2021-02-03 Nr. AB-2387-3-62-3-00162-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-54-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00162-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – L. Z., valstybės įmonė Registrų centras), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Z. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Kauno apygardos skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 21R1-283(AG1-170/10-2019); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus (toliau – ir NŽT Jonavos skyrius), 2019 m. rugsėjo 11 d. išvadą Nr. 5IŽ-41-(14.5.111) (toliau – ir Išvada), ir įpareigoti atsakovą priimti naują išvadą; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 5SK-396-(14.5.110) (toliau – ir Sprendimas), 1 ir 2 punktus ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti naują sprendimą dėl minėtų punktų.

2020 m. lapkričio 3 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo skundo ir bylos nutraukimo. Prašyme nurodė, kad atsakovas patenkino pareiškėjos reikalavimus po to, kai ji kreipėsi į teismą. Prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur žyminis mokestis ir teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą patirtos išlaidos. Trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė netenkinti. Pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas pateiktas netinkamai, pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti su šiuo prašymu.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjos Z. P. prašymą dėl skundo atsisakymo ir administracinę bylą nutraukė, priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos valstybei 175,78 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų; priteisė pareiškėjai iš atsakovo NŽT 22,5 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Trečiojo suinteresuoto asmens L. Z. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos atsisakymas nuo skundo argumentuojamas tuo, kad atsakovas patenkino reikalavimus, teismas vertino, jog pareiškėja turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą 2020 m. sausio 17 d., sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl priteisė sumokėtą žyminį mokestį pareiškėjai.

Teismas taip pat nustatė, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 30 d. patikslintą pažymą Nr. (12.33) PT-5185, išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. (8.2)TP-20-T-809-2789 pagrindu sudaro 175,78 Eur. Kadangi pareiškėjos reikalavimai buvo patenkinti, teismas priteisė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos patirtas pareiškėjos atstovavimo išlaidos, t. y. iš viso 175,78 Eur.

Teismas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens 2020 m. spalio 6 d. pateiktą prašymą dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra susijęs su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, o teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas, todėl teismas šį prašymą perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šiuo metu yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eAS-456-552/2020.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria iš NŽT pareiškėjos naudai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2020 m. sausio 27 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 16 d. skundas, kuriuo buvo prašoma: 1. panaikinti Komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 21R1-283-(AG1-170/10-2019); 2. panaikinti NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. išvadą; 3. įpareigoti NŽT priimti naują išvadą. 2020 m. vasario 24 d. Pareiškėja teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame iškėlė du naujus papildomus reikalavimus – 1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 5SK-396-(14.5.110.); 2. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą priimti naują sprendimą. 2020 m. kovo 2 d. pareiškėja teismui pateikė antrą patikslintą skundą, kuriame iškėlė dar du naujus reikalavimus, t. y. 1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 1SS-387-(7.5.) 2. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą priimti naują sprendimą. Šių patikslintų skundų priėmimo klausimas buvo sprendžiamas ir apeliacine tvarka. Patikslintus skundus peržiūrėjus apeliacine tvarka pareiškėja suformulavo šiuos galutinius reikalavimus: 1. panaikinti Komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 21R1-283-(AG1-170/10-2019); 2. panaikinti NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. išvadą; 3. įpareigoti NŽT priimti naują išvadą; 4. panaikinti NŽT 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 5SK-396-(14.5.110.) 1, 2 punktus.

Atsakovas teigia, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog NT pareiškėjos skunde keliamus reikalavimus patenkino geruoju tik pareiškėjai pateikus skundą teismui. Pažymi, kad dar prieš pareiškiant pareiškėjai skundą teismui, NŽT 2019 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą dėl žemės sklypo (buvęs kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo ir su juo susijusių administracinių aktų patikslinimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. 1SS-2341-(7.5.) „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“, pažymėjo, kad žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo metu buvo padarytos klaidos ir sutiko jas ištaisyti inicijuojant Kauno apskrities Jonavos rajono Ruklos seniūnijos Ruklos kadastro vietovės projektui prilyginamojo plano, patvirtinto NT Jonavos skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 5VĮ-463-(14.5.2.), sprendinių pakeitimą ir žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų patikslinimą bei nurodė, kaip kadastrinių matavimų tikslinimo metu bus pertvarkomas žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. sklypas bus padalintas į du atskirus sklypus, o vietoj nustatyto 112 m² ploto kelio servituto bus suformuotas valstybinės žemės plotas keliui įrengti. NŽT niekada nebuvo atsisakiusi patikslinti administracinius aktus, susijusius su minėtu žemės sklypu, ir pertvarkyti sklypą, tas buvo žinoma ir pareiškėjai. Vien tai, kad žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo procedūra yra ilga, reikalaujanti bendradarbiavimo tarp matininko, projekto autoriaus, VĮ Registrų centro ir asmens, kuris ruošiasi nuosavybės teise įsigyti minėtą žemės sklypą negalima daryti prielaidos, kad NŽT delsė atlikti žemės sklypo pertvarkymą ir su juo susijusių administracinių aktų patikslinimą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja atsisakė skundo tik tada, kai VĮ Registrų centras pagal NŽT pateiktas žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas, įregistravo pasikeitusius kadastro duomenis, t. y. du atskirus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos skiria 2 m kelias. Tačiau pareiškėjos reikalavimai buvo ne įpareigoti NŽT pertvarkyti žemės sklypą į du atskirus sklypus ir įpareigoti pateikti kadastro duomenų bylas VĮ Registų centrui, kurių pagrindu įregistruotų pasikeitusius kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, bet: 1. panaikinti Komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 21R1-283-(AG1-170/10-2019); 2. panaikinti NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. išvadą; 3. įpareigoti NŽT priimti naują išvadą; 4. panaikinti NŽT 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 5SK-396-(14.5.110.) 1, 2 punktus.

Atsakovas pažymi, kad teismas neteisingai sprendė, jog NŽT patenkino pareiškėjos reikalavimus geruoju jai pateikus skundą. Be to, išlaidos pareiškėjai gali būti priteistos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjos teises ir dėl to ji turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjos reikalavimus. Mano, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nulemtos tik dėl jos pačios kaltės.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas priteisė iš NŽT pareiškėjos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas visai neatsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos skunde iškeltų reikalavimų NŽT nėra įvykdžiusi. Vienintelis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT priimti naują išvadą yra įvykdytas, tačiau tai yra žemės sklypo performavimo procedūros viena iš sudėtinių dalių, kuri privalo būti atlikta, nepaisant to, ar pareiškėja būtų pateikusi skundą teismui ar ne. Kiti pareiškėjos reikalavimai šioje byloje nebuvo įvykdyti.

Pareiškėja Z. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėja nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad iš pirmosios instancijos teismui teikto pareiškėjos skundo reikalavimo yra patenkintas tik reikalavimas dėl NŽT Jonavos skyriaus įpareigojimo priimti naują Išvadą, o kiti reikalavimai nepatenkinti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovo NŽT Jonavos skyriaus priimtais naujais sprendimais, panaikinant ankstesnius priimtus byloje pareiškėjos ginčijamus NŽT Jonavos skyriaus sprendimus, atsakovas ginčo sklypą įregistravo kaip du atskirus žemės sklypus, kuriuose skiria 2 metro ploto kelias.

Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi iš atsakovo Lietuvos valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos ir pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, pareiškėja savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, pareiškėjos, kaip proceso šalies, išlaidavimas nebuvo perteklinis. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos pagal pridėtus dokumentus, o teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju svarbių aplinkybių visumą ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo.

Pareiškėja teigia, kad ji turėjo teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, o atsakovui geruoju patenkinus pareiškėjos reikalavimus, šiuo atveju esminė aplinkybė yra tai, kad pareiškėjos reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai ji kreipėsi į teismą, be to, atsakovas akivaizdžiai vilkino pateikti ginčijamus sprendimus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2610-423/2020, taip siekdamas, jog liktų galioti atsakovo priimti ginčijami sprendimai ir būtų praleisti terminai paduoti skundus. Nurodo, kad pareiškėja atsisakė nuo visų skunde keliamų reikalavimų, iš esmės juos patenkinus, todėl jos teisė į teisminę gynybą buvo realizuota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovo NŽT pareiškėjai priteista 22,5 Eur bylinėjimosi išlaidų ir Lietuvos valstybei priteista 175,78 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinė byla pagal pareiškėjos skundą buvo nutraukta, nes pareiškėja atsisakė skundo, atsakovui geruoju patenkinus jos skundo reikalavimą jau po to, kai pareiškėja padavė skundą teismui, t. y. po skundo teisme priėmimo ir jo nuorašo išsiuntimo atsakovui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, ir priteisė jai iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė pareiškėjos sumokėtas žyminis mokestis, taip pat Lietuvos valstybei priteisė 175,78 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis neatliko jokių veiksmų geruoju tenkinant pareiškėjos reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 175,78 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Pastebėtina, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010).

Administracinių teismų praktikoje, aiškinant teisinį reguliavimą, pagal kurį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pastarasis atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (lot. iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-421-502/2020).

Šiuo konkrečiu atveju sutiktina su pareiškėja, kad atsakovui priėmus naujus sprendimus panaikinti ankstesnius NŽT Jonavos skyriaus ginčijamus sprendimus, kurių pagrindu ginčo žemės sklypas įregistruotas į du atskirus sklypus, kuriuos skiria 2 metrų pločio kelias, net ir šio skundo tenkinimo atveju pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi pareiškėja atsisakė visų skundo reikalavimų, vertindama, jog atsakovas iš esmės įvykdė pareiškėjos keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos reikalavimai buvo patenkinti tik po to, kai ji kreipėsi į teismą, todėl šiuo atveju NŽT negali išvengti pareigos atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro tik priteistas žyminis mokestis (22,50 Eur) ir valstybės patirtas išlaidas, kurias sudaro 175,78 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Skundžiama nutartimi priteistos iš atsakovo Lietuvos valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, be to, sumos yra itin nedidelės ir visiškai atitinkančios proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kitokias išvadas leidžiančių padaryti argumentų ir įrodymų atskirajame skunde nepateikta.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius