2018-04-19 Nr. AB-7980-3-61-3-04133-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-289-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04133-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-34459 (toliau – ir Sprendimas) „Dėl prašymo išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą“ ir priimti sprendimą išdėstyti 3 472 Eur administracinę baudą 24 mėnesių laikotarpiui nuo 2017 m. gruodžio 1 d., mokant po 144,67 Eur per mėnesį.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 6 d. teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti administracinės baudos už administracinį nusižengimą išieškojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo L. J. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas VMI 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-112163, kuriuo nuspręsta sustabdyti 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 483-106468 dėl 3 472 Eur sumos išieškojimo vykdymą, nepateikė objektyvių duomenų apie tai, jog po šio VMI sprendimo priėmimo iš jo yra vykdomas minėtos sumos išieškojimas.

III. Pareiškėjas L. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas ginčo nutartį ir spręsdamas, jog pareiškėjo argumentai nepagrįsti įrodymais, galėjo ne atmesti prašymą, o įpareigoti jį pateikti atitinkamus dokumentus.

Pareiškėjas pažymi, kad žala jam jau dabar yra daroma, kadangi kredito įstaiga skaičiuoja delspinigius, dėl ko gali būti nutraukta būsto paskola sutartis ir kilti neigiamos pasekmės.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo L. J. atskiruoju skundu ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad išieškojimas iš pareiškėjo yra vykdomas, kadangi Sprendimas nėra panaikintas, tačiau pareiškėjo pateikti įrodymai nėra susiję su VMI vykdomu išieškojimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo L. J. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti VMI 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-34459 „Dėl prašymo išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą“ ir priimti naują sprendimą – išdėstyti 3 472 Eur administracinę baudą 24 mėnesių laikotarpiui nuo 2017 m. gruodžio 1 d., mokant po 144,67 Eur per mėnesį.

Pareiškėjas tiek prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos ginčo nutarties grindžia aplinkybe, jog iš jo VMI vykdo išieškojimą, areštuoja turimas pinigines lėšas, dėl ko jis negali tinkamai vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ ir kitoms kredito įstaigoms.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, dėl kurių turėjo būti tenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir atsakovo atsikirtimus į atskirąjį skundą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodinėja, kad laikinai nesustabdžius administracinės baudos už administracinį nusižengimą išieškojimą, jam bus padaryta neatitaisoma žala, kadangi dėl VMI atliekamo išieškojimo jam nebelieka piniginių lėšų kitiems savo kreditoriniams įsipareigojimas padengti bei pragyventi.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo argumentus, nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą iš esmės grindžia prielaida, jog dėl VMI vykdomo išieškojimo jis taps nepajėgus vykdyti kitus kreditorinius įsipareigojimus, dėl ko bus nutrauktos su juo sudarytos kredito sutartys. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad būtent dėl VMI vykdomo išieškojimo, jis nebegali vykdyti kitų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, o išieškoma suma daro pareiškėjui neatitaisomą žalą. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog šiuo nagrinėjamu atveju egzistuoja reali galimybė, kad pareiškėjas dėl VMI vykdomo išieškojimo taps nepajėgus vykdyti kitus prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodyta aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog viena iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas prašymo panaikinti atsakovo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-34459 – neegzistuoja. Nors minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau ši aplinkybė nepaneigia abejonių dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo ir galbūt jam palankaus teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, o tai laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017).

Įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimus, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo L. J. atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra visiškai nemotyvuotas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo šį atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl jį išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-245-438/2016).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė