2021-01-27 Nr. AB-1827-3-61-3-01625-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-71-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01625-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2018 m. sausio 12 d. buvo paliktas dirbti ūkio darbus Lukiškių TI-K. Dvi pirmas savaites dirbo maisto dalintoju, darbas truko nuo 5.30 val. ryto iki 21.00 val. vakaro, tačiau buvo apmokama tik už 8 darbo valandas. Pareiškėjas akcentavo, kad Lukiškių TI-K kėlimasis buvo 6.00 val., o miegui skirtas laikas – nuo 22.00 val. Praėjus dviem savaitėms pareiškėjas buvo pervestas dirbti statybininku, kur dirbo nuo 7.30 val. iki maždaug 20.00 val., tačiau neturėjo išeiginių. Įrašai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra melagingi. Jis gyveno gyvenamosiose patalpose, t. y. sekcijose, kuriose buvo laikoma po 20 asmenų. Sekcijose nebuvo įrengtos ventiliacijos, vėdinimas per langus buvo nepakankamas. Dirbti ūkio darbus liko savo noru, tačiau toks atsakovo atstovo elgesys buvo nežmoniškas. Į minimalų gyvenamąjį plotą negali būti įsiskaičiuoti baldai ir sanitarinis mazgas. Dirbdamas statybininku šeštadieniais ir sekmadieniais turėdavo tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją už kalėjimo ribų, t. y. kloti šaligatvio trinkeles, tinkuoti sienas, tačiau už šį darbą nebuvo apmokama. Lukiškių TI-K pareigūnai atsisakydavo siųsti pareiškėjo prašymus kitiems viešojo administravimo subjektams; grasindavo, jog jam skirs nuobaudą arba perves į pataisos namus atlikti likusią bausmės dalį. Pareiškėjas norėjo kreiptis į teismą anksčiau, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimai nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, jog Vilniaus PN tinkamai neužpildė dokumentų dėl jo išvykos į namus.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė kamerų ir sekcijų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2018 m. sausio 12 d., numerius, plotus, laikytų asmenų skaičių, įskaitant ir patį pareiškėją. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kurie yra pritaikyti vėdinimui. Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti galėjo būti palikti tik tie nuteistieji, kurie išreiškė tokį norą. Nuteistasis, pasirašydamas sutikimą-pasižadėjimą pasilikti įstaigoje ūkio darbams atlikti, yra supažindinamas su Nuteistųjų palikimo Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir pašalinimo iš ūkio būrio tvarkos aprašu, jis įsipareigoja pavestą darbą vykdyti sąžiningai, laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, darbo disciplinos, nepalaikyti uždraustų ryšių, susijusių su daiktų, gaminių ir medžiagų perdavimu ir gavimu iš kitų asmenų.

Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti VĮ „Mūsų amatai“, turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą nuteistojo prašymą užregistruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale. Vėliau, suderinus su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pristato nuteistąjį Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Nuteistieji įdarbinami VĮ „Mūsų amatai“ atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. spalio 3 d.

įsakymu Nr. N‑116 patvirtintus Nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, t. y. esamas laisvas darbo vietas, nuteistojo darbingumą, turimą specialybę, profesiją, polinkius, motyvaciją, darbinę patirtį, rekomendacijas, nuteistojo drausmę, požiūrį į kriminalinę subkultūrą ir kt. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. N-189 „Dėl nuteistųjų palikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus bei paskyrimo į pareigas“ pareiškėjas buvo paskirtas į maisto dalintojo pareigas, nustatant 0,48 atlyginimo per mėnesį koeficientą, 2016 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. N-240 „Dėl nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, perkėlimo į kitas pareigas“ – perkeltas iš maisto dalintojo į statybininko pareigas, paliekant tą patį atlyginimo per mėnesį koeficientą, 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. N-3 „Dėl nuteistojo išbraukimo iš nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, sąrašo“ – išbrauktas iš nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, sąrašo (atlikus teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę).

5. Nuteistojo, palikto Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti, tiesioginės darbo funkcijos detalizuojamos pareigybės aprašyme, su kurio nuteistasis supažindinamas prieš jam pradedant dirbti. Nuteistojo, atliekančio maisto dalintojo pareigas, pareigybės aprašymas patvirtintas Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1-129. Nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti, darbo ir poilsio laiko režimas atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) normas. Faktiškai maisto dalintojo dienos darbo laikas yra 5–6 valandas, nes pusryčių, pietų ir vakarienės padalinimas užtrunka apie 1 valandą, dar 1 valanda po vakarinės yra skiriama darbo vietos sutvarkymui, 1–2 valandos yra skiriamos prekių iš parduotuvės išnešiojimui suimtiesiems ir nuteistiesiems, laikomiems gyvenamosiose kamerose (ši maisto dalintojo funkcija yra numatyta pareigybės aprašymo 6.2. punkte). Taikant suminę darbo laiko apskaitą, likęs darbo laikas išnaudojamas dirbant poilsio ir švenčių dienomis. Su nuteistuoju, paliktu atlikti ūkio darbams Lukiškių TI-K, atsiskaitoma DK nustatyta tvarka, sumokant nustatytą atlyginimą.

6. Nuteistojo, palikto Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti, pareiga yra sutvarkyti savo darbo vietą, taip pat ir visas į maisto dalintojo darbo vietą įtrauktas poste esančias patalpas (koridorių, tualetą, pareigūnų virtuvėlę, korpuso vyresniojo bei SRS būrio viršininko kabinetus). Pareiškėjo teiginys, jog jam tekdavo dirbti už pataisos įstaigos teritorijos klojant šaligatvio plyteles bei tinkuojant sienas, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas neturėjo teisės išvykti be sargybos arba be palydos, jis niekada nedirbo už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Be to, į nemokamus darbus (teritorijos tvarkymas ir kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės) nuteistieji gali būti įtraukiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 134 straipsniu.

7. Nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai visuomet yra priimami, išsiunčiami bei perduodami. Pats pareiškėjas nenurodo, kada ir kokie įstaigos pareigūnai, neva, buvo atsisakę priimti jo prašymus, skirtus kitiems viešojo administravimo subjektams.

8. Pareiškėjas atsikirtime į Vilniaus PN atsiliepimą nurodė, jog atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie jo judėjimą per pirmą ir antrą praleidimo postus, kuriuose yra žymimas kiekvieno nuteistojo judėjimas. Antrajame praleidimo poste jis buvo pažymimas kiekvieną kartą, kai eidavo dirbti į administracines patalpas, į paskirstymo patalpas bei į laikino uždarymo patalpas, kur atlikdavo įvairius darbus, susijusius su statybomis. Minėtus darbus atlikdavo šeštadieniais bei sekmadieniais. Pirmasis praleidimo postas pažymi kiekvieną nuteistojo išėjimą už Lukiškių TI-K ribų. Pareiškėjas dažnai buvo vedamas dirbti savaitgaliais, nes priklausė be sargybos grupei. Rytais buvo vedamas tvarkyti aplinką aplink Lukiškių TI-K teritoriją, atlikdavo įvairius darbus greta esančioje mokykloje, t. y. nešiodavo baldus, inventorių bei atlikdavo aplinkos tvarkymo darbus. Taip pat kiekvieną savaitę vieną kartą buvo vežamas į Vilniaus miestą, t. y. į įvairias seniūnijas, kur atlikdavo įvairius aplinkos tvarkymo darbus. Atsakovo atstovas teigdamas, jog jis nepriklausė be sargybos grupei, nori nuslėpti nenuginčijamus faktus, jog jis buvo išnaudojamas kaip neapmokestinama darbo jėga. Taip pat pareiškėjas, kaip priklausantis be sargybos grupei, buvo du kartus išleistas trims paroms atostogų į namus.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 20 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2018 m. sausio 12 d. buvo laikomas Lukiškių TI‑K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad jis Lukiškių TI-K dirbo be išeiginių maisto dalintoju nuo 5.30 val. iki 21.00 val. ir statybininku nuo 7.30 val. iki maždaug 20.00 val., tačiau jam buvo apmokama tik už 8 darbo valandas; taip pat jog jis dirbo statybininku savaitgaliais už Lukiškių TI-K ribų, tačiau už šį darbą nebuvo apmokama, aptarė BVK 125 straipsnyje nustatytą reguliavimą bei iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 31 d. buvo paskirtas atlikti ūkio darbus Lukiškių TI-K, jam nustatytas 0,48 atlyginimo per mėnesį koeficientas; pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 14 d. buvo perkeltas iš maisto dalintojo į statybininko pareigas, jam nustatytas tas pats mėnesinio atlyginimo koeficientas; nuo 2018 m. sausio 12 d. pareiškėjas išbrauktas iš nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, sąrašo.

Teismas iš Vilniaus PN 2019 m. gegužės mėn. tarnybinio pranešimo nustatė, kad pareiškėjui buvo suteikiamos išeiginės šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis; pareiškėjas neturėjo teisės išvykti be sargybos arba be palydos, jis niekada nedirbo už pataisos įstaigos teritorijos ribų; Lukiškių TI-K nuteistieji, dirbantys ūkio darbus, dirbo ir ilsėjosi vadovaudamiesi Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-61 patvirtintos Nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, dienotvarkės nurodymais; be to, vadovaujantis BVK 134 straipsniu, nemokant už darbą, nuteistieji ne ilgiau nei dvi valandas per dieną gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, šiuos darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu.

Teismas iš pareiškėjo atsikirtimo į Vilniaus PN atsiliepimą nustatė, kad, pareiškėjo teigimu, jis priklausė be sargybos grupei, todėl buvo vedamas dirbti savaitgaliais; tvarkė aplinką aplink Lukiškių TI-K teritoriją, atlikdavo įvairius darbus greta esančioje mokykloje, atliko aplinkos tvarkymo darbus seniūnijose; jis priklausė be sargybos grupei, todėl buvo du kartus išleistas trims paroms atostogų į namus, tuo tarpu asmenys, nepriklausantys be sargybos grupei, nėra išleidžiami nei trumpalaikių, nei ilgalaikių atostogų.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. birželio 19 d. buvo leista išvykti į namus; išvykos metu pareiškėjas nustatytos tvarkos nepažeidė, į laisvės atėmimo vietą grįžo laiku, todėl buvo siūloma pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų; pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. spalio 2 d. buvo leista išvykti į namus. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas, dirbdamas statybininku ir maisto dalintoju, dirbo po 8 valandas per dieną; pareiškėjas dirbo darbo dienomis, o savaitgaliais ir švenčių dienomis jam buvo suteikiamos išeiginės. Teismas įvertino, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl netinkamų darbo sąlygų; priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į įstaigos administraciją su prašymais, pareiškimais ar skundais nesikreipė.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog savaitgaliais vykdavo už įstaigos ribų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taip pat teismas nurodė, kad nors pareiškėjo teigimu, pirmame ir antrame praleidimo postuose buvo žymimas kiekvieno nuteistojo judėjimas, tačiau teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, jog pareiškėjas neturėjo teisės išvykti be sargybos ar be palydos. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis BVK 134 straipsniu, nemokant už darbą, nuteistieji ne ilgiau kaip dvi valandas per dieną gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, kuriuos nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas būtų dirbęs ilgiau nei 8 valandas per dieną, poilsio bei švenčių dienomis, ar už Vilniaus PN ribų. Teismas įvertino, kad pats pareiškėjas išreiškė norą dirbti, todėl tuo atveju, jeigu jo netenkino darbo sąlygos, jis galėjo kreiptis į įstaigos administraciją su prašymu nutraukti darbo santykius. Teismas apibendrino, kad išnagrinėtu aspektu nėra jokio pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl jam tekusio per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, įvertino byloje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. spalio 28 d., kai jis buvo laikomas kameroje Nr. 209 kartu su kitu asmeniu, taip pat 2017 m. rugpjūčio 24 d., kuomet sekcijoje Nr. 3 buvo laikoma 17 asmenų, t. y. iš viso 16 parų.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl prastos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 17 punktu, kuriame nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas iš Vilniaus PN 2019 m. gegužės mėn. tarnybinio pranešimo nustatė, kad gyvenamosiose sekcijose puikiai veikia ventiliacijos sistemos, jos yra švarios ir kvepia gaiva; o iš Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. pranešimo – kad kameros vėdinamos per langus; kamerų langai yra skaidraus stiklo, jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui; tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose yra išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo. Teismas pažymėjo, kad ir pats pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidarytus langus, o tai, teismo vertinimu, atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas apibendrino, kad šiuo atveju Vilniaus PN veiksmai atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl prieš tai išnagrinėtus pareiškėjo nusiskundimus atmetė kaip nepagrįstus.

