2022-09-14 Nr. AB-22753-3-62-3-00142-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-399-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00142-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2020 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 7-5234; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2S-14 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Pravieniškių PN-AK grąžinti pareiškėjui vandens šildytuvą; 4) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. liepos 23 d. jo motinai atvykus į pasimatymą jai nebuvo leista perduoti jam elektrinį virdulį. Virdulio net nepaėmė saugoti į sandėlį. Virdulio neleido perduoti neteisėtai. Tuomet kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu leisti paimti iš sandėlio vandens šildytuvą, kuris pagal paskirtį prilygsta elektriniam virduliui, nes neturėjo galimybės gauti karšto vandens, kad galėtų paruošti kavą ir greito paruošimo maistą, skalauti burną šiltu vandeniu. Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 7-5234 nepagrįstai atsisakė patenkinti jo prašymą. Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 7-5234 apskundė Kalėjimų departamentui, kuris Sprendime iš esmės dėl jo argumentų nepasisakė. Ir tik 2021 m. sausio 27 d., kai virdulį atsiuntė motina, vėl turėjo galimybę gauti karšto vandens. Siuntinius gali gauti kas pusę metų. Bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, kamerų patalpose, kartu su kitu nuteistuoju, kuris virdulio neturėjo ir yra nemokus. Atsakovo atstovui pusę metų neleidus naudotis nei virduliu, nei jam prilygstančiu vandens pašildytoju, ir negalėdamas gauti karšto vandens, patyrė didelius nepatogumus, orumo pažeminimą, dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą.

3. Atsakovas ir atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl neturėjo teisės įsigyti ir turėti vandens šildytuvo. Nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenumato galimybės nuteistiesiems įsigyti ir turėti vandens šildytuvo. Vandens šildytuvas nėra tapatus elektriniam virduliui. Pažymėjo, kad 2021 m. sausio 27 d. pareiškėjui buvo perduotas siuntinys, kuriame buvo elektrinis virdulys, ir pareiškėjas šiuo metu gali juo naudotis. Pareiškėjas savo skunde nepagrindė neturtinės žalos fakto, Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, bei priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjo prašymo grąžinti jam iš sandėlio vandens šildytuvą pateikimo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumatė, jog paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems būtų leidžiama turėti pataisos įstaigoje vandens šildytuvą. Skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK atsakymas būtų pateiktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, todėl pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 120 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 26 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu leisti paimti iš sandėlio vandens šildytuvą, jog galėtų juo naudotis, nes neteisėtai buvo uždrausta jo motinai perduoti jam virdulį. Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 7-5234 pareiškėjo 2020 m. spalio 26 d. prašymas buvo atmestas, nustačius, kad vandens šildytuvas nėra įtrauktas į sąrašą daiktų, kuriuos gali turėti paprastai grupei priskirti nuteistieji. Pareiškėjas kreipėsi skundu į Kalėjimų departamentą ir prašė panaikinti Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 7-5234. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2021 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 2S-14 pareiškėjo skundo netenkino, nustatęs, kad skundžiamas Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 7-5234 yra pagrįstas, nes vandens šildytuvas nėra įtrauktas į sąrašą daiktų, kuriuos leidžiama turėti nuteistiesiems, be to, vandens šildytuvas nėra tapatus virduliui.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas galbūt neturtinę žalą patyrė dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų nuo 2020 m. liepos 23 d., todėl nagrinėjamoje byloje aktuali galiojanti BVK 92 straipsnio 2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3023 redakcija. Teismas vadovavosi BVK 92 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 92 straipsnio 2, 3 dalimis. Pagal BVK 92 straipsnio 2 dalį, konkrečių nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą nustato Taisyklės. Pareiškėjas yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, o Taisyklių 21 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų (išskyrus MP3 grotuvą), taip pat sausų dribsnių. Nurodytuose Taisyklių punktuose nėra įvardintas vandens šildytuvas, taigi ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo numatyta teisė įsigyti ir gyvenamojoje patalpoje turėti vandens šildytuvą, be to, BVK tokia teisė taip pat nenumatyta. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, jog vandens šildytuvas pagal paskirtį prilygsta elektriniam virduliui, nes šių elektros prietaisų paskirtis yra skirtinga, todėl jie negali būti tapatinami. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo leisti jam paimti iš sandėlio vandens šildytuvą. Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 7-5234 ir Kalėjimų departamento 2021 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 2S-14 yra teisėti ir pagrįsti. Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas, priimdami pareiškėjo ginčijamus 2020 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 7-5234 ir 2021 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2S-14, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

10. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog 2020 m. liepos 23 d. jo motinai atvykus į pasimatymą jai nebuvo leista perduoti jam elektrinį virdulį, virdulio nepaėmė saugoti į sandėlį. Teismas nustatė, kad pareiškėjo motinai 2020 m. liepos 23 d. atvykus į pasimatymą su pareiškėju nebuvo leista pareiškėjui perduoti elektrinio virdulio, elektrinis virdulys pakartotinai buvo atsiųstas ir pareiškėjui perduotas 2021 m. sausio 27 d. Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad tiek originalios redakcijos, galiojusios 2020 m. liepos 23 d. atsakovo atstovo veiksmų (neleidžiant pareiškėjui perduoti elektrinio virdulio) atlikimo metu, tiek nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. įsigaliojusios 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-275 redakcijos Taisyklių 21 punktas numatė paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems teisę turėti elektrinį virdulį. Kitų teisės aktais reglamentuotų pagrindų, kurie šalintų galimybę pareiškėjui gauti perduodamą asmeninį daiktą-elektrinį virdulį, byloje nėra nustatyta. Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovo atstovo argumentą, kad elektrinis virdulys pareiškėjui galėjo būti perduotas arba pareiškėjas galėjo elektrinį virdulį įsigyti Pravieniškių PN-AK parduotuvėje tik nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., įsigaliojus naujai Taisyklių redakcijai. Teismas priėjo prie išvados, kad Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 23 d. nepagrįstai neleido pareiškėjui perduoti elektrinio virdulio ir tai yra pagrindas konstatuoti vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Nustatęs neteisėtą veikimą, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas konstatavo esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį.

11. Teismas nurodė, kad viešai skelbiamame Pravieniškių PN-AK parduotuvės Leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų ir kitų daiktų sąraše (2020 m. rugsėjo mėn.) nėra numatytas elektrinis virdulys, be to, pareiškėjas savo sąskaitoje turėjo tik minimalias lėšas, kurių nebūtų pakakę elektriniam virduliui įsigyti. Pareiškėjui gavus pašto siuntą 2020 m. liepos 23 d., kitą pašto siuntą, remiantis BVK 95 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas galėjo gauti tik po 6 mėnesių, tai yra 2021 m. sausio mėnesio pabaigoje, todėl iki 2021 m. sausio 27 d. (pašto siuntos gavimo dienos) pareiškėjas neturėjo galimybės gauti elektrinį virdulį. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 29 punktas įtvirtina teisę nuteistiesiems per pasimatymus gauti drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), akinius, akinių dėklą, informacijos laikmenas, laikrodžius, telefono kortelę, spaudą, vokus, pašto ženklus, rašymo popierių ir medicinos priemones (išskyrus nuteistiesiems atliekantiems BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nuobaudą), bet nenumatė galimybės nuteistiesiems gauti elektros prietaisus, todėl ir galimų pasimatymų metu pareiškėjas neturėjo galimybės gauti elektrinį virdulį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui neteisėtai buvo atimta teisė gauti ir naudotis elektriniu virduliu faktiškai laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2021 m. sausio 27 d.

12. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, pripažino, kad pareiškėjas dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų nepagrįstai netekęs teisės turėti ir naudotis elektriniu virduliu, taigi, ir savo poreikiams turėti karšto vandens, galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, tam tikrą neturtinę žalą, kuriai atlyginti vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 120 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vandens šildytuvas nėra įtrauktas į sąrašą daiktų, kuriuos leidžiama turėti nuteistiesiems, be to, vandens šildytuvas nėra tapatus virduliui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2021 m. sausio 27 d. neteisėtai buvo atimta teisė gauti ir naudotis elektriniu virduliu, tačiau teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus dėl nustatyto pažeidimo jo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

15. Atsakovas ir atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde iš esmės atkartojami tie patys pareiškėjo pirminio skundo teismui argumentai ir motyvai, į kuriuos buvo išsamiai atsakyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą remdamasis formuojama teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 7-5234, Kalėjimų departamento 2021 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 2S-14 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Pravieniškių PN-AK grąžinti pareiškėjui vandens šildytuvą, taip pat dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo leisti jam paimti iš sandėlio vandens šildytuvą, Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 7-5234 ir Kalėjimų departamento 2021 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 2S-14 yra teisėti ir pagrįsti, Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui neteisėtai buvo atimta teisė gauti ir naudotis elektriniu virduliu nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2021 m. sausio 27 d., pripažino, jog pareiškėjas, dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų nepagrįstai netekęs teisės turėti ir naudotis elektriniu virduliu, patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 120 Eur suma, kurią priteisė iš atsakovo.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo skunde nurodytas aplinkybes dėl vandens šildytuvo. Be to, teismas, konstatavęs, kad pareiškėjui nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2021 m. sausio 27 d. neteisėtai buvo atimta teisė gauti ir naudotis elektriniu virduliu, priteisė neturtinę žalą, kurios dydis nėra adekvatus dėl nustatyto pažeidimo jo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ar neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad teismas netinkamai įvertino jo skunde nurodytas aplinkybes dėl vandens šildytuvo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Taisykles ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo numatyta teisė įsigyti ir gyvenamojoje patalpoje turėti vandens šildytuvą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu nurodytu aspektu, todėl pakartotinai jų nekartoja.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 120 Eur neturtinei žalai atlyginti, konstatavęs, kad pareiškėjui neteisėtai buvo atimta teisė gauti ir naudotis elektriniu virduliu nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2021 m. sausio 27 d.

26. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas 120 Eur neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-520/2022 ir kt.).

27. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-520/2022 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgdama į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (120 Eur) yra adekvatus padarytam pažeidimui ir pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

29. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 10 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą papildyti apeliacinį skundą reikalavimu priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškęs skundo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4359-520/2018).

31. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas reikalavimo priteisti palūkanas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškęs, o apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija pareiškėjo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo nenagrinėja.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė