2021-03-10 Nr. AB-5031-3-62-3-00812-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-171-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00812-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, nes ankštose patalpose buvo laikoma po 20 nuteistųjų. Gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, durų rėmai kiauri, langai išdaužyti, elektros instaliacija netvarkinga. Patalpos nepakankamai vėdinamos, jose kaupėsi drėgmė, pelėsis, buvo šalta ir tamsu. Tualetų patalpose drėgna, langai išdaužyti, ne visi praustuvai veikė. Pataisos namuose neįrengta rūkymo patalpa, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru. Praustis po šiltu dušu leidžiama tik kartą per savaitę ir nebuvo galimybės nusiprausti po sporto užsiėmimų. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri pasireiškė sveikatos pablogėjimu, pažeminimu, diskomfortu, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais, depresija.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose minimali gyvenamojo ploto norma jo atžvilgiu buvo užtikrinta. Alytaus PN užtikrina, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatūra šiltuoju metų laiku būtų 18–28 Co, šaltuoju – 18–22 Co, santykinė drėgmė šiltuoju laiku – 35–65 proc., šaltuoju – 35–60 proc., dirbtinė apšvieta – 200 lx. Alytaus PN šiluminis mazgas yra kompiuterizuotas ir visą parą nepertraukiamai palaiko tinkamą temperatūrą. Bendrabučio tipo patalpų miegamieji vėdinami per atveriamus langus, o patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Alytaus visuomenės sveikatos centras reguliariai atlieka patalpų patikrinimus, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Bendrabutis Nr. 2, kuriame įrengti būriai Nr. 1, 4, 21, nėra avarinės būklės, 2018 m. liepos mėnesį buvo pradėtas šio bendrabučio remontas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktu. Nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nebuvo pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo paskirtas į gyvenamąsias patalpas, kuriose vienam asmeniui teko: 3,87 kv. m ploto; 3,87 kv. m ploto; 3,79 kv. m ploto; 4,23 kv. m ploto. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčijo, o teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į gyvenamąsias patalpas, šių patalpų plotą, įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpoje buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

7. Teismas pažymėjo, kad pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, tačiau nurodė, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šiuo aspektu nenustatyta.

8. Dėl pareiškėjo teiginių, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, jose kaupėsi drėgmė, pelėsis, teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas nurodo, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akto teismas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų langai pritaikyti natūraliam vėdinimui. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose.. Dėl pareiškėjo argumentų apie gyvenamųjų patalpų nešvarą, pelėsio plitimą, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Alytaus PN negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų ir susikaupusio pelėsio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

9. Nors byloje nebuvo konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, oro temperatūrą, oro judėjimo greitį, tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Alytaus PN vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas sąlygas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo, oro temperatūros ir oro judėjimo greičio atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais rėmėsi. Pažymėta, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nebuvo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra ir oro judėjimo greitis neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių.

10. Pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, be to, teisės aktai nereglamentuoja karšto vandens įrengimo kiekvieno būrio sanitariniame mazge (prausykloje), todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.

11. Pareiškėjas nurodė, kad patalpos buvo neremontuotos, avarinės būklės, langai ir durų rėmai išdaužyti, tačiau byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas, sanitarinio mazgo patalpų avarinę būklę, netinkamai įrengtą elektros instaliaciją, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad patalpos tvarkingos, remontuojamos, o bendrabučio pastatas nėra avarinės būklės, tačiau jam reikalingas remontas. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akto buvo matyti, kad dušo patalpų sienos, grindys išklotos plytelėmis, paviršiai lygūs, lengvai valomi, įrengta mechaninė ventiliacija. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Alytaus PN, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

12. Įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą.

14. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjas vadovaujasi Konstitucijos 21, 30 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalimi, Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.3 ir 18.4 punktais, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

15. Pareiškėjas teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur.

16. Pareiškėjas pažymi, kad tokio pat pobūdžio byloje Nr. A-4818-415/2019 buvo atlyginta neturtinė žala.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir teismo tinkamai išnagrinėti bei įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo tenkinti jo skundo reikalavimą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, akcentuotina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų pareiškėjo kalinimo sąlygų ir neturtinės žalos kompensavimo būdo nustatymo turėtų būti pripažintos neteisingomis, byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės ir iš naujo.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas.

25. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

26. Įvertinus šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik abstrakčiai nurodo teisės normas, nustatančias teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Tačiau pagal pareiškėjo skunde nurodytus teiginius įvertinus byloje surinktų duomenų visumą nenustatyta, kad ši teisė būtų buvusi pažeista šiuo konkrečiu atveju.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ypač mažas gyvenamasis plotas yra labai svarbus aspektas, į kurį būtina atsižvelgti vertinant laikymo sąlygas. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kuriose vienam asmeniui teko nuo 3,79 kv. m iki 4,23 kv. m ploto, t. y. daugiau nei nustatyta Taisyklių 111.1 punkte. Taigi nagrinėjamu atveju minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta.

29. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde mini kitą administracinę bylą (Nr. A-4818-415/2019), kurioje buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje individualioje byloje yra vertinamos su konkrečia byla susijusios faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai. Todėl kitoje administracinėje byloje, kurioje, be kita ko, buvo vertinamas kitas laikotarpis ir kitos kameros, nustatytomis aplinkybėmis šiuo atveju nėra pagrindo remtis.

30. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

31. Nagrinėjamu atveju nenustačius Alytaus PN administracijos neteisėtų veiksmų viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

32. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius