8c5dad1c-07fb-46cc-aebc-4456eedbb2b3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-923-485/2012;Pirmos instancijos teismo teisėja D. K.;procesinio sprendimo kategorijos:42.2; 42.11.2; 121.15.; 121.21. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS            N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                  2012 m. balandžio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų: Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.

S. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-292/2012 pagal ieÅ¡kovo G. S. ieÅ¡kinį atsakovams D. B. ir L. B. bei trečiajam asmeniui L. S. dėl kompensacijos už turto pagerinimÄ priteisimo. Kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (b. l. 1-2) prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 38 000 Lt kompensacijÄ už turto – sodo namo, priklausančio atsakovams, pagerinimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, jog gyvenant santuokoje su atsakovų dukra L.

S., jos tėvų Bulotų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas įrengė antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ . Tam buvo panaudotas 2008-03-31 iÅ¡ AB SEB banko paimtas 8 129,61 eurų (28 000 Lt) kreditas. Už kreditÄ buvo perkamos statybinės medžiagos, pagalbinės medžiagos, statybai reikalingi įrankiai, duÅ¡o kabina ir kt. santechninė įranga bei kitos medžiagos. Buvusioje visiÅ¡kai nesutvarkytoje erdvėje įrengti trys kambariai, sutvarkyta laiptinė. Å iuo metu atsakovams priklausančiame name yra du atskiri butai.

Kai kuriuos darbus ieÅ¡kovas atliko pats, kitiems darbams samdė pagalbininkus. Mano, kad jo atliktų darbų vertė yra 5 000 Lt. Namo dalies remonto darbams iÅ¡leido daugiau kaip 30 000 Lt. Dalį iÅ¡laidų - 15 334,59 Lt patvirtina pridedami medžiagų įsigijimo dokumentai, kitÄ dalį- 11 535,80 Lt sumai, įraÅ¡ai daryti jo buvusios sutuoktinės ranka užrašų knygelėje. Kadangi pagerinimo darbai lieka atsakovams, todėl jam turėtų bÅ«ti priteista kompensacija.Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu (b. l. 131-134) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams 1 000 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 24 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, jog dėl kompensacijos priteisimo ieÅ¡kovas kreipėsi po santuokos nutraukimo su L.

S. 2011-06-02 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (prijungta civ. byla Nr. 2-1633-179/2011), kuriuo buvo padalintas santuokoje įgytas turtas ir prievolės. Prievolės AB SEB bankui, kylančios pagal 2008-03-31 sudarytÄ kredito vartojimo sutartį Nr. 09-50818050303-18 dėl 8 129,61 eurų kredito suteikimo (negrÄ Å¾into kredito likutis 2011-03-05 dienai buvęs 3 623,74 eurai) paliktos solidariomis ieÅ¡kovui G. S. ir trečiajam asmeniui L. S.. Å is kreditas buvo panaudotas atsakovams priklausančio sodo namo 2-o aukÅ¡to įrengimui, kur po santuokos nutraukimo liko gyventi atsakovų dukra L.

S. su jos ir ieÅ¡kovo sÅ«numi A. S.. IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti kompensacijos suma- 38 000 Lt pagal ieÅ¡kovÄ susideda iÅ¡ minėto 28 000 Lt kredito su palÅ«kanomis (34 153,80 Lt), kita likusi suma - santuokinės lėšos, nes gauto kredito nepakako įrengimui. Dalį iÅ¡laidų (15 334,59 Lt) ieÅ¡kovas grindžia medžiagų įsigijimo dokumentais, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ banko sÄ skaitos, o kitÄ dalį - (11 535,80 Lt) įraÅ¡ais darytais L. S. užrašų knygelėje. Teismas pažymėjo, jog santuokÄ ieÅ¡kovas ir tretysis asmuo nutraukė 2011-06-02 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje buvo iÅ¡spręsti santuokoje įgyto turto ir prievolių pasidalijimo klausimai.

Sutuoktiniai nutraukdami santuokÄ susitarė, kad pagal prievolę AB SEB bankui pagal 2008-03-31 vartojimo kredito sutartį, kuri kaip nustatyta byloje buvo panaudota 2- aukÅ¡to įrengimui, ir kurios įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, bus bendraskoliai. Tokiu bÅ«du, santuokos nutraukimo byloje buvo iÅ¡spręsti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto (to, kurį nurodė sutuoktiniai) ir prievolių pasidalijimo klausimai. Tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o kompensacijos, kuri iÅ¡ esmės yra kredito su sumokėtomis (didesnė dalis gyvenant santuokoje ir iÅ¡ santuokinių lėšų) ir dar ateityje mokėtinomis palÅ«kanomis, tik patvirtina, kad ginčo esmė - kredito grÄ Å¾inimo klausimai, nutraukus santuokÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad priteista kompensacija bus panaudota kredito ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimui. Tačiau kredito grÄ Å¾inimo klausimas jau buvo iÅ¡spręstas santuokos nutraukimo byloje G. S. ir L. S. pasidalijus prievoles. Todėl atsakovai neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl kredito priteisimo ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas nepagrindė, kas sudaro likusiÄ praÅ¡omos priteisti kompensacijos dalį, iÅ¡siskyrus ieÅ¡kovo ir jo atstovės pozicijoms. IeÅ¡kovo teigimu, praÅ¡omos priteisti 38 000 Lt kompensacijos dalį sudaro 28 000 Lt kreditas, 10 000 Lt bendros santuokinės lėšos ir 2000 Lt asmeninės lėšos.

IeÅ¡kovo atstovės teigimu, 38 000 Lt kompensacijos dalį sudaro 34 153,80 Lt kreditas su sumokėtomis ir mokėtinomis palÅ«kanomis bei 5 000 Lt ieÅ¡kovo atliktų darbų vertė. Tačiau nei vienu, nei kitu skaičiavimu nepagrindžiama praÅ¡omos priteisti 38 000 Lt kompensacijos už pagerinimus suma. Byloje įrodyta ir ginčo dėl to nėra, kad namo dalis didžia dalimi buvo įrenginėjama iÅ¡ sutuoktinių gauto kredito ir iÅ¡ santuokinių lėšų. IeÅ¡kovas ir tretysis asmuo nutraukdami santuokÄ , statybinių medžiagų, santechnikos įrengimų ir kt., kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto taip pat nedalijo.

Todėl faktinis reikalavimo pagrindas kildintinas iÅ¡ santuokinio turto ir prievolių bei teisių pasidalijimo nutraukiant santuokÄ . Be to, teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas neįrodė kompensacijos dydžio.IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu (b. l. 139-143) praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti.IeÅ¡kovas nesutinka su teismo sprendimu dėl Å¡ių motyvų:teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl kredito priteisimo ieÅ¡kovui, t.y. atsakovus įpareigoti įvykdyti prievolę, pagal kuriÄ bendraskoliais yra ieÅ¡kovas ir tretysis asmuo.

Buvo pagerintas atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, atsakovai yra bendraturčiai, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai tiesiogiai susiję su atsakovais, jų civilinėmis teisėmis ir pareigomis. IeÅ¡kinys reiÅ¡kiamas ne dėl kredito iÅ¡ atsakovų priteisimo, bet dėl kompensacijos už jiems priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimÄ priteisimo;teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti piniginę kompensacijÄ už sodo namo pagerinimÄ , kurios dydis yra apibrėžtas kredito suma su palÅ«kanomis.

Å is teiginys neatitinka argumentų, nurodytų ieÅ¡kinyje, kadangi kredito su palÅ«kanomis suma nurodoma tik kaip argumentas dėl praÅ¡omos priteisti kompensacijos protingumo, pagrįstumo;teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčo esmė yra kredito grÄ Å¾inimo klausimai, nutraukus santuokÄ , nors kredito grÄ Å¾inimo klausimas jau iÅ¡spręstas santuokos nutraukimo byloje. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai, kad ieÅ¡kovas ir tretysis asmuo, nutraukdami santuokÄ , statybinių medžiagų, santechnikos įrengimų ir kt. kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto nedalijo, todėl esÄ faktinis reikalavimo pagrindas kildintinas iÅ¡ santuokinio turto ir prievolių bei teisių nutraukiant santuokÄ pasidalijimo;teismas nepagrįstai nurodė, jog nutraukiant santuokÄ , turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl santuokoje sukurto turto padalijimo.

Buvo pagerintas atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Visi antrojo aukÅ¡to patalpų sutvarkymo, remonto darbai negali bÅ«ti pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes pats daiktas - gyvenamasis namas de jure nepriklausė ir nepriklauso nei ieÅ¡kovui, nei buvusiai sutuoktinei trečiajam asmeniui L. S., bet priklauso atsakovams;ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, fotonuotraukos, teisme apklausti liudytojai (Z. S. ir R. S.) yra leistinos įrodinėjimo priemonės, kurios įrodo praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydį bei pagrindžia nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas ieÅ¡kinys, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas neįrodė kompensacijos dydžio.

IÅ¡laidos buvo įrodinėjamos medžiagų įsigijimo dokumentais – 15 334,59 Lt, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ banko sÄ skaitos – 1 549,50 Lt, įraÅ¡ais užrašų knygelėje – 11 535,8 Lt. Å iais raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindžiamos 28 419,89 Lt iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas iÅ¡saugojo ne visus medžiagų įsigijimo kvitus, nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie asmeniÅ¡kai meistrams sumokėtus pinigus, be to savo atliktus darbus ieÅ¡kovas vertina 5000 Lt. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, praÅ¡oma priteisti kompensacijos suma - 38000 Lt yra protingo dydžio.Tretysis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 146-147) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Tretysis asmuo nurodo, jog ieÅ¡kovas ir tretysis asmuo gyveno atsakovams priklausančiame name, tačiau ieÅ¡kovas siekė turtÄ pagerinti, įsirengti prabangesnes gyvenimo sÄ lygas, nors su atsakovais Å¡is klausimas nebuvo suderintas.

Remonto darbai vyko santuokos metu, todėl tik ieÅ¡kovas ir tretysis asmuo gali bÅ«ti atsakingi už iÅ¡laidas Å¡iam remontui. Santuokos nutraukimo procesas baigėsi sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. IeÅ¡kovas pasiėmė iÅ¡ namų viskÄ , kÄ pageidavo pasiimti, visa kita paliko trečiajam asmeniui ir sÅ«nui, iÅ¡ trečiojo asmens kompensacijų nereikalavo, todėl tretysis asmuo nutraukus santuokÄ kartu su ieÅ¡kovu solidariai liko atsakingi už prievolės AB SEB bankui, kylančios pagal 2008-03-31 sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. 0950818050303-18 dėl 8129,61 EUR kredito suteikimo, vykdymÄ .

Jeigu ieÅ¡kovas turi kokių nors pretenzijų, tai turėtų jas reikÅ¡ti trečiajam asmeniui, kadangi remonto darbai vykdyti be atsakovų sutikimo.Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 148-153) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovai nesutinka su apeliaciniu skundu dėl Å¡ių motyvų:atsakovai nebuvo informuoti apie tai, kad ieÅ¡kovas ir L. S. ruoÅ¡iasi remontuoti atsakovams priklausantį turtÄ .

Tai, kad ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu pritaikė patalpas savo individualiems poreikiams, norams ir pagal savo skonį, savaime nereiÅ¡kia patalpų pagerinimo. Jų vykdomi darbai nebuvo bÅ«tini, kad jie galėtų gyventi name, jiems suteiktos patalpos ir sudarytos sÄ lygos buvo visiÅ¡kai pakankamos ir užtikrino normalias gyvenimo sÄ lygas. Tai kÄ jie darė, buvo skirta tenkinti iÅ¡skirtinai tik jų individualius poreikius ir interesus. Atsakovai nedavė leidimo remontuoti namÄ . Be to, darbai, kuriuos atliko ieÅ¡kovas, atlikti nekokybiÅ¡kai; banko kredito suma savaime neįrodo ir nepagrindžia, kad tai yra bÅ«tinųjų iÅ¡laidų pagerinimams suma.

BÅ«tinų pagerinimų iÅ¡laidos turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais dokumentais. Pagal pateiktus dokumentus iÅ¡laidos sudaro 28 418,89 Lt. Kaip jau minėta, dalis kasos kvitų yra už daiktus, kurie negali bÅ«ti priskirti prie bÅ«tinių pagerinimo iÅ¡laidų, dalis kvitų neįskaitoma arba nenurodyta už kÄ mokėta;ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad turtui padaryti esminiai pagerinimai. Esminiai pagerinimai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibÅ«dinamas, pagal susiformavusiÄ praktikÄ esminiu pagerinimu pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija.

IeÅ¡kovas savo darbus kaip konkrečiÄ statybos rūšį įvardina paprastuoju remontu. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas reikalauja priteisti jam kompensacijÄ už tai, kÄ jis privalėjo daryti pagal įstatymÄ naudodamas atsakovų turtÄ . Kaip matyti iÅ¡ paprastojo remonto sÄ vokos, Å¡iais darbais turtas nėra iÅ¡ esmės pagerinamas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti;ieÅ¡kovas reiÅ¡kia materialinį reikalavimÄ - priteisti 38 000 Lt kompensacijos, nurodydamas, kad 34 153,80 Lt kompensacijos sudaro kreditas su palÅ«kanomis, o likusios kompensacijos dalies apskritai nenurodo ir nepagrindžia.

Savo reikalavimo faktinį pagrindÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad, gyvenant santuokoje, panaudojant santuokines lėšas, bendrÄ banko paskolÄ ir jo darbo užmokestį mums priklausančio namo antrame aukÅ¡te atliko paprastÄ jį remontÄ . IeÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti ieÅ¡kovas teismui pateikė 2008-03-31 sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. 0950818050303-18 dėl 8 129,61 EUR kredito suteikimo, remontui. Å i sutartis sudaryta gyvenant ieÅ¡kovui santuokoje su L. S.. Pačioje sutartyje numatyta, kad kredito gavėjų prievolės pagal kredito sutartį yra solidarios.

Ä®rodymai, kad buvo naudojamos asmeninės lėšos teismui nebuvo pateikti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1633-179/2011 ieÅ¡kovo santuoka su L. S. nutraukta, iÅ¡spręsti turtiniai klausimai, iÅ¡spręstas prievolių pagal minėtÄ kredito sutartį vykdymo klausimas - buvusi sutuoktinė nutraukus santuokÄ kartu su ieÅ¡kovu solidariai atsako už prievolės AB SEB bankui, kylančios pagal 2008-03-31 sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. 0950818050303-18 dėl 8129,61 EUR kredito suteikimo, vykdymÄ .

CK 6.6 str. 4 d. nustato, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. LR CK 6.9 str. 1 d. reglamentuoja, kad solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymai ar sutartis.

Po ištuokos su ieškovu, namo antro aukšto patalpose gyvena L. S. bei ieškovo sūnus Augustas, jie naudojasi remonto rezultatais, sukurtais santuokinėmis ir santuokoje paimto banko kredito lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kokiomis lėšomis remonto darbai vykdyti, kokias prievoles ieškovas ir L. S. prisiėmė kartu santuokoje, klausimas dėl kompensacijos už paprastojo remonto darbus, negali būti sprendžiamas atsietai nuo jų tarpusio turtinių teisių ir įsipareigojimų nustatytų ištuokos metu.

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka nustatyta, kad 2012-01-09 Alytaus rajono apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal ieÅ¡kovo G. S. ieÅ¡kinį atsakovams D.

B. ir L. B. bei trečiajam asmeniui L. S. dėl kompensacijos už turto pagerinimÄ priteisimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas. IÅ¡ jo priteista atsakovams D. B. ir L. B. 1000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 24 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( b. l. 131-134 ). Apeliantas ( ieÅ¡kovas ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas G.

S. ir trečiasis asmuo L. B. ( S. ) susituokė 2007-09-29 ( b. l. 7 ). Po santuokos jie apsigyveno trečiojo asmens L. S. tėvams – atsakovams D. B. ir L. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2008-03-31 ieÅ¡kovas su AB SEB banku sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0950818050303-18 dėl 8 129,61 EUR kredito suteikimo, tikslinė paskirtis – remontas ( b. l. 12-16 ). IeÅ¡kovui į jo sÄ skaitÄ buvo pervesta 28 000 Lt. 2011-06-02 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp ieÅ¡kovo G.

S. ir trečiojo asmens L. S. buvo nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu. Buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ Å¡alys sutarė, jog „ Prievolės AB SEB bankui, kylančios pagal 2008-03-31 sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. 0950818050303-18 dėl 8 129,61 EUR kredito suteikimo ( negrÄ Å¾into kredito likutis 2011-03-15 dienai yra 3 623,74 EUR ), G. S. ir L. S. paliktinos solidariomis ( b. l. 5-6 ). Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas atliko atsakovams priklausančio namo antro aukÅ¡to įrengimÄ â€“ pagerinimÄ iÅ¡ gauto kredito gyvenant santuokoje su trečiuoju asmeniu bei iÅ¡ santuokinių lėšų Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti kompensacija iÅ¡ esmės yra susijusi su kredito su sumokėtomis ( didesnė dalis gyvenant santuokoje ir iÅ¡ santuokinių lėšų ) ir dar ateityje mokėtinomis palÅ«kanomis.

IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo esmė – kredito grÄ Å¾inimo klausimai, nutraukus santuokÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad priteista kompensacija bus panaudota kredito ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimui. Tačiau kredito grÄ Å¾inimo klausimas jau buvo iÅ¡spręstas santuokos nutraukimo byloje G. S. ir L. S. pasidalijus prievoles. Todėl atsakovai neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl kredito priteisimo ieÅ¡kovui, t. y. atsakovus įpareigojant įvykdyti prievolę, pagal kuriÄ bendraskoliais yra ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo.

Å iuo pagrindu ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas, kaip pareikÅ¡tas netinkamiems atsakovams, ieÅ¡kovui nesutikus pakeisti tinkamo atsakovo į tinkamÄ . Be to, byloje yra įrodyta ir byloje ginčo nėra, kad namo dalis didžia dalimi buvo įrenginėjama iÅ¡ sutuoktinių gauto kredito ir iÅ¡ santuokinių lėšų. IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo nutraukdami santuokÄ , statybinių medžiagų, santechnikos įrengimų ir kt., kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto taip pat nedalijo.

Todėl faktinis reikalavimo pagrindas kildintinas iÅ¡ santuokinio turto ir prievolių bei teisių pasidalijimo nutraukiant santuokÄ ( b. l. 133-134 ). Su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija nesutinka. Kaip jau nustatyta, buvo pagerintas atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ( namas ), atsakovai yra jo bendraturčiai, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kininiai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su jų civilinėmis teisėmis ir pareigomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne dėl gauto kredito iÅ¡ atsakovų priteisimo, tačiau dėl kompensacijos už jiems priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimÄ , priteisimo.

Pats pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad byloje įrodyta ir ginčo dėl to nėra, jog namo dalis buvo įrenginėjama iÅ¡ sutuoktinių gauto kredito ir iÅ¡ santuokinių lėšų. Tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės yra neteisinga iÅ¡vada, kad ginčo esmė – kredito grÄ Å¾inimo klausimai. IÅ¡ viso to darytina iÅ¡vada, kad D. B. ir L. B. Å¡ioje byloje yra tinkami atsakovai. CK 3.87 str. reglamentuoja sutuoktinių turto teisinį režimÄ : turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nepadalintas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du.

CK 3.127 str. numatyta, kad turtas paskirstomas natÅ«ra, kiekvienam sutuoktiniui perduodamas aiÅ¡kiai apibrėžtas turtas. Pirmosios instancijos teismo nurodytos statybinės medžiagos, santechnikos įrengimai ir kt. buvo panaudotos sukuriant naujos kokybės turtÄ , kuris nei ieÅ¡kovui, nei trečiajam asmeniui nepriklauso. Tokiu bÅ«du Å¡ios medžiagos nutraukiant santuokÄ tarp Å¡alių negalėjo bÅ«ti padalintos, nes jos jau buvo panaudotos patalpų įrengimui. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai neteisinga pripažįsta pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad faktinis reikalavimo pagrindas kildintinas iÅ¡ santuokinio turto ir prievolių bei teisių pasidalijimo nutraukiant santuokÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, faktinis reikalavimo pagrindas kildintinas iÅ¡ atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo. Be to, kaip jau minėta, ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti jam iÅ¡ atsakovų kompensacijÄ už turto pagerinimÄ , t. y. 38 000 Lt. Jo aiÅ¡kinimu kompensacijÄ sudaro 28 000 Lt kreditas, 10 000 Lt bendros santuokinės lėšos ir 2 000 Lt asmeninės lėšos. IeÅ¡kovo atstovės teigimu kompensacijÄ sudaro 34 153,80 Lt kreditas su sumokėtomis ir mokėtinomis palÅ«kanomis ir 5 000 Lt ieÅ¡kovo atliktų darbų vertė.

Tačiau nei vienu skaičiavimu nėra pagrindžiama praÅ¡omos priteisti 38 000 Lt kompensacijos už atliktus pagerinimo darbus suma. Ä®statymas numato, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ( CPK 178 str. ). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 str. ).

Kaip matyti, dalį iÅ¡laidų ( 15334,59 Lt ) ieÅ¡kovas grindžia medžiagų įsigijimo dokumentais ( b. l. 22-38 ), iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ banko sÄ skaitos ( b. l. 40-62 ), o kitÄ dalį – ( 11 535,80 Lt ) įraÅ¡ais, darytais trečiojo asmens L. S. užrašų knygelėje ( b. l. 39 ). Kaip matyti, dalis čekių yra neįskaitomi, iÅ¡ kitų nėra aiÅ¡ku, kas konkrečiai buvo pirkta. IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o irgi nėra aiÅ¡ku kas už tuos pinigus buvo pirkta. Teismas tų įrodymų netyrė ir dėl jų nepasisakė.

Taip pat teismas nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovo nurodyta savo atliktų darbų kaina – 5000 Lt yra reali, kokius konkrečiai darbus jis atliko. Taip pat visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kinta dėl panaudotų santuokinių lėšų, t. y. kiek jų panaudojo namo pagerinimui ieÅ¡kovas, o kiek – trečiasis asmuo. Taip pat visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kinta, kokie dabai buvo atlikti, ar juos visus, ar jų tik dalį galima priskirti prie namo pagerinimo darbų, kokia jų kaina. Visų Å¡ių aplinkybių iÅ¡tyrimas turi esminės reikÅ¡mės nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ .

Kadangi pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, todėl darytina iÅ¡vada, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas Å¡iÄ bylÄ netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, lemiamÄ reikÅ¡mę be pagrindo suteikė paimto kredito grÄ Å¾inimo klausimui, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų kitų bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Tokiu bÅ«du apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo ( CPK 327 str. 1 d., 3 p. ). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas dabar nespręstinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                    Gintautas Koriaginas                                                                  Algirdas Remeika                                                                  Arvydas Žibas