2019-07-17 Nr. AB-14552-3-62-3-01499-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-44-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01499-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018 pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (12.1)-GP-2016/258 ir 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (12.1)-GP-2016/297 (toliau – ir ginčijami sprendimai).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2016 m. liepos 27 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriuo prašė paskelbti / pripažinti negaliojančiu 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. L-66. Pažymėjo, kad Prienų rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu juos informavo, jog Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010), XII skyriaus 45 punktas reglamentuoja, kad iki 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą išleidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, todėl statybos leidimas Nr. L-66, išduotas 2006 m. rugpjūčio 3 d., yra galiojantis neterminuotai.

3. Pareiškėjai teigė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu, kuriuo prašė kitais pagrindais paskelbti negaliojančiu minėtą 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. L-66. Pareiškėjai prašyme nurodė, jog pasikeitė statytojas – vietoje akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vakarų skirstomieji tinklai“ tapo AB „Energijos skirstymo operatorius“; neatitinka pastatytų inžinierinių tinklų 10 kV požeminės kabelinės linijos požeminės dalies ilgis; dalis 10 kV požeminės kabelinės linijos pagaminta iš nesertifikuoto kabelio; Sertifikuoto kabelio ilgis 1 km; pastatytų inžinierinių tinklų 10 kV požeminės kabelinės linijos yra nenumatyti projekte EDK-06-39-T1 (nesankcionuoti) sprendiniai; 10 kV požeminė kabelinė linija paklota privačioje žemėje negavus savininko(ų) sutikimo.

4. Pareiškėjai nesutiko su ginčijamais sprendimais, teigdami, jog atsakovas apsiribojo tik informacija apie statybos leidimo Nr. L-66 neterminuotą galiojimą, tačiau nesprendė problemos apie būtinumą perregistruoti statybos leidimą Nr. L-66.

5. Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad ginčijami sprendimai priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad pareiškėjai 2016 m. liepos 27 d. kreipėsi į atsakovą ir prašė paskelbti 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. L-66 negaliojančiu, kadangi 2016 m. rugpjūčio 3 d. pasibaigs jo galiojimo laikas. Pažymėjo, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnybos AB „VST“ išduotas statybos leidimas Nr. L-66 dėl 10/0,4 kV kabelinės linijos statybos į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Doleta“, adresu (duomenys neskelbtini) sav., išduotas 2006 m. rugpjūčio 3 d. ir pagal teisės aktų normas yra galiojantis neterminuotai.

7. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjai skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl ginčijamo akto neteisėtumo, o pareiškėjų skundo argumentai yra iš esmės susiję ne su ginčijamo akto turiniu, o su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu. Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 29 d. dar kartą kreipėsi su prašymu dėl paskelbimo negaliojančiu statybos leidimą Nr. L-66, išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d. AB „VST“ Prienų skyriui. Atkreipė dėmesį, kad prašyme nurodytos statybos leidimo Nr. L-66 neteisėtumą pagrindžiančios aplinkybės yra iš esmės analogiškos 2016 m. liepos 27 d. prašyme nurodytoms aplinkybėms, o pateikti argumentai taip pat susiję tik su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, vertino, kad pareiškėjų skundo argumentai yra iš esmės susiję ne su ginčijamų sprendimų turiniu, o su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu. Kadangi statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumo klausimas nėra šios bylos ginčo dalykas, teismas dėl leidimo teisėtumo plačiau nepasisakė.

10. Teismas sprendė, kad Prienų rajono savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėjamu atveju priimdama ginčijamus sprendimus, sukėlusius pareiškėjams teisines pasekmes, laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, administraciniai aktai yra motyvuoti, pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis.

11. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas ginčijamus sprendimus pripažino pagrįstais ir teisėtais, o pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. apeliaciniuose skunduose prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti visiškai.

13. Pareiškėjas A. Ž. teigė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į skundo argumentus dėl statybos leidimo termino ir būtinybės atsakovui iš naujo gauti leidimą, norint toliau naudotis 10 kV elektros kabeliu. Pareiškėjas nesutiko su teismo išvada, jog skundo argumentai susiję ne su ginčijamų sprendimų turiniu, o su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu. Manė, jog ginčijami sprendimai yra neatsiejamai susiję su statybos leidimo Nr. L-66 galiojimu bei būtinybe minėtą leidimą perregistruoti. Pažymėjo, kad statybos leidimo Nr. L-66, išduoto 2006 m. rugpjūčio 3 d., galiojimas yra pasibaigęs ir pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 17 ir 75 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 1-212 „Dėl veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1-296 nuostatas, pasibaigus statybos leidimo galiojimui, elektros energijos tiekimas neabejotinai turėjo būti nutrauktas iki tol, kol bus gautas naujas leidimas dėl tolimesnio elektros kabelio eksploatavimo. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu būtų užtikrinta nuolatinė licencijuojamos ir leidimais reguliuojamos veiklos elektros energetikos sektoriuje priežiūra ir kontrolė, būtų garantuotas teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir rinkos dalyvių nediskriminavimo principų laikymasis, užtikrinti pareiškėjo interesai, kadangi ginčijamas elektros kabelis tiesiogiai daro poveikį pareiškėjo sveikatai.

14. Pareiškėja L. Ž. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio reikalavimus dėl teismo sudėties. Teigė, kad skundžiamą sprendimą priėmė kitos sudėties teisėjų kolegija, nei teisėjų kolegija, kuri buvo 2017 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat neatliko visapusiško įrodymų vertinimo dėl aplinkybių, susijusių su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu, neapklausė trečiojo suinteresuoto asmens, nepripažino jo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu. Pažymėjo, kad teismas, skundžiamame sprendime nesprendęs statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumo klausimo, pažeidė Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 10 d. Sprendimų išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, priėmimo aprašymo Nr. 1AP-112-(5.29) nuostatas. Pareiškėja vertino, kad teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, turėjo vadovautis Vilniaus apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-6368-905/2015 duomenimis, susijusiais su statybos leidimu, elektros įrenginių technine būkle ir elektros kabeliu.

IV. 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. apeliacinius skundus atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16. LVAT padarė išvadą, kad pareiškėjų skundo argumentai susiję ne su ginčijamų sprendimų turiniu, o su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumu. Pažymėjo, kad pareiškėjų ir apeliacinių skundų argumentai iš esmės susiję vien su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumo kvestionavimu, kas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas.

17. LVAT kritiškai vertino pareiškėjų argumentą, kad ginčijami sprendimai yra neatsiejamai susiję su statybos leidimo Nr. L-66 galiojimu bei būtinybe minėtą leidimą perregistruoti, kadangi ginčijamų sprendimų, kaip individualių administracinių aktų, teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas VAĮ 8 straipsnio nuostatų kontekste, tačiau jais nesprendžiamas klausimas dėl statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumo.

V. 18. Pareiškėja L. Ž. ir A. Ž. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018 ir apeliantų A. Ž. bei L. Ž. apeliacinį skundą patenkinti.

19. Pareiškėjai prašymą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių), pažymėdami, kad skundžiami atsakovo sprendimai yra neteisėti, kadangi VST Prienų skyrius vykdė nelicencijuotą veiklą elektros energijos skirstyme ir tiekime. Skundžiamais atsakovo 2016 m. rugpjūčio 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimais buvo atsisakyta pripažinti statybos leidimą Nr. L-66 negaliojančiu.

20. Pareiškėjai teigia, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjų skundas administracinėje byloje Nr. eI-3298-644/2019 būtų patenkintas ir ginčijamas statybos leidimas būtų panaikintas, tai nesukeltų jiems jokių teisinių pasekmių, kadangi šiuo metu įsiteisėjęs ir galiojantis yra teismo sprendimas LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018, kurioje atmestas pareiškėjų skundas dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (12.1)-GP-2016/258 ir 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (12.1)-GP-2016/297 (kuriais buvo atsisakyta pripažinti minėtą statybos leidimą Nr. L-66 negaliojančiu) panaikinimo.

21. Pareiškėjai nurodo, kad naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri pareiškėjams nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, yra tai, jog akcinė bendrovė „VST“ Prienų skyrius, gavusi statybos leidimą ir atlikinėdama elektros energijos linijos įrengimo darbus, neturėjo reikiamų licencijų, taigi ir aplinkybė, jog administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018 ginčijami atsakovo sprendimai yra neteisėti, todėl naikintini (ši aplinkybė pareiškėjams tapo žinoma 2018 m. gruodžio 21 d.). Nors administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018 tiesiogiai šis statybos leidimas neginčijamas, tačiau yra ginčijami atsakovo sprendimai, kuriais statybos leidimas pripažintas tinkamu ir galiojančiu.

22. Pareiškėjai vertina, kad yra akivaizdu, jog administracinėje byloje Nr. eI-3298-644/2019 pripažinus statybos leidimą Nr. L-66 negaliojančiu, LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018 ginčijami atsakovo sprendimai taip pat naikintini. Kadangi administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018 teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, pareiškėjai teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes nenori praleisti termino tokiam prašymui pateikti, skaičiuojant nuo to momento, kada jiems tapo žinoma apie atsakovo statybos leidimo neteisėtumą (VST Prienų skyriaus reikiamų licencijų neturėjimą). Be to, esant galiojančiam teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018 net nėra galimybės nagrinėti administracinę bylą Nr. Nr.eI-3298-644/2019 būtent dėl tos aplinkybės, jog pareiškėjams galimai palankus teismo sprendimas nesukeltų jiems jokių teisinių pasekmių (nes galiotų sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018 dėl nenuginčytų atsakovo sprendimų, kuriais statybos leidimas Nr. L-66 pripažintas teisėtu ir galiojančiu). Atnaujinus procesą, galimai bus prašoma administracinę bylą Nr. eA-1639-662/2018 sustabdyti, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI-3298-644/2019.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime su pareiškėjų prašymu atnaujinti procesą nesutinka ir prašo jo netenkinti.

24. AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodo, kad pareiškėjų prašymas nėra pagrįstas jokiais motyvais ir/ar įrodymais, jame išreikšti tik subjektyvūs jų samprotavimai, abstraktūs teiginiai bei įrodymais nepagrįsti kaltinimai. 2006 m. rugpjūčio 3 d. statytojui VST išduotas statybos leidimas Nr. L-66, pagal kurį leista nesudėtingo statinio – inžinerinių tinklų – 10/0,4 kV kabelinės linijos statyba UAB „Doleta“ pagal UAB „Elektros darbai“ parengtą projektą. Kabelio įrengimo teisėtumas, tiek jo buvimas ne pareiškėjams priklausančioje žemėje, buvo teisminio bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalyku Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015. Pažymi, kad teismo nustatytos aplinkybės byloje dalyvavusiems asmenims tampa neįrodinėtinais faktais (ABTĮ 57 str. 2 p.), kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltose bylose.

25. AB „Energijos skirstymo operatorius“ teigia, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, taip pat nustatė, kad ginčo kabelis nėra nutiestas pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, tokią savo išvadą remdamas tiek jau minėtu 2014 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktu (jo tiriamąja dalimi), tiek ir ginčo objekto topografine nuotrauka. Teismas civilinėje byloje konstatavo, kad pareiškėjų argumentai, jog ginčo kabelis (jo dalis) patenka į jų žemės sklypą, neatitinka tikrovės. Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nenustatyta jokių aplinkybių, kad ginčo kabelis (ypač kabelio dalis ties pareiškėjų namų valda) pažeistų pareiškėjų teises ar teisėtus (t. y. teisės normomis ginamus) interesus, be kita ko, nenustačius, kad kabelis būtų paklotas jų žemės sklypo ribose ir (arba) užkastas nepakankamai giliai, taip pat nenustačius, kad kabelis būtų paklotas nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų ir (arba) nukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-821-480/2011, kuriuo pareiškėjų skundas atmestas dalyje dėl reikalavimų įpareigoti Inspekciją atidengti kabelio fragmentą prie pareiškėjų namų valdos ir atlikti kabelio ekspertizę, nustatant kabelio atstumus iki tam tikrų taškų, kabelio izoliacinę būklę, gamintoją tipą ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-3594/2011, palikdamas nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-821-480/2011 dalį, kuria atmesti pareiškėjų reikalavimai įpareigoti Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinį skyrių atidengti 10 kV požeminį kabelį, atlikti šio kabelio fragmento ekspertizę ir perkelti kabelį nuo pareiškėjų namų ir namų valdos daugiau kaip 6 m atstumu, pažymėjo, kad paklotas kabelis turi įžemintą metalinio tinklelio apvalkalą ir įvykus kabelio pramušimui, kabelis automatiškai atsijungia nuo elektros tinklo. Kadangi nenustatyta nukrypimų nuo parengto projekto ir higienos normų reikalavimų pažeidimų, todėl minima kabelių linija nekelia pavojaus pareiškėjų sveikatai bei gyvybei.

26. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymi, kad pareiškėjai 2018 m. sausio 24 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3095-918/2017, paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovams bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjai nurodė, kad jiems 2018 m. kovo 2 d. paaiškėjo nauja aplinkybė, jog AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, neturėjo licencijos elektros energijos skirstymo veiklai vykdyti, todėl visi teisės aktai, pasirašyti minėtos bendrovės, yra negaliojantys. Pareiškėjai vertino, kad šios aplinkybės bei pateikti įrodymai galėjo turėti įtakos Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3095-918/2017, teisėtumui bei pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad nors pareiškėjai savo pareiškime nurodo, jog jiems jų nurodomos aplinkybės nebuvo žinomos ginčo metu, tačiau bylos duomenys patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad tai nėra naujos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą šioje byloje, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

27. AB „Energijos skirstymo operatorius“ teigia, kad nurodyta jiems naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog AB „VST“ neturėjo licencijos elektros energijos skirstymo veiklai vykdyti, todėl visi teisės aktai, pasirašyti AB „VST“, veikusios be galiojusios licencijos, yra negaliojantys ir pan., yra neatitinkanti tikrovės. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, kad trečiasis asmuo neturėjo licencijų, todėl jų prašymas laikytinas nepagrįstu, o sistemingas ir nesąžiningas nepagrįstų prašymų bei kitų procesinių dokumentų padavimas teismo gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 28. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjų pateikto prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018 pagrįstumo klausimas.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje teisenoje proceso atnaujinimo institutas yra numatytas ABTĮ IV dalyje ir jis yra pripažįstamas kaip išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-438/2017; 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

30. Be to, proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu. Ši pozicija atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktus išaiškinimus šiuo klausimu. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, o res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).

31. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

32. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-629/2019).

33. Pareiškėjai prašymą atnaujinti administracinės bylos procesą byloje Nr. eA-1639-662/2018 grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu (naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) įtvirtintu pagrindu.

34. Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438-58/2011; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-629/2019).

35. Pareiškėjai prašyme teigia, kad VST Prienų skyrius, gavusi statybos leidimą ir atlikinėdama elektros energijos linijos įrengimo darbus, neturėjo reikiamų licencijų, ir ši aplinkybė pareiškėjams tapo žinoma 2018 m. gruodžio 21 d. Skundžiamais atsakovo 2016 m. rugpjūčio 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimais buvo atsisakyta pripažinti statybos leidimą Nr. L-66 negaliojančiu. Nors administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018 tiesiogiai šis statybos leidimas Nr. L-66 neginčijamas, tačiau yra ginčijami atsakovo sprendimai, kuriais statybos leidimas pripažintas tinkamu ir galiojančiu. Be to, pareiškėjų teigimu, administracinėje byloje Nr. eI-3298-644/2019 pripažinus statybos leidimą Nr. L-66 negaliojančiu, LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018 ginčijami atsakovo sprendimai taip pat naikintini.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos Nr. eA-1639-662/2018 (kurioje prašoma atnaujinti procesą) nagrinėjimo dalykas buvo atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (12.1)-GP-2016/258 ir 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (12.1)-GP-2016/297 teisėtumo bei pagrįstumas patikrinimas.

37. Bylų duomenimis Nr. e1-513-423/2017 ir eA-1639-662/2018 nustatyta, kad atsakovas ginčijamu 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu pareiškėjus informavo, kad Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ XII skyriaus 45 punktas reglamentuoja, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, todėl statybos leidimas Nr. L-66, išduotas 2006 m. rugpjūčio 3 d., yra galiojantis neterminuotai. Atsakovas ginčijamu 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjus pakartotinai informavo, jog Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ XII skyriaus 45 punktas reglamentuoja, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, todėl statybos leidimas Nr. L-66, išduotas 2006 m. rugpjūčio 3 d., yra galiojantis neterminuotai. Primintina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. L-66 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti, minėta nutartis įsiteisėjusi ir pareiškėjų reikalavimas panaikinti statybos leidimą Nr. L-66 teisme nebuvo nagrinėjamas.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą argumentai iš esmės yra susiję su statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumo kvestionavimu, kas, kaip jau buvo konstatuota ir administracinėse bylose Nr. eA-1639-662/2018 bei Nr. e1-513-423/2017 – nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Nagrinėjamose bylose ginčijami atsakovo 2016 m. rugpjūčio 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimai buvo įvertinti VAĮ 8 straipsnio nuostatų kontekste, tačiau jais nebuvo sprendžiamas klausimas dėl statybos leidimo Nr. L-66 teisėtumo. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės apie jų sužinojimą, kad VST Prienų skyrius vykdė nelicencijuotą veiklą elektros energijos skirstyme ir tiekime, nėra neginčijamai konstatuoti faktai ir šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės nei papildomos, nei esminės reikšmės atsakovo 2016 m. rugpjūčio 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Be to, kaip patys pareiškėjai nurodo, administracinėje byloje Nr. eI-3298-644/2019 bus sprendžiamas statybos leidimo Nr. L-66 pripažinimo negaliojančiu klausimas. Taigi pareiškėjų prašyme nurodomos aplinkybės, teismams galutinai išsprendus ginčą administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018, nėra naujai paaiškėjusios ir esminės aplinkybės ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

39. Atsižvelgiant į šios teismo nutarties 31–38 punktus bei administracinės bylos Nr. eA-1639-662/2018 nagrinėjimo dalyką, aplinkybė, ar VST Prienų skyrius vykdė nelicencijuotą veiklą elektros energijos skirstyme ir tiekime, negali būti laikoma esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe.

40. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis netenkinamas ir atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018 atsisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Proceso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018 byloje pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) dėl sprendimų panaikinimo neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė