2020-02-19 Nr. AB-3552-3-61-3-04265-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-128-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04265-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos sporto universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos sporto universiteto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Lietuvos sporto universitetas (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir atsakovas, Kontrolierius) 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. SP-25 „Dėl disertacijos gynimo tarybos Lietuvos sporto universitete veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti, kad Kontrolieriaus tarnyba 2019 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. S-315 „Dėl informavimo apie sprendimo priėmimą“ (toliau – ir Raštas) paskleidė neteisingą informaciją; 3) įpareigoti atsakovą Raštu paskleistą informaciją nedelsiant atšaukti, įsiteisėjus teismo sprendimui.

Pareiškėjas paaiškino, jog Sprendimu iš esmės konstatuota, kad disertacijos gynimo taryba neužtikrino visapusiško galimo mokslinio nesąžiningumo fakto vertinimo, t. y. veikė aplaidžiai, tačiau ginčijamame akte nenustatyti ir nenurodyti konkretūs asmenys, padarę akademinės etikos pažeidimus, nenustatyti ir nenurodyti tariamai padaryti pažeidimai, atliekant tyrimą neapklausti ir neišklausyti tiriami asmenys bei kt., be to, atsakovas galbūt peržengė pateikto skundo ribas, nurodydamas, kad disertacijos gynimo tarybos pirmininkas galbūt netinkamai derino interesus valstybės tarnyboje. Informacija apie tai, kad buvo konstatuoti pažeidimai (jų nedetalizuojant), paskleista kitiems asmenims – skundą Kontrolieriui padavusiam asmeniui, Kauno technologijos universitetui, Šiaulių universitetui ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo VšĮ Lietuvos sporto universiteto skundą ir grąžinti jį su priedais pareiškėjui, taip pat grąžinti sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas) ir teismų praktiką, pažymėjo, jog konstatuojamo ir rekomendacinio pobūdžio Kontrolieriaus sprendimai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui. Ginčijamas Sprendimas, kuriuo skundą Kontrolieriui padavęs asmuo G. K., taip pat Lietuvos sporto universitetas, Kauno technologijos universitetas, Šiaulių universitetas bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuojami apie asmenis, padariusius akademinės etikos pažeidimus, priimtas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 1 punktu, ir pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, taigi, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku). Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti pirmąjį skundo reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, spręsdamas dėl antrojo skundo reikalavimo priimtinumo nagrinėti, akcentavo, jog tam tikros aplinkybės pripažinimas neįeina į apygardos administracinio teismo kompetenciją, nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatyme, todėl ir šį reikalavimą atsisakyta priimti nagrinėti. Teismas laikė, kad atitinkamai nepriimtinas ir išvestinis (trečiasis) skundo reikalavimas.

III. Pareiškėjas VšĮ Lietuvos sporto universitetas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovo veiksmai, t. y. tariamų pažeidimų konstatavimas ir informacijos pateikimas Sprendimu bei neteisingos informacijos paskleidimas Raštu, suponuoja Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje atliekamą arba atliktą tyrimą dėl galbūt netinkamo disertacijos gynimo tarybos pirmininko interesų derinimo valstybės tarnyboje, sukelia neigiamą poveikį tiek Lietuvos sporto universitetui, tiek disertacijos gynimo taryboje dalyvavusių asmenų profesinei reputacijai, ir tai yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą ginant neturtines teises. Pareiškėjas savo poziciją grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje, be kita ko, pažymėta, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad Kontrolieriaus sprendimai, priimti Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 bei 8 punktų pagrindu (atitinka šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 17 str. 11 d. 1 p. nuostatas), pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl tokio pobūdžio ginčai buvo nagrinėjami iš esmės. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, jis turi teisę apskųsti ir valstybinio administravimo subjektų veiksmus bei reikšti reikalavimą teismui įpareigoti atsakovą atšauti Raštu paskleistą informaciją.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. SP-25 (b. l. 13–16), kuriame konstatuota, kad: pirma, atsižvelgiant į tai, kad disertacijos gynimo taryba veikė aplaidžiai (neteisingai taikė pasirinktus plagiatą aiškinančiuosius šaltinius ir klaidingai interpretavo plagiato sampratą, netinkamai taikydama tekstų sutapčių nustatymo programą ir neteisingai interpretavo tekstų sutapčių analizės rezultatus), ir į tai, kad, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, skaidrus ir sąžiningas mokslo ir studijų procesas užtikrinamas visuotinai pripažintomis vertybėmis, kurios yra akademinės etikos sudėtinė dalis, nustatyta, kad disertacijos gynimo tarybos veiksmai prieštarauja akademinei etikai ta apimtimi, kurioje nustatyta, jog tai yra visuma vertybių, kurios užtikrina mokslo ir studijų proceso skaidrumą ir sąžiningumą bei mokslo ir studijų procese dalyvaujančių asmenų atsakingumą; antra, nenustatytas pagrindas pripažinti, kad disertacijos gynimo tarybos pirmininkas pažeidė akademinę etiką, neatsakydamas į skundą padavusio asmens G. K. elektroninį laišką, bet įgyvendindamas jo prašymą; trečia, tyrimo metu nustatyta, kad dalis skunde išdėstytų aplinkybių susijusios su galbūt netinkamu disertacijos gynimo tarybos pirmininko interesų derinimu valstybės tarnyboje, todėl Kontrolierius šių aplinkybių nevertino ir informaciją persiuntė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Ginčijamu Sprendimu, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 1 punktu, nuspręsta informuoti skundą padavusį asmenį G. K., Lietuvos sporto universitetą, Kauno technologijos universitetą, Šiaulių universitetą ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos pažeidimus.

Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje išvardytos sprendimų, kuriuos priima Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, rūšys, tarp jų – informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus (1 p.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 11 dalies 1 punkto nuostatos atitinka Mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-242 redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 18 straipsnio 12 dalies 1 bei 8 punktų nuostatas. Mokslo ir studijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 18 straipsnio 12 dalyje išvardytos sprendimų, kuriuos priima Kontrolierius, išnagrinėjęs gautą skundą arba atlikęs tyrimą, rūšys, tarp jų – informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų (1 p.); viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus (8 p.). Nors Mokslo ir studijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 18 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatos atitinka Mokslo ir studijų įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 11 dalies 1 punkto nuostatas, Mokslo ir studijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 18 straipsnio 12 dalies 8 punkto nuostatos savo esme į 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją nebuvo perkeltos.

Pareiškėjas, siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2105-525/2015 bei 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2170-502/2016, tačiau su ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika susiję atskirojo skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat pripažintini atmestinais. Administracinėje byloje Nr. A-2105-525/2015 ginčas kilo dėl Kontrolieriaus sprendimo, priimto Mokslo ir studijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 18 straipsnio 12 dalies 1 ir 8 punktų pagrindu, kuriuo, be kita ko, buvo nutarta rekomenduoti universiteto rektoriui sušaukti universiteto neeilinį visuotinį dalininkų susirinkimą ir informuoti dalininkus apie kontrolieriaus nustatytus Statuto pažeidimus, kuriuos padarė Valdančioji taryba; rekomenduoti universiteto tarybai patvirtinti Valdančiosios tarybos darbo reglamentą ir kt.

Administracinėje byloje Nr. eA-2170-502/2016 ginčas kilo dėl Kontrolieriaus sprendimo, priimto Mokslo ir studijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 18 straipsnio 12 dalies 1 ir 8 punktų pagrindu, kuriuo, be kita ko, buvo nutarta viešinti Kontrolieriaus nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų atvejus, t. y. informuoti apie Kontrolieriaus sprendimą pareiškėjas, A. K., Šiaulių universiteto leidyklą, Europos socialinio fondo agentūrą, Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Autorių teisių skyrių.

Taigi, priešingai nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, administracinėse bylose Nr. A-2105-525/2015 bei Nr. eA-2170-502/2016 ginčijamais Kontrolieriaus sprendimais apie konstatuotus pažeidimus nutarta informuoti ne tik mokslo ir studijų institucijas bei Švietimo ir mokslo ministeriją, t. y. subjektus, nurodytus Mokslo ir studijų įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 11 dalies 1 punkte ir Mokslo ir studijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 18 straipsnio 12 dalies 1 punkte, taip pat skundą Kontrolieriui padavusį asmenį bei mokslo ir studijų instituciją, dėl kurios priimamas sprendimas, bet ir, Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 8 punkto pagrindu, kitus asmenis.

Dėl šios priežasties nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinių bylų Nr. A-2105-525/2015 bei Nr. eA-2170-502/2016 ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas; faktinės aplinkybės) nesutampa, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija pastarosiose administracinėse bylose šiuo atveju kilusiam ginčui neturi precedento galios.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą priimtinumo nagrinėti atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčuose dėl panašių Kontrolieriaus sprendimų, priimtų Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 1 punkto (iki 2017 m. sausio 1 d. – 18 str. 12 d. 1 p.) pagrindu (žr., pvz., 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-384-662/2016, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Pastebėtina, kad pats pareiškėjas aiškiai nenurodė, kokias neigiamas teisines pasekmes jam sukelia Sprendimas, o tik teigė, jog tokiu Sprendimu daroma neigiama įtaka jo ir neįvardytų asmenų, sudariusių konkrečiai neapibrėžtą disertacijos gynimo tarybą, reputacijai. Kaip teisingai skunde pažymi pareiškėjas, Sprendime nėra nurodoma, jog koks nors konkrečiai įvardytas asmuo atliko aiškiai identifikuotus veiksmus, prieštaraujančius konkrečiai nurodytai teisės normai. Be to, pabrėžtina, kad Kontrolierius pats nevertino disertacijos gynimo tarybos pirmininko interesų derinimo valstybės tarnyboje atitikties teisės aktų reikalavimams, šį klausimą pagal kompetenciją perdavė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Nagrinėjama situacija skiriasi nuo, pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. AS-588-438/2017, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, kilusio ginčo aplinkybių, kai patys mokslo doktorantūros komiteto nariai kreipėsi į teismą dėl Kontrolieriaus sprendimo, priimto Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 1 punkto pagrindu, nurodydami, kad dėl priimto sprendimo jų teisė vykdyti projektus bus penkerius metus apribota (Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. VIII-26 patvirtintų Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 60 str.). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. VIII-26 buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvos mokslo tarybos 2018 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. V-45, kuriuo kartu patvirtinta nauja Taisyklių redakcija. Tiek skundo padavimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje (2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-380 patvirtinta Taisyklių 2.19 p. ir 72 p. redakcija), tiek atskirojo skundo nagrinėjimo metu galiojančioje Taisyklių redakcijoje (2019 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. V-176 redakcija) minėtas ribojimas, t. y. kad paraiškos, kuriose tas asmuo nurodytas kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas, pagal visas Tarybos remiamos veiklos kryptis nesvarstomos penkerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra siejamas nebe su akademinės etikos pažeidimu, o su akademinio sąžiningumo principo mokslinėje veikloje pažeidimu (72 p.), kuris apibrėžiamas kaip bent vienas iš pažeidimų (arba jo dalis), kurie išvardyti Kontrolieriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintų Mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų priėmimo įgyvendinimo ir priežiūros rekomendacijų 17.1–17.6 papunkčiuose (2.19 p.).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus ir įvertinusi šioje administracinėje byloje ginčijamą Sprendimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog Sprendimas sukelia jam teisines pasekmes, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė teismo pripažinti, kad Kontrolieriaus tarnyba Raštu paskleidė neteisingą informaciją. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog prašymas pripažinti tam tikrus faktus pagal savo pobūdį negali būti laikomas atskiru skundo reikalavimu. Šiuo pareiškėjo prašymu nėra išreiškiamas reikalavimas taikyti kokį nors asmens teisių gynimo būdą, dėl kurio teismas galėtų priimti kokį nors įstatymo numatytą patvarkymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str.), todėl savo esme tai tėra skundo motyvavimas. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-160/2007, 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-933-662/2016). Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tam tikros aplinkybės pripažinimas neįeina į apygardos administracinio teismo kompetenciją, nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatyme, todėl pagrįstai atsisakyta priimti ir skundo dalį dėl antrojo reikalavimo.

Papildomai nurodytina, jog pareiškėjas, pageidaudamas, kad teismas įvertintų vienokio ar kitokio administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, savo skundo reikalavimus turėtų formuluoti atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnį, pavyzdžiui, prašyti panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį), o ne prašyti tam tikras administraciniame akte padarytas išvadas pripažinti nepagrįstomis, neteisingomis, – toks pripažinimas neturėtų įtakos administracinio akto galiojimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nurodytos institucijos Raštu tik buvo informuotos apie Sprendimo priėmimą (įvardijant disertaciją, su kurios gynimo aplinkybėmis susiję nustatyti pažeidimai), kartu pateikiant Sprendimo kopiją, todėl taip pat abejotina, ar Raštas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui. Be to, iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas neteisinga informacija laiko ne Rašte nurodytus teiginius, kad buvo priimtas Sprendimas, o Sprendime padarytas išvadas apie akademinės etikos pažeidimą.

Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą Raštu paskleistą informaciją nedelsiant atšaukti, įsiteisėjus teismo sprendimui. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti trečiąjį skundo reikalavimą, kaip išvestinį iš antrojo skundo reikalavimo, kadangi buvo atsisakyta priimti nagrinėti skundo dalį dėl antrojo reikalavimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos sporto universiteto atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius