2023-11-22 Nr. AB-20515-3-61-3-07810-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2498-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07810-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 23S101278 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neteisingai įvertinti surinkti įrodymai, netinkamai taikytos materialiosios ir proceso teisės normos, nukrypta nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

3. Pareiškėjas buvo teisėtai įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Idea Trad“ ir gaunantis atlyginimą, niekada nebuvo atleistas. Atsakovas priėmė neteisingą Sprendimą, kadangi pareiškėjo darbiniai santykiai nebuvo nutrūkę, o kaip tik prieš teikdamas dokumentus kitoje įmonėje pareiškėjas atitiko visus būtinus reikalavimus.

4. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos, kuriomis pripažįstamos plačios valstybės teisės renkantis apsaugos priemones tais atvejais, kai valstybėje gyvenantis užsienietis padaro sunkių nusikaltimų. Tačiau valstybei taikant apsaugos priemones būtina atsižvelgti į užsieniečio ryšius su priimančiąja šalimi bei įvertinti, ar taikytinos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams (EŽTT 2003 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Mokrani prieš Prancūziją) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2606/2012). Šiuo atveju pareiškėjas jokių pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs.

5. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, jog sprendimas panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi šalyje, kurioje jis dirba, gali būti laikomas teisėtu tik tais atvejais, kai, įvertinus viešosios tvarkos bei visuomenės saugumo ir teisės į šeimos gyvenimo gerbimą balansą, teisės į šeimos gyvenimą ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui, t. y. siekiant apsaugoti minėtus nacionalinius interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, jau 4 metus gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje.

6. Nurodė, kad nepažeidė įstatymų, todėl negali suprasti kokiu pagrindu jam yra neišduodamas leidimas laikinai gyventi.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Migracijos departamentas paaiškino, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas ir ketina dirbti UAB „IVS Europe“ projekto vadovu. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui ir darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) nevykdo ekonominės veiklos.

9. Sprendimas priimtas atlikus išsamų tyrimą, gavus pareiškėjo ir bendrovės paaiškinimus, papildomus dokumentus. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo tikslą ir sąlygas, t. y. pareiškėjas siekia ne dirbti bendrovėje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis.

10. Sprendime konstatuota, kad UAB „IVS Europe“ nevykdo realios ekonominės veiklos. Nustatyta, jog į šios bendrovės elektroninių pinigų įstaigose turimas sąskaitas finansines operacijas įnešant pinigines lėšas atliko pats pareiškėjas arba su juo susiję asmenys ar subjektai. 2020 ar 2021 m. bendrovės finansiniai dokumentai, prezentacijos, ar pridėtos sutartys, taip pat kaip ir pareiškėjo išklausytų kursų sertifikatai bei išsilavinimą patvirtinantys dokumentai nepatvirtina šiuo metu vykdomos bendrovės ekonominės veiklos.

11. Migracijos departamentas prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius bendrovės ekonominę veiklą. Jei bendrovė iš tiesų būtų vykdžiusi ekonominę veiklą, tokius dokumentus pateikti būtų nesudėtinga. Pareiškėjo ir UAB „IVS Europe“ pateikti dokumentai išsamiai aprašyti ir įvertinti ginčijamame Sprendime.

12. Pareiškėjas yra susijęs su asmenimis, padedančiais trečiųjų šalių piliečiams gauti teisėtą buvimą suteikiančius dokumentus legalizavimosi tikslu Šengeno erdvėje. Šią aplinkybę patvirtinta tai, jog šiuo metu pareiškėjo valdoma UAB „Idea trad“ bei UAB „IVS Europe“, kurioje jis ketina dirbti projekto vadovu ir kurios direktoriumi jis buvo praeityje, yra registruota tarpininkavimo paslaugas teikiančių asmenų nuosavybės teise priklausančioje patalpoje. Be to, minėti asmenys 2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. kovo 31 d. bendrovei išrašė 2 sąskaitas faktūras, kas reiškia, jog pareiškėjas ryšių su minėtais asmenimis nenutraukė. Be to, pats pareiškėjas nepradėjo dirbti bendrovėje nuo 2023 m. balandžio 21 d., kas patvirtina, jog pareiškėjo tikslas nebuvo darbas bendrovėje.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, jog skunde teikia paaiškinimus dėl teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ir grėsmės valstybės saugumui, nurodė, kad šie teiginiai niekaip nesusiję su ginčijamo Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi jis priimtas kitais savarankiškais Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytais atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindais. Pareiškėjas dėl leidimo gyventi kreipėsi ne šeimos susijungimo, o darbo pagrindu. Priimant Sprendimą buvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė turi išduotą leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu UAB „Majorel Lithuania“, tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog pareiškėjui privalo būti išduotas leidimas gyventi net ir nustačius imperatyvius atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindus.

14. Sprendimas priimtas dėl prašymo, kuriuo pareiškėjas prašė leidimo laikinai gyventi darbo UAB „IVS Europe“, o ne darbo UAB „Idea Trad“ pagrindu. Aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo UAB „Idea Trad“ buvo įvertinta Sprendime – UAB „Idea Trad“ ir UAB „IVS Europe“ registruotos tuo pačiu adresu, UAB „Idea Trad“ vadovas – pareiškėjas, kaip UAB „IVS Europe“ veiklos vykdymą patvirtinančius dokumentus pareiškėjas teikė UAB „Idea Trad“ ir UAB „IVS Europe“ tarpusavio sutartis. UAB „IVS Europe“ realios veiklos nevykdo, o pareiškėjo tikslas nėra darbas UAB „IVS Europe“.

15. Kiti skundo teiginiai deklaratyvūs, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių argumentų, kodėl Sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad:

17.1 Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjęs leidimą gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2023 m. lapkričio 14 d.

17.2 Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas 2023 m. liepos 28 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 23S119211, nes su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis (kurios pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi) ir pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo.

17.3 Pareiškėjas Migracijos departamentui 2023 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą Nr. 2304-LLG-4985 išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad pareiškėjas yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas. Pareiškėjas nurodė, jog ketina dirbti projekto vadovu UAB „IVS Europe“. Numatomas darbo užmokestis 2 370 Eur/mėn. Kartu buvo pateiktas ir UAB „IVS Europe“ tarpininkavimo raštas Nr. 20230419-070501.

17.4 Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 2 d. elektroniniu paštu kreipėsi į UAB „IVS Europe“ ir nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi nustatė, jog nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti ir paprašė pateikti papildomus dokumentus apie bendrovės veiklą. 2023 m. birželio 15 d. Migracijos departamentas dar kartą kreipėsi į UAB „IVS Europe“ elektroniniu paštu dėl papildomų duomenų apie bendrovę, pareiškėjo funkcijas joje, darbo vietą pateikimo.

17.5 Migracijos departamentas 2023 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S101278, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi nepriemoką Fondo valdybos biudžetui; darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) nevykdo ekonominės veiklos.

18. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 26 straipsniu, 28 straipsnio 4 dalimi, 35 straipsniu, 40 straipsniu, 441 straipsniu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 29.3.4. papunkčiu, 60 punktu, 102 punktu.

19. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą Įstatymo ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų ribose, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tokio pobūdžio sprendimų priėmimo tvarkos (jokių procedūrinių pažeidimų savo skunde nenurodė ir pareiškėjas), išsamiai išnagrinėjo tiek savo surinktus, tiek pareiškėjo pateiktus duomenis, sudarė galimybę pareiškėjui ir jo įvardytam būsimam darbdaviui (UAB „IVS Europe“) pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, Sprendime įvertino visas nustatytas faktines aplinkybes.

20. Teismas pažymėjo, kad Įstatymas numato tokį užsieniečių teisinės padėties reglamentavimą, pagal kurį siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, ketinant dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą, užsieniečiui nepakanka nepertraukiamai dirbti Lietuvoje įsteigtoje bendrovėje ir nebūti atleistam. Įstatyme keliami ir tam tikri reikalavimai darbdaviui (bendrovei), kuris priima dirbti užsienietį. Be to, pareiškėjas siekė gauti leidimą gyventi darbo UAB „IVS Europe“ pagrindu, todėl tai, kad jis dirbo UAB „Idea Trad“ nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės.

21. Įstatyme kaip atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui pagrindus, be kita ko, numato neatitinkančių tikrovę duomenų pateikimą, darbdavio turimą didesnę nei vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką bei ekonominės veiklos nevykdymą. Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime nurodė, kad UAB „IVS Europe“ tarpininkavimo rašte nurodė, jog įsipareigoja kas mėnesį pareiškėjui mokėti ne mažesnį kaip 2 370 Eur/mėn darbo užmokestį, tačiau pagal metines bendrovės pardavimo pajamas (2 022 Eur), kyla pagrįstų abejonių dėl bendrovės galimybių pareiškėjui mokėti nustatyto dydžio mėnesinį darbo užmokestį. Taip pat atsakovas nurodė, kad šiuo metu bendrovėje yra 2 įdarbinti darbuotojai, iš kurių vienam darbo užmokestis nėra mokamas, o kito darbuotojo gegužės mėnesio draudžiamosios pajamos sudaro vos 40,91 Eur. Taip pat Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas yra susijęs su asmenimis, padedančiais trečiųjų šalių piliečiams gauti teisėtą buvimą suteikiančius dokumentus legalizavimosi tikslu Šengeno erdvėje. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu šių aplinkybių nepaneigė, į bylą nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų.

22. Nustatyta, jog į UAB „IVS Europe“ elektroninių pinigų įstaigose turimas sąskaitas finansines operacijas įnešant pinigines lėšas atliko tik pats pareiškėjas arba su juo ar pačia bendrove susiję asmenys ar subjektai: pareiškėjo valdoma uždaroji akcinė bendrovė UAB „Idea trad“, buvęs bendrovės dalyvis. Pagal UAB „IVS Europe“ 2022 m. gruodžio 31 d. balansą (sudarytą 2023 m. balandžio 30 d.) nustatyta, kad bendrovės turtas sudaro 1316 Eur, ilgalaikio turto bendrovė neturi. Iš į bylą pateiktos UAB „IVS Europe“ 2022 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos, matyti, kad bendrovė 2022 m. baigė nuostolingai (nuostolis – 20 665 Eur). Aptarti duomenys apie UAB „IVS Europe“ pajamas, nuostolius, darbuotojų skaičių, turimą turtą leidžia pagrįstai abejoti, kad ši bendrovė realiai užsiima kokia nors ūkine veikla. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo tiksliai paaiškinti, kuo konkrečiai užsiima bendrovė, kokias funkcijas jam teks vykdyti joje. Nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas nuo 2023 m. balandžio 21 d. nepradėjo dirbti UAB „IVS Europe“ projekto vadovu, nors tokią teisę turėjo, taip pat leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjo deklaruojamu buvimo Lietuvoje tikslu ir sąlygomis. Migracijos departamento pateiktais duomenimis (kurių pareiškėjas neginčijo), UAB „IVS Europe“ turi 34,14 Eur nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei 86,96 Eur nepriemoką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, t. y. daugiau negu vienos bazinės socialinės išmokos dydžio.

23. Nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti pareiškėjo deklaruojamu gyvenimo Lietuvoje tikslu ir sąlygomis. Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų dirbti tikrumą, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių neįrodė, skunde teismui taip pat apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

24. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime aiškiai ir išsamiai nurodė Sprendimo priėmimo aplinkybes, pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu jų nepaneigė, įrodymų paneigiančių Migracijos departamento Sprendime išdėstytas aplinkybes pareiškėjas taip pat nepateikė. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 23S101278. Netenkinus pirmojo prašymo – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir grąžinti klausimą dėl pareiškėjo skundo, kuriuo prašoma panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 23S101278 nagrinėti iš naujo.

26. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs. Pareiškėjas negali suprasti, kokiu pagrindu jam yra neišduodamas leidimas laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas atitinka Įstatymo reikalavimus.

27. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir nukrypo nuo aktualios teismų praktikos.

28. Pareiškėjas jokių pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-342/2010, sprendimas panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi šalyje, kurioje jis dirba, gali būti laikomas teisėtu tik tais atvejais, kai, įvertinus viešosios tvarkos bei visuomenės saugumo ir teisės į šeimos gyvenimo gerbimą balansą, teisės į šeimos gyvenimą ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui, t. y. siekiant apsaugoti minėtus nacionalinius interesus.

29. Pareiškėjas turi teisę gauti visą prašomą informaciją iš atsakovo, todėl prašo teismo įpareigoti Migracijos departamentą šiuos duomenis ir dokumentus pateikti į administracinę bylą ir paaiškinti, kodėl leidimas laikinai gyventi neišduodamas.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

31. Migracijos departamentas nurodo, kad ginčijamas Sprendimas priimtas dėl prašymo, kuriuo pareiškėjas prašė leidimo laikinai gyventi darbo UAB „IVS Europe“, o ne darbo UAB „Idea Trad“ pagrindu. Aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo UAB „Idea Trad“ buvo įvertinta ginčijamame Sprendime – UAB „Idea Trad“ ir UAB „IVS Europe“ registruotos tuo pačiu adresu, UAB „Idea Trad“ vadovas – pareiškėjas, kaip UAB „IVS Europe“ veiklos vykdymą patvirtinančius dokumentus teikė UAB „Idea Trad“ ir UAB „IVS Europe“ tarpusavio sutartis. Minėtos aplinkybės leido daryti išvadas, kad UAB „IVS Europe“ realios veiklos nevykdo, o pareiškėjo tikslas nėra darbas UAB „IVS Europe“.

32. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ir grėsmės valstybės saugumui neatitinka faktinės situacijos, niekaip nesusiję su ginčijamo Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi ginčijamas Sprendimas priimtas kitais savarankiškais Įstatyme numatytais atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindais (ne grėsmės valstybės saugumui pagrindu). Taip pat pareiškėjas dėl leidimo gyventi kreipėsi ne šeimos susijungimo, o darbo pagrindu. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė turi leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu UAB „Majorel Lithuania“. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjui privalo būti išduotas leidimas gyventi net ir nustačius imperatyvius atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 23S101278, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su nurodytu teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir nukrypo nuo aktualios teismų praktikos.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

37. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikė prašymą, kuris pažodžiui buvo nurodytas ir pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui – įpareigoti atsakovą pateikti duomenis ir dokumentus į administracinę bylą. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, atnaujinęs terminą skundui pateikti ir priėmęs pareiškėjo skundą, įpareigojo Migracijos departamentą pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir visą su keliamu ginču susijusią medžiagą, įskaitant pareiškėjo asmens bylą ir dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas. 2023 m. rugsėjo 4 d. atsakovas pateikė atsiliepimą ir bylai aktualią medžiagą: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašą, UAB „Paysera“ sąskaitos išrašus nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2023 m. birželio 15 d., akcininkų sąrašą, 2021 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninius sertifikuotus išrašus apie UAB „IVS Europe“ ir UAB „Sloth software solutions“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie draudėjo viešus duomenis, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie juridinius asmenis, turinčius deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, pareigybės aprašymus, 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, VšĮ „Versli Lietuva“ 2021 m. gruodžio 22 d. raštą, 2022 m. balansus, pareiškėjo 2022 m. gruodžio 1 d. prašymą, 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2021 m. balansą, PVM sąskaitas faktūras, UAB „IVS Europe“ įstatus, UAB „IVS Europe“ akcininkų sprendimą, 2022 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, el. laiškus, sutartį dėl muitinės tarpininkavimo, UAB „Sloth software solutions“ didžiąją knygą, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, apskaitos vedimo sutartį, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir kt. 2023 m. rugsėjo 27 d. atsakovas pateikė į bylą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašą.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikdamas identišką pakartotinį prašymą nenurodo, kokius konkrečiai dokumentus jis prašo išreikalauti, nepaaiškina, ko, atsižvelgiant į pateiktą medžiagą, nepateikė atsakovas. Teisėjų kolegija atmeta šį prašymą kaip abstraktų, nekonkretizuotą ir jau patenkintą bei įvykdytą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl proceso pirmosios instancijos teisme pažeidimo. Pareiškėjas cituoja bylas apie įslaptintų byloje dokumentų buvimą, tačiau tokių dokumentų bylos medžiagoje nagrinėjamu atveju nebuvo. Kitų argumentų ir juo labiau duomenų bei įrodymų, kaip ir kada buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nėra.

39. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 16 punkto b ir d papunkčiais.

40. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

41. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punktas be kita ko nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas) (Įstatymo 35 str. 1 d. 16 p. b p.), darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos (Įstatymo 35 str. 1 d. 16 p. d p.).

42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. balandžio 19 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, nustatęs jog nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, paprašė pateikti papildomus dokumentus, pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie yra atsakovo pateikti į bylą. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi nepriemoką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) nevykdo ekonominės veiklos.

43. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovo atliktu jo pateikto prašymo ir dokumentų vertinimu bei su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

44. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išvadoms, kad pareiškėjas sąmoningai teikė Migracijos departamentui melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Pažymėtina, kad 2023 m. balandžio 19 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi nurodydamas, kad yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas ir ketina dirbti projekto vadovu UAB „IVS Europe“. Į bylą pateiktas UAB „IVS Europe“ pareigybės aprašymas nurodo, kad projektų vadovas atsakingas už projekto tikslų, apimties, rolių ir atsakomybių apibrėžimą, resursų reikalavimų nustatymą ir resursų prieinamumo ir lokacijos valdymą tiek su vidiniais, tiek su išoriniais partneriais, su projekto įvykdymu susijusio biudžeto parengimą ir kaštų valdymą, detalaus projekto plano pagrindinėms projekto veikloms parengimą, projekto įgyvendinimo pagal planą valdymą, projekto įgyvendinimo priežiūrą ir reguliarių ataskaitų apie projekto eigą parengimą pagrindiniams partneriams, pokyčių, susijusių su projektų apimtimi, grafikų ir biudžetų, valdymą, potencialių rizikų identifikavimą, komunikacijos ir ryšių palaikymą su klientais ir partneriais užtikrinant projekto įgyvendinimą pagal jų poreikius.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 1 d. dirbo UAB „IVS Europe“, darbo pradžios faktą pareiškėjas patvirtino 2023 m. rugsėjo 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodė, kad po Sprendimo priėmimo, bendrovė jį atleido, pareiškėjas įsidarbino UAB „Idea Trad“ konsultantu (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 41 min. 03 s.). Tačiau pareiškėjas negalėjo atsakyti į klausimą, kuo konkrečiai užsiima UAB „IVS Europe“ (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 42 min. 25 s.), nurodė, kad bendrovė keitė veiklos kryptį, jis nežino, kuo dabar užsiima bendrovė, į teisėjos klausimą atsakė, kad Lietuvoje bendrovė jokios veiklos nebuvo pradėjusi.

Pareiškėjo paaiškinimai dėl jo funkcijų bendrovėje prieštaringi (verslo vystytojas, projekto vadovas, atstovas ryšium su elektronikos paslaugomis, pareigos, kurias einant panaudojama ilgametė pareiškėjo patirtis darbe su programine įranga ir kt.). Į klausimą, iš kokių pajamų gyvena, nes jo atlyginimas pagal bylos medžiagą yra 100 Eur per mėnesį, atsakė, kad yra vienintelis įmonės savininkas, atlyginimą buvo sumažinęs, bet dabar pakėlė sau atlyginimą, santaupų ir pakankamai pinigų turi, juos gali pagrįsti ir paaiškinti, paramos iš valstybės neprašo (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 25 min. 43 s.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė bylos medžiagą, aiškinosi pareiškėjo poziciją ir faktines aplinkybes, uždavė patikslinančių klausimų ir iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas, kurios niekaip nepaneigtos apeliaciniame skunde.

45. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išvadoms, kad UAB „IVS Europe“ turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tai įrodo į bylą pateikta 2023 m. liepos 3 d. parengta informacija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Viešų draudėjų duomenų apie UAB „IVS Europe“ skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 86,96 Eur. Be to, byloje yra 2023 m. liepos 3 d. atnaujinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenys apie mokesčių mokėtojo UAB „IVS Europe“ turimą deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos sumą 34,14 Eur. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamo atsakovo Sprendimo priėmimo metu būtų priimti sprendimai dėl nepriemokos biudžetui išdėstymo ar mokėjimo atidėjimų, ar vyktų ginčai dėl nepriemokos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu.

46. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išvadoms, kad UAB „IVS Europe“ nevykdo ekonominės veiklos. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad išvada apie ekonominės veiklos nevykdymą padaryta be kita ko įvertinus metines bendrovės pardavimo pajamas (2 022 Eur), pareiškėjui planuojamą mokėti metinį darbo užmokestį (jis sudarytų 28 440 Eur), bendrovės personalą ir mokamus darbo užmokesčius (2 įdarbinti darbuotojai, iš kurių vienam darbo užmokestis nėra mokamas, o kito darbuotojo š. m. gegužės mėn. draudžiamosios pajamos sudaro vos 40,91 Eur), bendrovės registracijos vietą (registruota tarpininkavimo paslaugas teikiančių asmenų E. S.-P. ir B. P. nuosavybės teise priklausančioje patalpoje), Bendrovės elektroninių pinigų įstaigose turimų sąskaitų operacijas (finansines operacijas įnešant pinigines lėšas atliko pats pareiškėjas arba su juo susiję asmenys ar subjektai) ir kt. Šios išvados padarytos remiantis į bylą pateiktais įrodymais. Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje pareiškėjas į teisėjos klausimą atsakė, kad Lietuvoje bendrovė jokios veiklos nebuvo pradėjusi (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 42 min. 25 s.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos padarė teisingas išvadas, kurios pagrįstos byloje esančia medžiaga.

47. Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus, jog skundžiamame atsakovo Sprendime nėra argumentų, todėl jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, atmeta kaip nepagrįstus. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (10 straipsnio 5 dalies 5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (10 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime aiškiai ir išsamiai nurodė Sprendimo priėmimo aplinkybes, pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu jų nepaneigė, įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento Sprendime išdėstytas aplinkybes, nepateikė, yra pagrįsta ir teisėta. Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams, jame nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo ir atmetimo pagrindas, Sprendimas pakankamai motyvuotas ir suprantamas.

49. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nesivadovauta aktualia teismų praktika, nes pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų įvairių teismų nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

50. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, priėmė teisingą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimis, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis