2021-10-20 Nr. AB-21972-3-62-3-01157-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-594-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01157-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. T. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2021 m. birželio 14 d. patikslinti skundo reikalavimus, nurodyti pareiškėjo asmens kodą.

Pareiškėjas teismui pateikė skundo papildymą (patikslinimą), kuriuo prašė atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2021 m. liepos 7 d. pateikti patikslintą skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24–25 straipsnių reikalavimus.

Pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl jo skundo priėmimo klausimą nagrinėjusio Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjo Algio Markevičiaus nušalinimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų pirmininko 2021 m. liepos 8 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl teisėjo Algio Markevičiaus nušalinimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjo D. T. skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, nustatę, kad pareiškėjas iki 2021 m. liepos 7 d. nepateikė teismui skundo, atitinkančio ABTĮ 24–25 straipsnių reikalavimus, t. y. teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino.

III. Pareiškėjas D. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartį ir jo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo pateikęs teismui prašymą išreikalauti iš pataisos namų informaciją apie dirbantiems nuteistiesiems pasivaikščiojimo gryname ore užtikrinimą, gyvenamąjį plotą, rūkymo vietas, džiovyklas, virtuvėlę, valgyklą, dušines, poilsio kambarį, prausyklas, tačiau teismas tokių duomenų neišreikalavo, t. y. neįvykdė ABTĮ 56 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos. Teismas taip pat nepagrįstai reikalavo skunde nurodyti prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes pareiškėjas teismui pateiktame skunde buvo nurodęs neturtinės žalos įvertinimą.

Pareiškėjas paaiškina, kad yra laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, yra kankinamas, žeminamas jo orumas ir garbė, pažymi, kad pagal Europos Sąjungos teisę žmogaus teisės turi būti ginamos, o jis, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, taip pat turi teisę ginti savo teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjo D. T. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo teismui pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 24–25 straipsnių reikalavimų, 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2021 m. birželio 14 d. patikslinti skundo reikalavimus, nes reikalavimo dalis, kuria prašoma pripažinti pažeidimus, suformuluota netinkamai; prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas, turi nurodyti žalos dydį; taip pat pareiškėjas turi nurodyti savo asmens kodą.

Šalindamas teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas 2021 m. birželio 10 d. pateikė skundo patikslinimą, kuriame nurodė savo asmens kodą ir išvardijo pageidaujamus išreikalauti iš atsakovo duomenis (įrodymus).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą skundo patikslinimą, 2021 m. birželio 21 d. nutartimi sprendė, kad pareiškėjas skundo reikalavime nenurodė prašomos priteisti neturtinės žalos sumos, todėl nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2021 m. liepos 7 d. pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ 24–25 straipsnių reikalavimus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas patikslintas skundas, šalinant teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Iš pareiškėjo paduoto pradinio skundo nustatyta, kad pareiškėjas suformulavo reikalavimą: „pripažinti pažeidimus, priteisti neturtinę žalą“. Skundo rezoliucinėje dalyje nėra suformuluotas konkretus reikalavimus, kokie pažeidimai turėtų būti pripažinti, o skunde nėra nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepageidauja, jog jam būtų priteista neturtinė žala pinigais, t. y. jam pakanka, jog būtų apsiribota jo pažeistų teisių pripažinimu, kaip satisfakcija už patirtą neturtinę žalą. Skunde yra nurodytos aplinkybes, kad jam turi būti priteista piniginė kompensacija, tačiau nenurodo, kokio dydžio kompensacija jam turi būti priteista.

Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).

Taigi nagrinėjamu pareiškėjas turi teisę prašyti, kad jam už neturtinę žalą būtų atlyginta tik pripažįstant jo teisių pažeidimą, tačiau įvertinus tai, jog pareiškėjas skunde, formuluodamas skundo dalyką (skundo reikalavimai) ir skundo pagrindą (aplinkybės, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai), nurodo ir apie tai, kad jis pageidauja, jog jam būtų priteista kompensacija pinigais, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog skundas yra su trūkumais, o jų nepašalinus teismo procesas negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad jis prašė teismo išreikalauti iš atsakovo duomenis, susijusius su jo kalinimo sąlygomis, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nei 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi, nei 2021 m. birželio 21 d. nutartimi nereikalavo pareiškėjo patikslinti skundo faktinį pagrindą dėl kalinimo sąlygų, kuriomis jis skundėsi. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašė patikslinti skundo reikalavimus ir savo asmens duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinis prašymas dėl įrodymų išreikalavimo sprendžiamas jau priėmus skundą nagrinėti teisme, išskyrus atvejus, kai prašomų išreikalauti įrodymų pateikimas yra būtinas tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėjo prašomi išreikalauti iš atsakovo duomenys nebuvo būtini teismui sprendžiant skundo priėmimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje neturėjo pareigos išreikalauti pareiškėjo prašomus duomenis.

Pirmosios instancijos teismas per teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartyje nustatytą terminą negavęs iš pareiškėjo procesinio dokumento dėl skundo trūkumų pašalinimo, pagrįstai ir teisėtai skundžiama 2021 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo argumentų, dėl kokių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo (nepašalino skundo trūkumų), dėl to teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pažymėtina ir tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė