8c7216c0-bb9f-4238-8737-e4ce370463db · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas Nr. T-1188-957/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52430-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. lapkričio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 59-203 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimÄ .

Teismas n u s t a t ė : R. Ž. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir R.

Ž. paskirta galutinė vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä® paskirtÄ bausmė įskaitytas R. Ž. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2017 m. spalio 11 iÅ¡bÅ«tas laikas (dvi paros) ir pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis. Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. vasario 5 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. vasario 1 d., paskirtos bausmės ? dalį nuteistasis atliko 2018 m. balandžio 1 d.

Neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 25 d. – trys mėnesiai ir septynios dienos. Nuteistasis R. Ž. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pristatomas pirmÄ kartÄ . 2018 m. spalio 25 d. vykusio posėdžio metu Komisija nutarė nuteistajam R. Ž. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Komisija siÅ«lo nuteistajam nustatyti Å¡ias baudžiamojo poveikio priemones: neiÅ¡eiti iÅ¡ namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. vasario 1 d.; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų iki 2019 m. vasario 1 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje Å¡eÅ¡is mėnesius nuo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos datos.

Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis R. Ž. anksčiau teistas penkis kartus. Pirmojo teistumo metu nuteistasis buvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo R. Ž. pripažįsta ir gailisi. Nuteistajam vienÄ kartÄ buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kurio sÄ lygų jis nepažeidė. Taip pat R. Ž. vienÄ kartÄ taikyta laisvės apribojimo bausmė, kuri, padarius nusižengimÄ , buvo pakeista keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausme.

Nuteistasis teigia, kad alkoholinius gėrimus vartojo saikingai, yra padaręs nusikalstamų veikų apsvaigęs nuo alkoholio, šį nusikaltimÄ taip pat. R. Ž. neigia bet kokį narkotinių medžiagų vartojimÄ . Nuteistojo asmens byloje nerasta informacijos apie narkotinių medžiagų vartojimÄ , taip pat nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus pataisos namuose Å¡ios bausmės atlikimo metu. R. Ž. neneigia saikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, yra padaręs nusikalstamų veikų apsvaigęs nuo alkoholio.

Pasak nuteistojo, iÅ¡gėręs alkoholio netampa agresyviu, tačiau apsvaigimo nuo alkoholio bÅ«sena sumenkina jo gebėjimÄ socialiai priimtinais bÅ«dais spręsti iÅ¡kilusias problemas. Nėra fiksuota R. Ž. alkoholio vartojimo atvejų įkalinimo įstaigoje Å¡ios bausmės atlikimo metu. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jam reikalingi kiti žmonės, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose. R. Ž. patiriamos stresinės situacijos, kurių metu sustiprėja nepajėgumo kontroliuoti savo gyvenimÄ jausmas, menkina jo saviveiksmingumÄ , mažina savivertę, stiprina polinkį slopinti patiriamus jausmus, iÅ¡gyvenimus, mažina gebėjimÄ socialiai priimtinais bÅ«dais tvarkytis su sunkumais.

Savo galios jausmÄ , saviįvaizdį, jį frustruojančiose situacijose nuteistasis palaiko per sunkumų impulsyvų iÅ¡veikimÄ asocialiu elgesiu. R. Ž. neigia psichiatrijos gydymÄ si, savižudiÅ¡ko elgesio istorijÄ , pamini, kad autoavarijoje buvo patyręs galvos traumÄ . Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla, nebrandžiu elgesiu) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendžiant rizika nusikalsti ateityje didėtų. R. Ž. socialiniai tarpasmeniniai įgÅ«džiai iÅ¡lavėję pakankamai, bendraudamas jis palaiko žvilgsnio kontaktÄ , stengiasi iÅ¡laikyti taktÄ ir savikontrolę.

Bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti, tačiau nuteistojo nusikalstamai veiklai bÅ«dingi kitus kontroliuojančio elgesio požymiai, emocinės kontrolės praradimai, t. y. impulsyvus siekis greitai pagerinti savo emocinę bÅ«senÄ , nebrandžiu elgesiu patenkinti savo norus bei poreikius. R. Ž. kyla sunkumų sprendžiant iÅ¡kilusias problemas, jis stokoja savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių sau ir kitiems numatymo, tinkamo socialinės situacijos įvertinimo įgÅ«džių.

Nuteistasis deklaruoja tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo bÅ«du, pasikeitusiu požiÅ«riu į gyvenimÄ . R. Ž. bÅ«dinga problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, neigiamų savo elgesio pasekmių nenumatymas, nuteistojo nusikalstamam elgesiui daro įtakÄ impulsyvus elgesys, jų nekoregavimas didintų pakartotino nusikalstamumo rizikÄ ateityje. R. Ž. neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultÅ«ros nuostatomis, nereiÅ¡kia diskriminacinių nuostatų.

Nuteistasis visiÅ¡kai prisiima kaltę dėl savo nusikalstamos veiklos, suvokia, kad jai įtakÄ daro jo momentinis elgesys, pasekmių nenumatantis mÄ stymas. R. Ž. taikosi su priežiÅ«ros sÄ lygomis Vilniaus pataisos namuose, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, nefiksuota jo konfliktų su jį prižiÅ«rinčiais pareigÅ«nais, tačiau nuteistasis yra pažeidęs laisvės atėmimo bausmės atidėjimo sÄ lygas. R. Ž. supranta įstatymų svarbÄ , jų laikymosi bÅ«tinumÄ , deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, stengiasi Å¡iomis nuostatomis vadovautis.

Å iuo metu stebima ganėtina nuteistojo motyvacija iÅ¡vengti nusikalstamo elgesio ateityje. Kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų R. Ž. nereiÅ¡kia. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis baustas ir skatintas nebuvo. R. Ž. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“, Vilniaus pataisos namuose baigė psichoedukacinę „Agresijos ir autoagresijos programÄ â€œ.

Nuteistasis turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , taip pat teigia, kad yra baigęs technikumÄ , tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pasak R. Ž., laisvėje apie 15 metų dirbo baldų įmonėje. Vilniaus pataisos namuose nuteistais dirba skalbykloje, tačiau nesimoko. Po paleidimo į laisvę R. Ž. planuoja įsidarbinti baldų įmonėje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nuteistojo teigimu, iki įkalinimo pagrindinis jo finansų Å¡altinis buvo darbo užmokestis.

Å iuo metu R. Ž. finansiÅ¡kai remia sugyventinė. Lėšų jam pakanka bÅ«tiniausių poreikių tenkinimui. 2018 m. rugsėjo 5 d. pažymoje Nr. 42-910 dėl vykdomųjų dokumentų nurodyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus skolingas 1 202,29 Eur, sumokėjo 100 Eur. R. Ž. palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su mama ir gyvenimo drauge, pas kuriÄ ketina gyventi lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju. Nuteistojo teigimu, bendrauja telefonu ir laiÅ¡kais, kartais yra lankomas pasimatymų metu.

R. Ž. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju ketina gyventi (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 12 d. atsakymo Nr. 8-5116 matyti, kad nuteistasis galės gyventi Å¡iuo adresu. Atlikus R. Ž. nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ naudojant OASys metodikÄ nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 54 balai, iÅ¡ jų statiniai veiksniai sudaro 35 balus (nėra galimybės sumažinti), dinaminiai veiksniai – 19 balus (yra galimybė mažinti).

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos netvirtintinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimo svarstymo sÄ lyga, bet ne lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendžia, Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas ar netvirtintinas. Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstomas jo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Vertinant galimybę nuteistÄ jį paleisti lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos yra svarbus materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam R. Ž. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kuriame numatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija Å¡eÅ¡erių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Sprendžiant klausimÄ dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo, viena iÅ¡ svarbiausių sÄ lygų, numatytų BVK 157 straipsnyje, yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Remiantis tuo turi bÅ«ti nustatytas pagrindas spręsti, kad nuteistasis, bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis R. Ž. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“, Vilniaus pataisos namuose baigė psichoedukacinę „Agresijos ir autoagresijos programÄ â€œ, Vilniaus pataisos namuose dirba skalbykloje, deklaruoja tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo bÅ«du, pasikeitusiu požiÅ«riu į gyvenimÄ , nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jam reikalingi kiti žmonės, jis geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, R.

Ž. socialiniai tarpasmeniniai įgÅ«džiai iÅ¡lavėję pakankamai, bendraudamas jis palaiko žvilgsnio kontaktÄ , stengiasi iÅ¡laikyti taktÄ ir savikontrolę, nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su mama ir gyvenimo drauge, pas kuriÄ ketina gyventi lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju, jis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultÅ«ros nuostatomis, nereiÅ¡kia diskriminacinių nuostatų, nuteistasis taikosi su priežiÅ«ros sÄ lygomis, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, nefiksuota jo konfliktų su prižiÅ«rinčiais pareigÅ«nais, R.

Ž. supranta įstatymų svarbÄ , jų laikymosi bÅ«tinumÄ , deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, stengiasi Å¡iomis nuostatomis vadovautis, Å¡iuo metu stebima ganėtina nuteistojo motyvacija iÅ¡vengti nusikalstamo elgesio ateityje. Teismas Å¡ias aplinkybes vertina teigiamai, tačiau toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, Å¡iuo atveju to nepakanka tam, kad R. Ž. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Å ios nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos iÅ¡vados, kad jis, bÅ«damas laisvėje, gali visÄ laikÄ laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra nemažai jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, bet ne lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo pagrindas. IÅ¡ nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenų matyti, kad nuteistasis R.

Ž. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei, jo pakartotinio teistumo rizika, kuri buvo vertinama 2018 m. kovo 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡liko tokia pati ir sudaro 54 balus, iÅ¡ kurių statiniai veiksniai (nėra galimybės sumažinti) sudaro 35 balus, o dinaminiai veiksniai (yra galimybė sumažinti) – 19 balų. Teismo vertinimu, R. Ž. pastangas mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ iÅ¡ esmės atspindi tik jo dalyvavimas trijose elgesio pataisos programose, dvi iÅ¡ kurių yra bendro pobÅ«džio, skirtos naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijai ir jų parengimui lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Tuo tarpu pirmiau nurodytos kitos R. Ž. teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės, minėta, tik leidžia jo elgesį vertinti kaip atitinkantį laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens standartÄ . Taigi, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nebuvimas Å¡iuo atveju Å¡alina galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Kartu, tokia nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad jis, likusiÄ bausmės dalį atlikdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vienu pagrindinių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo rizikÄ , laikytini ankstesni R. Ž. nusikaltimai. Nors Å¡is nekintantis kriminogeninis veiksnys nėra lemiama aplinkybė, sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad R. Ž. už tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ teistas iÅ¡ viso septynis kartus, pagrinde už turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, paskutinį nusikaltimÄ padarė turėdamas teistumÄ â€“ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Å iuo aspektu paminėtina ir tai, kad pirmojo teistumo metu nuteistasis buvo sulaikęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl jo polinkis nusikalsti vertintinas kaip brandaus asmens sÄ moningas pasirinkimas. Pažymėtina tai, kad nuteistojo daromų nusikalstamų veikų sistemingumÄ ir jų vertinimÄ tik kaip aplaidumÄ akcentavo ir atskirÄ jÄ nuomonę pateikęs Komisijos narys. Paminėtina ir tai, kad iÅ¡ esmės nestebimos R. Ž. pastangos Å¡alinant kintamus kriminogeninius veiksnius. 2018 m. rugsėjo 5 d. pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis buvo skolingas 1 202,29 Eur, tačiau iki jam pradedant dirbti sumokėjo tik 100 Eur.

Å iuo aspektu reikÅ¡minga tai, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po to, kai R. Ž. pradėjo dirbti pataisos įstaigoje 2018 m. rugsėjo 24 d. jis bÅ«tų ėmęsis atlyginti daugiau žalos. Taigi, bausmės atlikimo metu turimų finansinių įsipareigojimų nuteistasis iÅ¡ esmės nesumažino, nors turėjo realiÄ galimybę tai padaryti. Kartu, R. Ž. nėra motyvuotas ateityje nevartoti alkoholio. Nors bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis yra padaręs nusikalstamų veikų, tokia bÅ«sena sumenkina jo gebėjimÄ socialiai priimtinais bÅ«dais spręsti iÅ¡kilusias problemas, tačiau R.

Ž. neneigia saikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, o ir pataisos įstaigoje priklausomybių tematikos užsiėmimuose nedalyvavo. Pažymėtina tai, kad nuteistojo problemas dėl alkoholio vartojimo bei pastangų joms spręsti nedėjimÄ akcentavo ir atskirÄ jÄ nuomonę pateikęs Komisijos narys. Paminėtinos ir R. Ž. neigiamai charakterizuojančios asmeninės savybės, susijusios su jo emocine gerove, mÄ stymu ir elgesiu. Nuteistojo patiriamos stresinės situacijos, kurių metu sustiprėja nepajėgumo kontroliuoti savo gyvenimÄ jausmas, menkina jo saviveiksmingumÄ , mažina savivertę, stiprina polinkį slopinti patiriamus jausmus, iÅ¡gyvenimus, mažina gebėjimÄ socialiai priimtinais bÅ«dais tvarkytis su sunkumais.

Savo galios jausmÄ , saviįvaizdį, jį frustruojančiose situacijose R. Ž. palaiko per sunkumų impulsyvų iÅ¡veikimÄ asocialiu elgesiu. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla, nebrandžiu elgesiu) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendžiant rizika nusikalsti ateityje didėtų. Bausmės atlikimo metu nestebėti, tačiau R. Ž. nusikalstamoms veikoms bÅ«dingi kitus kontroliuojančio elgesio požymiai, emocinės kontrolės praradimai, t. y. impulsyvus siekis greitai pagerinti savo emocinę bÅ«senÄ , nebrandžiu elgesiu patenkinti savo norus bei poreikius.

Nuteistajam kyla sunkumų sprendžiant iÅ¡kilusias problemas, jis stokoja savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių sau ir kitiems numatymo, tinkamo socialinės situacijos įvertinimo įgÅ«džių. R. Ž. bÅ«dinga problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, neigiamų savo elgesio pasekmių nenumatymas, nuteistojo nusikalstamam elgesiui daro įtakÄ impulsyvus elgesys, jų nekoregavimas didintų pakartotino nusikalstamumo rizikÄ ateityje. Pažymėtina ir tai, kad, nors vertinimo Komisijoje metu R.

Ž. bendravo geranoriÅ¡kai, tačiau palankų įspÅ«dį apie save stengėsi sudaryti nuslėpdamas kai kuriuos neigiamus jį charakterizuojančius faktus. Tai akcentavo ir atskirÄ jÄ nuomonę pateikusi Komisijos narė. Svarbu ir tai, kad nuteistajam vienÄ kartÄ buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kurio sÄ lygų jis nepažeidė, taip pat R. Ž. vienÄ kartÄ buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri, piktybiÅ¡kai pažeidinėjus ir nevykdžius teismo nustatytus įpareigojimus, buvo pakeista keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausme, be to, nuteistajam vienÄ kartÄ buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, kuris, nevykdant teismo įpareigojimų ir slapsčiusis nuo probacijos tarnybos, buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti paskirtÄ bausmę.

Taigi, nors R. Ž. ne kartÄ buvo parodytas teismo pasitikėjimas paleidžiant jį į laisvę ar paliekant laisvėje, tačiau nuteistasis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sÄ moningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Visa tai rodo, kad R. Ž. reikalingų iÅ¡vadų nebuvo padaręs, nėra linkęs taisytis laisvėje, kur tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų neįdėjo. Å ie duomenys yra itin reikÅ¡mingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo.

Kartu Å¡ios aplinkybės nuteistÄ jį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ ir įtikinti teismÄ , kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikÅ¡mę sprendžiant klausimÄ , ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad bÅ«tent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, nuteistajam užkertÄ keliÄ nusikalsti.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimÄ visapusiÅ¡kai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad Å¡iuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistÄ jį R. Ž. charakterizuojančiais duomenimis ir visiÅ¡kai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å iuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo atliktų adekvačiÄ jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Ä®vertinus tai, kad nuteistasis R. Ž. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo bausmės atlikimo pradžios nepakito, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama, darytina iÅ¡vada, kad asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, R. Ž. dar nėra pasiruošęs likusiÄ bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad R. Ž. kritiÅ¡kai įvertino savo gyvenimo bÅ«dÄ ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a: Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 29 d. nutarimÄ Nr. 59-203 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Ž.. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Marijus Kursevičius Nuorašas tikras