8c803c2e-26bb-4430-bf55-4eb73db3ccf7 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-4399-1067/2019 Proceso Nr. 2-06-3-02139-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.15.1.; 1.3.5.5.; 1.3.5.7.; 3.1.7.5.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Justė Visakavičienė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. V., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Regimantui Å pelveriui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

V. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, netesybų priteisimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 589,73 Eur neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, 18,50 Eur netesybų už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti darbo užmokestį dienÄ nuo 2019 m. sausio 18 d. iki pilno darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumokėjimo, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius.

Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. tarp jo ir atsakovės vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VÅ¡Ä®) „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovas buvo priimtas į darbÄ VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ teritorijų priežiÅ«ros specialistu, jam buvo nustatytas 400,00 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2019 m. sausio 18 d. IeÅ¡kovas nurodo, kad darbo užmokestis jam nebuvo sumokėtas nei už 2018 m. gruodžio mėn., nei atleidus jį iÅ¡ darbo už 2019 m. sausio mėn. Dėl Å¡ios priežasties jis kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijÄ (toliau – Komisija) praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį.

Atsakovė Komisijai pateikė 2019 m. sausio 15 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 23 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtas atitinkamai 288,80 Eur ir 300,93 Eur darbo užmokestis. IeÅ¡kovas nurodė, jog minėto darbo užmokesčio jis faktiÅ¡kai negavo, o jo paraÅ¡ai ant kasos iÅ¡laidų orderių yra suklastoti. Komisija 2019 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmesti, nurodydama, kad ji nėra kompetentinga spręsti dokumentų klastojimo klausimų.

Atsakovė VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas darbovietėje VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2018 m. gruodžio 3 d. PrieÅ¡ sudarydamas darbo sutartį ieÅ¡kovas pageidavo, kad visas darbo užmokestis jam bÅ«tų iÅ¡mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį, o iÅ¡mokėjimo forma – grynieji pinigai. IeÅ¡kovas savo praÅ¡ymÄ motyvavo to, jog turi vykdomÄ jÄ bylÄ pas antstolį, todėl visÄ darbo užmokestį pageidauja gauti grynaisiais pinigais.

Atsakovė sutiko ir buvo sutarta, kad jo atlyginimo iÅ¡mokėjimo forma – grynieji pinigai. IeÅ¡kovas buvo priimtas 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpiui, jo darbinės funkcijos apėmė kiemų valymÄ . Nuo pat pradžių ieÅ¡kovui buvo fiksuoti darbo drausmės pažeidimai, ko pasėkoje ieÅ¡kovas 2019 m. sausio 15 d. buvo iÅ¡kviestas į atsakovės administracines patalpas ne tik algos iÅ¡mokėjimui, bet ir supažindinimui su trečiuoju drausmės pažeidimu, kuris buvo konstatuotas 2019 m. sausio 14 d. aktu.

BÅ«tent 2019 m. sausio 14 d. atsakovė nusprendė atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, parengė 2019 m. sausio 14 d. praneÅ¡imÄ , su kuriuo ieÅ¡kovas buvo supažindintas 2019 m. sausio 15 d. MinėtÄ dienÄ ieÅ¡kovui atvykus į atsakovės administracines patalpas, pastarajam buvo fiziÅ¡kai paduotas jam priskaičiuotas darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn. – 288,80 Eur, o ieÅ¡kovas pasirašė kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat nurodė ieÅ¡kovui, kad atleidžiant ieÅ¡kovÄ visas priklausantis darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas ieÅ¡kovui bus iÅ¡mokėta vienu kartu, kai Å¡ios sumos bus tiksliai apskaičiuotos.

Atsakovė apskaičiavo ieÅ¡kovui mokėtinÄ sumÄ ir pastarajam telefonu pranešė, kad atvyktų į atsakovės administracines patalpas. IeÅ¡kovas nurodė, kad atvyks kitÄ dienÄ , t. y. 2019 m. sausio 23 d. IeÅ¡kovui atvykus į atsakovės administracines patalpas 2019 m. sausio 23 d. buvo faktiÅ¡kai iÅ¡mokėta 300,93 Eur suma. IeÅ¡kovui buvo pateiktas 2019 m. sausio 23 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovas pats pasirašė. Atsakovė pažymi, jog ilgametė įmonės buhalterė E. D. 2018 m. gruodžio 21 d. buvo pateikusi praÅ¡ymÄ jÄ atleisti iÅ¡ darbo nuo 2019 m. sausio 23 d., o laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 22 d. ji buvo nedarbinga, todėl pareiga skaičiuoti ieÅ¡kovui mokėtinas sumas teko atsakovės direktoriui.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui buvo permokėta 60,28 Eur suma (300,93 – 240,65). Nors ieÅ¡kovui kilo abejonės dėl kasos iÅ¡laidų orderių numeracijos, t. y. kad ji seka viena paskui kitÄ , tačiau laikotarpiu nuo ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡yto 2019 m. sausio 15 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) iki jam iÅ¡raÅ¡yto 2019 m. sausio 23 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), jokių grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimų atsakovė neatliko. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas Sigitas Čepas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Å¡alių susitarimu atsakovė jo darbo užmokestį turėjo pervesti į dukters banko sÄ skaitÄ . Minėtos banko sÄ skaitos numerį jis buvo pateikęs atsakovei darbo sutarties sudarymo metu. Nurodė, kad darbo užmokestį jis tikėjosi gauti 2019 m. sausio 10 d., todėl vis skambindavo dukrai pasiteirauti, ar atsakovė nepervedė jo darbo užmokesčio, tačiau dukra nurodė, kad nieko negavo. Kadangi atsakovė laiku nemokėjo darbo užmokesčio, jis nusprendė nutraukti darbo santykius ir maždaug 2019 m. sausio 19 d.

– 20 d. pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo, tačiau tikslios datas neatsimena. 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. kasos iÅ¡laidų orderių jis nepasirašė, juose nurodytų piniginių lėšų negavo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad įprastai įmonė darbo užmokestį moka į darbuotojų sÄ skaitas, tačiau kai patys darbuotojai praÅ¡o, atlyginimÄ moka grynais pinigais iÅ¡raÅ¡ant kasos iÅ¡laidų orderius.

PaaiÅ¡kino jog tokių atvejų įstaigoje nėra daug, todėl atsakovo darbuotojas puikiai atsimena kaip iÅ¡mokėjo pinigus ieÅ¡kovui ir kaip ieÅ¡kovas pats pasirašė ant kasos iÅ¡laidų orderių 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. V. paaiÅ¡kino, jog yra ieÅ¡kovo dukra. Tuo metu, kai ieÅ¡kovas įsidarbino VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdė antstoliai, todėl tėtis jos paprašė nurodyti savo banko sÄ skaitos numerį tam, kad atsakovė galėtų jo darbo užmokestį pervesti į Å¡iÄ banko sÄ skaitÄ . 2019 m. lapkričio 29 d. liudytoja iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui sms žinutę, kurioje nurodė savo banko sÄ skaitos numerį.

Liudytoja nurodė, kad atsakovė į jos banko sÄ skaitÄ piniginių lėšų nepervedė. Patvirtino, jog tėtis (ieÅ¡kovas) ne kartÄ jos klausė, ar jau yra pinigai sÄ skaitoje. Žino, jog ieÅ¡kovas išėjo iÅ¡ darbovietės VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ savo noru, nes kaip nurodė dukrai, jam nebuvo mokamas atlyginimas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. D. paaiÅ¡kino, jog dirba VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke. Ji dirba nuotoliniu bÅ«du, atsakovės vadovas jai nurodo, kokiai sumai reikia iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderį.

Tuomet ji įveda Å¡iuos duomenis į kompiuterinę programÄ , atsispausdina dokumentÄ , jį pasiraÅ¡o, nuskanuoja ir nusiunčia atsakovės vadovui A. Å . Jai yra grÄ Å¾inami kasos iÅ¡laidų orderiai su vadovo ir asmens, kuriam iÅ¡duodamos piniginės lėšos paraÅ¡ais. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. E. paaiÅ¡kino, kad dirba VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi. Nurodė, kad ieÅ¡kovas turėjo problemų su antstoliais, todėl prašė darbo užmokestį mokėti grynaisiais.

IeÅ¡kovas dirbo prastai, buvo gauti gyventojų skundai, todėl buvo nuspręsta ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovui grynaisiais pinigais buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn., o vėliau – atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo - darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Nurodė, kad įmonės kasa yra vadovo žinioje, kuris perduoda įmonės administratoriui pinigines lėšas ir kasos iÅ¡laidų orderį, o administratorius iÅ¡moka pingines lėšas konkrečiam asmeniui.

Patvirtino, kad ieÅ¡kovas buvo atvykęs į įstaigÄ ir asmeniÅ¡kai atsiėmė atlyginimÄ už darbÄ , bei pasirašė kasos iÅ¡laidų orderius 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 30 d. tarp ieÅ¡kovo J. V. ir atsakovės VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo 2018 m. gruodžio 3 d. įdarbintas teritorijų priežiÅ«ros specialistu, nustatytas 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui (b. l. 4-5). 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ vadovas priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pavedė vyriausiajam buhalteriui iÅ¡skaityti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

V. darbo užmokesčio antstolio reikalaujamas sumas (b. l. 41). Atsakovės VÅ¡Ä® „(duomenys nesklebtini)“ vadovas 2019 m. sausio 3 d. priėmė įspėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įspėjo ieÅ¡kovÄ dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo (b. l. 42). Atsakovės VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2019 m. sausio 11 d. priėmė pakartotinį įspėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakartotinai įspėjo ieÅ¡kovÄ dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo ir nurodė, kad ieÅ¡kovas už pakartotinius pažeidimus gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo (b. l. 43). 2019 m. sausio 14 d. atsakovė parengė aktÄ dėl J.

V. nepatenkinamų iÅ¡bandymo rezultatų (b. l. 29). Atsakovės VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2019 m. sausio 14 d. priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieÅ¡kovas J. V. atleidžiamas iÅ¡ darbo VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. sausio 18 d. (b. l. 40). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovui 2019 m. sausio 14 d. praneÅ¡imÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kuriame nurodė, jog ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ darbo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 d. (iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami), paskutinė darbo diena - 2019 m. sausio 18 d. (b. l. 66).

Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2019 m. sausio 18 d. pagal DK 36 straipsnio 3 d. (iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami). 2019 m. vasario 6 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į KomisijÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (b. l. 23-24). Komisija 2019 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ atmetė, argumentuodama tuo, kad ji nėra kompetentinga spręsti dokumentų klastojimo klausimų ir byloje nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindÄ abejoti atsakovės pateiktų kasos iÅ¡laidų orderių ar ieÅ¡kovo parašų juose autentiÅ¡kumu, Komisija vadovaujasi Å¡iais kasos iÅ¡laidų orderiais kaip tinkamais įrodymais byloje (b. l. 7-8). 2019 m. kovo 26 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate (toliau – Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieÅ¡kovo J. V. pareiÅ¡kimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės V. K. 2019 m. liepos 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas nesurinkus duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje.

DK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis, tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį. Kiekvienoje darbo sutartyje turi bÅ«ti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos (DK 140 straipsnio 1 dalis).

Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas praÅ¡o, – kartÄ per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbÄ per kalendorinį mėnesį negali bÅ«ti atsiskaitoma vėliau negu per deÅ¡imt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų.

Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 1, 2 dalys). IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 589,73 Eur neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Nurodo, kad atsakovė jam nėra sumokėjusi darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio mėn. bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Atsakovė su ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nurodydama, kad yra tinkamai atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu. Taigi, nagrinėjamu atveju siekiant iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ svarbu nustatyti, ar atsakovė yra tinkamai atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas.

Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad atsakovė yra įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Å alių sudarytos darbo sutarties 3.2. punkte nustatyta, kad darbdavys darbo užmokestį darbuotojui moka vienÄ kartÄ per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos. Darbo užmokestis mokamas bankiniu pavedimu į darbuotojo nurodytÄ asmeninę sÄ skaitÄ arba grynaisiais. Taigi, Darbo sutartyje numatyta galimybė darbo užmokestį mokėti grynaisiais pinigais.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis pateikė atsakovei savo dukters banko sÄ skaitos numerį ir prašė darbo užmokestį pervesti į Å¡iÄ banko sÄ skaitÄ . Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas prasitarė turintis įsiskolinimų antstoliui, todėl atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais, o ne į banko sÄ skaitÄ . Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieÅ¡kovo dukra L. V. paaiÅ¡kino, jog tėtis prašė jos banko sÄ skaitos numerio, nurodė, kad eis darbintis ir nori, kad atlyginimas bÅ«tų vedamas į jos sÄ skaitÄ . 2018 m. lapkričio 29 d. liudytoja iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui sms žinutę, kurioje nurodė savo banko sÄ skaitos numerį.

Taip pat patvirtino, kad tėtis keletÄ kartų skambino dukrai, praÅ¡ydamas patikrinti ar jau pervestas atlyginimas. Atsakovės darbuotojas R. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad įstaigoje nėra praktikos mokėti darbuotojui atlyginimÄ Ä¯ kito asmens sÄ skaitÄ , todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas pervesti atlyginimÄ Ä¯ dukros sÄ skaitÄ nebÅ«tų vykdomas. Patvirtino, kad nepamena ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pervesti atlyginimÄ ne į savo sÄ skaitÄ , prieÅ¡ingai, nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, sutiko atlyginimÄ mokėti grynaisiais.

Taigi vien ta aplinkybė, kad L. V. tėčiui 2018 m. lapkričio 29 d. sms žinute atsiuntė savo sÄ skaitos numerį, nepatvirtina aplinkybių, kad tarp darbdavio ir darbuotojo buvo susitarimas darbo užmokestį ieÅ¡kovui mokėti bankiniu pavedimu į dukters banko sÄ skaitÄ . Darbo sutarties 3.3 punktas darbdavį įpareigoja mokėti darbo užmokestį pavedimu į darbuotojo nurodytÄ asmeninę sÄ skaitÄ , t. y. darbuotojo vardu atidarytÄ , o ne kitų asmenų sÄ skaitÄ , arba grynaisiais. Byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ darbuotojo valiÄ gauti darbo užmokestį kitu nei darbo sutartyje numatytu bÅ«du, todėl ieÅ¡kovo teiginiai, jog darbdaviui padavė ant popieriaus lapelio užraÅ¡ytÄ dukters banko sÄ skaitos numerį ir taip susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo bÅ«do, laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

Tuo tarpu tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės nurodytos ir neginčijamos aplinkybės, kad tarp Å¡alių pasiraÅ¡ant darbo sutartį ieÅ¡kovas turėjo įsiskolinimų antstoliui, bei liudytojo R. E. teikti paaiÅ¡kinimai, kad darbo užmokestis darbuotojams mokamas bankiniu pavedimu, o grynaisiais iÅ¡mokama pavieniais atvejais, paprastai kai darbuotojai turi įsiskolinimų antstoliams ir patys praÅ¡o grynaisiais iÅ¡mokėti darbo užmokestį, teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad darbdavys ir darbuotojas žodžiu susitarė dėl darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo grynaisiais pinigais.

Byloje pateikti 2019 m. sausio 15 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį išmokėtas 288,80 Eur darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn., ir 2019 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį išmokėtas 300,93 Eur darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. Minėti kasos išlaidų orderiai patvirtinti ieškovo parašais, kuriuos ieškovas ginčija. Ieškovas nurodo, kad minėti kasos išlaidų orderiai yra suklastoti ir juose nurodytų piniginių lėšų jis nėra gavęs. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R.

E. patvirtino, kad jis pats sumokėjo ieškovui darbo užmokestį pagal 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderius, pamena, kaip ieškovui perdavė pinigus, o ieškovas pats pasirašė kasos išlaidų orderius. Pažymėtina, kas duomenų, patvirtinančių, jog 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderiai yra suklastoti ir neatitinka tikrovės, byloje nėra. Visų pirma, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šių kasos išlaidų orderių klastojimo Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V.

K. 2019 m. liepos 15 d. nutarimu buvo nutrauktas nesurinkus duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje pateiktoje 2019 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar parašus 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderiuose pasirašė J. V., A. Š., R. E., D. D. ar kiti asmenys dėl tiriamųjų parašų paprastumo, mažo grafinio informatyvumo.

Atkreipė dėmesį, kad ant kasos išlaidų orderių esantys J. V. ginčijami parašai yra žemesnio už vidutinį išlavinimo, vidutinio rašymo tempo, vidutinio judesių koordinuotumo, parašų elementai yra didelio rašysenos dydžio, vidutinio rašysenos įbėgio, vidutinio rišlumo ir rišlūs, be nuolinkio. Techninio parašų klastojimo požymių neaptikta. Taigi nesant aiškios specialisto išvados, nesant galimybių nustatyti ar parašai ant kasos išlaidos orderių yra J.

V. ar kito asmens, teismas vertina visumÄ kitų įrodymų: Å¡alių, liudininkų paaiÅ¡kinimus, analizuoja byloje esančiÄ informacijÄ , Å¡alių atstovų nurodytus argumentus. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, jog 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. kasos iÅ¡laidų orderiai yra užpildyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles (toliau – Taisyklės), kadangi Å¡iuo atveju kasos iÅ¡laidų orderiuose piniginių lėšų gavėjas tik pasirašė, tačiau nenurodė gautos sumos.

Teismas pažymi, jog Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Nagrinėjamu atveju ieškovui piniginės lėšos buvo išmokėtos kaip atsakovės darbuotojui, t. y. pagal mokėjimo žiniaraštį, todėl jis gautos sumos įrašyti neprivalėjo. Be to, vien ta aplinkybė, kad ieškovas kasos išlaidų orderiuose neįrašė gautos sumos žodžiais, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog piniginių lėšų jis negavo.

Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jei asmeniui iÅ¡mokama suma nesutampa su kasos iÅ¡laidų orderyje nurodyta suma, jis gali piniginių lėšų nepriimti ir kasos iÅ¡laidų orderyje nepasiraÅ¡yti. Kita aplinkybė, į kuriÄ teismas atkreipia dėmesį yra Å¡alių paaiÅ¡kinimų nuoseklumas ir argumentavimas. Atsakovės darbuotojų paaiÅ¡kinimai yra vieningi, liudytojai nurodė kokia tvarka paruoÅ¡iami kasos iÅ¡laidų orderiai: nuotoliniu bÅ«du dirbanti apskaitininkė D. D. gauna iÅ¡ atsakovės vadovo informacijÄ kokį darbuotojui atlyginimÄ Ä¯raÅ¡yti į kasos iÅ¡laidų orderį, iÅ¡raÅ¡o kasos iÅ¡laidų orderį su nurodyta suma, pasiraÅ¡o, nuskanuoja ir iÅ¡siunčia elektroniniu paÅ¡tu vadovui A.

Å . Vadovas pasiraÅ¡o kasos iÅ¡laidų orderius, kaip atsakingas už kasÄ asmuo paruoÅ¡ia pinigus ir perduoda tiesiogiai ar per kitÄ darbuotojÄ atsakovės administratoriui R. E. Administratorius iÅ¡kviečia darbuotojus, duoda pasiraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų čekius ir perduoda darbuotojui jau vadovo paruoÅ¡tÄ pinigų sumÄ , o pasiraÅ¡ytus darbuotojų kasos iÅ¡laidų orderius perduoda tvarkymui apskaitininkei, kuri pildo kasos knygos duomenis. Atsakovės darbuotojų pateikti paaiÅ¡kinimai dėl kasos iÅ¡laidos orderių numeracijos ir iÅ¡raÅ¡ymo dienos sutampa, ieÅ¡kovo įtarimai dėl dokumentų klastojimo, remiantis kasos iÅ¡laidų orderių numeracija atmestini, kaip nepagrįsti.

Teismas taip pat pažymi, jog ginčijami kasos iÅ¡laidų orderiai atitinka atsakovės kasos knygos duomenis, pagal kuriÄ nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 23 d. kitų mokėjimų grynaisiais nebuvo atlikta. Atsakovė pateikė paaiÅ¡kinimus, kodėl darbo užmokestis ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas vėliau nei 2019 m. sausio 18 d., pateikė tai patvirtinančius įrodymus (buhalterės E. D., skaičiuojančios darbo užmokestį praÅ¡ymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo (b. l. 65), buhalterės E. D. nedarbingumo pažymėjimas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 22 d. (b. l. 69).

R. E. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2019 m. sausio 15 d. ieÅ¡kovui buvo įteiktas ir ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas praneÅ¡imas dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo, nurodyta atleidimo data, iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėnesį, ieÅ¡kovui buvo paaiÅ¡kinta, kad galutinį atsiskaitymo dydį už 2019 m. sausio mėnesį ir kompensacijÄ už priklausančias nepanaudotas atostogas reikia tiksliai paskaičiuoti, buhalterė serga, todėl iÅ¡mokės vos tik bus suskaičiuota tiksli suma, kas ir buvo padaryta 2019 m. sausio 22 d., o ieÅ¡kovas atvyko pasiimti darbo užmokesčio 2019 m. sausio 23 d.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai dėl byloje susiklosčiusių aplinkybių yra nenuoseklÅ«s. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad darbo užmokestį jis tikėjosi gauti 2019 m. sausio 10 d., todėl vis skambindavo dukrai pasiteirauti, ar atsakovė nepervedė jo darbo užmokesčio. Kadangi atsakovė laiku nemokėjo darbo užmokesčio, jis nusprendė nutraukti darbo santykius ir maždaug 2019 m. sausio 19 d. – 20 d. pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo. Vis dėlto byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes.

Visų pirma, Å¡alių sudarytos darbo sutarties 3.2. punkte nustatyta, kad darbdavys darbo užmokestį darbuotojui moka vienÄ kartÄ per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos. Taigi, nėra aiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovas tikėjosi, kad darbo užmokestis jam bus sumokėtas iki 2019 m. sausio 10 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2019 m. sausio 14 d. priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieÅ¡kovas J. V. atleidžiamas iÅ¡ darbo VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. sausio 18 d. (b. l. 40).

Atsakovė pateikė ieÅ¡kovui 2019 m. sausio 14 d. praneÅ¡imÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kuriame nurodė, jog ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ darbo vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalimi (iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami), paskutinė darbo diena - 2019 m. sausio 18 d. (b. l. 66). Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2019 m. sausio 18 d. pagal DK 36 straipsnio 3 dalį (iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami). IeÅ¡kovas pasirašė 2019 m. sausio 14 d. praneÅ¡imÄ bei priedÄ Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įtvirtintas ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį (iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad tikrai pasirašė 2019 m. sausio 14 d. praneÅ¡imÄ . Taigi, ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinoma, kad jis atleidžiamas iÅ¡ darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Be to, byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo paties praÅ¡ymu, nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas nurodė, kad praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pateikė 2019 m. sausio 19 d. – 20 d., t. y. po to, kai atsakovė priėmė sprendimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo ir jis jau buvo atleistas iÅ¡ darbo, bei į tai, kad nurodytos 2019 m. sausio 19 – 20 dienos yra Å¡eÅ¡tadienis, sekmadienis.

Ieškovas teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino kas yra kasos išlaidų orderiai, taip pat patvirtino, kad buvo atvykęs sausio mėnesį į darbovietę kelis kartus, pasirašinėjo kažkokius dokumentus, tačiau negalėjo įvardinti kokius. Papildomai nurodė, kad blogai mato, tiksliau - be akinių nemato, o akinių nesinešioja, todėl teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti kokius dokumentus turi iš darbovietės, kokius dokumentus yra pasirašęs, koks dokumentų turinys, taip pat tiksliai negalėjo įvardinti kada ir kiek kartų buvo nuvykęs į darbovietę, su kuriais asmenimis bendravo dėl atleidimo, kada skambino į darbovietę dėl nesumokėto atlyginimo ir su kuo bendravo telefonu.

IeÅ¡kovas pasiraÅ¡ytinai buvo informuotas apie darbo santykių pabaigÄ , darbo sutarties nutraukimo priežastis, tačiau teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas toliau tvirtino, kad išėjo iÅ¡ darbo savo noru, nepamena ar gavo įspėjimų dėl darbo drausmės pažeidimo, teigė, kad jo darbas nepatiko prižiÅ«rėtojui (L. M.), buvo pametęs darbovietei priklausančius raktus. Vertinant tai, kad ieÅ¡kovas yra įsitikinęs, kad teikė dukters sÄ skaitos numerį atsakovei darbindamasis, atliko puikiai savo darbo pareigas, nepamena apie gautus kelis įspėjimus dėl darbo drausmės pažeidimų, nurodo išėjęs iÅ¡ darbo savo noru, bei neigia matęs ir pasirašęs kokius nors kasos iÅ¡laidų orderius bei gavęs darbo užmokestį grynaisiais, tačiau teiginius dėl darbo drausmės pažeidimo ir darbo santykių nutraukimo pagrindo paneigia aiÅ¡kÅ«s, nenuginčijami įrodymai byloje, nesant kitų įrodinėjimo galimybių dėl darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo fakto kaip tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡ visiÅ¡kai prieÅ¡ingus administratoriaus R.

E. paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiant į proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų nuoseklumÄ , įrodymų visumÄ , bei į tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nenustatyti kasos iÅ¡laidų orderių klastojimo atvejai, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog darbo užmokestis ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtas, ieÅ¡kovas pasirašė ant 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. kasos iÅ¡laidų orderių. Pagal atsiskaitymo lapelį už 2018 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti sumokėta 288,80 Eur darbo užmokesčio.

Pagal atsiskaitymo lapelį už 2019 m. sausio mėn. ieškovui turėjo būti sumokėta 236,00 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. 2019 m. sausio 15 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė sumokėjo ieškovui 288,80 Eur, ir 2019 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) - 300,93 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu tinkamai, todėl ieškinys atmestinas. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, Å¡alių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikÅ¡mės priimant šį procesinį sprendimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 650 Eur (b. l. 106-109). Ieškinį atmetus atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas nusprendžia: ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo J. V. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Justė Visakavičienė