koncentracija neviršijo nustatytų ribinių verčių nei planuojamos ūkinės veikos teritorijos ribose, nei artimiausiame gyvenamųjų namų kvartale. Centras sprendimu taip pat patvirtino, kad sukeliamo kvapo už siūlomos sanitarinės apsaugos zonos ribų nebus.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biokuro energija“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. UAB „Biokuro energija“ teigė, kad administracinėje byloje reiškiami reikalavimai gali būti nagrinėjami ir tenkinami tik tuo atveju ir ta apimtimi, kuria pareiškėjai pagrindžia ir įrodo Išvados neigiamą poveikį jų teisėms ir teisėtiems interesams. Skunde nėra nurodytas ir įrodymais nėra pagrįstas Išvados poveikis konkrečioms pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams, todėl skundas turi būti atmestas. Išvados priėmimas yra pakartotinis atrankos procedūrų metu surinktų ir jau įvertintų duomenų svarstymas, šios procedūros tikslas yra įvertinti ir atsakyti į suinteresuotos visuomenės ar kitų subjektų po pirminės išvados priėmimo iškeltus klausimus, abejones ar nurodytus papildomus duomenis. Pareiškėjai šioje byloje skundo negrindė tuo, kad Išvados persvarstymo metu suinteresuotos visuomenės pateikti duomenys būtų neįvertinti ar netinkamai įvertinti, būtų neatsakyta ar klaidingai atsakyta į konkrečius iškeltus klausimus ar abejones dėl galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

15. Dėl PAV atrankos procedūros subjektų Bendrovė paaiškino, kad biokuro vandens šildymo katilinės (galia 2 × 8 MW) (duomenys neskelbtini), Panevėžys (toliau – ir Sklypas) statybos Informacija atrankai dėl PAV parengta UAB „Infraplanas“. Informacijos atrankai rengėjo duomenys ir kontaktai buvo nurodyti pačiame dokumente. Taip pat Informacijoje atrankai konkrečiai nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius–vykdytojas yra UAB „Biokuro energija“, nurodyti jos rekvizitai bei kontaktai. UAB „Biokuro energija“, kaip planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ir katilinės statytojas, yra nurodytas Informacijos atrankai įvade ir kitose jos dalyse. Tuo tarpu Informacijos atrankai užsakovu yra nurodyta UAB „Enerstenos projektavimas“ kaip UAB „Infraplanas“ darbo – parengto Informacijos atrankai dokumento – užsakovas. Tokia situacija susiklostė dėl sutartinių santykių tarp planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus – UAB „Biokuro energija“, numatomos statyti biokuro katilinės projektuotojo UAB „Enerstenos projektavimas“ ir duomenų, reikalingų PAV atrankos procedūroms atlikti, rengėjo UAB „Infraplanas“.

16. Atsiliepime Bendrovė paaiškino, kad biokuro vandens šildymo katilinė yra priskirta energetikos objektų kategorijai, o tokios katilinės veikla – šilumos energijos gamyba – yra viena iš energetikos veiklos sričių. Energetikos objektų veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir šioje byloje vertinama veikla (2 x 8 MW galingumo biokuro vandens šildymo katilinė) nepatenka į objektų, kurių veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas, ratą. Planuojamoje veikloje bus naudojamas Išvadoje nurodytas charakteristikas atitinkantis biokuras, o ne įvairios kilmės ir neapibrėžtų charakteristikų atliekos, todėl pareiškėjų skunde nepagrįstai keliami reikalavimai taikyti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias atliekų utilizavimą ir deginimą. Nagrinėjamu atveju buvo atlikta atrankos procedūra ir nustatyta, kad reikšmingas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai nenumatomas. Pareiškėjai savo skunde klaidingai nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad, planuojant ūkinę veiklą, numatomos poveikį aplinkai mažinančios priemonės, reiškia reikšmingą poveikį aplinkai ir lemia būtinybę atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Planuojant ūkinę veiklą, nenumatytas nekilnojamojo turto paėmimas visuomenėms poreikiams ar kiti apribojimai trečiųjų asmenų turtui. Sanitarinė apsaugos zona neperžengia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus valdomo žemės sklypo ribos. Triukšmo, taršos, vibracijos analizėje pateiktos argumentuotos išvados, kad planuojamas objektas neturės reikšmingo poveikio aplinkai.

17. Bendrovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų argumentai dėl oro ir kvapo taršos yra nepagrįsti. Išvadoje buvo nurodyta ir vertinama reali bei faktiniais tyrimų ir skaičiavimų duomenimis pagrįsta tarša. Pareiškėjai skunde rėmėsi higienos norma HN 35:2007, kuri nėra taikoma atmosferos oro taršai vertinti. Kvapų poveikis buvo vertintas kartu su oro taršos klausimais. Prieš PAV atrankos procedūras buvo atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas ir jo pagrindu 2017 m. birželio 19 d. priimtas Centro sprendimas, kad planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Apskaičiuota kvapą turinčių oro teršalų koncentracija nesiekė šiems teršalams nurodytų kvapo ribinių verčių.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Enerstenos projektavimas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsiliepime dėstė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biokuro energija“. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjai neturi teisės teikti teismui skundą. Iš pareiškėjų pateikto skundo nėra galimybės suprasti, kokias teises gina bendruomenės ir fiziniai asmenys, nėra aišku, kodėl pareiškėjai turėtų būti laikomi suinteresuotais asmenimis.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino. Panaikino Agentūros 2017 m. gruodžio 12 d. „Galutinę atrankos išvadą dėl biokuro vandens šildymo katilinės statybos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje poveikio aplinkai vertinimo” Nr. (28.5)-A4-12873.

21. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Infraplanas“ pateikė atsakovui Informaciją PAV atrankai (I t., b. l. 18–86). Atsakovas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. (28.5)-A4-10279 priėmė atrankos išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai – gamybos, pramonės paskirties pastato – biokuro vandens šildymo katilinės (galia 2x8 MW) – statybai, PAV neprivalomas (III t., b. l. 166–170). Pareiškėjai 2017 m. lapkričio 7 d. pateikė Agentūrai prašymą persvarstyti priimtą atrankos išvadą (III t., b. l. 171–179). Agentūra 2017 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (28.5)-A4-11564 informavo pareiškėjus ir trečiuosius suinteresuotus asmenis, kad 2017 m. lapkričio 24 d. 10 val. Agentūroje vyks posėdis dėl PAV atrankos išvados persvarstymo (III t., b. l. 164–165). Agentūra 2017 m. lapkričio 24 d. posėdžio metu nutarė priimti Galutinę atrankos PAV išvadą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (užfiksuota Agentūros 2017 m. gruodžio 5 d. protokole Nr. A7-33) (III t., b. l. 180–181). Atsakovas Išvadoje nusprendė, kad planuojamai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti PAV (I t., b. l. 9–17). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10, 12 punktais ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai (fiziniai asmenys) gyvena šalia planuojamos ūkinės veiklos teritorijos, pareiškėjai (juridiniai asmenys) yra greta planuojamos ūkinės veiklos teritorijos veikiančios ir pagal teisės aktų reikalavimus įsteigtos gyventojų bendruomenės, pareiškėjai teikė atsakovui pasiūlymus atrankos PAV metu, pareiškėjų atstovas dalyvavo atsakovo organizuotame posėdyje svarstant Informaciją atrankai PAV (I t., b. l. 12). Informacija atrankai parengta atsižvelgiant į gretimoje aplinkoje esančius gyvenamuosius namus bei vertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis, be kita ko, gretimoje aplinkoje gyvenantiems asmenims (I t., b. l. 68). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjai laikytini suinteresuota visuomenės dalimi, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka turi teisę teikti teismui skundą dėl Išvados panaikinimo.

23. Vadovaudamasis Įstatymo (redakcija nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu, 7 straipsnio 2–6 dalimis, teismas akcentavo, kad atsakovas Agentūra, priimdamas atrankos išvadą, privalo ne tik atsižvelgti į planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą informaciją apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informaciją, apibūdinančią planuojamą ūkinę veiklą, tačiau taip pat išanalizuoti bei įvertinti minėtą informaciją bei išanalizuoti kitus veiksnius, nurodytus Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, identifikuojant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį saugomoms vertybėms.

24. Anksčiau aptartose nuostatose išdėstyti kriterijai, kuriais vadovaujantis atliekama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranka. Esminiai kriterijai, kuriuos būtina vertinti atrankos metu, yra planuojamos ūkinės veiklos mastas, pobūdis ar vietos ypatumai. Priimdama išvadą, atsakinga institucija taip pat atsižvelgia į Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje aptartus veiksnius, kuriems gali daryti poveikį planuojama ūkinė veikla. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir Direktyva) nustato reikalavimus poveikio aplinkai vertinimui. Direktyvos III priede nustatyti 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti atrankos kriterijai.

25. Nors pareiškėjai teigė, jog nebuvo pagrindo atlikti atranką PAV, kadangi tokio pobūdžio veikla minėtoje teritorijoje iš viso nėra galima, teismas akcentavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas yra pasisakęs, kad Įstatymo nuostatos nereikalauja vykdyti PAV proceso (tame tarpe ir atrankos PAV proceso) tokiu atveju, kai remiantis įstatymų nuostatomis konkreti planuojama veikla – nepriklausomai nuo jos konkretaus poveikio aplinkai – apskritai nėra leistina pasirinktoje vietoje (2010 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-194/2010).

26. Pagal Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-408 pakeistus Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius (toliau – ir Bendrasis planas) Sklype, kuriame planuojama ūkinė veikla, galimas žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Iš byloje pateiktų teritorijos planavimo dokumentų ir jų pakeitimų matyti, kad nuo 2017 m. gruodžio 29 d. nustatytas dalies žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I t., b. l. 93–98). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr.3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo lentelės 21 punktu ir pažymėjo, kad katilinės statyba patenka į žemės naudojimo būdą „Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“.

27. Teismas taip pat pažymėjo, kad planuojama biokuru kūrenama katilinė pagal Panevėžio miesto šilumos ūkio specialųjį planą patenka į centrinio šildymo zoną ir planuoja pagamintą šilumą tiekti į centralizuotą šilumos tiekimo zoną (I t., b. l. 75). Panevėžio miesto šilumos ūkio specialiojo plano pakeitimo aiškinamojo rašto 2.2.2 punkte nustatyta, kad Panevėžio mieste planuojama įgyvendinti projektą „Panevėžio RK-1 modernizavimas, keičiant iškastinį kurą į biokurą“. Projekto tikslas – padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą energijos gamybai. Projekto metu planuojama adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys pastatyti biokuro vandens šildymo katilinę (galia 2x8 MW), pastatyti dūmų valymo ir šalinimo sistemas naujam biokuro katilui, sumontuoti patį biokuro katilą, reikalingą technologinę įrangą, taip pat įrengti dengtą biokuro sandėliavimo aikštelę, pagalbinius kelius (I t., b. l. 89, taip pat skelbiama viešai http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/architekturos-ir-urbanistikos-skyrius/teritoriju-planavimas-1985/patvirtinti-specialieji-planai.html). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog Sklype planuojama ūkinė veikla yra negalima pagal teritorijų planavimo dokumentus.

28. Teismas vadovavosi Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 1 ir 2 priedais ir pažymėjo, kad iš Išvados matyti, jog planuojama ūkinė veikla yra biokuro vandens šildymo katilinės statyba. Minėtoje katilinėje bus gaminama šilumos energija, kuri bus tiekiama į centralizuotus miesto šilumos tinklus, katilinėje kaip kuras bus naudojama mediena, degimo produktai bus išmetami per planuojamą statyti taršo šaltinį – dūmtraukį. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtas energetikos objektų apibūdinimas. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju turi būti remiamasi Išvadoje apibrėžtu ginčo planuojamos ūkinės veiklos turiniu. Pareiškėjai ūkinę veiklą vertino pagal Įstatymo 1 priedo 9.7 punktą, kuriame nustatytas atliekų naudojimas energijai gauti. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punktu, 2004 m. vasario 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 574/2004, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos I ir III priedus, pateiktu atliekų klasifikatoriumi, pagal kurį pjuvenos ir drožlės yra laikomos atliekomis, tuo tarpu mediena pati savaime nėra laikoma atlieka. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog mediena turi būti laikoma atlieka, todėl planuojamos ūkinės veiklos metu atliekamas medienos deginimas neturi būti laikomas atliekų deginimu.

29. Teismas pažymėjo, kad atrankos PAV procedūros metu nagrinėjami planuojamos vykdyti ūkinės veiklos ypatumai, o ne faktiškai vykdoma veikla, todėl, jeigu ūkinės veiklos faktinio vykdymo metu būtų nustatyta, kad ūkinės veiklos vykdymo metu naudojamas ne PAV procedūros metu nurodytas kuras, t. y. ne mediena, o medienos atliekos (pjuvenos ir drožlės), tai būtų pagrindas spręsti dėl to, ar vykdant ūkinę veiklą nėra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Tačiau, teismo vertinimu, PAV atrankos procedūros metu negalima plečiamai aiškinti planuojamos vykdyti ūkinės veiklos, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo daryti išvadą, jog bus deginamos atliekos.

30. Vadovaudamasis Energetikos įstatyme pateiktu energetikos objektų apibūdinimu, teismas darė išvadą, kad planuojama ūkinė veikla gali būti priskirta energetikos sričiai, kurią reglamentuoja Įstatymo 1 priedo 3 dalis. Planuojama ūkinė veikla neviršija Įstatymo I priedo 3.1 punkte nurodyto rodiklio, taigi PAV procedūros atlikimas nagrinėjamu atveju nėra privalomas.

31. Pareiškėjai skunde taip pat teigė, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos gyvenamojoje teritorijoje padidės oro tarša, todėl poveikis aplinkai nagrinėjamu atveju yra reikšmingas. Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, taip pat taikomos ir Direktyvos nuostatos, pagal kurias valstybės narės privalo priimti reikalingas priemones, užtikrinančias, kad planuojamos ūkinės veiklos užsakovas atitinkama forma pateiktų IV priede nurodytą informaciją (Direktyvos 5 straipsnis). Iš esmės analogiško pobūdžio reikalavimas nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtintuose Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose (redakcija nuo 2015 m. gegužės 1 d.) (toliau – ir Metodiniai nurodymai). Vadovaudamasis Metodinių nurodymų 16, 28, 29 punktais, priedo „Galimo poveikio rūšis ir apibūdinimas“ 18 punktu, teismas pažymėjo, kad galimas neigiamas poveikis aplinkai turi būti aprašomas atsižvelgiant į foninę taršą bei įvertinus visą planuojamos ūkinės veiklos daromą taršą kompleksiškai, t. y. tiek vertinant kiekvieną dėmenį atskirai, tiek visus poveikius sudėjus kartu, ar suminis poveikis nedarys reikšmingo poveikio aplinkai.

32. Nagrinėjamu atveju planuojamos ūkinės veiklos galimą taršą aplinkai vertino Informaciją atrankai teikęs subjektas UAB „Infraplanas“, Centras (išvadose dėl planuojamos ūkinės veiklos galimumo) ir atsakovas (Išvadoje). Iš UAB „Infraplanas“ atsakovui pateiktos Informacijos atrankai matyti, kad Informacijos atrankai 26 lentelėje pateikta teršalų požemio koncentracijų skaičiavimo rezultatų suvestinė, kurioje pateikta teršalų koncentracija pradėjus vykdyti ūkinę veiklą, neatsižvelgiant į dabartinę taršą bei atsižvelgiant į foninę taršą (I t., b. l. 50). Iš minėtų duomenų matyti, kad planuojama ūkinė veikla didins taršą teritorijoje, tačiau taršą ketinama sumažinti pasitelkiant technologinius sprendimus. 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (toliau – ir Taršos direktyva) nustato priemones, kuriomis siekiama suformuluoti ir nustatyti aplinkos oro kokybės tikslus, skirtus išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir visai aplinkai (Taršos direktyvos 1 str. 1 p.). Direktyvoje nustatytos teršalų ribinės vertės, kurios pagal Informacijos atrankai duomenis vykdant ūkinę veiklą nebus viršijamos. Direktyvos preambulės 9 punkte ir 1 straipsnio 5 punkte nustatytas oro kokybės gerinimo principas, pagal kurį vietose, kuriose oro kokybės būklė jau yra gera, reikėtų ją palaikyti arba gerinti.

33. Vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 7 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad aptariamos atrankos tikslas iš esmės yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Įvertinęs Įstatymo, Direktyvos, Taršos direktyvos ir Metodinių nurodymų nuostatas, (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog tam tikrų teršalų ribinės vertės nėra viršijamos, savaime nesudaro prielaidos teigti, kad padidėjusi teršalų ore visuma, įvertinus, be kita ko, foninę taršą bei teršalų sąveiką tarpusavyje, negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai. Teismo vertinimu, tik įvertinus Informacijoje atrankai nurodytų teršalų kumuliacinį poveikį tarpusavyje, atsižvelgiant į nustatytą oro kokybės gerinimo principą, būtų galima daryti pagrįstas išvadas, jog oro tarša neturės reikšmingo poveikio aplinkai.

34. Byloje pateiktas Centro sprendimas, kuriame pateikta išvada, jog planuojama ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus (II t., b. l. 35–37). Įvertinęs Centro sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams padaryta, remiantis trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Biokuro energija“ ir UAB „Infraplanas“ pateikta informacija apie planuojamas ūkinės veiklos taršos emisijas. Centro sprendime nėra įvertintas taršos suminis poveikis aplinkai. Byloje taip pat nėra duomenų, kokiu būdu Centras patikrino trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktų duomenų teisingumą. Minėtų aplinkybių atsakovo atstovės teismo posėdyje nepaneigė.

35. Teismas taip pat pažymėjo, kad Informacijoje atrankai pateikta preliminari išmetamų teršalų suvestinė, iš kurios duomenų matyti, kad teršalų KD2,5 emisijos numatomas dydis yra 1,7612 g/s iki valymo ir 0,026 g/s po valymo (I t., b. l. 48). Taršos direktyvos 11 punkte nustatyta, kad smulkiosios kietosios dalelės (KD2,5) daro didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Be to, dar nėra nustatyta riba, kurios nesiekiant KD2,5 nebekeltų pavojaus. Šiems teršalams taikomas reglamentavimas neturėtų būti toks pat, koks yra taikomas kitiems oro teršalams. Turėtų būti siekiama bendrai sumažinti teršalo koncentraciją miesto vietovėse, siekiant užtikrinti, kad geresnė oro kokybė būtų naudinga dideliam gyventojų skaičiui. Aiškindama minėtų smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) poveikį aplinkai, ypač asmenų sveikatai, Europos Komisija 2016 m. gruodžio 14 d. komunikate Nr. MEMO/16/4372 yra išaiškinusi, kad smulkiosios kietosios dalelės (KD2,5), kurias dėl deginamo iškastinio kuro arba biomasės išmeta jėgainės, yra itin pavojingos sveikatai, jos gali sukelti kvėpavimo takų ligas, kraujagyslių ligas ir plaučių vėžį.

36. Teismas pažymėjo, kad Informacijos atrankai pateiktuose skaičiavimuose yra numatomas didelis teršalų KD2,5 emisijos dydis t. y., 1,7612 g/s. Informacijoje atrankai daromos prielaidos, jog šio teršalo emisijos dydis, pritaikius technologines priemones, bus ženkliai sumažintas, t. y. iki 0,026 g/s. Atsakovas Išvadoje pateiktų skaičiavimų pagrįstumo iš esmės nepatvirtino. Teismas pažymėjo, kad, vertinant sveikatai itin pavojingų kietųjų dalelių taršą vykdant planuojamą ūkinę veiklą, būtina atlikti skaičiavimus, kurie neabejotinai patvirtina išvadas, jog planuojama tarša nesudarys reikšmingo poveikio aplinkai, o tuo pačiu ir netoliese gyvenančių asmenų sveikatai.

Šiuo atveju teršalų KD2,5 emisijos dydžio nustatymas nėra pakankamai pagrįstas daryti išvadai, kad planuojama ūkinė veikla negali daryti reikšmingo poveikio aplinkai bei asmenų sveikatai. Informacijos atrankai 42 puslapio 15 punkte nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla nesukels rizikos žmonių sveikatai, kadangi nebus viršijamos taršos ribinės vertės (I t., b. l. 59). Atsakovas Išvadoje pritarė Informacijoje atrankai pateiktiems argumentams bei rėmėsi Centro padarytomis išvadomis (I t., b. l. 15). Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Taršos direktyvos nuostatomis, tam tikrų elementų (KD2,5) tarša ore jau pati savaime sudaro prielaidą manyti, jog net ir neženkliai padidėjęs teršalų KD2,5 emisijos kiekis gali turėti poveikį gyventojų sveikatai.

Asmens teisė į sveiką aplinką yra būtinoji oraus gyvenimo ir naudojimosi daugeliu kitų konstitucinių teisių sąlyga Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas), todėl, nustačius šią teisę pažeidžiančius veiksmus (neveikimą), ji teismo turi būti ginama. Esant šioms aplinkybėms, net nekvestionuojant Informacijos atrankai pateiktų duomenų dėl teršalų KD2,5 emisijos dydžio, gali būti daromos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos neigiamos įtakos visuomenės sveikatai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo Išvadoje objektyviais duomenimis nėra pagrįstas planuojamos ūkinės veiklos naudojamų technologijų efektyvumas mažinant oro taršą, be kita ko, ir teršalų KD2,5 emisijos dydį. Teismo vertinimu, Išvados argumentai dėl oro taršos nagrinėjamu atveju nėra pagrįsti išsamia informacija ir faktinėmis aplinkybėmis apie planuojamos ūkinės veiklos pavojingumą dėl jos pobūdžio ir galimai reikšmingą tikėtiną neigiamą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkos elementui – orui.

37. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Biokuro energija“ ir UAB „Enerstenos projektavimas“ atstovai paaiškino, kad planuojamai ūkinei veiklai įgyvendinti šiuo metu yra suprojektuoti nauji technologiniai sprendiniai, kurie gali sumažinti planuojamos ūkinės veiklos teršalų emisiją ir poveikį aplinkai. Byloje nėra pateikti išsamūs duomenys dėl to, kokį poveikį aplinkai darys suprojektuoti nauji technologiniai sprendiniai. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos, iš naujo sprendžiant planuojamos ūkinės veiklos leistinumo klausimą.

38. Teismas akcentavo, kad šioje byloje pateiktų pareiškėjų argumentų, susijusių su planuojamos vykdyti ūkinės veiklos tarša aplinkai ir asmenų sveikatai, įvertinimui reikalingos specialios ir kvalifikuotos žinios, todėl nagrinėjamu atveju yra būtina išsami kompetentingos institucijos atrankos išvada. Teismas taip pat pažymėjo, kad atrankos PAV procedūra gali būti ne tik priemonė nuspręsti, ar būtina atlikti PAV, bet tuo pačiu ir šalių interesų derinimo priemonė, kurios metu šalys gali susitarti dėl atitinkamų priemonių, padėsiančių mažinti aplinkos taršą, ūkinės veiklos įtaką visuomenės gyvenimo sąlygoms ir pan., todėl šiuo atžvilgiu atsakovo vaidmuo PAV atrankos administracinėje procedūroje turi būti aktyvus ir tik nustačius neabejotinas aplinkybes, kad planuojama ūkinė veikla nedarys reikšmingo poveikio aplinkai, galima daryti išvadą dėl PAV neprivalomumo.

39. Esant šioms aplinkybėms, teismas, įvertinęs bylos duomenis ir ginčo šalių teiktus paaiškinimus dėl planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai ir asmenų sveikatai, byloje esančius duomenis apie planuojamą aplinkos taršą, nors ir neviršijančią leistinų normų, manė, kad nagrinėjamu atveju, byloje egzistuojant viešajam interesui, siekiant įgyvendinti ir užtikrinti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslus, atrankos išvados pagrįstumą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumo, ūkio subjekto ir visos visuomenės interesų pusiausvyrą aplinkos apsaugos srityje, yra pagrindas panaikinti skundžiamą atsakovo Išvadą.

III. 40. Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

40.1. Pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškėjų skundo ribas ir taip pažeidė administraciniame procese galiojantį lygiateisiškumo principą. Priimant siurprizinį sprendimą, atsakovas, tretieji suinteresuoti asmenys neturėjo galimybės pasisakyti, teikti paaiškinimus, įrodymus. Anot atsakovo, teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra nustatyta riba, kurios nesiekiant KD2,5 nebekeltų pavojaus. Agentūra cituoja Taršos direktyvos nuostatas ir mano, kad planuojama ūkinė veikla, kuri atitinka ribines vertes ir jų neviršija, užtikrina minimalų sveikatos apsaugos lygį. Esminę reikšmę turi klausimas, kaip vertintinas įsipareigojimas laikytis ribinių verčių. Teismas nepagrįstai neįvertino Išvadoje pateiktų skaičiavimų atitikties ribinėms vertėms. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos bus viršijamos KD2,5 ribinės vertės, nebus pasiekti oro kokybės tikslai, nesilaikoma direktyvose dėl oro kokybės reikalaujamų priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą, gali kilti pavojus žmonių sveikatai, todėl nesuprantama, kodėl teismas išėjo už skundo ribų dėl viešojo intereso gynimo ir rėmėsi Taršos direktyvos nuostatomis.

40.2. Teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog tam tikrų teršalų ribinės vertės nėra viršijamos, savaime nesudaro prielaidos teigti, kad teršalų ore visuma, įvertinus, be kita ko, foninę taršą ir teršalų sąveiką tarpusavyje, negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai. Atsakovas akcentuoja, kad teršalų kumuliacinis poveikis vertintas, atsižvelgiant į foninius duomenis. Kitokio kumuliacinio teršalų poveikio vertinimo teisės aktai nenumato.

40.3. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, dėl to padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad Išvados argumentai dėl oro taršos nėra pagrįsti išsamia informacija ir faktinėmis aplinkybėmis apie planuojamos ūkinės veiklos pavojingumą dėl jos pobūdžio ir galimai reikšmingą tikėtiną neigiamą ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkos elementui – orui. Informacija atrankai parengta ir pateikta remiantis Metodiniais nurodymais, į kuriuos perkeltos Direktyvos nuostatos. Nustatytos ribinės vertės nebuvo viršytos. Nei vieno teršalo apskaičiuota koncentracija, įvertinant foninę taršą, nei įmonės ribose, nei artimiausiame gyvenamųjų namų kvartale, neviršija ribinių verčių. Pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais, nes neįvardyta, kokie kiti projektai turėjo būti dar papildomai vertinami priimant Išvadą.

40.4. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pateiktos Informacijos atrankai 26 lentelės. Atsakovas pažymi, kad Informacijos atrankai 26 lentelėje pateikta teršalų požemio koncentracijų skaičiavimo rezultatų suvestinė, kurioje pateikta teršalų koncentracija pradėjus vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, neatsižvelgiant į foninę taršą bei atsižvelgiant į foninę taršą (I t., b. l. 50). Planuojamos ūkinės veiklos atveju nebus viršijamos ribinės vertės (tiek be fono, tiek su fonu).

40.5. Teismas suabejojo byloje pateikto Centro sprendimo teisingumu, tačiau nesiėmė veiksmų, kad išsiaiškintų kilusius klausimus ir motyvuotai dėl šio įrodymo pasisakytų sprendime. Į teismo klausimus dėl Centro sprendimo negalėjo atsakyti atsakovo atstovai, tačiau į juos galėjo atsakyti Centro atstovai, jei jie būtų įtraukti į bylos nagrinėjimą. Teismas be pagrindo neįtraukė į bylą Centro trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

40.6. Siekiant suderinti veiklos vykdytojo ir visuomenės interesus, buvo suorganizuoti net du posėdžiai, kurių metu buvo išklausyti visuomenės teikti argumentai ir paprašyta veiklos vykdytojo pateikti papildomą informaciją. Atsižvelgiant į tai, Išvados 8.2–8.6 punktuose nustatyti papildomi reikalavimai (apribojimai), į kuriuos privalės atsižvelgti ir įgyvendinti planuojamos ūkinės veiklos vykdytojas. Be to, užsakovas nusprendė įrengti 25 m aukščio dūmtraukį ir efektyvesnį valymo įrenginį, nors to nebuvo reikalaujama pagal teisės aktus. Neigiamas poveikis aplinkos orui ir žmonių sveikatai nenumatomas, nes nei vieno teršalo apskaičiuota koncentracija, įvertinant foninę taršą, kai yra projektuojamas 25 m aukščio dūmtraukis, neviršija nustatytų ribinių verčių nei įmonės ribose, nei artimiausiame gyvenamųjų namų kvartale.

40.7. Teismas neįvertino kitos visuomenės dalies, kuri naudosis centralizuotai teikiama šiluma, interesų. Centralizuotas šilumos tiekimas, lyginant su individualiu, aplinkosaugine prasme turi daugiau pranašumų, kadangi daug efektyviau naudojamas kuras ir išmetama santykinai mažiau teršalų, centralizuotai gaunamos šilumos šaltinių teršalai yra kontroliuojami, taikomos oro teršalų mažinimo priemonės, mažesnis taršos šaltinių skaičius, taršos šaltiniai aukštesni, tai patogesnis būdas gyventojams, nes nėra jokios patalpų taršos, eliminuojamas gaisrų dėl šildymo sistemų pavojus.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biokuro energija“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Taip pat prašo pridėti prie bylos naujus dokumentus. UAB „Biokuro energija“ pateikė prašymą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Biokuro energija“ apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

41.1. Išvada yra tinkamai ir pakankamai motyvuota. UAB „Biokuro energija“ remiasi Metodinių nurodymų 10, 11, 13 punktais ir pabrėžia, kad teisės aktai, atsižvelgiant į atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros specifiką, jai pateikiamos informacijos apimtis ir specifiką, nustato pareigą atsakingai institucijai nurodyti tik pagrindinius atrankos išvados ar galutinės atrankos išvados motyvus ir juos pateikti specialia forma (informacijos vertinimo procedūros metu), o ne detaliai ir išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno Informacijoje atrankai pateikto skaičiaus ar teiginio. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-621/2014). Be to, nagrinėjamo ginčo atveju atrankos išvada buvo persvarstoma suinteresuotos visuomenės (taip pat ir dalies pareiškėjų) 2017 m. lapkričio 7 d. rašto pagrindu. Tokiu būdu pagrindinis Išvados persvarstymo tikslas ir užduotis buvo išnagrinėti ir įvertinti 2017 m. lapkričio 7 d. suinteresuotos visuomenės rašte iškeltus klausimus ir abejones.

41.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atskirais Taršos direktyvos teiginiais. Teismo išvados dėl tariamų Taršos direktyvos nuostatų prasmės ir jų tiesioginio taikymo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūroms yra nepagrįstos ir teisiškai ydingos. Taršos direktyva, kaip ir kitos direktyvos, nėra tiesiogiai Lietuvos Respublikos teisiniams santykiams taikytinas aktas. Teismas, vertindamas Taršos direktyvos nuostatas, nenurodė nei vienos nacionalinės teisės normos, kuri teismui būtų neaiški, ar kurios taikymui yra būtina įvertinti originalų perkeliamos direktyvos tekstą. Visos privalomos Taršos direktyvos nuostatos ir jose įtvirtinti oro kokybės reikalavimai yra perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę. Teismas Taršos direktyvos preambulės teiginius taikė ne aiškinant konkrečias jau esančias direktyvos nuostatas, o formuluodamas naujas oro kokybės apsaugos taisykles. Teismo cituojami Taršos direktyvos preambulės teiginiai yra nepilni, išimti iš konteksto ir iš dalies iškreipiantys preambulės teiginių prasmę. Taršos direktyvos 16 straipsnis nustato konkrečias taisykles, susijusias su pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuotu galimu smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) neigiamu poveikiu. Būtent šiomis taisyklėmis buvo vadovaujamasi atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros metu.

41.3. Vadovaudamasis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi (pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta, nes pareiškėjų skundas iš esmės nebuvo grindžiamas argumentais dėl poveikio aplinkos oro kokybei, bet teismas remdamasis šiais argumentais skundą tenkino), UAB „Biokuro energija“ prašo teismą pridėti prie bylos ir tirti Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros 2018 m. lapkričio 10 d. Informacijos atrankai dėl planuojamos biokuro vandens šildymo katilinės (duomenys neskelbtini), Panevėžys PAV ir jos pagrindu Aplinkos apsaugos agentūros priimtos galutinės atrankos išvados ekspertinį vertinimą (toliau – ir Ekspertinis vertinimas), kuriame pateikti konkretūs duomenys apie oro užterštumą ir jų vertinimas. Ekspertiniame vertinime pažymima, kad poveikio atrankai procedūros metu surinkta informacija buvo pakankama ir sudarė pagrindą įvertinti galimą poveikį aplinkos oro kokybei, jos pagrindu nustatytas poveikis nėra reikšmingas ar neleistinas. KD2,5 emisijos numatomos minimalios, o jų bendras lygis išlaiko mažesnius už ribines vertes teršalų lygius. UAB „Biokuro energija“ pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl tariamo KD2,5 oro taršos skaičiavimų nepatvirtinimo neatitinka bylos duomenų, tuo tarpu teismo posėdžiuose teismas klausimų, susijusių su konkrečiai KD2,5 net neuždavė. Šiuo atveju KD2,5 poveikis aplinkai buvo įvertintas su fonine koncentracija ir padaryta pagrįsta išvada, kad nei vieno teršalo ribinė vertė nebus viršijama.

41.4. Centro sprendimas yra savarankiškas administracinis aktas, tačiau byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl Centro sprendimo panaikinimo, todėl šis administracinis aktas yra galiojantis, sukeliantis teisines pasekmes ir privalomas asmenims, kurių atžvilgiu jis priimtas.

41.5. Pareiškėjai tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu akcentavo tikrovės neatitinkančią aplinkybę, kad biokuro katilinę yra planuojama statyti gyvenamųjų namų aplinkoje. Tai paneigia į bylą pateikiamos fotonuotraukos bei vaizdo įrašas (pridedama prie apeliacinio skundo), iš kurių matyti, kad biokuro katilinė yra įsiterpusi tarp istoriškai susiformavusios pramoninės–gamybinės teritorijos ir privačių automobilių garažų masyvo. Šiuo metu teisės aktų nustatyta tvarka gavus visus reikiamus leidimus, vykdomi biokuro katilinės bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo) darbai, kurių metu tiriamos ir fiksuojamos katilinės darbo sąlygos – faktiniai biokuro katilinės darbo teršalų emisijos duomenys yra nuo 3 iki 3 333 kartų mažesni nei leidžiama pagal normatyvus.

41.6. Jau įvykusios atrankos procedūros metu tiek iš atsakovo, tiek iš Bendrovės pusės buvo dedamos visos įmanomos pastangos dialogui su suinteresuota visuomene. Nėra jokių duomenų, kad papildomos teismo sprendimo įpareigojimu nustatytos interesų derinimo priemonės (papildomi svarstymai) galėtų būti konstruktyvios.

42. Atsakovas Agentūra pateiktame atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Biokuro energija“ apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutinka.

43. Atsakovas atsiliepime kartoja argumentus, išdėstytus savo pateiktame apeliaciniame skunde. Akcentuoja, kad Išvada yra pakankamai motyvuota. Į aplinkos orą išmetamų teršalų poveikis oro kokybei buvo vertintas kompleksiškai, t. y. įvertinti tiek atskirai planuojamos ūkinės veiklos išmetami teršalai, tiek ir planuojamos ūkinės veiklos išmetami teršalai, atsižvelgus į foninius duomenis, kuriuos pateikia Agentūra. Agentūra vertino ne tik Informacijoje atrankai pateiktus duomenis, tačiau papildomai atliko kietųjų dalelių (KD2,5) sklaidos modeliavimą. Modeliavimo rezultatai parodė, kad vietovėje išliks dominuojanti foninė tarša, o planuojamos ūkinės veiklos nulemta aplinkos oro teršalų koncentracija aplinkos ore yra santykinai maža ir mažėjanti tolstant nuo planuojamos ūkinės veiklos. Teršalų metiniai ir momentiniai kiekiai apskaičiuoti naudojant skirtingas metodikas. Be to, buvo įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis materialinėms gėrybėms. Išvadoje pasisakyta dėl visų suinteresuotos visuomenės išsakytų abejonių ir pateiktų papildomų duomenų reikšmės atrankos rezultatams.

44. Agentūra pabrėžia, kad Taršos direktyvoje ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos teršalų ribinės vertės pagal Informaciją atrankai vykdant ūkinę veiklą nebus viršijamos (nei be fono, nei su fonu). Agentūros vertinimu, planuojama ūkinė veikla, kuri atitinka ribines vertes ir jų neviršija, užtikrina minimalų sveikatos apsaugos lygį.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Enerstenos projektavimas“ pateiktame atsiliepime su abiem apeliaciniais skundais sutinka.

46. UAB „Enerstenos projektavimas“ pažymi, kad teismas nepagrindė teršalų poveikio aplinkai reikšmingumo. Planuojama ūkinė veikla nepatenka nei į Įstatymo 1, nei į 2 priedo apimtis, tą sprendime pažymėjo ir teismas. Teismas sprendime taip pat konstatavo, jog teršalų ribinės vertės nėra viršijamos, todėl išvada, jog tokie faktai „savaime nesudaro prielaidos teigti, kad padidėjusi teršalų ore visuma, negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai“, yra nepagrįsta. Direktyvos preambulėje nurodoma, jog valstybės narės, siekdamos nustatyti, kurie iš tokių projektų turėtų būti vertinami pagal daromą reikšmingą poveikį aplinkai, gali tam nusistatyti ribas ar kriterijus. Valstybės narės neprivalo kiekvienu atveju nagrinėti projektų, kurie pagal savo charakteristikas nesiekia nustatytų ribų ar netenkina kriterijų (preambulės 10 p.). Buvo atliktas planuojamos ūkinės veiklos taršos šaltinių modeliavimas su programa ISC AEROMOD – Wiew. Pagal gautus aplinkos oro užterštumo sklaidos skaičiavimus prognozuojama, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai nenumatomas, nes nei kvapo, nei teršalų apskaičiuota koncentracija neviršija nustatytų ribinių verčių nei įmonės teritorijoje, nei artimiausiame gyvenamųjų namų kvartale.

47. UAB „Enerstenos projektavimas“ akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 patvirtinto Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo 2 priede 3 punkte nustatytos taikomos viršutinė ir žemutinė vertinimo ribos, taikomos kietosioms dalelėms (KD10 ir KD2,5). Taigi yra aiškus reglamentavimas, kokia kietųjų dalelių KD2,5 riba yra pavojinga. Pateikiami duomenys rodo, kad faktiškai planuojamos ūkinės veiklos rezultatas gerins Panevėžio miesto oro užterštumo rodiklius. UAB „Enerstenos projektavimas“ pažymi, kad UAB „Biokuro energija“ ir UAB „Enerstenos projektavimas“ atstovų teismo posėdžio metu pateikti faktai, jog faktiškai yra sumontuoti daug efektyvesni teršalus išvalantys įrenginiai, nesudaro pagrindo iš naujo vertinti planuojamos ūkinės veiklos leistinumo, viena vertus, dėl to, kad vertintos planuojamos ūkinės veiklos rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus, teršalai neviršija ribinių verčių, kita vertus, toks teismo sprendimas peržengia pareikšto skundo reikalavimo ribas.

48. Pareiškėjai pateiktame atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

49. Pareiškėjai pažymi, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis skundo pagrindu ir dalyku. Aplinkybė, kad teismas sprendime pasisakė ne dėl visų pareiškėjų skunde nurodytų pagrindų, negali būti vertinama kaip „siurprizinis” sprendimas ar neišsamus bylos aplinkybių tyrimas. Nebuvo pagrindo įtraukti Centrą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi bylos išsprendimas negali turėti ir neturi jokios įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms.

50. Pareiškėjai akcentuoja, kad atrankos metu nebuvo vertinamas suminis poveikis aplinkai ir tokio poveikio reikšmingumas. Atskirų teršalų skaičiuojamųjų verčių be foninės taršos ir su fonine tarša nurodymas jokiu būdu nėra suminio poveikio aplinkai įvertinimas ir negali būti prilyginamas poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymui ir laikomas pakankamu Išvados pagrindimu. Agentūra nevertino poveikio aplinkai reikšmingumo, bet tikrino, ar nurodyti tam tikri taršos dydžiai neviršija didžiausių leistinų normų. Nesant galimybės neabejotinai konstatuoti, kad PŪV neturės jokio reikšmingo poveikio aplinkai, tokiai planuojamai ūkinei veiklai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014). Aplinkybę, kad PAV atrankos metu nebuvo įvertintas poveikis aplinkai ir poveikio aplinkai reikšmingumas, papildomai patvirtina byloje pateiktas Agentūros procedūrinis dokumentas – Atrankos informacijos argumentuotas įvertinimas (Agentūros atsiliepimo 11 priedas). Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti ir vykdant PAV atranką nebuvo nagrinėti bei įvertinti duomenys apie įmonės pajėgumą: katilinėje planuojamą sunaudoti biokuro kiekį. Iš PAV atrankos dokumentų akivaizdu, kad kitos šalia vykdomos ūkinės veiklos nebuvo nustatytos ir vertinamos. Agentūra šiuo atveju laikėsi klaidingos nuostatos, kad PAV būtų privaloma tik tokiu atveju, jeigu būtų neabejotinai konstatuojamas ir visiškai įrodytas reikšmingas poveikis aplinkai. Tokia Agentūros pozicija neatitinka PAV atrankos turinio ir formuojamos teismų praktikos.

51. Pareiškėjai akcentuoja, kad oro taršos skaičiavimai nagrinėjamu atveju buvo atlikti sumažinant maksimalios momentinės emisijos rodiklius remiantis tuo, kad planuojamos naudoti neigiamą poveikį aplinkai mažinančios priemonės. Atrankos metu Agentūra nenustatinėjo ir nevertino kvapo koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore dėl planuojamos ūkinės veiklos. Pareiškėjai pažymi, kad Informacijoje atrankai yra nurodyta visiškai kita dūmų išvalymo priemonė (multiciklonas), nei ta, kurią planuoja naudoti Bendrovė. Be to, pareiškėjai pažymi, kad nei specialiojo plano sprendiniuose, nei aiškinamajame rašte nėra užsiminta apie ginčo planuojamą ūkinę veiklą, todėl mano, kad šiuo aspektu teismas tiesiog suklydo vertindamas įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako tik dėl apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų.

53. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 1 straipsniu buvo pakeistas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas Nr. I-1495 ir išdėstytas nauja redakcija (2017 m. birželio 27 d. Nr. XIII-529).

54. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje buvo pasisakyta, kad Pakeitimo įstatymas įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. (2 str. 1 d.). Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Pakeitimo įstatymo normos, reglamentuojančios atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Jeigu atrankos išvada, kad privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, priimama įsigaliojus šiam įstatymui, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.

55. Byloje esantys faktiniai duomenys byloja, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra prasidėjo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, todėl sprendžiant šį socialinį konfliktą turėjo būti vadovautasi ir dabar, priimant baigiamąjį teisės aktą šioje byloje, iš esmės bus vadovaujamasi teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

56. Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d.) nustatė, kad suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Minėto Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje suinteresuota visuomenė apibrėžiama kaip visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis. Pagal Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 9 straipsnio 2 dalį, visuomenės, kuriai daro arba gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuotos visuomenės), nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisės aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo. Pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį, visuomenės nariams, atitinkantiems nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (jeigu tokie yra), turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas pažeidžiančių privačių asmenų ir valstybės institucijų veiksmams arba neveikimui užginčyti.

57. Atsižvelgiant į šio baigiamojo teisės akto 56 punkte išdėstytas nuostatas, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjai turi materialinių teisinių prielaidų ginti galimai pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ir įstatyminis reguliavimas neužkerta jiems kelio kreiptis į teismą su skundu dėl Išvados panaikinimo. Pažymėtina ir tai, kad tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014, kurioje pareiškėjas Santakos kaimo bendruomenė ginčijo Marijampolės visuomenės sveikatos centro atrankos išvadą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-977-624/2018, kurioje pareiškėjas Santakos kaimo bendruomenė ginčijo Aplinkos apsaugos agentūros galutinę atrankos išvadą, 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3138-822/2019, kurioje Kaimo bendruomenė „Pakertai“ ginčijo Aplinkos apsaugos agentūros galutinę atrankos išvadą).

58. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustatė, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, galiojusio iki 2017 m. lapkričio 1 d., 2 straipsnio 8 dalis). Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

59. Net ir tais atvejais, kai konkreti planuojama ūkinė veikla nei į Įstatymo 1 priede esantį Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, nei į 2 priede esantį Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, neįrašyta, bet kuris planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvis, taip pat ir suinteresuota visuomenė, turi teisę reikalauti atsakingos institucijos, kad būtų sprendžiama dėl atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo. Vis dėlto, diskrecija nuspręsti, ar konkrečiu atveju tokia atranka reikalinga, suteikta atsakingai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-901/2014).

60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dėl poveikio aplinkai vertinimo definicijos pasisakyta, jog „joje yra įtvirtintos dvi savarankiškos teisės dviem skirtingiems subjektams. Pirma teisė – visiems planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams – teisė reikalauti, kad būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Antra teisė – atsakingai institucijai – teisė nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo būtų atliekama ir kitai veiklai, kuri nėra įrašyta į atitinkamus sąrašus” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1223/2012).

61. Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 13 d.), 2 punkte įtvirtinta, kad Agentūros paskirtis – pagal kompetenciją įgyvendinti priemones, skirtas saugoti aplinkos orą nuo taršos, išlaikyti zonose ir aglomeracijose mažesnius oro užterštumo lygius ir kaip galima geresnę aplinkos oro kokybę, įgyvendinti priemones, skirtas išsaugoti ir gerinti paviršinių vandens telkinių būklę, pagal kompetenciją rinkti, vertinti ir (ar) kitaip tvarkyti ir teikti informaciją apie aplinkos būklę, cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) srautus, taršą ir taršos prevencijos priemones, įgyvendinti ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą, įgyvendinti cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) valdymo politiką, užtikrinti racionalų gyvosios gamtos išteklių naudojimą ir tinkamą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią jų apsaugą.

62. Tikrinamoje administracinėje byloje Agentūra, vykdydama jai priskirtas funkcijas, surašė skundžiamą Išvadą, kurią pirmosios instancijos teismas panaikino dėl to, jog neatlikus PAV nebus apgintas viešasis interesas bei nebus užtikrinti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslai (procesinio sprendimo 39 p.), iš esmės tai siedamas su kietųjų dalelių tarša, vykdant planuojamą ūkinę veiklą. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog net nekvestionuojant Informacijos atrankai pateiktų duomenų dėl teršalų KD2,5 emisijos dydžio, gali būti daromos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos neigiamos įtakos visuomenės sveikatai (procesinio sprendimo 36 p.). Taigi buvo prieita prie išvados, jog Agentūra jai suteikta diskrecija pasinaudojo netinkamai, kai surašytoje galutinėje Išvadoje nenumatė planuojamai ūkinei veiklai privalomo poveikio aplinkai vertinimo.

63. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą praktiką galutinės išvados motyvavimas neturėtų būti suprantamas kaip visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų atrankos metu nustatytų duomenų detalus išdėstymas. Atsižvelgiant į teisės aktų atrankos procedūrai keliamus reikalavimus, vertinamų duomenų apimtis, Galutinės išvados motyvavimas turi būti suprantamas kaip pateikimas apibendrintų duomenų, kurių patikimumą ir pagrįstumą turėtų patvirtinti pagal Metodikos reikalavimus atrankos metu surinkta ir įvertinta informacija bei poveikio aplinkai vertinimo subjektų parengtos išvados. Tai reiškia, kad galutinėje išvadoje nurodyti argumentai turi būti nesunkiai patikrinami susipažinus su atrankos medžiaga, todėl teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio administracinio akto tinkamo argumentavimo ir jo motyvavimo, neturi apsiriboti pačia galutine išvada, bet privalo įvertinti, ar ją pagrindžiantys ir teisės aktų reikalavimus atitinkantys duomenys yra atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekamai planuojamai ūkinei veiklai medžiagoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-634-492/2016).

64. Prieš atsakant, kiek pagrįstas buvo pirmosios instancijos teismo sprendimas vien aspektu dėl kietųjų dalelių taršos (žr. baigiamojo teisės akto 62 p.), teisėjų kolegija pažymi, kad atrankos tikslas iš esmės yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Atitinkamai pripažinus, kad planuojama ūkinė veikla dėl minėtų ją apibūdinančių aplinkybių gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas. Įstatymų leidėjo vartojama formuluotė „gali daryti”, ją vertinant Įstatymo 7 straipsnio 7 ir 13 dalyse numatytos atsakingos institucijos pareigos motyvuoti (galutinę) atrankos išvadą kontekste, leidžia teigti, kad pakanka motyvuotos prielaidos apie galimą reikšmingą poveikį, kai yra atliekama minėta atranka. Ir priešingai, atrankos išvada, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima priimti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, kad ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai Įstatymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014).

65. Be kita ko, atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą, jog planuojamos ūkinės veiklos PAV yra neprivalomas, turi aiškiai ir nedviprasmiškai savo sprendime nurodyti konkrečią (tikslią) veiklą, dėl kurios priimta ši išvada, o plečiamasis šioje išvadoje įvardytos planuojamos ūkinės veiklos aiškinimas (jos turinio vertinimas) yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A822-989/2013, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2013, 124–154 p.; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014).

66. Iš gautos patikrinti administracinės bylos medžiagos matyti, kad Agentūra, priimdama Išvadą, aiškiai ir tiksliai nurodė konkrečią ūkinę veiklą, kuriai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas bei kodėl ši veikla neturės jokio reikšmingo poveikio aplinkai Įstatymo prasme.

67. Pirmosios instancijos teismas ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumą siejo su ūkinės veiklos vykdymo metu išmetamomis smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Vilniaus apygardos administracinio teismo tvirtinimu, vien šių smulkiųjų kietųjų dalelių, kaip itin pavojingų sveikatai aspektu, Agentūrai kilo pareiga padaryti išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.

68. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, vis dėlto pirmosios instancijos teismo išvada nebuvo pakankamai pagrįsta. Net nekvestionuojant smulkiųjų kietųjų dalelių, ūkinės veiklos vykdymo metu išmetamų į orą, pavojingumo sveikatai, negalima tokia situacija, kai pareiga atlikti PAV nulemiama vien subjektyviu vertinimu. Nekyla abejonių, jog vykdant vienokią ar kitokią ūkinę veiklą, teršalai atsiranda, tačiau juos siekiama visiškai eliminuoti arba sumažinti iki leistinos teisės aktais numatytos ribos, taikant įvairaus pobūdžio priemones. Ir jei teršalų leistinos ribos nėra peržengiamos, PAV atlikimas vien šiuo bendriniu pagrindu – teršalų galimu buvimu, nesant kitų papildomų aplinkybių, nepateisinamas.

69. Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas plačiai pasisakęs apie KD2,5 (procesinio sprendimo 35–36 p.) iš esmės taip ir nenurodė, koks teisinis reguliavimas buvo paneigtas, jei į atmosferą bus išmetamas toks smulkiųjų dalelių kiekis, koks planuojamas. Ir pats teismas pripažįsta, kad ne kiekis, o vien faktas dėl KD2,5 išmetimo į aplinką ūkinės veiklos vykdymo metu, yra pakankamas pagrindas poveikio aplinkai vertinimui (procesinio sprendimo 36 p.). Bet tada Agentūrai sukuriama teisiniu reguliavimu nepagrįsta diskrecija. Vienu atveju, nepaisant teisinio reguliavimo dėl leistinos teisės aktais numatytos teršalų ribos, atsakingų institucijų išvadų, bus galima spręsti apie poveikio aplinkai vertinimo privalomumą, kitu ne, kas nebūtų suderinama su ūkinės veiklos laisve.

70. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies formuluotė „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą“ reiškia ne valstybės teisę savo nuožiūra administruoti visą ar tam tikrą ūkinę veiklą, bet jos teisę nustatyti ūkinės veiklos teisinį reguliavimą, t. y. ūkinės veiklos ribojimų (draudimų), sąlygų nustatymą, procedūrų reglamentavimą teisės aktuose, taip pat tokią ūkinės veiklos kontrolę, kuri yra grindžiama teisės aktuose nustatytais ūkinės veiklos ribojimais (draudimais), sąlygomis, procedūromis (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, 1999 m. spalio 6 d. nutarime konstatavo: „Teisinis reguliavimas – tai tam tikros socialinės tvarkos nustatymo forma. Teisinio reguliavimo ypatumai priklauso nuo reguliuojamų visuomeninių santykių specifikos. Viena iš šių santykių sričių – ūkinė veikla. Konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama. Taigi draudimai yra vienas iš ūkinės veiklos reguliavimo būdų. Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti“.

71. Išvadoje (Išvados 9.1.1 p.) nurodoma, jog pagal informacijoje atrankai pateiktus ir papildomai Aplinkos apsaugos agentūros atliktus aplinkos oro užterštumo matematinio modeliavimo, atlikto programa “ISC-AERMOD-View“, rezultatus neigiamas poveikis aplinkos orui ir žmonių sveikatai nenumatomas, nes nei vieno teršalo (CO, NOx, SO2 ir kietųjų dalelių) koncentracija, įvertinant foninę taršą, neviršija ribinių verčių nei įmonės ribose, nei artimiausiame gyvenamųjų namų kvartale, esančiame pietvakarių kryptimi. Tokia išvada buvo grįsta ir Centro (kompetentingos institucijos aptariamoje srityje) sprendimu, kuri niekaip nebuvo paneigta pareiškėjų, o tai reiškia ir pagrindo nesivadovauti ja nebuvo. Taigi pirmosios instancijos teismo tvirtinimas dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo nebuvo teisiškai pagrįstas apskųstame sprendime. Ūkinės veiklos laisvei pritaikytas ribojimas buvo neparemtas konkrečiu teisiniu aiškiai suformuluotu draudimu. Vien nuoroda į Taršos direktyvą ir kai kurių Taršos direktyvos nuostatų citavimas buvo nepakankamas.

72. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra apibendrinęs savo praktikoje (žr. 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012), Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 d.). Europos Sąjungos direktyvos yra privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, dėl rezultato, kurį reikia pasiekti. Tačiau nacionalinės valdžios institucijos pasirenka direktyvų įgyvendinimo formą ir būdus (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs Taršos direktyva, nenurodė jokio nacionalinio teisės akto, kurio buvo nesilaikyta surašant Išvadą. Taip pat neužminė ir dėl to, kad Taršos direktyva būtų neperkelta į nacionalinę teisę, kas būtų, esant ir kitoms teisiškai privalomoms sąlygoms, įgalinę pirmosios instancijos teismą tiesiogiai taikyti Europos Sąjungos teisės aktą.

73. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitą aspektą. Atidėjus bylos nagrinėjimą, iš Agentūros buvo gauti paaiškinimai, iš kurių matyti, kad Bendrovės ūkinės veiklos vykdymo teisinis pagrindas – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2019 m. balandžio 24 d. „Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma“ Nr. 15ĮP2-262412, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 5 d. statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-60-190605-00075, UAB „Biokuro energija“ 2018 m. rugsėjo 6 d. katilinei išduotas Taršos leidimas Nr. TL-P.3-40/2018. Vadinasi, apeliacinių skundų nagrinėjimo metu ūkinė veikla buvo / yra vykdoma.

74. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo.

75. Įsigaliojęs Pakeitimo įstatymas, jau kiek kitaip reguliuojantis ginčo visuomeninius santykius, atsižvelgiant į šio procesinio sprendimo 73 punkte nurodomą neginčytiną faktinę aplinkybę (ūkinė veikla vykdoma turint leidimą Pakeitimo įstatymo 3 str. 3 d. prasme), taip pat suponuoja apeliacinių skundų tenkinimą – ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas būtų teisiškai nebegalimas, prieštarautų ir teisinės valstybės principui.

76. Kaip nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

Be to, pagal šiuos principus teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (šiais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus;

Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą). Pagal principą lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą (žr.

Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus).

Dėl teismo išlaidų atlyginimo

77. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biokuro energija“ prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 str. 5 d.).

78. UAB „Biokuro energija“ už susipažinimą su pareiškėjų skundo medžiaga ir atsiliepimo parengimą, atsiliepimo į prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių parengimą, raštų dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose (minima, jog tai truko 12 val.) bei apeliacinio skundo parengimą nurodo patyręs 3 774 Eur bylinėjimosi išlaidų (suma apskaičiuota pritaikius 40 proc. nuolaidą).

79. Įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Biokuro energija“ prašomas priteisti sumas ir jas pagrindžiančius dokumentus, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8 punkte nurodytas maksimalias sumas už kiekvieną teisinę paslaugą, 2 punkte nustatytus kriterijus ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Bendrovei lygiomis dalimis iš pareiškėjų priteistina 2 500 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti bei 15 Eur žyminis mokestis, kurį sumokėjo Bendrovė, kreipdamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Biokuro energija“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Biokuro energija“ lygiomis dalimis iš pareiškėjų asociacijos Nendrės-Dainavos vietos bendruomenės, Panevėžio miesto Stetiškių bendruomenės, Panevėžio miesto „Senųjų Stetiškių“ bendruomenės, (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos, L. B., A. K., A. K., R. L., R. P., L. S., I. S., V. T., M. V., R. V., R. V., E. V. 2 515 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiolika eurų) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius