2025-05-14 Nr. AB-8389-3-61-3-02798-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-180-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02798-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.3; 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo pagal pareiškėjo O. Š. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK, Komisija) 2022 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. KS-68 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. spalio 19 d. ėjo Šilalės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo pareigas, į kurias buvo paskirtas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-183 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo“ politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu Šilalės rajono savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui.

2.2. Konkrečiais laikotarpiais, t. y. 2020 m. lapkričio 4‒13 d., 2021 m. sausio 12 d., vasario 1‒3 d., kovo 15 d., kovo 19 d., gegužės 10‒21 d., birželio 7 d., nesant Administracijos direktoriaus, pareiškėjas jį pavadavo ‒ ėjo Administracijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių pareigas. Pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. liepos 15 d. laikinai ėjo Administracijos direktoriaus pareigas ‒ vykdė Administracijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio Administracijos direktoriaus pareigas, funkcijas (Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. T1-158 „Dėl pavedimo O. Š. eiti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas“).

2.3. 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo paskelbtas konkursas užimti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Šilalės rajono ligoninės (toliau – ir Ligoninė) direktoriaus pareigas (toliau – Konkursas). Pretendentų į Ligoninės direktoriaus pareigas atranka vyko 2021 m. spalio 1 d. ir 12 d., Konkurso laimėtoju 2021 m. spalio 12 d. nustatytas pareiškėjas, kuris nuo 2021 m. spalio 29 d. dirba Ligoninės direktoriumi. Šilalės rajono savivaldybės mero 2021 m. spalio 27 d. potvarkiu Nr. MPP-160 (6.1E) „Dėl O. Š. priėmimo į Šilalės rajono ligoninės direktoriaus pareigas“ pareiškėjas į šias pareigas paskirtas penkerių metų kadencijai (iki 2026 m. spalio 28 d.).

2.4. Pareiškėjas gavo 2022 m. sausio 14 d. Komisijos pranešimą Nr. S-87-(1.2) „Dėl pradėto tyrimo, raginimo deklaruoti privačius interesus ir paaiškinimo pateikimo“, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti tinkamai užpildytą privačių interesų deklaraciją, rašytinius paaiškinimus bei juos patvirtinančių dokumentų kopijas, o taip pat ir kitą tyrimui reikšmingą medžiagą.

2.5. Įvertinusi pareiškėjo paaiškinimą ir kitus duomenis, Komisija skundžiamu Sprendimu pripažino pareiškėją pažeidus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 straipsnio nuostatas, Šilalės rajono savivaldybės merui pasiūlyta spręsti klausimą dėl potvarkio, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas Ligoninės direktoriumi, panaikinimo ir su pareiškėju sudarytos darbo sutarties nutraukimo.

2.6. Vadovaujantis Įstatymo 15 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA554-415/2020 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019 pateiktu išaiškinimu, teigtina, kad atliekant priežiūros ar kontrolės funkcijas yra siekiama kontroliuoti, jog prižiūrimi subjektai laikytųsi teisės aktų reikalavimų, prižiūrimi subjektai yra tikrinami; asmeniui, kuris atlieka priežiūros ar kontrolės funkcijas, yra numatyta galimybė taikyti sankcijas tuo atveju, kai prižiūrimi subjektai nesilaiko nustatytų teisės aktų reikalavimų.

2.7. Pagal Įstatymą asmuo tiesiogiai rengti, svarstyti ar priimti sprendimus turi eidamas Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas – sprendimų rengimas, svarstymas ar priėmimas turi būti tiesiogiai asmeniui priskirtas dėl jo einamų pareigų, numatytas asmens užimamų pareigų pareiginiuose nuostatuose.

2.8. Pareiškėjas ėjo Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, todėl būtų neteisinga laikyti, jog pareiškėjui sprendimų, kurie būtų susiję su juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole, rengimas, svarstymas ar priėmimas buvo priskirtas pagal jo užimamas pareigas, kadangi šias funkcijas atlikti priskirta Administracijos direktoriaus pareigas užimančiam asmeniui, turinčiam įgaliojimus ne tik priimti tam tikrus sprendimus, bet ir taikyti sankcijas. Taigi, pareiškėjui neturėjo būti taikomas Įstatymo 15 straipsnyje numatomas vienerių metų apribojimas.

2.9. Aplinkybė, jog pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. liepos 15 d. laikinai ėjo Administracijos direktoriaus pareigas, nėra ir neturi būti laikoma pareigų pakeitimu, kadangi laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas nėra tapatu Administracijos direktoriaus pareigoms. Pareiškėjas ir toliau užėmė Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Tam, kad asmuo galėtų būti laikomas vadovu, šiuo atveju – Administracijos direktoriumi, jis turi ne tik vykdyti vadovavimo funkcijas, bet ir vadovavimas turi būti nuolatinio pobūdžio. Pareiškėjas Administracijos direktoriaus pareigas ėjo laikinai – dėl objektyvių priežasčių atliko ne tik Administracijos direktoriaus pavaduotojo, bet ir Administracijos direktoriaus pareigas, todėl nebuvo darbo funkcijų atlikimo sistemiškumo, kas reiškia, kad pareiškėjas negali būti laikomas Administracijos direktoriumi, o taip pat ir asmeniu, kuris tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole.

2.10. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. liepos 15 d., kai pareiškėjas laikinai ėjo Administracijos direktoriaus pareigas, kartu eidamas ir Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, pareiškėjo darbo funkcijų, pareigų pobūdis nebuvo pakeistas, Administracijos direktoriaus laikino pavadavimo metu su pareiškėju nebuvo sudaryta nauja darbo sutartis, todėl pareiškėjas negali būti prilyginamas Administracijos direktoriui ar laikomas asmeniu, kuris galėjo ir turėjo vykdyti darbo funkcijas, susijusias su juridinių asmenų priežiūra ir kontrole.

2.11. Komisija Sprendime nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 15 straipsnio nuostatas todėl, kad pasirašė 2021 m. birželio 30 d. raštą Nr. B3-1296 (24.2) „Dėl dokumentų pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 30 d. raštas) ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. B3-1621 (24.2) „Dėl pateiktų dokumentų kalbos“ (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštas). Pasirašytais dokumentais buvo prašoma pateikti medžiagą, reikalingą valstybinės kalbos vartojimo stebėsenai atlikti, o vėliau Ligoninė buvo informuota apie atliktos stebėsenos rezultatus. Pažymėtina, kad sprendimas atlikti stebėseną priimtas Administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. DĮV-10, o patikrinimą atliko už šią funkciją atsakingi savivaldybės darbuotojai. Pareiškėjas stebėsenos procese, atsižvelgiant į specifinę stebėsenos sritį bei specialių žinių ir gebėjimų reikalingumą, nedalyvavo, o taip pat nedarė bei negalėjo daryti jokios įtakos atliktos stebėsenos rezultatams.

2.12. Atsižvelgiant į pasirašytų raštų pobūdį bei pareiškėjo vaidmenį stebėsenos procese, galima teigti, kad minėti raštai yra informacinio pobūdžio, jie nėra susiję, jų pagrindu nebuvo atliekamos stebėsenos ar kontrolės funkcijos. Pareiškėjas raštus pasirašė siekdamas įgyvendinti sprendimą dėl stebėsenos. Tuo atveju, jeigu nebūtų buvę minėto Administracijos direktoriaus sprendimo, pareiškėjas negalėjo ir neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo pasirašyti paminėtus raštus, todėl nepagrįsta Komisijos išvada, kad 2021 m. birželio 30 d. raštu ir buvo faktiškai pradėtas realizuoti (įgyvendinti) Ligoninės patikrinimas, t. y. kontrolė, bei šis patikrinimo (kontrolės) procesas buvo užbaigtas, t. y. Ligoninė informuota apie patikrinimo rezultatus.

2.13. Komisija nevertino, kad pareiškėjo pasirašyti raštai yra procedūrinio, informacinio pobūdžio, nevertino, jog pareiškėjas, juos pasirašydamas, neatliko priežiūros ar kontrolės funkcijų, o tik įgyvendino Administracijos direktoriaus sprendimą bei informavo Ligoninę apie atliktos stebėsenos rezultatus. Todėl nepagrįstas Komisijos vertinimas, kad būtent dėl 2021 m. birželio 30 d. rašto ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. rašto pasirašymo pareiškėjui kilo pareiga vienerius metus nuo šių raštų pasirašymo neiti pareigų Ligoninėje.

2.14. Komisija formaliai vertino situaciją, nesigilino ir nesistengė išsiaiškinti pareiškėjo pasirašytų raštų esmės bei pasirašymo motyvų, paviršutiniškai vertino pareiškėjo paaiškinimus ir nepagrįstai Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 15 straipsnio nuostatas bei pateikė siūlymą Šilalės rajono savivaldybės merui spręsti klausimą dėl potvarkio, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas Ligoninės direktoriumi, panaikinimo ir sudarytos darbo sutarties nutraukimo.

2.15. Akcentuotina, kad darbo sutarties nutraukimas yra viena griežčiausių priemonių, kuri turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais ir tik tuomet, kai pažeidimas yra neabejotinai padarytas, sukėlė teisines pasekmes. Nagrinėjamuoju atveju Komisijos siūlymas nutraukti darbo sutartį neatitinka teisingumo bei proporcingumo principų, kadangi taikoma nuobauda yra neadekvati pažeidimo sunkumui.

2.16. Net ir nusprendus, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas, turi būti vertinamos visos aplinkybės – pažeidimo laipsnis, jo mažareikšmiškumas, aplinkybė, jog pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių, grėsmės viešųjų ir privačių interesų derinimui.

2.17. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškose situacijose tapataus Įstatymo normų pažeidimo atveju Komisija pateikė skirtingus siūlymus – Komisijos 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendime Nr. KS-298 „Dėl K. T.“ Komisija pripažino, jog iš esmės analogiškais veiksmais buvo pažeistos Įstatymo 15 straipsnio nuostatos, tačiau nusprendė nesiūlyti nutraukti sudarytos darbo sutarties, argumentuodama, kad atitinkamo siūlymo teikimas yra Komisijos teisė, o ne pareiga, bei į tai, kad jau praėjo Įstatymo 15 straipsnyje numatytas vienų metų „atvėsimo“ terminas, o taip pat, kad vizuoti įsakymai dėl lėšų skyrimo <...> nėra tiesiogiai susiję su jos dabartinėmis pareigomis <...>, jai einant viceministrės pareigas.

2.18. Pripažinus pareiškėją pažeidus Įstatymą, turėtų būti padaryta išvada, kad Įstatymo nuostatos buvo pažeistos itin panašiais veiksmais, bet to, kaip ir minėto pažeidimo atveju, „atvėsimo“ laikotarpis yra jau beveik pasibaigęs (pareiškėjas vieną iš raštų pasirašė 2021 m. rugpjūčio 17 d.), todėl skirtingų sprendimų priėmimas analogiškose situacijos iškreipia vienodos praktikos taikymą, pažeidžia teisingumo, protingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Kadangi pažeidimas mažareikšmis, be to, nekilo grėsmė viešųjų ir privačių interesų derinimui, pažeidimo konstatavimas yra pakankama priemonė šioje situacijoje.

3. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Komisija savo atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo paskirtis – apriboti asmeniui galimybę įsidarbinti juridiniame asmenyje, dėl kurio darbo jis sprendė per paskutinius vienerius metus, o būtent – rengė, svarstė arba priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole. Tokia normos dispozicija (formuluotė) įpareigoja nustatyti konkretų atvejį – faktą, kad asmuo rengė, svarstė ar priėmė bent vieną su juridinio asmens, kuriame vėliau įsidarbino, veiklos priežiūra ar kontrole susijusį sprendimą.

4.2. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas šios normos turinio, taigi ir taikymo, nesieja su sąlyga, kad asmeniui atitinkamo juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrolė būtų priskirta (numatyta) pareiginiuose nuostatuose. Todėl pareiškėjo argumentas neturi įtakos jo elgesio teisiniam vertinimui Įstatymo 15 straipsnio nuostatų taikymo prasme.

4.3. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad pareiškėjas priėmė sprendimus (pasirašė 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštus), kurie yra tiesiogiai susiję su Ligoninės kontrole, juos pareiškėjas priėmė eidamas Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas tarnybines pareigas, per paskutinius einant šias pareigas metus ir nesuėjus vieneriems metams nuo minėtų sprendimų priėmimo (pasirašymo) įsidarbino Ligoninėje, todėl, įvertinusi visas Įstatymo 15 straipsniui taikyti būtinas sąlygas, Komisija konstatavo pažeidimą.

4.4. Šilalės rajono savivaldybės taryba 2021 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. Tl-158 „Dėl pavedimo O. Š. eiti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas“ pavedė Administracijos direktoriaus pavaduotojui pareiškėjui vykdyti Administracijos direktoriaus funkcijas tol, kol naujai paskirtas administracijos direktorius pradės eiti pareigas (faktiškai šias pareigas jis ėjo iki 2021 m. liepos 15 d.). Šiuo laikotarpiu pareiškėjui tuo pačiu oficialiai buvo suteikti visi Administracijos direktoriaus įgaliojimai.

4.5. Aplinkybė, jog su pareiškėju nebuvo sudaryta nauja darbo sutartis, nėra reikšminga, kadangi ir Administracijos direktoriaus pavaduotojas, ir Administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, o su šios kategorijos asmenimis, Komisijos žiniomis, darbo sutarys nesudaromos.

4.6. Pareiškėjas neneigia, jog jis pasirašė 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštus (sprendimus), ir iš esmės sutinka, kad jie yra susiję su Ligoninės veiklos kontrole (buvo atliekamas valstybinės kalbos vartojimo stebėsenos ir kontrolės procesas), o būtent tokių sprendimų, t. y. sprendimų, susijusių su juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole, priėmimas (rengimas, svarstymas) ir yra Įstatymo 15 straipsnio taikymo sąlyga. Be to, pareiškėjas paaiškinimuose Komisijai pats pripažino, kad formaliai, taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, gali būti traktuojama, kad jo veiksmai (šių raštų pasirašymas) patenka į Įstatymo 15 straipsnio taikymo sritį. Komisijos Sprendime paaiškinta, kad „sprendimai“ Įstatymo nuostatų prasme – tai bet kokie veiksmai atliekant tarnybines funkcijas, įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, o sąvoka „tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė“ reiškia, kad asmuo tai darė asmeniškai (be tarpininkų). Taigi, pareiškėjo pasirašyti 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštai Įstatymo nuostatų kontekste laikytini sprendimais. Komisija Sprendime pateikė vertinimą dėl sąvokų „priežiūra“ ir „kontrolė“ turinio ir išsamiai išanalizavo, kodėl pareiškėjo pasirašyti raštai laikytini sprendimais, susijusiais su Ligoninės kontrole.

4.7. Klausimas dėl Sprendimo siūlymo Šilalės rajono savivaldybės merui spręsti klausimą dėl potvarkio, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas Ligoninės direktoriumi, panaikinimo ir su šiuo asmeniu sudarytos darbo sutarties nutraukimo nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir šioje stadijoje neturėtų būti sprendžiamas. Komisija pareiškėjui sankcijos (atleidimo) netaikė, ji tik pateikė atitinkamą pasiūlymą merui, kuris ir turi nuspręsti nutraukti pareiškėjo darbo sutartį ar ne. Būtent meras, o ne Komisija ar teismas turėtų / galėtų įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes (ar atitinkama priemonė yra taikytina, ar ji atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, koks yra pažeidimo laipsnis, ar sukeltos pasekmės, ar kilo reali grėsmė viešajam interesui ir pan.).

4.8. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos Sprendimas ir pateiktas siūlymas neįpareigoja mero atleisti pareiškėją – tai yra mero diskrecija. Komisijai pateiktais duomenimis, meras sprendimo dėl minėto Komisijos siūlymo nesprendė – gavęs duomenų, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl Komisijos Sprendimo, sustabdė atitinkamas procedūras.

4.9. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEK įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 30 straipsnio 2 dalį Komisija turi teisę siūlyti institucijos ar įstaigos vadovui ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus, sprendimus ar sandorius, neatitinkančius Įstatymo reikalavimų, arba siūlyti imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisės aktų pažeidimams. Šios Komisijos teisės įgyvendinimas nesiejamas su jokiomis specialiomis sąlygomis – Komisijai pakanka tik nustatyti, kad buvo pažeistos Įstatymo nuostatos. Nagrinėjamu atveju Komisija pripažino pareiškėją pažeidus Įstatymo 15 straipsnio nuostatas, t. y. pareiškėjas Įstatymą jis pažeidė įsidarbindamas Ligoninėje, todėl Komisija, vadovaudamasi nurodytu reglamentavimu, ir nusprendė siūlyti nutraukti su pareiškėju sudarytą darbo sutartį.

4.10. Komisija kiekvieną tiriamą atvejį vertina individualiai, atsižvelgdama į visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, todėl skirtingų asmenų elgesio vertinimas bei Komisijos teikiami (neteikiami) siūlymai neturi sutapti. Pastebi, kad pareiškėjo nurodomame Komisijos 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendime Nr. KS-298 vertintas atvejis nėra tapatus (identiškas) šioje byloje nagrinėjamam atvejui.

4.11. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Komisija situaciją vertino formaliai, nesigilindama ir nesistengdama išsiaiškinti pareiškėjo pasirašytų raštų esmę. Komisija nustatė visas Sprendimui priimti būtinas aplinkybes, jas išsamiai ir visapusiškai įvertino. Pripažindama, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 15 straipsnio reikalavimus, Komisija priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Komisijos Sprendimą ir priteisė pareiškėjui 930 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas, nustatė ir analizavo bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo eitomis pareigomis, Konkurso eiga ir pareiškėjo paskyrimu į Ligoninės direktoriaus pareigas. Teismas nurodė, kad pagal Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T1-288 patvirtintų Administracijos nuostatų 26.7 punktą bei Savivaldybės tarybos 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T1-195 patvirtinto Administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 9 punktą funkcija (veiklos sritis) Ligoninės priežiūra ir kontrolė priskirta Administracijos direktoriui.

7. Buvo nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu Komisija pripažino, jog, pasirašydamas tiesiogiai su Ligoninės kontrole susijusius 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštus, pareiškėjas, 2021 m. spalio 19 d. baigęs eiti Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, nepraėjus vieneriems metams (2021 m. spalio 29 d.) įsidarbindamas Ligoninėje, pažeidė Įstatymo 15 straipsnio nuostatas ir pasiūlė Šilalės rajono savivaldybės merui spręsti klausimą dėl potvarkio, kuriuo pareiškėjas paskirtas Ligoninės direktoriumi, panaikinimo ir su pareiškėju sudarytos darbo sutarties nutraukimo, nes pagal Įstatymo 15 straipsnio nuostatas pareiškėjas negalėjo įsidarbinti minėtoje Ligoninėje.

8. Teismas vadovavosi Įstatymo 15 straipsniu, atkreipė dėmesį, kad pagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 13 punktą valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė, o pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktą savivaldybės administracijos direktoriui suteikta teisė tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis Administracijos direktorius 2021 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. DĮV-10 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės 2021 m. valstybinės kalbos patikrinimų plano patvirtinimo“ patvirtino Šilalės rajono savivaldybės 2021 m. valstybinės kalbos patikrinimų planą (toliau – ir Patikrinimų planas), kurio 23 punkte nustatė, kad liepos mėn. turi būti tikrinami viešųjų gydymo ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigų dokumentai.

9. Byloje buvo nustatyta, kad pasirašytame 2021 m. birželio 30 d. rašte nurodyta, jog siekiant užtikrinti valstybinės kalbos vartojimo taisyklingumą įstaigų dokumentuose ir vadovaujantis Patikrinimų planu, Šilalės rajono viešųjų gydymo ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigos prašomos iki 2021 m. liepos 19 d. lydraščiu per dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ pateikti įstaigos antspaudų, spaudų ir darbuotojų vardinių spaudų, raštų, pažymų, vadovo įsakymų, kitų gyventojams išduodamų ar vidaus dokumentų pavyzdžius. Šia rašte nurodyta, kad dėl informacijos galima kreiptis į Administracijos kalbos tvarkytoją A. Š., kuri nurodyta ir kaip šio rašto rengėja.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojas, 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu, kurį rengė Administracijos kalbos tvarkytoja A. Š., pranešė Ligoninei, kad, patikrinus Ligoninės 2021 metais parengtus dokumentus, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų nenustatyta, pastebėti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų pažeidimai. Kartu rašte prašoma rengiant dokumentus vadovautis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais ir, atsižvelgiant į nurodytas klaidas, užtikrinti taisyklingos lietuvių kalbos vartojimą įstaigos dokumentuose. Taip pat šiuo raštu Ligoninei pateiktas Ligoninės dokumentuose pastebėtų kalbos klaidų sąrašas, kuriame pastebėtos konkrečios netaisyklingai vartotos gramatinės formos, rašyba, skyryba ir nurodyta, kaip jas vartoti taisyklingai.

11. Teismo įsitikinimu, siekiant patikrinti Komisijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, buvo svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasirašyti 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštai laikytini administraciniais sprendimais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) taikymo prasme.

12. Vadovaudamasis VAĮ 2 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išskirti individualaus administracinio akto požymiai (vienas iš jų – aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams), teismas atkreipė dėmesį, kad Administracijos 2021 m. birželio 30 d. raštu, kuris skirtas ne tik Ligoninei, bet visoms Šilalės rajono sveikatos įstaigoms, įstaigos prašomos pateikti dokumentus, o 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu nurodomi Ligoninėje pastebėti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų pažeidimai, prašoma rengiant dokumentus vadovautis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais ir, atsižvelgiant į nurodytas klaidas, užtikrinti taisyklingos lietuvių kalbos vartojimą įstaigos dokumentuose. Teismas pabrėžė, kad pareiga vartoti lietuvių kalbą Ligoninėje ir laikytis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų įtvirtinta ne vertinamuose raštuose, bet Valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo nuostatose.

13. Įvertinęs raštų turinį, teismas konstatavo, kad jie negali būti laikomi administraciniais sprendimais, nes juose nėra nustatomos jokios teisės ir pareigos Ligoninei, priėmus šiuos sprendimus neatsirado, nepasikeitė ir nepasibaigė jokie konkretūs administraciniai teisiniai santykiai.

14. Taip pat teismas pažymėjo, kad taikant Įstatymo 15 straipsnio nuostatą, svarbu įvertinti, ar sprendimai susiję ne su juridinio asmens priežiūra ir kontrole bendrąja prasme, kaip Sprendime nurodo Komisija, bet su bet juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole. Išanalizavęs Ligoninės įstatuose įtvirtinus įstaigos veiklos tikslus, veiklos užduotis ir veiklos sritis (10–12 p.), teismas darė išvadą, kad ginčo raštai nėra susiję su Ligoninės veikla, kaip ji apibrėžta Ligoninės įstatuose, todėl šie raštai nelaikytini nei Ligoninės veiklos priežiūros, nei veiklos kontrolės sprendimais. Buvo pažymėta ir tai, kad raštai atitinka Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą Įstatymo paskirtį ir nėra pagrindas kilti interesų konfliktui šiuo atveju.

15. Teismas nesutiko su Komisijos argumentais, kad pareiškėjas raštus priėmė tiesiogiai, t. y. asmeniškai (be tarpininkų), nes abiejuose raštuose nurodyta, kad juos rengė A. Š., į kurią nurodyta kreiptis dėl informacijos. Be to, raštai priimti ne pareiškėjo iniciatyva, bet jam laikantis patvirtinto Patikrinimų plano.

16. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Komisija Sprendimu nepagrįstai pripažino, jog pasirašydamas 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštus pareiškėjas, 2021 m. spalio 19 d. baigęs eiti Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, nepraėjus vieneriems metams (2021 m. spalio 29 d.) įsidarbindamas Ligoninėje pažeidė Įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Konstatavęs, kad Sprendimu pareiškėjas nepagrįstai pripažintas pažeidusiu Įstatymo 15 straipsnį, teismas Sprendime nurodytą siūlymą Šilalės rajono savivaldybės merui spręsti klausimą dėl potvarkio, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas Ligoninės direktoriumi, panaikinimo ir su juo sudarytos darbo sutarties nutraukimo taip pat vertino kaip nepagrįstą.

III. 17. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

18. Komisija apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjo pasirašyti raštai nėra administraciniai sprendimai (VAĮ taikymo prasme) ir kad ne raštuose, o įstatymuose nustatyti reikalavimai Ligoninei dėl lietuvių kalbos vartojimo.

18.2. Įstatymas yra specialus norminis aktas, reglamentuojantis specifinę viešųjų ir privačių interesų derinimo sritį, todėl jame nustatytų normų turinys, visų pirma, aiškintinas taip, kaip apibrėžta pačiame Įstatyme ir pagal jo prasmę. Įstatymo 15 straipsnyje išdėstytos normos dispozicija nėra blanketinė, jos turinys nėra siejamas su VAĮ nuostatomis. Įstatymų leidėjas minėtosios normos turinio nesieja su sąlyga, kad sprendimai, kuriuos asmuo rengė, svarstė ar priėmė, atitiktų administracinio sprendimo (individualaus administracinio akto) požymius. Šiuo atveju sprendimai Įstatymo taikymo prasme – tai bet kokie asmens veiksmai atliekant tarnybines funkcijas, o sąvoka „tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė“ reiškia, kad asmuo tai darė asmeniškai (be tarpininkų). Taigi, pareiškėjo pasirašyti 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštai Įstatymo nuostatų kontekste laikytini sprendimais. Šiuo atveju vertinimas, ar tokie sprendimai atitinka VAĮ nustatytus administracinių sprendimų ar individualaus administracinio akto požymius, nėra aktualus, todėl neturi reikšmės (įtakos) vertinant Komisijos Sprendimo teisėtumą.

18.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo raštus rengė ne pareiškėjas asmeniškai, o Administracijos specialistė. Valstybės tarnyboje yra įprasta, kad įstaigos vadovai ar kitas vadovaujančias pareigas einantys asmenys patys dokumentų (sprendimų) nerengia, nes tai daro kiti už atitinkamų funkcijų atlikimą atsakingi darbuotojai. Nagrinėjamu atveju raštus pasirašė pareiškėjas, todėl ir laikytina, kad šiuos sprendimus tiesiogiai priėmė jis, nepriklausomai nuo to, kad jis pats neparengė tų sprendimų tekstų.

18.4. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad raštai nelaikytini nei Ligoninės veiklos priežiūros, nei veiklos kontrolės sprendimais, taip pat kad raštai atitinka Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą šio įstatymo paskirtį ir dėl jų nekilo interesų konfliktas, neturi jokios reikšmės vertinant Sprendimo teisėtumą.

18.5. Įstatymo 15 straipsnio dispozicijoje nekalbama apie kilusį ar nekilusį interesų konfliktą, todėl vertinant asmens elgesio atitiktį minėtajam Įstatymo straipsniui visiškai nereikalaujama nustatyti, kad kilo (galėjo kilti) interesų konfliktas. Kalbant apie „priežiūros“ ar „kontrolės“ sąvokas paminėtina, kad pats pareiškėjas tiek rašytiniuose, tiek žodiniuose paaiškinimuose Komisijai pripažino, kad gali būti traktuojama, kad jo veiksmai (šių raštų pasirašymas) patenka į Įstatymo 15 straipsnio taikymo sritį. Pareiškėjas neneigė, kad jo pasirašyti 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštai yra susiję su Ligoninės veiklos kontrole (buvo atliekamas valstybinės kalbos vartojimo stebėsenos ir kontrolės procesas), o būtent tokių sprendimų priėmimas (rengimas ar svarstymas) ir yra Įstatymo 15 straipsnio taikymo sąlyga.

18.6. Įstatymo leidėjas nėra nurodęs, kad Įstatymo 15 straipsnio nuostata taikoma tik tuomet, kai atitinkamas sprendimas yra susijęs tik su tiesiogine juridinio asmens, dėl kurio buvo spręsta, veikla (pvz., gydymu). Teismų praktikoje išaiškinta, kad Įstatymas yra prevencinis tesės aktas, o jo nuostatos yra formalaus pobūdžio.

18.7. Apibendrintina, kad Komisija nustatė, jog pareiškėjas priėmė sprendimus (pasirašė 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštus), šie sprendimai yra tiesiogiai susiję su Ligoninės kontrole, juos pareiškėjas priėmė eidamas Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas tarnybines pareigas, per paskutinius einant šias pareigas metus, ir nesuėjus vieniems metams po išėjimo iš Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų (baigęs eiti šias pareigas), jis įsidarbino Ligoninėje. Taigi Komisija nustatė visas Sprendimui priimti būtinas aplinkybes, jas išsamiai ir visapusiškai įvertino, priimto Sprendimo faktiniai ir teisiniai motyvai išdėstyti Sprendime, todėl pripažindama, kad Pareiškėjas pažeidė Įstatymo 15 straipsnio reikalavimus, taip pat pateikdama savivaldybės merui Sprendime nurodytą siūlymą, Komisija priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

19. Pareiškėjas O. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė, ar raštai laikytini individualiais administraciniais aktais, taip pat tai, ar šiais raštais buvo nustatomos teises ir pareigos, buvo sukurti ar pakeisti konkretūs administraciniai teisiniai santykiai. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent Administracijos direktorius, priimdamas įsakymą dėl Patikrinimų plano patvirtinimo, inicijavo visų Šilalės rajono savivaldybėje esančių viešųjų gydymo įstaigų ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigų priežiūros ir kontrolės procesus.

20.2. Teismas pagrįstai analizavo, ar raštai atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus kriterijus, kadangi priešingu atveju butų galima teigti, jog absoliučiai bet koks sprendimas, nevertinant jo atitikties Įstatymo paskirčiai, gali sukelti Įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pasekmes. Toks aiškinimas nepagrįstai išplėstų Įstatymo taikymo sritį, prieštarautų jo paskirčiai, priėmimo bei taikymo motyvams.

20.3. Sutiktina su teismo išvada, kad Lietuvos Respublikoje veikiančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, taigi ir Ligoninei, pareiga vartoti lietuvių kalbą yra įtvirtinta norminiuose teisės aktuose, o dėl pareiškėjo pasirašytų raštų Ligoninės teisių ir pareigų apimtis nepasikeitė, šie raštai informacinio pobūdžio, jų pagrindu nebuvo atliekamos stebėsenos ar kontroles funkcijos. Pareiškėjas stebėsenos procese, atsižvelgiant į specifinę stebėsenos sritį bei specialių žinių ir gebėjimų reikalingumą, nedalyvavo, o taip pat ir nedarė bei negalėjo daryti jokios įtakos atliktos stebėsenos rezultatams.

20.4. Dėl apelianto pozicijos, kad pareiškėjas ginčo sprendimus (raštus) priėmė tiesiogiai, pažymėtina, kad teismas išanalizavo šių raštų priėmimo aplinkybes, atkreipė dėmesį, kad raštų rengėja ir asmuo, į kurį įstaigos gali kreiptis informacijos, nurodyta Administracijos kalbos tvarkytoja A. S.. Ginčo sprendimų pasirašymą nulėmė Administracijos direktoriaus priimto Patikrinimų plano vykdymas, pareiškėjas Administracijos direktoriaus pareigas ėjo laikinai, neturėjo ketinimo vykdyti Ligoninės stebėsenos ir kontrolės funkcijas.

20.5. Komisija apeliaciniame skunde nepagrįstai ignoruoja Įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintą sąlygą, jog rengtas, svarstytas ar priimtas sprendimas turi būti susijęs su juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole. T. y. priežiūrą ar kontrolę lemiantis sprendimas turi būti susijęs būtent su juridinio asmens veikla, o ne su juridiniu asmeniu apskritai. Teisingai pažymėjo teismas, kad, atsižvelgiant į su byla susijusius aspektus ir tinkamai išanalizavus visą byloje esančią medžiagą, galima spręsti, kad ginčo sprendimai (raštai) nėra susiję su Ligoninės veikla, kaip ji apibrėžta Ligoninės įstatuose. Taikant Įstatymo 15 straipsnį svarbu įvertinti, ar sprendimai susiję ne su juridinio asmens priežiūra ir kontrole bendrąja prasme, bet su juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole. Priešingu atveju yra sukuriamos prielaidos pertekliniam, nepagrįstai išplėstam, Įstatymo paskirties neatitinkančiam straipsnio taikymui.

20.6. Atsakovas pareiškėjui siekia pritaikyti neproporcingas sankcijas (darbo sutarties su asmeniu nutraukimas yra kraštutinė priemonė). Atsižvelgiant į konstitucinį teisingumo principą, kad vien konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą, apeliacinio skundo patenkinimas butų nesuderinamas nei su teisingumo, nei su proporcingumo principais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnį.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56–57 str.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2 – 4 p.).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi.

25. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (2020 m. birželio 26 d. akto redakcija) 15 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris eidamas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 15 straipsnį, jau yra pažymėjęs, kad „<...> Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnyje kalbama apie tiesioginį asmens dalyvavimą rengiant, svarstant ar priimant sprendimus. <...> nesant duomenų apie pavaldiems asmenims V. A. duotus nurodymus priimti sprendimus, kaip jie apibrėžiami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnyje, pavaldžių asmenų priimti sprendimai, vertinant V. A. elgesį, negali būti prilyginami V. A. tiesioginiam dalyvavimui tokių sprendimų priėmime. Be to, pritartina Komisijos pozicijai, kad vadovo sprendimas pavesti pavaldiniui kuruoti atitinkamą bendrą sritį negali būti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio nuostatas prilyginamas tiesioginiam sprendimui konkretaus juridinio asmens atžvilgiu“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2569-662/2021).

27. Nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir joje dėstoma pozicija dėl Įstatymo 15 straipsnio suponuoja išvadą, kad ne absoliučiai visi sprendimai lemia Įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintą draudimą. Tokios pat nuomonės yra ir šią bylą tikrinanti teisėjų kolegija. Įstatymų leidėjas Įstatymo 15 straipsnyje pasisako tik dėl tokių sprendimų, kuriuos 1) asmuo tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė ir 2) kurie susiję su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole (pasisakytina tik ginčui aktualia apimtimi). Taigi, visų pirma, keliama sąlyga, kad tie sprendimai būtų rengti, svarstyti ar priimti tiesiogiai konkretaus asmens, antra, konkretaus asmens rengti, svarstyti ar priimti sprendimai turi būti susiję su juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole.

28. Įvertinus 2021 m. birželio 30 d. rašto turinį matyti, kad nors pastarasis dokumentas plačiąja prasme ir yra susijęs su Ligoninės veiklos priežiūra valstybinės kalbos vartojimo taisyklingumo aspektu, tačiau nėra pagrindo tvirtinti, jog ginčo dokumentas buvo tiesiogiai rengtas ir priimtas pareiškėjo, kaip Administracijos direktoriaus, iniciatyva. Administracijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, atliko privalomojo pobūdžio veiksmą, sietiną su Administracijos direktoriui priskirtomis funkcijomis bei užduotimis (tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams – Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 1–2 p.; Vietos savivaldos įstatymo redakcija, galiojusi 2021 m. birželio 30 d. rašto pasirašymo metu) – pasirašė 2021 m. birželio 30 d. raštą, tačiau asmeniškai ir tiesiogiai neatliko administracinio pobūdžio veiklos, nukreiptos į Ligoninės veiklos priežiūrą ar kontrolę. Administracijos direktoriaus pavaduotojas laikinai einantis direktoriaus pareigas įgyvendino Šilalės rajono savivaldybės 2021 metų valstybinės kalbos patikrinimų planą, patvirtintą Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. DĮV-10 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės 2021 metų valstybinės kalbos patikrinimų plano patvirtinimo“, t. y. įgyvendino savivaldybės tarybos sprendimą, už ką tiesiogiai bei asmeniškai buvo atsakingas.

29. 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštas yra neatsiejamas nuo 2021 m. birželio 30 d. rašto, todėl teisiniam vertinimui įtakos nebedaro. Taigi administracinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nebuvo pagrindo tvirtinti dėl Įstatymo 15 straipsnio nesilaikymo. Įstatymo 15 straipsnis yra neatsiejamas nuo įstatymų leidėjo apibrėžtos Įstatymo paskirties – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams (visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai) ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 str., 2 str. 4 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjui pasirašant ginčo raštus, tai buvo nesuderinama ir su Įstatymo paskirtimi bei Įstatymo 15 straipsniu – nėra jokių faktinių duomenų dėl pareiškėjo šališkumo, interesų konflikto (interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais – Įstatymo 2 str. 2 d.).

30. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

31. Atmetus Komisijos apeliacinį skundą, galutinis teismo procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjui, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

32. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2, 7 ir 8.11 punktus, daro išvadą, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija didžiausios rekomenduojamos priteisti sumos, šios išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos, todėl iš atsakovo pareiškėjui priteistina 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vyriausios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui O. Š. iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius