2021-08-12 Nr. AB-15853-4-44-3-00096-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3733-520/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00096-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

vertėjaujant Abdulmecit Zengin,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Arūnui Česnavičiui,

užsieniečiui S. Q., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. Q. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. Q. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. Q. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. birželio 29 d., apie 10.30 val. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 13 d., apie 00.18 val., veikdamas 48 asmenų grupėje, (duomenys neskelbtini) k. prieigose, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Užsienietis buvo sulaikytas, kadangi neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėdamas su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Migracijos departamentas rašte Nr. 14VR-1732 „Dėl nuomonės pateikimo“ (toliau – ir Raštas) pažymėjo, kad Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ir paslaugomis, Lietuvos Respublikoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas Užsienietis paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą, Vokietijoje gyvena jo tėvas ir broliai, jis teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumento praradimo aplinkybių. Migracijos departamentas vertino, kad šios aplinkybės pagrindžia prielaidą, jog, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali pasislėpti arba net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, be to, alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tuo atveju, jei asmens tapatybė yra patvirtinta, jis negresia valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais, o šiuo atveju Užsienietis, neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos, atvyko į Lietuvos Respubliką. Nurodytų dokumentų Užsienietis taip ir nepateikė.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 30 d. sprendimu tenkino pareiškėjo teikimą, t. y. sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

7. Teismas nustatė, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas, prieglobsčio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo sulaikyti Užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, 5 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais. Aptaręs nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

9. Teismas pabrėžė, kad, nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, taikyti šiuo metu alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo, kadangi jos taikomos tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio asmens tapatybė.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11. Užsienietis pabrėžia, kad bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą, nurodė priežastis, dėl kurių jam reikalingas prieglobstis ir iš savo pusės įvykdė visas pareigas prašymo suteikti prieglobstį motyvams atskleisti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis.

12. Užsienietis, tvirtindamas, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Kadangi teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė, alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio prasmės, nebuvo proporcingas.

13. Užsienietis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai įvertino Užsieniečio atvejį, neatsižvelgė į tai, kad Užsienietis savo veiksmais nėra davęs suprasti, jog ketina išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

14. Užsienietis nurodo, kad, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti Centro teritorijoje. Užsienietis pažymi, kad prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek Užsieniečio interesus.

15. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė 2021 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 12PR-205 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).

17. Pareiškėjas pažymi, kad Migracijos departamentas Rašte nurodė, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas, jis pasinaudojo nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, ketindamas nuvykti į Europą, kur Vokietijoje gyvena jo šeimos nariai: tėvai, broliai.

18. Pareiškėjas teigia, kad Užsieniečio veiksmai, kai jis atvyko į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento, teikė nenuoseklius savo anketinius duomenis (iš pradžių prisistatė S. P., vėliau S. Q., o dokumentuose pasirašė S. Q.) negali būti vertinami kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

19. Pareiškėjas pabrėžia, kad, suteikus Užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo Centro teikimas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. Q. Centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Šioje administracinėje byloje Centras teikimu prašė sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį teikimą, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, ir padaręs išvadą, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta ir jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo.

22. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, be to, Užsienietis teigia, kad aplinkybė, jog nėra nustatyta jo tapatybė, yra formalus reikalavimas sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Užsienietis pažymi, kad prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek Užsieniečio interesus.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

24. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo teikimą, kuris buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalimi (nurodyti 8, 10 ir 12 punktai).

26. Byloje nustatyta, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimo klausimas galutinai dar nėra išspręstas (Užsienietis apskundė Sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

27. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies nuostatas, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta.

29. Atsakydama į Užsieniečio argumentus, kad yra išaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Kaip minėta, įsiteisėjusio galutinio sprendimo dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimta.

30. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti sulaikymo pagrindai.

31. Pasisakydama dėl Užsieniečio prašymo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Remdamasis šiais kriterijais, teismas sprendžia dėl Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3672-502/2021).

32. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta. Akcentuotina, kad Sprendime konstatuota, jog Užsienietis nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo asmens tapatybę ir pilietybę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Užsieniečio veiksmų (naktį, veikdamas 48 asmenų grupėje, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną; prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik būdamas sulaikytas; nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, Užsienietis nurodė skirtingus duomenis apie save (vardą ir pavardę)) negalima laikyti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis.

33. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys jo tapatybę, taip pat turi būti išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas prašymas, atsižvelgiant į konkrečias Užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybes, jo teiktus paaiškinimus ir pan., Užsieniečio sulaikymas būtinas galutiniam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimas yra pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. Q. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė