2026-02-11 Nr. AB-3223-3-61-3-05431-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1649-502/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05431-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. G. ir S. H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. G. ir S. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. G. (toliau – ir pareiškėja) ir S. H. (toliau – ir pareiškėjas) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 25M40257 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjai nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Atsakovas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

2.2. Migracijos departamentas pripažino, kad: pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) biure (duomenys neskelbtini); pareiškėjas priklausė kandidato į (duomenys neskelbtini) prezidentus V. B. (toliau – ir V. B.) iniciatyvinei grupei ir 2020 m. buvo sulaikytas už dalyvavimą nesankcionuotame proteste, gavęs 10 parų administracinio arešto, paskirtą arešto bausmę prieglobsčio prašytojas atliko; abu pareiškėjai dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) bei vėliau užsienyje; (duomenys neskelbtini) vyrauja represinė aplinka opozicijos atžvilgiu, tačiau sprendė, kad nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjai, grįžę į kilmės valstybę, susidurtų su realia, individualia persekiojimo grėsme, jų baimę grįžti laikė hipotetine ir nepakankamai pagrįsta.

2.3. Migracijos departamentas suklydo dėl pareiškėjų profilio ir atliko neteisingą vertinimą kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjams buvo išduoti ir pratęsti leidimai gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu, taip pripažinus, kad pareiškėjai yra persekiojami kilmės valstybėje.

2.4. Pareiškėja baimę grįžti į kilmės valstybę sieja su jos darbiniu gyvenimu, asmenine politine veikla ir šeimos aplinkybėmis. Pareiškėja 11 m. dirbo (duomenys neskelbtini) struktūrose (duomenys neskelbtini), jos darbo santykių nutraukimas buvo sąlygotas (duomenys neskelbtini) valdžios politinių sprendimų. Viešos prieigos internetiniuose šaltiniuose pareiškėja užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini) atstovė, yra paskelbtų jos, kaip (duomenys neskelbtini), nuotraukų. Atsakovas pareiškėjos pasakojimą apie darbą (duomenys neskelbtini) organizacijoje laikė patikimu. dirbdama (duomenys neskelbtini) pareiškėja bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) ir kitomis organizacijomis, kurios 2023–2024 m. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“, o jų vadovams skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės. Pareiškėja nurodė, kad dokumentus, susijusius su jos darbu ir pasirašytais projektais, iki 2021 m. turėjo organizacija (duomenys neskelbtini), kurioje figūravo jos elektroniniai parašai, patvirtinantys biudžetus, planus, ataskaitas ir kitus dokumentus.

2.5. Migracijos departamentas padarė nepagrįstą išvadą, kad pats darbas (duomenys neskelbtini) ir bendradarbiavimas su organizacijomis, vėliau pripažintomis „ekstremistinėmis“, savaime nesuponuoja individualios rizikos pareiškėjos atžvilgiu, nes nėra duomenų, kad visi buvę (duomenys neskelbtini) darbuotojai būtų sistemingai persekiojami, o pareiškėjos funkcijos buvo administracinės ir nebuvo susijusios su viešu opoziciniu vaidmeniu. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjos profilis ((duomenys neskelbtini) dirbo administracinį darbą, dėl dalyvavimo protestuose nebuvo sulaikyta) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju.

2.6. (duomenys neskelbtini) režimas visus (duomenys neskelbtini) darbuotojus (duomenys neskelbtini) priskiria opozicijai. Atsakovas neįvertino, kad pareiškėja minimoje organizacijoje dirbo 11 metų, užėmė aukštas pareigas – buvo (duomenys neskelbtini), atsakinga už projektų rengimą, vykdytojų atranką, biudžetų tvirtinimą ir leidimų darbams išdavimą. Po išvykimo iš kilmės šalies pareiškėja, gyvendama užsienyje, tęsė darbą su (duomenys neskelbtini) per sutartis, o jos veikla dar labiau įgavo politinį pobūdį – ji dirbo tiesiogiai su aktyvistais, kuriems vėliau pradėtos bylos ir paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės. Dėl šių aplinkybių atsakovas nepasisakė.

2.7. Pareiškėja aiškiai pagrindė savo baimę grįžti į kilmės šalį Migracijos departamento pripažintais pavyzdžiais – jos (duomenys neskelbtini) kuruotos krypties verslininkai (įmonės (duomenys neskelbtini)) buvo persekioti režimo, o savininkai ir darbuotojai priversti bėgti iš šalies. Pareiškėjai, kaip (duomenys neskelbtini) pilietei, ilgus metus susietai su (duomenys neskelbtini) valstybine struktūra bei tvirtinusiai šios agentūros biudžetus skatinti pilietinės visuomenės iniciatyvas ir nepriklausomą žiniasklaidą, kyla tikrai didesnė grėsmė nei vietiniams verslininkams, per kuriuos šios veiklos buvo vykdomos.

2.8. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės – darbas (duomenys neskelbtini), dalyvavimas mitinguose (duomenys neskelbtini) ir užsienyje, sutuoktinio sulaikymas už dalyvavimą mitinge bei jo buvimas kandidato į (duomenys neskelbtini) prezidentus V. B. štabo nariu – rodo ypatingai didelę grėsmę jai patirti persekiojimą kilmės šalyje.

2.9. Pareiškėjas baimę grįžti į kilmės šalį grindė aplinkybe, kad jam kyla grėsmė dėl veiklos V. B. rinkimų / iniciatyvinės grupės štabe, asmeninės politinės veiklos ir šeimos aplinkybių, tačiau atsakovas nepagrįstai nenustatė, kad dėl jo nurodytų aplinkybių pareiškėjui kiltų realaus persekiojimo kilmės valstybėje grėsmė.

2.10. Pareiškėjas jau yra patyręs persekiojimo veiksmus už savo politinių pažiūrų skelbimą ir nubaustas administraciniu areštu, t. y. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų jau identifikuotas kaip režimo priešininkas, todėl, jei bus grąžintas į kilmės šalį, būtinai paklius į atitinkamų institucijų akiratį, o tokiu atveju bus atskleista ir jo sutuoktinės veikla, socialinių tinklų turinys bei dalyvavimas V. B. štabe.

2.11. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad dalis aktyviausių V. B. štabo narių buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kadangi pareiškėjai po 2020 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) vykusių prezidento rinkimų aktyviai įsitraukė į taikius protestus, dalyvavo keliuose masiniuose susibūrimuose (duomenys neskelbtini), vyko į mažesnius vietos bendruomenių renginius, skirtus palaikyti politinius kalinius ir reikalauti demokratinių permainų, protestuose nešė opozicinius simbolius (baltai-raudonai baltą vėliavą, plakatus), jų dalyvavimas protestuose buvo viešas ir nebuvo įmanoma jo nuslėpti. Pareiškėjas buvo vienas iš protesto akcijos, vykusios 2022 m. vasario 27 d. prie (duomenys neskelbtini) atstovybės (duomenys neskelbtini), organizatorių.

2.12. Migracijos departamento atliktas vertinimas neatitinka prieglobsčio teisėje nustatytų taisyklių ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos, o byloje užtenka objektyvių paties atsakovo nustatytų aplinkybių suteikti pareiškėjams prieglobstį dėl jų neabejotino priklausymo (duomenys neskelbtini) režimo politinių priešininkų grupei ir kilmės šalies duomenų, kad šiai grupei priskirti asmenys yra persekiojami.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime pareiškėjų skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas surinko, ištyrė ir detaliai įvertino naujausią, aktualiausią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją, gautą iš įvairių šaltinių bei kilmės valstybės, ir palygino ją su pareiškėjų pateiktais paaiškinimais.

3.2. Atsakovas pakankamai motyvavo savo išvadas dėl įrodymų vertinimo ir Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės (administracinio pobūdžio darbas (duomenys neskelbtini), pasirašyti administracinio turinio dokumentai) nesuponuoja individualizuotos rizikos jai patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini). Atsakovas atliko visapusišką vertinimą ir įvertino pareiškėjos vykdytas darbo funkcijas, t. y. nurodė, kad pats darbas (duomenys neskelbtini) ir bendradarbiavimas su organizacijomis, vėliau pripažintomis „ekstremistinėmis“, savaime nesuponuoja individualios rizikos prieglobsčio prašytojos atžvilgiu. Sprendime yra aiškiai nurodoma, kad nėra duomenų, jog visi buvę (duomenys neskelbtini) darbuotojai būtų sistemingai persekiojami, o pareiškėjos funkcijos buvo administracinės, nesusijusios su viešu opoziciniu vaidmeniu, jame taip pat papildomai pažymėta, kad randama kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini)piliečiai, buvę (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nepriklausomai nuo jų atliekamų funkcijų (duomenys neskelbtini), buvo / yra persekiojami (duomenys neskelbtini) vien dėl darbo (duomenys neskelbtini).

3.3. Atsakovas nustatė, kad pareiškėja nėra verslininkė (skirtingai nei (duomenys neskelbtini) vadovai), o taip pat ji viešai neragino imtis veiksmų prieš režimą, be to, viešai nekritikavo režimą palaikančius asmenis (skirtingai nei (duomenys neskelbtini) vadovai), todėl pagrįstai sprendė, kad jos individuali situacija nėra tapati (duomenys neskelbtini) vadovų verslininkų situacijai. Pareiškėjai remiasi bendru atskirų duomenų vertinimu, o ne konkrečia jų situacija.

3.4. Prašyme suteikti prieglobstį pareiškėja nurodė, kad ji tik neformaliai talkino savo sutuoktiniui, kai šis priklausė V. B. rinkimų štabui. Nenustačius, jog pareiškėjos sutuoktiniui kyla persekiojimo grėsmė, atitinkamai, nenustatyta, jog dėl sutuoktinio kyla grėsmė ir pareiškėjai.

3.5. Iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nustatyta, jog nėra duomenų apie plataus masto tebevykdomus patikrinimus pasienyje, o nuo 2023 m. intensyvesnės patikrinimų praktikos taikymas stipriai sumažėjo. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas nebuvo laikomas aršiu režimo oponentu, jo profilis neatitinka asmenų, kurie galėtų būti sulaikyti pasienyje, profilio.

3.6. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad visi V. B. rinkimų štabui priklausę asmenys, parašų rinkėjai ar epizodiškai protestuose dalyvavę asmenys sistemingai persekiojami ilgalaikėje perspektyvoje, o nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl parašų rinkimo pareiškėjas būtų patraukęs teisėsaugos pareigūnų dėmesį. Viešuose šaltiniuose informacijos apie S. H. veiklą (parašų rinkimą) rasti nepavyko, todėl, labai tikėtina, jis neišsiskyrė iš tūkstančių kitų iniciatyvinės grupės narių, rinkusių parašus už V. B. kandidatūrą, todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjui grėstų persekiojimas dėl daugiau nei prieš penkerius metus rinktų parašų už V. B.. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas yra pakartotinai patekęs į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį ir kad per visą šį laiką būtų bandoma imtis veiksmų prieš jį, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog bausmę atlikę asmenys dėl to paties fakto baudžiami pakartotinai, todėl padaryta pagrįsta išvada, kad nėra tikimybės, jog pareiškėjo atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

3.7. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieš pareiškėjus būtų panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai – apklausos, sulaikymas, administracinių / baudžiamųjų bylų iškėlimas, bausmės skyrimas „už akių“ ir kt., taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų patekę į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų akiratį, būtų paskelbta jų paieška. Migracijos departamento duomenimis, (duomenys neskelbtini) institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, tačiau tam, kad asmuo sulauktų persekiojimo, reikalingas tam tikras išskirtinumas (aukštesnis oponavimo profilis, viešumas) ir nėra informacijos, kad stebima visa (duomenys neskelbtini) piliečių veikla užsienyje, todėl šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai nepatenka į tokių asmenų profilį.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Pareiškėja turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki 2027 m. kovo 4 d., pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2027 m. spalio 1 d. Leidimai gyventi išduoti dėl humanitarinių priežasčių. Pareiškėja 2025 m. vasario 4 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvoje, nes ji negali grįžti į (duomenys neskelbtini), kur bus persekiojama dėl politinių priežasčių. Teismas išsamiai aptarė pareiškėjos atsakovui nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 11 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje, nes jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini), kadangi ten jį persekios dėl politinių įsitikinimų. Teismas detaliai išdėstė pareiškėjo atsakovui nurodytas aplinkybes, taip pat abiejų pareiškėjų apklausų metu Migracijos departamentui duotus paaiškinimus. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai turi galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jų buvimas šalyje šiuo metu yra teisėtas, todėl klausimas dėl pareiškėjų grąžinimo arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra sprendžiamas.

6. Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 ir 2 dalių, 87 straipsnio 1 ir 2 dalių, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas), 97, 99.1 punktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

7. Teismas itin išsamiai išdėstė pareiškėjos nurodytas ir atsakovo Sprendime išdėstytas aplinkybes dėl jos darbo (duomenys neskelbtini) biure prie (duomenys neskelbtini) ambasados (duomenys neskelbtini) ir pažymėjo, kad Migracijos departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjos pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ji dėl darbo (duomenys neskelbtini) buvo patyrusi persekiojimą kilmės valstybėje ar teisėsaugos susidomėjimą ja.

8. Teismas detaliai išdėstė atsakovo Sprendime nurodytas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė savo prieglobsčio prašymą (jis 2020 m. buvo sulaikytas už dalyvavimą nesankcionuotame proteste, už tai jam paskirta 10 parų administracinio arešto bausmė; pareiškėjas priklausė V. B. iniciatyvinei grupei), ir atsakovo atliktą ir Sprendime išdėstytą šių aplinkybių vertinimą bei atsakovo išvadą, jog pareiškėjas nėra žinomas opozicijos atstovas, žurnalistas ar mitingų organizatorius, todėl jo ribotos sklaidos veikla socialinėje erdvėje savaime nepritraukė (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesio ir nesąlygoja represinių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas, įvertinęs aplinkybę, jog abu pareiškėjai 2020–2021 m. dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) ir pavienėse akcijose užsienyje, sprendė, jog jie nebuvo akcijų organizatoriai, taip pat nenurodė, kad akcijų metu pasisakė ar ragino imtis veiksmų prieš (duomenys neskelbtini) režimą ir padarė išvadą, kad pareiškėjų dalyvavimas akcijose (duomenys neskelbtini) ar Lietuvoje apskritai nebuvo viešai užfiksuotas.

10. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjų paaiškinimus, teiktus apklausų metu, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjų prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjų kilmės valstybe prieglobsčio teisės prasme laikytina (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjų statusas būtų pasikeitęs ar kad jiems būtų pareikšti kaltinimai, įtarimai, jų būtų ieškoma ar jie būtų kitaip persekiojami, ar (duomenys neskelbtini) būtų paskelbta pareiškėjų paieška, ar kad jie patyrė grasinimų būdami Lietuvoje. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai laisvai išvyko iš kilmės šalies, nuvyko į Rusiją, vėliau – į Ukrainą ir Sakartvelą, tačiau nė vienoje šalyje nebuvo sulaikyti ar kitaip persekiojami. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, jog jie negalėtų grįžti į savo kilmės valstybę dėl vykstančio jų persekiojimo ar kitokios kylančios grėsmės, neįrodė, jog egzistuoja savarankiški pagrindai, dėl kurių gali būti pradėtas jų baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai apklausų metu nurodė senus įvykius, o šiuo metu egzistuojančios grėsmės ar patiriamo persekiojimo neindividualizavo.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, teigdami, jog nepalaiko (duomenys neskelbtini) režimo ir valdžios veiksmų, o tokias pažiūras atspindi jų veikla, iš esmės nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o atsakovas savarankiškai to taip pat nenustatė. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjai dalyvavo protestuose, pareiškėjas buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau pareiškėjai nebuvo mitingų organizatoriai, nėra opozicinių partijų nariai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, taip pat pareiškėjas atliko jam paskirtą 10 parų administracinio arešto bausmę, nuo kurios praėjo 5 metai. Byloje nėra jokių prielaidų, kad pareiškėjas būtų pakartotinai patekęs į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį ir kad būtų bandoma imtis veiksmų prieš jį, pareiškėjai nebuvo aktyvūs socialiniuose tinkluose, todėl negalima teigti, kad jie yra patekę į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį ar kad teisėsauga bandytų imtis veiksmų dėl jų skelbiamo turinio. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga turi tikslą nubausti pareiškėjus ar jų atžvilgiu vykdo politiškai motyvuotą persekiojimą, o priešingų duomenų nepateikė ir patys pareiškėjai. Vien tai, kad pareiškėjai dalyvavo / dalyvauja mitinguose Lietuvoje ar kitose šalyse, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog dėl to jiems gresia persekiojimas kilmės valstybėje, todėl atsakovas pagrįstai laikė, kad pareiškėjų baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio.

13. Teismas akcentavo, kad tyrimo metu Migracijos departamentas konstatavo, kad nenustatyta jokių konkrečių ir individualių faktinių duomenų, pagrindžiančių tikimybę, jog pareiškėjai galėtų patraukti valstybinių ar kitokių subjektų dėmesį bei būtų jų identifikuoti kaip „priešas“ ar „grėsmė“, nerasta domenų apie jų įtraukimą į ieškomų asmenų sistemas.

14. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų baimė grįžti į kilmės valstybę nėra pagrįsta objektyviais įrodymais, o vien ta aplinkybė, jog pareiškėjai jau kurį laiką gyvena Lietuvoje, turi išduotus leidimus laikinai gyventi, nesudaro pagrindo prieglobsčiui suteikti, nes šis institutas yra skirtas apsaugai nuo kilmės valstybėje kylančios grėsmės suteikti, o duomenų, kad pareiškėjai dėl kylančios grėsmės negalėtų gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), nenustatyta.

15. Teismas nustatė, jog pareiškėjai nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios galėtų susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, jie taip pat nėra laikomi pažeidžiamais asmenimis, iš pareiškėjų pasakojimo ir surinktų duomenų nėra nustatyta nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ar tikslų persekioti būtent pareiškėjus, byloje nėra duomenų, kad galima persekiojimo rizika būtų susijusi būtent su pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais.

16. Teismas nurodė, jog atsakovas išsamiai išnagrinėjo individualią pareiškėjų situaciją, kilmės valstybės informaciją, pareiškėjų pasakojimą, o pareiškėjai nenurodė duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jiems kyla individuali persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų grėsmė. Teismas sutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjų pasakojimas negali būti pripažįstamas pagrindžiančiu jų prieglobsčio prašymą ir tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybę.

17. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento surinkta informacija apie kilmės valstybę nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjams kilmės šalyje gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste, byloje nėra pateikti jokie argumentai dėl tiesiogiai prieš pareiškėjus nukreipto individualaus persekiojimo ar pavojaus šiuo aspektu.

18. Teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jų prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų; skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

19. Teismas netenkino pareiškėjų skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo ir išvestinio reikalavimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymus.

III. 20. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jų prieglobsčio prašymą iš naujo.

21. Pareiškėjų apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prieglobsčio teisės standartus ir neatliko pareiškėjų individualių aplinkybių savarankiško vertinimo, tiesiog atkartodamas atsakovo argumentus.

22. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamais dėl politinių įsitikinimų pagrįstumą ir konstatavęs, jog šiuo metu nėra jokių požymių, kad pareiškėjams būtų pareikšti kaltinimai, įtarimai, jų būtų ieškoma ar jie būtų kitaip persekiojami, pareiškėjams sukuria neproporcingai didelę naštą įrodyti, kad jie jau yra / buvo identifikuoti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos, o toks reikalavimas yra savaime nesuderinamas su taikytinoje teisėje įtvirtintais reikalavimais bei kitais prieglobsčio teisės standartais. Paskirstydami įrodinėjimo naštą ir vertindami, ar pareiškėjai turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamais (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas ir atsakovas pažeidė Aprašo nuostatas, neteisingai interpretavo tiek EŽTT praktiką, tiek Jungtinų Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro valdybos gaires, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

23. Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ir atsakovas, vertindami pareiškėjams kylančią grėsmę, vadovaujasi ne visiškai pagrįstos tikimybė principu, tačiau faktiškai reikalauja, kad pareiškėjai įrodytų jau vykstančio persekiojimo faktus, o tai neatitinka prieglobsčio teisės standartų. Pareiškėjų teigimu, Migracijos departamento argumentas dėl Interpolo duomenų bazės niekaip neįrodo, kad pareiškėjai nėra paieškomi ar identifikuoti (duomenys neskelbtini) pareigūnų.

24. Pareiškėjai akcentuoja, kad, pagal EŽTT praktiką, vertinančioji institucija turi prievolę įvertinti tai, kaip elgiamasi su asmenimis, atsidūrusiais panašioje padėtyje kaip pareiškėjas. Tai, kad asmenys, kritikuojantys (duomenys neskelbtini) valdžią (dalyvavę protestuose ir juos organizavę, administravę Telegram kanalus, dalyvaujantis opozicinėje veikloje užsienyje ir pan.), yra sistemiškai persekiojami, patvirtina nepriklausomi, kompetentingi bei objektyvūs šaltiniai.

25. Pasak pareiškėjų, teismo reikalavimas, kad pareiškėjai įrodytų, jog yra paieškomi, taip pat atsakovo reikalavimas, kad pareiškėjų veiklos būtų „susijusios su viešu opoziciniu vaidmeniu“, prieštarauja EŽTT standartams. Pareiškėjai priklauso sistemiškai persekiojamų asmenų (protestuojančių, protestus organizuojančių, susijusių su ekstremistinės laikomų organizacijų veikla, ir kt.) grupei, kuriai priklausantys asmenys (duomenys neskelbtini) persekiojami, todėl pareiškėjų grąžinimas į kilmės valstybę pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, taigi, jų baimė būti persekiojamiems yra visiškai pagrįsta.

26. Pareiškėjai pažymi, kad jų individualios aplinkybės sąlygoja ir papildomas rizikas, pagrindžiančias jų visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamiems grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju, tačiau nei atsakovas, nei teismas nevertino pareiškėjų situacijos kaip individualių aplinkybių visumos – išskyrę atskirus epizodus, juos vertino atsietai vienas nuo kito. Teismas nevertino pareiškėjų profilio ir jų veiksmų visumos (darbas (duomenys neskelbtini), dalyvavimas protestuose, protesto (duomenys neskelbtini) organizavimas, darbas V. B. štabe). Pareiškėjai teigia, kad jų veiksmai ir aktyvi veikla opozicijoje lemia visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamiems dėl turimų politinių įsitikinimų, o tai įrodo būtinybę jiems suteikti prieglobstį.

27. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir pažymi, jog Migracijos departamentas visapusiškai įvertino pareiškėjų situaciją. Prieglobsčio prašytojai apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokios naujos informacijos, kuri nebūtų žinoma priimant ginčijamą Sprendimą, nebūtų jame įvertinta ar iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją. Atsakovo teigimu, pareiškėjai pateikia tik savo situacijos vertinimą, kuris remiasi vien jų pateikta selektyvia informacija ir izoliuotu jų situacijos vertinimu.

28. Atsakovas pažymi, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

30. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą konstatavęs, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties jų kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjai nenurodė duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jiems kyla individuali persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų grėsmė, be to, nenustatyta, jog, pareiškėjams grįžus į (duomenys neskelbtini), jie bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami ar bus pažeistos jų žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės.

31. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko pareiškėjams kylančių grėsmių perspektyvinio vertinimo, taikė per aukštą įrodinėjimo standartą; teismo daromos išvados, kad pareiškėjai neįrodė, jog jie jau yra identifikuoti (duomenys neskelbtini) pareigūnų, kad jų atžvilgiu pradėta byla ar pan., pareiškėjams sukuria per aukštą įrodinėjimo naštą, pažeidžia prieglobsčio teisės standartus.

32. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, kad teisinius santykius dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo reguliuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

33. Įstatymo 86 straipsnio, reguliuojančio pabėgėlio statusą suteikimą, 1 dalyje yra nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. To paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

34. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, o to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1291-1047/2024). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

36. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N.A. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Pareiškėja turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki 2027 m. kovo 4 d., pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2027 m. spalio 1 d. Leidimai gyventi pareiškėjams išduoti dėl humanitarinių priežasčių. Pareiškėja 2025 m. vasario 4 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvoje, nes ji negali grįžti į (duomenys neskelbtini), kur bus persekiojama dėl politinių priežasčių. Pareiškėjas 2025 m. vasario 11 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje, nes jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini), kadangi ten jį persekios dėl politinių įsitikinimų.

39. Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojų paaiškinimus bei jų pateiktus įrodymus, Sprendime priėjo prie išvados, kad pareiškėjų individualioje situacijoje jų baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl jų veiklos užsienyje (dalyvavo akcijose Lietuvoje, (duomenys neskelbtini)), bei (duomenys neskelbtini) (dalyvavo mitinguose, pareiškėjas rinko parašus už V. B., pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini)) yra paremta neapibrėžta tikimybe ir dėl to nelaikytina visiškai pagrįsta, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio nuostatų ir jiems nesuteikiamas pabėgėlio statusas. Atsakovas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojų situacijai neatitikus tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto kriterijaus, civilinio, beatodairiško smurto, realios ir individualios grėsmės gyvybei ar sveikatai bei priežastinio ryšio tarp beatodairiško smurto ir kylančios grėsmės, pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

40. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remiantis byloje esančiais įrodymais susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl vienokio ar kitokio įrodymų vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, pakanka. Teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar tarp įrodymų nėra prieštaravimų ir panašiai. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, tačiau ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Atsižvelgusi į nurodytas nuostatas ir įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl A. G. prieglobsčio prašymo

41. Pareiškėja baimę grįžti į kilmės valstybę sieja su jos darbu kilmės valstybėje, asmenine politine veikla ir šeimos aplinkybėmis. Pareiškėja 11 m. dirbo (duomenys neskelbtini) struktūrose (duomenys neskelbtini), jos darbo santykių nutraukimas buvo sąlygotas (duomenys neskelbtini) valdžios politinių sprendimų. Viešos prieigos internetiniuose šaltiniuose pareiškėja užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini) atstovė, yra paskelbtų jos, kaip (duomenys neskelbtini), nuotraukų. Dirbdama (duomenys neskelbtini), pareiškėja bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) ir kitomis organizacijomis, kurios 2023–2024 m. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“, o jų vadovams skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės. Pareiškėja nurodė, kad dokumentus, susijusius su jos darbu ir pasirašytais projektais, iki 2021 m. turėjo organizacija (duomenys neskelbtini), kurioje figūravo jos elektroniniai parašai, patvirtinantys biudžetus, planus, ataskaitas ir kitus dokumentus. Pareiškėja taip pat nurodė buvusi aktyvi protestų (duomenys neskelbtini) dalyvė.

42. Atsakovas pareiškėjos pasakojimą apie darbą (duomenys neskelbtini) organizacijoje laikė patikimu. Atsakovas pagal kilmės valstybės informaciją nustatė, kad organizacijos (duomenys neskelbtini) ir su jomis susiję verslininkai tapo (duomenys neskelbtini) režimo taikiniu; po 2020 m. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų verslininkų persekiojimas tapo labiau politizuotas. Verslininkai, išreiškę paramą opozicijai ar pilietinei visuomenei, susidūrė su represijomis, įskaitant sulaikymus, kaltinimus ir turto konfiskavimą. Atsakovas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) valdžia siekia kontroliuoti ne tik politinį, bet ir ekonominį šalies gyvenimą.

43. Atsakovo ir pareiškėjų surinktoje kilmės valstybės informacijoje, pvz., Žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ ataskaitoje, publikuotoje 2024 m. gruodžio 26 d., nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra virš 1 300 politinių kalinių; sulaikymai ir kratos tęsiasi 5 metus. 2024 m. pabėgėliams daromas vis didesnis spaudimas, vykdomos likusių gyventi (duomenys neskelbtini) giminaičių kratos, teismo procesai nedalyvaujat pabėgėliams. 2024 m. buvo sulaikyti ne mažiau 55 sugrįžę asmenys, 17 iš jų iškeltos baudžiamosios bylos. Iškeltos baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini), dalyvavusiems protestuose užsienyje.

44. Atsakovas, vertindamas pareiškėjai kylančią grėsmę dėl jos darbo (duomenys neskelbtini) organizacijoje, nurodė, kad ji nėra verslininkė, ji viešai neragino imtis veiksmų prieš režimą, viešai nekritikavo režimą palaikančius asmenis, todėl pats darbas (duomenys neskelbtini) ir bendradarbiavimas su organizacijomis, vėliau pripažintomis „ekstremistinėmis“, savaime nesuponuoja individualios rizikos prieglobsčio prašytojos atžvilgiu. Atsakovas nenustatė, kad visi buvę (duomenys neskelbtini) darbuotojai būtų sistemingai persekiojami, o prieglobsčio prašytojos funkcijos buvo administracinės ir nebuvo susijusios su viešu opoziciniu vaidmeniu.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja prieglobsčio prašyme ir atsakovui duotuose paaiškinimuose nurodė, kad ji organizacijoje (duomenys neskelbtini) vykdė (duomenys neskelbtini) funkcijas, ji atrinkdavo įmones, kurioms bus skirta parama, jos sprendimu parama buvo skiriama ir organizacijos (duomenys neskelbtini), šiose įmonėse yra pareiškėjos pasirašyti dokumentai. Pareiškėja taip pat akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai (duomenys neskelbtini) buvo atleisti valdžios sprendimu, jie visi buvo apklausti KGB, kai kurie, vengdami persekiojimo, išvyko iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantys jos tėvai nuolat tardomi KGB. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės Sprendime nebuvo tinkamai įvertintos.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų faktinių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjai nekyla reali persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje. Iš Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo tinkamai atliktas kompleksinis pareiškėjos A. G. situaciją charakterizuojančių savybių vertinimas. Pažymėtina, jog pareiškėja nurodė, jog jos funkcijos organizacijoje (duomenys neskelbtini) buvo labiau viešos, tiesiogiai susijusios su paramos teikimu, sprendimų priėmimu (dokumentų pasirašymu), tiesioginiu bendradarbiavimu su organizacijomis, kurios vėliau buvo pripažintos ekstremistinėmis, jos tėvai iki šiol yra nuolat apklausiami KGB, be to pareiškėja 2020–2021 m. aktyviai dalyvavo protestuose. Ši pareiškėjos nurodytų aplinkybių visuma, dėl kurios su kilmės valstybės režimu siejami asmenys gali pradėti ją persekioti, nėra tinkamai įvertinta kitų nurodytų jos individualiai situacijai aktualių aplinkybių kontekste. Migracijos departamento priimtame Sprendime liko tinkamai neįvertinta aplinkybių visuma, objektyvi kilmės šalies situacija ir visos individualios A. G. nurodytos aplinkybių bei jos persekiojimo rizikos. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos prieglobsčio prašymą bei Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog A. G. dėl jos nurodytos veiklos, dėl jos artimiesiems daromo spaudimo nekyla reali grėsmė patirti persekiojimą.

Dėl S. H. prieglobsčio prašymo

47. Pareiškėjas S. H. baimę grįžti į kilmės šalį grindė aplinkybe, kad jam kyla grėsmė dėl veiklos V. B. rinkimų / iniciatyvinės grupės štabe, asmeninės politinės veiklos (dalyvavimo mitinguose ir jų organizavimo kilmės valstybėje ir užsienyje) ir šeimos aplinkybių (žmonos darbo organizacijoje (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas jau yra patyręs persekiojimo veiksmus už savo politinių pažiūrų skelbimą ir nubaustas administraciniu areštu, t. y. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų jau identifikuotas kaip režimo priešininkas.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jis dirbo V. B. rinkimų / iniciatyvinės grupės štabe, dalyvavo ir dalyvauja protestuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas administraciniu areštu dėl dalyvavimo protestuose, yra patikimas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nėra aktyviausias opozicijos atstovas, taip pat jis nėra protestų organizatorius, atsakovo atlikto tyrimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių prielaidą, kad pareiškėjas yra pakartotinai patekęs į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį ir kad per visą šį laiką būtų bandoma imtis veiksmų prieš jį.

49. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 4 d. apklausos metu atsakovui paaiškino, jog jis (duomenys neskelbtini) organizavo protestą prie (duomenys neskelbtini) ambasados, kuris buvo filmuojamas, o filmuota medžiaga (filmas) rodomas kino festivaliuose, kaip pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) žmonių kovą prieš valdžią. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Sprendime nevertino šios aplinkybės, neišsiaiškino, kokia filmuota medžiaga apie protestų organizavimą (duomenys neskelbtini) yra platinama, ar iš minimoje medžiagoje užfiksuotas pareiškėjas, ar jis gali būti identifikuotas ir pan.

50. Atsakovo ir pareiškėjų nurodytais kilmės valstybės duomenimis, (duomenys neskelbtini) teisėsauga stebi tam tikrų (duomenys neskelbtini) piliečių veiklą užsienyje (akcijų užsienyje organizatorių, žurnalistų), taip pat dalinai identifikuoja (duomenys neskelbtini) opozicijos akcijų užsienyje dalyvius, ir ši tendencija ypač sustiprėjo 2024-2025 m. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos po 2020 m. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo vykdė protesto dalyvių identifikavimą ir jų baudimą, be kita ko, analizuojant vaizdo įrašus ir pasitelkiant veidų atpažinimo sistemą Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad padėtis (duomenys neskelbtini) nepasikeitė, „represijų volas nesiliauja, o valdžia (duomenys neskelbtini) toliau slopina bet kokį opozicijos demonstravimą, pradėdama naujas didelio atgarsio sulaukusias bylas“. 2025 m. liepos 17 d. žmogaus teisių centras „Viasna“ paskelbė, kad saugumo pajėgos (duomenys neskelbtini) vis intensyviau ieško asmenų, dalyvavusių 2020 m. protesto akcijose. Nurodoma, kad saugumo pajėgos pradėjo prašyti visuomenės atpažinti protestuotojų nuotraukose esančius asmenis. Pažymima, kad pastarosiomis savaitėmis bylos pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 342 straipsnį teismuose pradėtos nagrinėti „beveik kaip konvejeriu“. Primintina, kad pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 342 str. pažeidimą teisiami asmenys dalyvavę protestuose. 2025 m. liepos 18 d. portalas „Zerkalo“ paskelbė, kad (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos geografiškai išplėtė asmenų, dalyvavusių 2020 m. protestuose paiešką. Opozicinės iniciatyvos (duomenys neskelbtini) atstovas V. Ž., portalui „Zerkalo“ patvirtino, kad Vidaus reikalų ministerija pavedė pareigūnams sustiprinti darbą ieškant ir sulaikant protestų dalyvius.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų kilmės valstybės informacija taip pat patvirtina, jog protestuotojai yra suvokiami kaip turintys asociacijų su opozicija ir vertinami kaip keliantys grėsmę valdančiajam režimui. Po 2020 m. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo vykdomas protesto dalyvių identifikavimas ir jų baudimas, be kita ko, analizuojant vaizdo įrašus ir pasitelkiant veidų atpažinimo sistemą. Nors, siekdamas įvertinti prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje galbūt kylančias grėsmes, Migracijos departamentas Interpolo duomenų bazėje nerado duomenų apie pareiškėjų paiešką, taip pat nerado jų duomenų asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše, tačiau asmens paskelbimas Interpolo duomenų bazėje ar nurodytame sąraše nėra būtina politinio persekiojimo sąlyga. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjai nėra identifikuoti kaip režimo politiniai oponentai.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų faktinių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjui kylanti grėsmė nėra reali. Iš Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo tinkamai atliktas kompleksinis pareiškėjo S. H. situaciją charakterizuojančių savybių vertinimas. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini), buvo nubaustas administraciniu areštu, taip pat buvo vieno protesto (duomenys neskelbtini) organizatorius, t. y. užsiėmė veikla, dėl kurios su kilmės valstybės režimu siejami asmenys gali pradėti jį persekioti, tačiau šių aplinkybių visuma nėra tinkamai įvertinta kitų nurodytų jo individualiai situacijai aktualių aplinkybių kontekste. Migracijos departamento priimtame Sprendime liko tinkamai neįvertinta aplinkybių visuma, objektyvi kilmės šalies situacija ir visos individualios pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei jo persekiojimo rizikos. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą bei Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog S. H. dėl jo nurodytos veiklos nekyla reali grėsmė patirti persekiojimą.

53. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjų persekiojimo rizikos tyrimas, individualiai nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Sprendimą ir nepagrįstai jį paliko nepakeistą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiamas Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas tenkinamas, o Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų A. G. ir S. H. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų A. G. ir S. H. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 25M40257 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjų A. G. ir S. H. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė