2016-12-05 Nr. AB-22805-3-62-3-01803-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. P-115-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01803-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. prašymo atnaujinti procesą Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4200-423/2016 pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generaliniam komisarui, Kauno apylinkės prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Panevėžio apygardos teismo pirmininkui, Panevėžio apygardos teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi (II t., b. l. 33) pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį pareiškėjui, taip pat grąžinti jam sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. lapkričio 8 d. gautas pareiškėjo V. J. prašymas atnaujinti procesą Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4200-423/2016. Pareiškėjas prašymą motyvuoja tuo, jog Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo 2016 m. spalio 13 d. patikslintą atskirąjį skundą po trūkumų šalinimo, kurį pareiškėjas teikė teismui elektroniniu paštu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pastebėtina, kad šioje normoje kalbama ne apie bet kokį sprendimą ar nutartį, tačiau apie tokį, kuriuo baigiamas bylos nagrinėjamas ir kuris lemia, jog pareiškėjas nebegali kreiptis dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu į teismą antrą kartą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-58-261/2016).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Minėtos įstatymo normos analizė leidžia prieiti prie išvadų, kad teismo nutartis gali būti laikoma užkertančia kelią pareiškėjui kreiptis į teismą pakartotinai dviem atvejais: pirma, kai šia nutartimi priimtas pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymas; antra, kai nutartimi patvirtinama šalių taikos sutartis. Kitais atvejais pareiškėjas nepraranda teisės kreiptis į teismą pakartotinai prašant, pavyzdžiui, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Taigi, minėtu reglamentavimu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.) yra įtvirtinta besąlyginė neigiama procesinė prielaida kreiptis į teismą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (sprendimas turi res iudicata galią: teismo galutinai išspręstas klausimas, draudimas pareikšti tapatų reikalavimą), arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį (šalis pati atsisako savo materialinės teisės arba taikos sutartyje pareiškia savo valią dėl materialinių teisių apimties). Būtent tokie procesiniai sprendimai laikytini užbaigiančiais bylos nagrinėjimą ir dėl jų yra galimas proceso atnaujinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-213/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4200-423/2016. Ši byla yra užbaigta įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi, kuria teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas V. J. teismo nustatytu terminu nepateikė teismui skundo su reikiamu skaičiumi skundo bei visų prie jo pridedamų priedų kopijų popieriniu pavidalu, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, laikė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Todėl Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį pareiškėjui, taip pat grąžinti jam sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Kaip minėta, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis, kuria nutarta laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, yra įsiteisėjusi. Nors pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą tvirtina, kad jis elektroniniu paštu teikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties, tačiau administracinės bylos duomenys šio pareiškėjo argumento nepatvirtina. Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 13 d. 23.18 val. ir 23.36 val., 2016 m. spalio 14 d. 00.28 val., 2016 m. lapkričio 8 d. 01.17 val. ir 01.19 val. siuntė Kauno apygardos administraciniam teismui elektroninius laiškus pavadinimu „(Patikslintas) Atskirasis skundas po trūkumų šalinimo“ su priedais ATT00004.dat, ATT00016.dat, ATT00022.dat, ATT00028.dat, kurie dėl netinkamo formato neatsidaro (tai patvirtina elektroninius laiškus priėmusio teismo darbuotojo įrašai), nėra galimybės peržiūrėti jų turinį, todėl teismas šių dokumentų (galimai pareiškėjo teikto atskirojo skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties) neregistravo ir laikė juos nepateiktais bei apie tai informavo pareiškėją 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. raštais (II t., b. l. 36–38, 41, 42, 45, 46).

Pažymėtina ir tai, jog 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti teismas, vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 ir 3 dalių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (Žin., 2012, Nr. 147-7579; TAR, 2015-07-07, Nr. 2015-11038; toliau – ir Aprašas) 3 punkto nuostatų sisteminiu aiškinimu, priėjo išvadą, jog bylos bei teiktinų procesinių dokumentų formos (elektroninės ar popierinės) pasirinkimas yra pareiškėjo, kuris inicijuoja bylą, prerogatyva. Pareiškėjas pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui ne per Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį, kaip numatyta Apraše, o elektroniniu paštu. Taip pat savo skunde pareiškėjas aiškiai išreiškė valią vesti popierinę, o ne elektroninę bylą bei prašė teismo siųsti jam procesinius dokumentus registruotu paštu, o ne elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas siūlė pareiškėjui pateikti tiek skundo su priedais egzempliorių popieriuje, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Kaip matyti, pareiškėjas, elektroniniu paštu galbūt teikdamas teismui savo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties, minėtoje 2016 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartyje pateikto išaiškinimo dėl procesinių dokumentų teikimo teismui popierine forma (arba per Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį) nepaisė, teikė dokumentus, neatitinkančius ABTĮ nustatytų formos reikalavimų, kurie dėl netinkamo formato neatsidaro, todėl teismas pareiškėjo elektroniniais laiškais pateiktų dokumentų neregistravo ir laikė juos nepateiktais (Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. raštai).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4200-423/2016, kuri užbaigta įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi, kuria teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir nutarė grąžinti jį pareiškėjui. Dėl tokios nutarties negali būti paduodamas prašymas atnaujinti bylos procesą. ABTĮ nėra nustatyta galimybė teikti prašymą atnaujinti procesą dėl procesinio sprendimo (bendrąja prasme), kuriuo atsisakyta priimti skundą ar skundas laikomas nepaduotu. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, reiškia, jog tokia nutartis neužkerta kelio pareiškėjui dar kartą kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ nustatytus reikalavimus. Aptariama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis nėra procesinė kliūtis pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu skundu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad proceso atnaujinimas yra vienintelis kelias ištaisyti teismo galbūt padarytas klaidas sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, t. y., kad pareiškėjas savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą gali ginti tik pasinaudodamas išimtine, proceso atnaujinimo, procedūra.

Remdamasi išdėstytais motyvais, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui nėra užkirstas kelias ginti savo teises pakartotinai kreipiantis į teismą su skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis, kuria buvo užbaigta administracinė byla Nr. I-4200-423/2016, nelaikytina teismo sprendimu ar nutartimi, kuria užbaigtas administracinės bylos nagrinėjimas (ABTĮ 156 str. 1 d.), todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektu.

Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą neatitinka ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies (Prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas. <...> Jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats. <...>), 3 dalies (Prašymas dėl proceso atnaujinimo apmokestinamas 30 eurų dydžio žyminiu mokesčiu), 160 straipsnio 3 dalies (Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją) reikalavimų.

Apibendrindama visumą nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo V. J. prašymas atnaujinti procesą Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4200-423/2016 paduotas dėl teismo nutarties, kuri negali būti proceso atnaujinimo objektu, taip pat pateiktas prašymas neatitinka ABTĮ 158, 160 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. J. prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4200-423/2016 ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas