2021-09-08 Nr. DBT-118-2-68-3-22283-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-66/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22283-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, tretysis asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovė teismo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 16 d. išduotą sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. balandžio 16 d. sutikimas) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „BNA Grupė“ perleisti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), dalies nuomos teisę, kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimams; 2) tuo atveju, jeigu teismas pats negali panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 16 d. sutikimo UAB „BNS Grupė“ perleisti Žemės sklypo dalies nuomos teisę, įpareigoti NŽT panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 16 d. sutikimą UAB „BNA Grupė“ perleisti Žemės sklypo dalies nuomos teisę (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260, 45 punktas).

Ieškinyje nurodoma, kad Žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso ieškovei ir A. Z. (625 kv. m.) bei Lietuvos Respublikai (896 kv. m.); Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Ieškovės teigimu, NŽT Vilniaus miesto skyrius, neturėdamas nustatytos Žemės sklypo dalies, reikalingos perleidžiamam nekilnojamam turtui (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti plano, neturėjo teisinio pagrindo duoti sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos teisę į 896 kv. m. Lietuvos Respublikai priklausančios žemės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje be kita ko pažymi, kad ginčas tarp šalių kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 16 d. sutikimo perleisti UAB „BNA Grupė“ Žemės sklypo dalies nuomos teisę. NŽT yra viešojo administravimo subjektas. Teismo vertinimu, yra pagrindas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad ginčijamu 2021 m. balandžio 16 d. sutikimu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas sutiko, kad UAB „BNA Grupė“, kartu perleisdama nuosavybės teise priklausantį pastatą – gyvenamąjį namą su kavinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), perleistų valstybinės žemės nuomos teisę į dalį nuomojamos valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalies, atsiradusią Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos 2003 m. kovo 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistos 2011 m. lapkričio 15 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 5 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

Ieškovė 2021 m. gegužės 17 d. skundu NŽT prašė panaikinti 2021 m. balandžio 16 d. sutikimą UAB „BNA Grupė“ perleisti Žemės sklypo dalies nuomos teisę, ir pateikti kartu su UAB „BNA Grupė“ prašymu perleisti žemės sklypo nuomos teisę, žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta perleidžiama žemės sklypo dalis. Ieškovės skundas NŽT buvo išnagrinėtas, priimant 2021 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“. NŽT 2021 m. birželio 21 d. sprendime be kita ko nurodyta, kad 2021 m. balandžio 16 d. sutikimas yra išduotas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nes nenustačius žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nebuvo galimybės išskirti dalies, reikalingos pastatams eksploatuoti. Šuo atveju, norint nustatyti privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį, tikslinga parengti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą ir kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl sutarties, pagal kurią būtų nustatyta naudojimosi tvarka, pasirašymo.

Ieškovė (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėja) skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašė: 1) panaikinti NŽT 2021 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) panaikinti 2021 m. balandžio 16 d. sutikimą UAB „BNA Grupė“ perleisti Žemės sklypo dalies nuomos teisę, kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimams; 3) tuo atveju, jeigu teismas pats negali panaikinti 2021 m. balandžio 16 d. sutikimo, įpareigoti NŽT panaikinti 2021 m. balandžio 16 d. sutikimą; 4) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, duodant sutikimus perleisti valstybinės žemės dalies nuomos teises ir (arba) sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovės (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjos) skundą atsisakė priimti, kaip neteismingą administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-4312-535/2021).

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje nurodė, kad konkrečiu atveju ginčas visų pirma yra susijęs su valstybinės žemės nuomos, taigi civiliniais teisiniais santykiais. Nors nagrinėjamoje byloje teismas taip pat turės vertinti ir atitinkamus viešojo administravimo subjektų priimtus aktus, tačiau, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusių teisinių santykių visumą, darytina išvada, kad keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šios kolegijos nuosekliai formuojamą praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-90/2017, 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-45/2019 ir jose nurodytą praktiką).

Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės keliamame ginče dėl NŽT, kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinio (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 2021 m. balandžio 16 d. sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, panaikinimo, dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, kurie lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis; taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-45/2019).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, tretysis asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys