8c7b9986-1696-4bce-91c7-1813e63fd7b2 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-1978-982/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01478-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 40.1.2.; 52.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS2015 m. birželio 1 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Å . B., jo atstovei advokatei A. V., administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovei I.

M. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje Å . B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 str. 1 d., 414 str. 3 d., ir nustatė: Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Å . B. suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad 2015 m. vasario 7 d. 23.40 val.

Kaune, M. V. g. 11 esančiame naktiniame klube „R. M.“ atliktas operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu prie baro dirbo L. M., gim. 1969-07-07, jis aptarnavo klientus, dirbo su bare įrengtu elektroniniu kasos aparatu. Patikrinimo dienÄ L. M. darbo sutarties su darbdaviu nebuvo sudaręs ir pasirašęs. IMIS Sodra duomenimis L. M. (duomenys neskelbtini) įdarbintas nuo 2015-02-13. Be to, naktiniame klube prie (duomenys neskelbtini) priklausančios aparatÅ«ros muzikinius kÅ«rinius leido A. V., gim. 1998-05-17. A. V. patikrinimo dienÄ darbo sutarties su darbdaviu nebuvo sudaręs ir pasirašęs. IMIS Sodra duomenimis A.

V. (duomenys neskelbtini) įdarbintas nuo 2015-02-14. Tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) direktorius Å . B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus. Be to, patikrinimo metu įmonės darbuotoja M. P., gim. 1994-01-31, raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad klube dirba dvi dienas per savaitę, darbo užmokestis yra 70 Lt (20,27 Eur) už darbo dienÄ . KiekvienÄ savaitgalį darbo užmokestį grynais pinigais sumoka įmonės direktorius Å . B.. M. P. nurodė, kad gavusi darbo užmokestį žiniaraÅ¡tyje nepasiraÅ¡o.

M. P. įmonėje dirba nuo 2014-10-24, per šį laikotarpį pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tį jai priskaitytas ir iÅ¡mokėtas 1175,13 Lt (340,34 Eur) darbo užmokestis. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį M. P. per minėtÄ laikotarpį dirbo 36 dienas ir faktiÅ¡kai gavo 2520 Lt (729,84 Eur) darbo užmokestį. Per visÄ iÅ¡dirbtÄ darbo laikÄ M. P. buvo iÅ¡mokėta 389,50 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio ir nuo Å¡ios sumos nesumokėti mokesčiai.

Tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) direktorius Š. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d., Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 d. reikalavimus.           Teismo posėdžio metu Š. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų pripažino iš dalies, teigdamas, kad darbuotojai dirbo nesudarius darbo sutarčių, tuo tarpu su kaltinimu dėl M. P. išmokamo darbo užmokesčio, nesutiko. Š. B. nurodė, kad L.

M. patikrinimo dienÄ dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku ir į barÄ atvyko jo kvietimu, kad apmokytų barmenÄ E. O. daryti naujus kokteilius. TÄ dienÄ susirgo pagrindinis jo barmenas, todėl paprašė, kad L. M. pasiliktų ir parodytų kokteilių sudėtis. Teigė, kad L. M. su kasos aparatu nedirbo ir prie baro klientų neaptarnavo. Apgailestavo, kad leido L. M. bÅ«ti už baro, nesudaręs su juo darbo sutarties. Nurodė, kad A. V. pasikvietė parodyti aparatÅ«rÄ ir mokė jį groti, nes tokios aparatÅ«ros, kaip jo bare, nėra niekur kitur.

AparatÅ«ra kompiuterizuota, todėl reikėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ir parodyti. Klubas atsidaro apie vienuoliktÄ valandÄ , o didžėjaus darbas prasideda apie antrÄ valandÄ nakties, ir iki susirenka lankytojai, tiesiog leidžiama muzika. Dėl M. P. nurodė, kad ji darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasirašė, jai mokėjo kas mėnesį po 75 Eur, o kodėl jį paaiÅ¡kinime parašė, jog uždirba 70 Lt per dienÄ , nežino. Papildydama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duodamus parodymus, atstovė A.

V. paaiÅ¡kino, kad VMI M. P. gaunamÄ darbo užmokestį apskaičiavo remdamiesi tik jos paaiÅ¡kinimu, neatsižvelgdama į įmonėje taikomÄ suminę darbo laiko apskaitÄ , ir kad jai mokamas atlyginimas priklauso nuo faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtų valandų skaičiaus. Tvirtino, kad L. M. tik reprezentacinę paslaugÄ atlikęs asmuo, o A. V. – mokinys ir jie faktiÅ¡kai nedirbo. A. V. nepilnametis, atėjo tik iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip sujungiama aparatÅ«ra.Kito teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovė nurodė, kad pripažįsta dėl A.

V. nelegalaus darbo, tačiau dėl L. M. nelegalaus darbo ir neapskaityto darbo užmokesčio M. P. mokėjimo, nepripažįsta.    Liudytojas E. O. parodė, kad 2015 m. vasario 7 d. už baro dirbo vienas. Kadangi į darbÄ buvo priimtas nuo sausio mėn., todėl daugelis gamybos technologijų jam nebuvo žinomos. Patikrinimo metu už baro buvo jis, indų plovėja ir L. M., kuris jam aiÅ¡kino kaip gaminti kokteilius. BÅ«damas Å¡alia, L. M. jam aiÅ¡kino ir rodė, kaip gaminti kokteilius, tačiau pats kokteilių negamino ir klientų neaptarnavo.

Jam dirbant už baro, priėjo vyras ir moteris, kurie užsisakė sulčių. Jis padavė jiems sultis, paėmė pinigus ir įmušė į kasÄ , nors kvito jiems nepadavė. Nusipirkę sulčių, jie nuėjo į Å¡okių salę ir ten sėdėjo. Po maždaug 20 min. jie priėjo prie baro ir prisistatÄ pareigÅ«nais, pareikalavo fiskalinio čekio. Pasakius, kad jį iÅ¡metė, pareikalavo surasti, todėl jis jį rado Å¡iukÅ¡liadėžėje ir padavė. L. M. su kasa nedirbo. L. O. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju.

Patikrinimo dienÄ , maždaug po vidurnakčio, prie jo priėjo vyriÅ¡kis, kuris parodė pažymėjimÄ ir prisistatęs policijos pareigÅ«nu, pasakė, kad bare bus atliekamas patikrinimas. Jam buvo liepta, kartu su kitais darbuotojais, raÅ¡yti paaiÅ¡kinimus. Neneigė, kad L. M. buvo baro patalpose, tačiau teigė, kad nematė jo dirbančio už baro. Nurodė, kad atlyginimas įmonėje jam mokamas kartÄ per mėnesį grynais pinigais, už juos pasiraÅ¡ant žiniaraÅ¡tyje. Liudytojas L. M. parodė, kad su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra pažįstamas apie 10 metų.

Maždaug 15 metų dirba su barų ir restoranų įranga. Teigė, kad bare vasario 7 d. nedirbo, tik Å . B. praÅ¡ymu, susirgus pagrindiniam barmenui, buvo atvažiavęs apmokyti naujÄ darbuotojÄ gaminti klasikinių kokteilių. Buvo atsivežęs įmonės, kurioje dirba, sirupus ir parodė kaip pagaminti keletÄ kokteilių. Už baro visÄ laikÄ nebuvo, nes tai iÅ¡eidavo, tai ateidavo, kad netrukdytų dirbti. Su kasos aparatu nedirbo, neiÅ¡mušė nei vieno kasos čekio, taip pat nei vieno kokteilio nepadarė baro lankytojams, o tuos, kuriuos pagamino, iÅ¡gėrė kartu su barmenu.

Patikrinimo metu buvo už baro, tačiau jokių darbinių funkcijų neatliko. Darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) sudarė praėjus kuriam laikui po patikrinimo, nes jam pasiÅ«lė dirbti bare. L. T. Stakėnas parodė, kad kartu su policijos pareigÅ«nais ir kitais VMI darbuotojais vykdė (duomenys neskelbtini) patikrinimÄ . Ä® barÄ atlikti kontrolinį patikrinimÄ Ä¯Ä—jo VMI darbuotoja I. D. ir policijos pareigÅ«nas S. A.. Su kitais darbuotojais liko lauke ir laukė skambučio. Po maždaug 10-15 min. juos pakvietė į barÄ , kuriame jis bendravo su L.

M., iÅ¡ jo paimdamas paaiÅ¡kinimÄ . Pastarasis jam aiÅ¡kino, kad į barÄ atvažiavo padėti kitam barmenui ir mokyti naujai priimtÄ darbuotojÄ daryti kokteilius. Kad jis gamintų ar pilstytų gėrimus, nematė. Taip pat jis bendravo su indų plovėja M. P., kuriai uždavė standartinius klausimus, į kuriuos ji atsakė ir surašė paaiÅ¡kinimÄ . Pamena, kad ji nurodė nedidelę sumÄ , tuomet jos paklausė, ar jai atlyginimas mokamas kartÄ ar du kartus per mėnesį. Po Å¡io klausimo ji akivaizdžiai sutriko ir paklausė, ar gali pasitaisyti.

Nubraukusi savo raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime dalį teksto, ji parašė, kad darbo užmokestį gauna kartÄ per savaitę, po 70 Lt už dienÄ . Paprastai dirba 3 ar 2 naktis, ir jai iÅ¡mokama 210 Lt ar 140 Lt kiekvienÄ savaitę. Tikrinant buhalterinius dokumentus paaiÅ¡kėjo, kad jai atlyginimas mokamas vienÄ ar du kartus per mėnesį ir ne ta suma, kuriÄ ji buvo nurodžiusi. Liudytoja I. D. parodė, kad vasario 7 d. buvo atliekamas baro (duomenys neskelbtini) patikrinimas, kuriame dalyvavo VMI ir policijos pareigÅ«nai.

Ä® barÄ užėjo kartu su policijos pareigÅ«nu S. A.. Priėjus prie baro, už jo dirbo M. P., E. O. ir L. M.. M. P. tvarkė indus, o du vaikinai, dėliojo sultis, gėrimus. Užsisakė sulčių, o juos aptarnavo E. O., kuris jas įpylė, apskaitė pajamas kasos aparatu, atidavė grÄ Å¾Ä , po ko jie atsisėdo salėje. Tuo metu M. P. tvarkė indus, barmenai dirbo prie baro, o prie muzikos leistuvo dirbo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, A. V., kuris leido muzikÄ , keitė kompaktinius diskus. Tiek L. M., tiek E. O. dirbo prie baro, t.y. dėliojo baro inventorių, valė stalÄ , tačiau kÄ konkrečiai, nurodyti negalėjo.

Per tÄ laikÄ , kol jie buvo bare, L. M. neaptarnavo klientų ir neįmušė čekio, nors prie kasos aparato buvo priėjęs. Bare užtruko apie 15 min., per tÄ laikÄ naujų darbuotojų neatėjo, taip pat neatėjo ir klientų. Å . B. sėdėjo prie baro ir tiesiog stebėjo aplinkÄ . Tuomet paskambino lauke laukusiems pareigÅ«nams, kad jie užeitų į barÄ . Be to, M. P. nurodė, kad už vakarÄ gauna 70 Lt, todėl jos gautos pajamos buvo apskaičiuotos pagal darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį už visÄ jos darbo laikotarpį, pagal dirbtų dienų skaičių.

IÅ¡ kontrolinės juostos buvo galima matyti, kad darbuotojai dirba daugiau valandų, nei nurodoma darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, t.y. daugiau nei 4 valandas. M. P. nurodė, kad jai mokama už dienas, o ne už valandas, todėl pagal dirbtų dienų skaičių iki vasario mėn. ir buvo apskaičiuotas jai sumokėtas darbo užmokestis. L. S. A. parodė, kad dalyvavo su mokesčių inspekcijos pareigÅ«nais naktinio baro patikrinime. Ä® barÄ užėjo kartu su VMI pareigÅ«ne I. D. ir užsisakė sulčių, po ko atsisėdo salėje.

Tuo metu, kai pirko sultis, už baro buvo du barmenai ir indų plovėja. Tas barmenas, kuris įpylė sultis ir juos aptarnavo, kažkÄ darė prie kasos aparato. KÄ veikė kitas barmenas, konkrečiai įvardinti negalėjo. Salėje buvo apie 15 minučių, o po to prisistatė esÄ pareigÅ«nai ir atliekÄ patikrinimÄ . Jiems bÅ«nant salėje, prie baro nebuvo priėjęs joks klientas. Bare grojo muzika, prie didžėjaus pulto stovėjo vaikinas, kuris už jo Å¡oko, bandė kažkÄ daryti su muzika. Jo įsitikinimu, taip, kaip elgėsi tas vaikinas, elgiasi tik didžėjai.

Ar direktorius Å . B. buvo prie jo priėjęs nurodyti negalėjo. Vaikino, kuris buvo prie muzikos pulto, striukė buvo Å¡alia jo, taip pat ir cigaretės. Visi darbuotojai buvo vienoje patalpoje, kai buvo praÅ¡oma jų raÅ¡yti paaiÅ¡kinimus apie gaunamÄ darbo užmokestį.Liudytojas A. V. paaiÅ¡kino, kad visÄ laikÄ norėjo groti didžėjumi ir per savo mamÄ susipažino su Å . B., kuris pasakė galįs jį pamokyti. Ateidavo į barÄ dienomis, taip pat prieÅ¡ prasidedant baro darbui, kol dar nesirenka žmonės. Å .

B. bare mokosi groti apie vienerius metus, kartÄ per savaitę ar dvi, atlyginimo už tai, kad groja, negauna. Patikrinimo dienÄ buvo trumpam užėjęs ir Å . B., kuris jam pasakė, kad jis galįs prieiti prie aparatÅ«ros. Leidžiant muzikÄ su ausinėmis, netrukus priėjo apsaugos darbuotojas, kuris pasakė, kad groti negalima, nes vyksta patikrinimas. Po savaitės, buvo įdarbintas bare, o už darbÄ jam buvo sumokėti 75 Eur. PaaiÅ¡kinti, kodėl patikrinimo metu parašė, kad pareigÅ«nai nutraukė jo darbÄ , negalėjo.L.

M. P. parodė, kad patikrinimo metu raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ buvo sutrikusi, iÅ¡sigandusi, su ja buvo kalbama pakeltu tonu, todėl suklydo įraÅ¡ydama, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra 70 Lt už dienÄ . Tvirtino, kad iki sausio 1 d. uždirbdavo 240 Lt per mėnesį, ir dabar uždirba 75 Eur per mėnesį, ir, kad už naktį jai mokama 30 Lt. Darbo užmokestis mokamas grynais darbo vietoje, už jį pasiraÅ¡o žiniaraÅ¡tyje. Dėl ATPK 413 str. 1 d. numatyto pažeidimo.    ATPK413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant Å¡io kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbÄ , atsako įstatymų nustatyta tvarka.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veikÄ kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).Minėta, kad Å .

B. administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinamas tuo, jog jo vadovaujamoje (duomenys neskelbtini) dirbo L. M. ir A. V. nesudarius darbo sutarties. IÅ¡ pradžių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad minėtiems asmenims leido dirbti, nors darbo sutartis su jais nebuvo sudaryta, tačiau vėliau teigė, kad L. M. įmonėje nedirbo, o tik buvo pakviestas pamokyti naujai priimtÄ barmenÄ gaminti kokteilius, o A. V. buvo mokamas groti baro muzikos aparatÅ«ra. IÅ¡ teismo surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados apie tai, kad L.

M. (duomenys neskelbtini) dirbo, tuo tarpu teismui nekyla jokių abejonių, kad tarp A. V. ir (duomenys neskelbtini) egzistavo darbo teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi bÅ«ti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese.

Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006).

Institucija (pareigÅ«nas), nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais.

Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N–1–697/2007).          Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.). Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų iÅ¡samumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis iÅ¡vadomis (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).Administracinio teisės pažeidimo protokole tvirtinama, kad patikrinimo metu prie baro dirbo L. M., jis aptarnavo klientus, dirbo su bare įrengtu elektroniniu kasos aparatu, su darbdaviu darbo sutarties nebuvo sudaręs (b. l. 1). Vertinant administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad šis kaltinimas suformuluotas remiantis tik 2015 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-1224, kurioje nurodoma, kad patikrinimo metu L.

M. prie baro aptarnavo klientus, dirbo su klube įrengtu elektroniniu kasos aparatu (b. l. 5, 6) ir 2015 m. vasario 7 d. Faktų fiksavimo pažyma Nr. 039663, kurioje konstatuojama, kad patikrinimo metu L. M. prie baro aptarnavo klientus, kontrolinio pirkimo metu paėmė pinigus ir EKA apskaitė pirkimÄ bei iÅ¡mušė prekių pirkimo kvitÄ (b. l. 7, 8). Tačiau Å¡iuose dokumentuose nurodytas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t.y., kad L. M. aptarnavo klientus, dirbo su klube įrengtu kasos aparatu, kontrolinio pirkimo metu paėmė pinigus ir apskaitė pirkimÄ bei iÅ¡mušė prekių pirkimo kvitÄ , paneigia kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų ir pačių, jas fiksavusių pareigÅ«nų, parodymai.

Tiek I. D., tiek S. A. teismo posėdžio metu teigė, kad juos aptarnavo E. O., ir kad L. M. buvo už baro, tačiau jiems bÅ«nant salėje prie baro nei vienas klientas nepriėjo. Taigi, akivaizdu, kad pareigÅ«nai nestebėjo to fakto, kad L. M. bÅ«tų aptarnavęs klientus ar iÅ¡mušęs kasos čekį. L. M., tiek patikrinimo metu, tiek posėdžio metu, nuosekliai tvirtino, kad į (duomenys neskelbtini), direktoriaus ir jo bičiulio Å . B. kvietimu, buvo atvykęs pristatyti produktų ir pamokyti naujai priimtÄ barmenÄ iÅ¡ sirupų daryti kokteilius.

Bare nei vieno kliento neaptarnavo, su kasos aparatu nedirbo ir iki pareigÅ«nai pradėjo patikrinimÄ , apmokė barmenÄ E. O. gaminti koktelius. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) 2015-04-13 pažymos Nr. 15/003 matyti, kad L. M. patikrinimo metu dirbo Å¡ios įmonės pardavimo vadybininku ir esant kliento poreikiui, jam buvo patikėta vykdyti apmokymus su (duomenys neskelbtini) parduodama produkcija – kava (duomenys neskelbtini) ir sirupais (duomenys neskelbtini), skirtais kavai ir kokteiliams. Pažymoje nurodoma, kad L. M. apmoko įvairių kavos rÅ«Å¡ių gamybos bÅ«dų, supažindina su naujovėmis, moko gaminti alkoholinius, pieniÅ¡kus, kavos kokteilius (b. l. 26).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat teigė, kad L. M. paprašė apmokyti neseniai dirbantį barmenÄ gaminti kokteilius. Taigi, vien ta aplinkybė, kad L. M. buvo už baro, o po kurio laiko buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), neleidžia daryti iÅ¡vados, kad 2015 m. vasario 7 d. jis dirbo. Kaip minėta, teismas negali asmens pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimÄ remdamasis spėjimais ir prielaidomis, nors ir labai tikėtinomis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl kaltinimo L.

M. dirbus nelegaliai, nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vertindamas byloje esančius duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. V. dirbo (duomenys neskelbtini), t.y. susitaręs su įmonės direktoriumi Å . B., realiai vykdė didžėjaus funkcijas, paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai, dirbdamas su įmonės muzikos įranga, tačiau nesudarius darbo sutarties. Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, t.y. 2015 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-1224 (b. l. 5, 6), 2015 m. vasario 7 d.

Faktų fiksavimo pažyma Nr. 039663 (b. l. 7, 8), pareigÅ«nų I. D. ir S. A. parodymai, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir A. V. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2015 m. vasario 7 d. apie 24 val. A. V. (duomenys neskelbtini) naktiniame klube prie įmonei priklausančio muzikinio pulto leido muzikÄ , tÄ atlikdamas darbdavio naudai, t.y. leidžiama muzika sukurdamas lankytojams patraukliÄ ir laisvalaikio praleidimui klube bÅ«tinÄ aplinkÄ . Paminėtina tai, kad Å . B. ir A. V. teigė, jog atlyginimas A.

V. nebuvo mokamas, o pastarasis bare mokėsi leisti muzikÄ . Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad darbo metu vyksta mokymosi procesas, neturi reikÅ¡mės ir darbo teisinių santykių kvalifikavimo nekeičia; įstatymai nenumato, kad Å¡iuo atveju darbo sutartis neturi bÅ«ti sudaroma, o darbo atlygintinumas siejamas su ateityje žadamo įdarbinimo galimybe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-249-06). Teismas, pripažindamas A. V. darbÄ nelegaliu, atkreipia dėmesį ir į tai, kad A.

V. ir Å . B. parodymai kai kuriais atžvilgiais yra prieÅ¡taringi. A. V. 2015 m. vasario 8 d. raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime nurodė, kad mokėsi groti iki ateis pagrindinis didžėjus. Jam pagrojus apie 30 min. jo darbÄ nutraukė. Teigė, kad jo grojimas buvo mokomojo pobÅ«džio su perspektyva ateityje dirbti šį darbÄ (b. l. 9). Teismo posėdžio metu A. V. teigė, kad mokosi groti apie vienerius metus. Mokytis dažnai ateidavo dienomis, o kartais prieÅ¡ darbÄ , iki susirinks baro lankytojai. Taip pat patvirtino, kad patikrinimo dienÄ grojo, nes nebuvo atvykęs pagrindinis didžėjus.

Tuo tarpu Å . B. teismo posėdžio metu teigė, kad pasikvietė A. V. parodyti aparatÅ«rÄ , mokė jį groti, parodė kaip sujungti muzikÄ , nes stovi kompiuterizuota technika ir reikėjo iÅ¡aiÅ¡kinti bei parodyti. Pažymėtina, kad naktinis klubas darbÄ pradeda 23 val., todėl A. V. grojo baro darbo metu, o ne prieÅ¡ jį, kaip teigė, klube taip pat buvo lankytojų. Patikrinimo metu A. V. prie muzikos aparatÅ«ros buvo vienas, o tai reiÅ¡kia, kad didžėjaus funkcijas vykdė savarankiÅ¡kai. Vargu ar asmuo, kurį, kaip teigė Å .

B., reikėjo apmokyti, parodyti, kaip sujungti muzikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinti, nes aparatÅ«ra sudėtinga, neturėdamas jokių įgÅ«džių, bÅ«tų galėjęs tÄ daryti savarankiÅ¡kai,. Teismo įsitikinimu, vienerius metus besimokančiam A. V., vargu ar reikėjo parodyti aparatÅ«rÄ , pamokyti kaip sujungti muzikÄ , paaiÅ¡kinti. Be to A. V. nurodė, kad grojo muzikÄ iki atvyks pagrindinis didžėjus. Tuo tarpu Å . B. pripažino esÄ s pagrindinis klubo didžėjus, tačiau tuo metu bare jis buvo ir, anot pareigÅ«nų, sėdėdamas prie baro stebėjo klubo aplinkÄ .IÅ¡analizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti iÅ¡vadai, jog A.

V. dirbo darbÄ , t.y. realiai atliko darbo funkcijas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Å . B. vadovaujamoje įmonėje ir jo darbas turėjo darbo sutarties požymių, tačiau su juo darbo sutartis sudaryta nebuvo, apie jo darbÄ nebuvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Å iais veiksmais (duomenys neskelbtini) direktorius Å . B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 413 str. 1 d., todėl yra baustinas.Dėl ATPK 414 str. 3 d. numatyto pažeidimo.ATPK 414 str. 3 d.

įtvirtinta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, iÅ¡mokėjimas užtraukia baudÄ užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų.

Kaip matyti, atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda už alternatyvias veikas, t.y. teisės aktuose nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimÄ arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, iÅ¡mokėjimÄ . Å . B. administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai M. P. nuo jos įdarbinimo dienos, t.y. 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. sausio 31 d. buvo sumokėta 389,50 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. 2015 m. vasario 8 d. raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime M.

P. nurodė, kad klube dirba savaitgaliais, penktadieniais ir Å¡eÅ¡tadieniais naktį. Darbo laikas nuo 21.00 val. iki 5 val. Darbo užmokestį gauna grynais pinigais, kurį iÅ¡moka direktorius Å . B.. Darbo užmokestis 70 Lt per naktį. Atlyginimas iÅ¡mokamas kiekvienÄ savaitgalį, nuo 140 Lt iki 210 Lt, priklausomai nuo dirbtų dienų skaičiaus. Už iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nepasiraÅ¡o (b. l. 4). PatikrinimÄ atlikę VMI pareigÅ«nai konstatavo, kad pagal pateiktÄ (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį nustatyta, kad M.

P. 2015 m. sausio mėn. dirbo 10 darbo dienų. Pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį M. P. priskaitytas ir išmokėtas 102,65 Eur darbo užmokestis, o faktiškai išmokėta darbo užmokesčio suma 202,73 Eur, t.y. M. P. buvo išmokėta 100,08 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio suma ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai. M. P. įmonėje dirba nuo 2014 m. spalio 24 d., per šį laikotarpį pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį jai priskaitytas ir išmokėtas 1175,13 Lt (340,34 Eur) darbo užmokestis.

Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį M. P. per minėtÄ laikotarpį dirbo 36 darbo dienas ir faktiÅ¡kai gavo 2520 Lt (729,84 Eur) darbo užmokestį. Per visÄ M. P. (duomenys neskelbtini) iÅ¡dirbtÄ darbo laikÄ , viso buvo iÅ¡mokėta 389,50 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio suma ir nuo Å¡ios sumos nesumokėti mokesčiai (b. l. 6). Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuotas aplinkybes apie faktiÅ¡kai M. P. dirbtÄ laikÄ ir jai apskaičiuotÄ bei iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį patvirtina (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas (b. l. 22-25), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai (b. l. 40-50, 83-87, 116-129), darbo grafikai (68-72), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 73-82, 108-115).

Teismo posėdžio metu, bÅ«dama ne kartÄ Ä¯spėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, M. P. parodė, kad jai mokamas 75 Eur atlyginimas per mėnesį. Teigė, kad patikrinimo dienÄ raÅ¡ydama, jog jai mokamas 70 Lt darbo užmokestis už dienÄ , suklydo, nes buvo sutrikusi, pareigÅ«nai su ja kalbėjo pakeltu tonu. Tvirtino, kad jai mokamas už naktį 30 Lt darbo užmokestis, o per mėnesį 75 Eur. AtlyginimÄ sumoka direktorius darbo vietoje kartÄ per mėnesį ir ji pasiraÅ¡o žiniaraÅ¡tyje.

Teismas M. P. parodymus, kuriuos ji davė teismo posėdžio metu vertina kritiškai, kaip siekį padėti įmonės direktoriui išvengti administracinės atsakomybės. Visų pirma pažymėtina, kad M. P. nurodyta jai išmokamo darbo užmokesčio suma, nesutampa su darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose per jos darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpį apskaityto ir išmokėto darbo užmokesčio suma, t.y. 2014 m. spalio mėn. apskaityta 222,84 Lt suma, išmokėta – 169,35 Lt. (M.

P. pradėjo dirbti 2014-10-24), 2014 m. lapkričio mėn. apskaityta 390 Lt, išmokėta – 296,40 Lt, 2014 m. gruodžio mėn., apskaityta 390,06 Lt, išmokėta – 354,95 Lt, 2015 m. sausio mėn. apskaityta 112,80 Eur, išmokėta – 102,65 Eur. Kaip matyti, neįskaičiuojant 2014 m. spalio mėn. gauto darbo užmokesčio, M. P. pagal darbo užmokesčio apskaitos dokumentus buvo išmokamas vidutiniškai 112 Eur dydžio atlyginimas, t.y. kur kas didesnis, nei teismo posėdžio metu nurodė gaunanti pati M.

P.. M. P. nurodyta darbo užmokesčio suma savo dydžiu yra artimiausia jos darbo sutartyje nurodytai darbo užmokesčio sumai, t.y. 260 Lt, nuo sausio 1 d. – 76 Eur. Akivaizdu, kad patikrinimo metu raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime ji nurodė faktiÅ¡kai jai iÅ¡mokamÄ darbo užmokestį, o ne darbo sutartyje nurodytÄ , kurio dydį teismo posėdžio metu pakeitė, tačiau ir naujai nurodytas jos dydis, neatitinka darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nurodyto jai faktiÅ¡kai iÅ¡mokamo darbo užmokesčio dydžio.

Teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nurodė, kad M. P. buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita ir jai mokamas darbo užmokestis, kuris buvo indeksuojamas atitinkamu tarifu už darbÄ naktį. Šį argumentÄ teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį, pateisinti M. P. nurodytus ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentų neatitikimus, jau vien dėl to, kad naktinio darbo pobÅ«dis naktiniame klube, ir iÅ¡ to kylantys naktinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ypatumai, buvo žinomi dar prieÅ¡ sudarant sutartį, todėl ir aptarti bei akivaizdÅ«s.  Pažymėtina, kad darbo užmokesčio, kurį M.

P. nurodė raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ ir teismo posėdžio metu, skirtumai ypač reikÅ¡mingi ir jie neatitinka darbo užmokesčio apskaitos dokumentuose apskaityto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumų. Kaip minėta, paaiÅ¡kinime ji nurodė, kad jai mokama 70 Lt už naktį, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad jai mokama 75 Eur per mėnesį, t.y. darbo užmokestis, kuris vidutiniÅ¡kai daugiau kaip du kartus mažesnis už nurodytÄ patikrinimo metu. Gaunamas darbo užmokestis yra pagrindinė darbuotojo socialinė garantija, todėl teismo įsitikinimu, jo dydį bet kuriuo laiku kiekvienas darbuotojas paprastai galėtų įvardinti pakankamai tiksliai.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ M. P. buvo verčiama nurodyti tuos duomenis, kuriuos įrašė. Be to, kitų priežasčių, pvz., konfliktų su įmonės vadovais ir kt., dėl kurių raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ galėjo sÄ moningai nurodyti neteisingÄ informacijÄ apie jai mokamo darbo užmokesčio dydį, teismas nenustatė, todėl jos raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime nurodytÄ darbo užmokesčio dydį teismas laiko teisingu, tuo tarpu jos parodymus teisme apie gaunamÄ darbo užmokestį, pripažįsta melagingais, kuriais siekiama padėti Å .

B. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Vien tai, kad darbo užmokesčio žiniaraščiuose yra jos paraÅ¡as, nepaneigia jos nurodytos aplinkybės, kad mokant atlyginimÄ kartÄ per savaitę jį darbo apskaitos žiniaraščiuose nepasiraÅ¡ydavo. Beje, patikrinimo metu ji nebuvo vienintelė darbuotoja, nurodžiusi, kad darbo užmokestis mokamas kartÄ per savaitę grynais pinigais, Å¡iÄ aplinkybę, t.y. kad darbo užmokestis mokamas kas savaitę, savo paaiÅ¡kinime įrašė ir O. S. (b. l. 12).Taigi, surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma teismui nekelia jokių abejonių, kad (duomenys neskelbtini) direktorius Å .

B. darbuotojai M. P. per visÄ jos darbo įmonėje laikotarpį, t.y. nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. sausio 31 d., sumokėjo 389,50 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 d. reikalavimus bei padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 414 str. 3 d., todėl yra baustinas.Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ .Å .

B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors Å . B. padaryti pažeidimai yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad neapskaitytas darbo užmokestis M. P. buvo mokamas trumpÄ laikÄ , o neapskaityto darbo užmokesčio dydžio suma nėra didelė. Taip pat A. V. nelegalus darbas truko neilgÄ laikÄ . Paminėtina, kad Å . B. administracinį teisės pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad jis yra ne vienos įmonės vadovas (b. l. 27, 28), beveik deÅ¡imt metų besiverčiantis verslu, mokesčių inspekcijos pareigÅ«nai pažeidimų jo vadovaujamose įmonėse nebuvo nustatę, todėl manytina, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas, o jo padaryti pažeidimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio.

Be to verslo bendruomenės Å . B. yra charakterizuojamas itin teigiamai, atkreipdama dėmesį į jo socialinę veiklÄ (b. l. 31-35, 39), už kÄ buvo įvertintas padėkos raÅ¡tais (b. l. 35, 36). Taip pat augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 37, 38). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes teismas mano, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 str. 1 d. ir 414 str. 3 d., sankcijos ribose paskirtos net ir minimalios nuobaudos, bÅ«tų neadekvačios ir neproporcingos padarytiems pažeidimams, todėl nei teisingos, nei protingos.

Manytina, kad skiriant mažesnes nei įstatymo nustatytos minimalios nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).Šioje byloje taip pat nustatyta, kad liudytoja M.

P., bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymÄ davimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 53), 2015 m. balandžio 13 d. apie 14.45 val. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1978-982/2015 davė melagingus parodymus apie tai, jog jai iÅ¡mokamas 75 Eur darbo užmokestis per mėnesį, todėl jos atžvilgiu, nutarimui įsiteisėjus, iÅ¡keltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 1872 straipsnį.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 301 str., 413 str. 1 d., 414 str. 3 d., 286 str., 287 str., nutarė:

Å . B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 str. 1 d. ir 414 str. 3 d., ir skirti administracines nuobaudas:už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 str. 1 d., t.y. nelegaliai dirbusį A. V. – 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) baudÄ ;    už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 414 str. 3 d.

– 1200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) baudÄ .Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 1500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) baudÄ . Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 str. 1 d., bylos teisenÄ dėl kaltinimo L. M. dirbus nelegaliai, Å . B. a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.NutarimÄ vykdyti nukreipti protokolÄ suraÅ¡iusiam organui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.M.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nutarimui įsiteisėjus, pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 straipsnį už tai, kad ji 2015 m. balandžio 13 d. apie 14.45 val. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1978-982/2015 davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad jai iÅ¡mokamas 75 Eur darbo užmokestis per mėnesį.Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Darius Urbonas Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudÄ iÅ¡ karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudÄ paskyrusį teismÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas iÅ¡siunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).