14. Taip pat teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo dėl atsisakymo siųsti jo laiškus kitoms viešojo administravimo institucijoms, dėl tinkamai neužpildytų dokumentų išvykoms į namus ir kt.

15. Teismas apibendrino, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas 16 parų, taip pat pareiškėjui tam tikrų nepatogumų galėjo sukelti baldai bei sanitarinis mazgas. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lukiškių TI-K) pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, protingumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 20 Eur, kurią priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, išnagrinėti visą bylą iš naujo ir priimti naują sprendimą.

17. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo neobjektyviai, neįsigilino į bylos esmę, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo padėtis yra specifinė, todėl jis negali gauti rašytinių įrodymų, tuo tarpu iš Vilniaus PN tokių įrodymų neišsireikalavo. Vilniaus PN su atsiliepimu pateikė 23 lapus papildomos medžiagos, tačiau teismas jos pareiškėjui nepateikė, todėl jis negalėjo būti įsitikinęs, ar visi reikalingi dokumentai buvo pateikti (pvz., pirmo ir antro praleidimo postų žurnalų kopijos, tabeliai, įsakymai dėl paskyrimo į darbus, dėl priklausymo be sargybos grupei). Tokių duomenų byloje nesant, pareiškėjas negalėjo įrodyti, kad priklausė be sargybos grupei, dirbo savaitgaliais ir patyrė finansinių nuostolių.

18. Pareiškėjas sutinka su teismo nustatytu jo teisių pažeidimu dėl to, kad ginčo laikotarpiu 16 parų jam teko mažiau gyvenamųjų patalpų ploto nei nustatyta teisės aktuose, tačiau nesutiko su už šį pažeidimą priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 20 Eur. Pareiškėjo nuomone, 20 Eur turi būti priteista už vieną nustatyto pažeidimo parą.

19. Teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo dėl prastos ventiliacijos ir oro trūkumo remdamasis vien tik atsakovo atstovo tarnybiniais pranešimais apie galimybę atidaryti langus, tačiau teismas turėjo išsireikalauti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktus, tačiau to nepadarė.

20. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų neužtikrinimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2018 m. sausio 12 d., atlyginimo priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam 20 Eur neturtinei žalai atlyginti nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 16 parų teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose, taip pat jog pareiškėjui tam tikrų nepatogumų galėjo sukelti baldai bei sanitarinis mazgas; teismas kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu; prašo visą bylą išnagrinėti iš naujo; nurodo, kad teismas neatsiuntė jam su atsakovo atstovo atsiliepimu pateiktų dokumentų, todėl pareiškėjas negalėjo jų įvertinti bei pagrįsti, kad jis iš tiesų priklausė be sargybos grupei ir patyrė finansinių nuostolių; nesutiko, kad buvo užtikrinta tinkama gyvenamųjų patalpų ventiliacija; mano, kad jam buvo priteista per maža neturtinės žalos atlyginimo suma.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 16 parų teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose, taip pat jog pareiškėjui tam tikrų nepatogumų galėjo sukelti baldai bei sanitarinis mazgas; tuo tarpu įvertinus kitus pareiškėjo išdėstytus nusiskundimus nebuvo nustatyta jokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. pareiškėjo bausmės atlikimo Lukiškių TI-K sąlygos ginčo laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsakovo atstovo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, išreikalavo iš atsakovo atstovo bylos nagrinėjimui reikalingą medžiagą, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

26. Teisėjų kolegija, vengdama motyvų kartojimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų neperrašo, tačiau jas kai kuriais aspektais papildo ir pasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad teismas jam neatsiuntė su atsakovo atstovo atsiliepimu pateiktų dokumentų, todėl pareiškėjas negalėjo jų įvertinti bei pagrįsti, kad jis iš tiesų priklausė be sargybos grupei ir patyrė finansinių nuostolių, pažymi, kad ABTĮ 71 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, kad jam buvo pateiktas atsakovo atstovo atsiliepimas. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas manė, jog jam yra reikalingi prie atsiliepimo pridėti dokumentai, jis galėjo pateikti atitinkamą prašymą teismui, tačiau jo nepateikė, nors teikė teismui atsikirtimą į minėtą atsiliepimą. Atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo teiginius, jog jis priklausė be sargybos grupei; paaiškino, kodėl pareiškėjas buvo du kartus išleistas atostogų 3 dienoms į namus ir kad tai nebuvo susiję su pareiškėjo, jo teigimu, priklausymu be sargybos grupei; tuo tarpu aplinkybė, kad pareiškėjas galbūt atliko tam tikrus darbus už pataisos įstaigos ribų, gali būti pateisinama BVK 134 straipsnyje nustatyta galimybe nemokant už darbą įtraukti nuteistuosius į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, kai nuteistieji atlieka darbus paeiliui ne darbo metu ir tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde minimus įrodymus galėjo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui, tačiau to nepadarė, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog teismui neišsiuntus pareiškėjui prie atsakovo atstovo atsiliepimo pridėtų dokumentų, iš esmės buvo apribotos pareiškėjo procesinės teisės ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vėl kelia klausimą dėl netinkamos ventiliacijos, buvusios gyvenamosiose patalpose, tačiau neneigia, jog buvo sudaryta galimybė šias patalpas išvėdinti per langus, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, jog pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos minėtu aspektu atitinka teisės aktų reikalavimus, yra teisinga. Nors pareiškėjas teigia, kad po dienos darbų grįžus visiems dirbusiems nuteistiesiems, patalpose tvyrojo nemalonus kvapas, tačiau iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad asmenys, palikti atlikti ūkio darbus, buvo apgyvendinti kartu, jiems buvo įrengtas atskirtas tualetas bei dušo patalpos, kuriais jie galėjo naudotis neribotai. Tai reiškia, kad pareiškėjo minimą nemalonų kvapą lėmė pačių nuteistųjų netinkamas higienos laikymasis, o ne atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai.

29. Taip pat pareiškėjas nesutinka su jam teismo sprendimu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma; mano, kad ji yra per maža. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma (20 Eur) už pareiškėjo teisės į minimalų gyvenamųjų patalpų plotą pažeidimą (16 parų pareiškėjui trūko gyvenamųjų patalpų ploto) yra nepakankama, o teisinga ir adekvati pareiškėjo patirtiems nepatogumams kompensuoti būtų 130 Eur suma, priteistina iš atsakovo.

30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, tačiau už nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimą priteisė jam iš atsakovo per mažą neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 130 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti priteisiant pareiškėjui M. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė