2022-04-20 Nr. AB-9380-3-62-3-00046-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2002-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00046-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. H. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. H. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. M. H. A. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43870; 2) panaikinti Departamento 2‑osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 6K-2564 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui grindė šiais argumentais:

2.1. Prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia padaryti išvadą, jog jam realiai grėsė persekiojimo ir/ar susidorojimo pavojus, o įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia ir iki šiol. Būtina taip pat išsiaiškinti (nustatyti) ne tik visas reikšmingas su pareiškėjo aplinka jo kilmės šalyje sietinas aplinkybes, ir jas įvertinti ne tik individualiai, bet ir sistemiškai, be to, jų galimos raidos artimiausioje perspektyvoje aspektu. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjui kylančią ir tos situacijos sąlygojamą pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią pareiškėjo baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė jam (tyrimui) keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų. Pareiškėjas pateikė realius duomenis ir nurodė konkrečias individualias priežastis – gavo grasinimų dėl dalyvavimo demonstracijose, dėl to jis negali pasilikti kilmės šalyje. Pareiškėjui dėl individualių priežasčių turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai.

2.2. Pareiškėjo priklausomybė (duomenys neskelbtini) religinei grupei, laikytina aplinkybe, kuria remiantis pareiškėjas priskirtinas padidintos grėsmės rizikos asmenų grupei, o tai, savo ruožtu, vertintina kaip faktorius, esmingai įtakojantis potencialios grėsmės pareiškėjui realumą. Akivaizdu, kad atsakovas tyrimo metu nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino, o ir su pareiškėju susijusią konkrečią situaciją šiais aspektais analizavo nepakankamai.

2.3. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, vertinant pareiškėjui kilsiančios grėsmės tikimybę, individualių aplinkybių kontekste, pareiškėjo tvirtinimas, jog pareiškėjo baimė dėl galimo persekiojimo ir/ ar net susidorojimo, vertintinas ne kaip mažai tikėtinas, bet kaip visiškai tikėtinas realaus gyvenimo (duomenys neskelbtini) faktas.

2.4. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės. Šiuo atveju, prieglobsčio prašytojų prašymas racionaliau išsprendžiamas, būtent, teisingai pritaikius jo asmens statusui identifikuoti ESTT nustatytus kriterijus.

2.5. Kita vertus, paaiškėjus akivaizdžiai aplinkybei, o būtent, kad pareiškėjo gyvenimas ir galimai tolesnė darbinė (profesinė) veikla vykdytini vidaus ginkluoto konflikto teritorijoje, kokių tai ypatingų, būtinai susijusių su kilusiais pavojais jo asmeniui, atsakovo reikalavimas papildomai dar nurodyti kokias tai kitas, neva svarbesnes, aplinkybes, sietinas su pareiškėjo asmeninėmis savybėmis, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindas jam kilusios grėsmės pagrindimui vertintinas kaip perteklinis.

2.6. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad grėsmė jam yra ne tik reali, bet ir visiškai pagrįsta, be to, ir akivaizdžiai kelianti pavojų pareiškėjo sveikatai ir/ar net gyvybei, ir teigia, kad analizuodamas galimai kilsiančios pareiškėjui potencialios grėsmės realumą, atsakovas pažeidė privalomus tyrimo visapusiškumo ir išsamumo reikalavimus.

2.7. Prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vykta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas.

2.8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos, nagrinėjant prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, Europos prieglobsčio paramos biuras (toliau – ir EPPB) išaiškino, kad bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą.

2.9. Atsakovas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), t. y. kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, rėmėsi iš esmės EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus iš tam tikros kilmės šalies, valstybės narės, iš tikrųjų, raginamos atsižvelgti į bendrą analizę ir rekomendacijas, tačiau minėti dokumentai nėra privalomi. Atsakovui akivaizdžiai neatlikus šios pareigos, laikytina, kad pareiškėjo skunde pateikiami duomenys patvirtina apie pareiškėjui gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos atmestinas kaip nepagrįstas.

2.10. Sprendimai uždrausti pareiškėjui atvykti ir jį išsiųsti yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, tad panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai, kuriais pareiškėjui taikytas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, nutarta jį išsiųsti. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Išskirtinai tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, sieną kirto neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė pristatytas į užkardą (tai buvo pirmasis jo kontaktas Lietuvoje ir pareiškėjas tinkamai ir korektiškai pasielgė pateikęs prašymą pareigūnams, iki to laiko jis tiesiog objektyviai neturėjo, kam įteikti prašymo) nesudaro pagrindo laikyti, kad yra aplinkybės, pagrįstos ir objektyvios, kad jis savo noru iš Lietuvos Respublikos neišvyktų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sprendimą išsiųsti pareiškėją nesudarius jam galimybės pačiam išvykti yra skubotas ir neproporcingai sąlygojantis iš to sekantį draudimo atvykti taikymą.

2.11. Draudimas atvykti maksimaliam terminui nėra proporcingas. Pareiškėjas teikė tikrovę atitinkančią informaciją, jo nurodytos aplinkybės paremtos komplikuota kilmės valstybės padėtimi. Pareiškėjas nepiktnaudžiavimo procesu, siekė saugumo. Todėl jo atžvilgiu taikyti maksimalų draudimą atvykti nėra nei teisinga, nei proporcinga. Draudimas pareiškėjui atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet, pablogėjus situacijai, pareiškėjui būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio.

2.12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gali būti persekiojamas ne už konkretų kokios tai normos pažeidimą, bet už priklausymą tam tikrai socialinei grupei, būtent dėl to , kad jis yra mažos etninės/religinės bendruomenės narys. Ir to visiškai pakanka, kad jo atžvilgiu, net neatsižvelgus į tokio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ar užsiėmimo rūšį, būtų ne tik be teisėto pagrindo, bet ir šiaip susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, realizuotas susidorojimo neapykantos eksceso pagrindu mechanizmas (t. y., beatodairiškai pritaikytas kolektyvinės atsakomybės principas).

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

4. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad:

4.1. Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas nerasta. Taip pat, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgus į surinktus kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

4.2. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Taip pat atliekant tyrimą buvo atsižvelgta į prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, kuris yra (duomenys neskelbtini) gubernijoje, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimų kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

4.3. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

4.4. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjas gyveno su šeima (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gubernijoje, (duomenys neskelbtini). Įvertinta surinkta informacija apie kilmės valstybę, kurioje teigiama, kad nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas, asmens gyvenamojoje vietoje kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) gubernija) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi.

4.5. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai pėsčiomis kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvoje, neturi šeimyninių ir kitokių ryšių su Lietuvos Respublika ir joje gyvenančiais asmenimis, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, Lietuvos Respublikoje yra tik jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė, jog 2014 m. broliai ir seserys, o vėliau ir tėvai išvyko į (duomenys neskelbtini), su jais palaiko ryšius. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas ir yra tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti. Pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

4.6. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjai taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgiant į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingais.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, jį išdėstant taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą, jį išdėstant taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundą dalį atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas į Lietuvos teritoriją pateko nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini).

6.2. 2021 m. spalio 26 d. pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos Respubliką. Prašymo suteikti prieglobstį motyvai – yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neturi jokių teisių ir patiria grėsmes. Asmeniškai jis grėsmės nepatyrė. (duomenys neskelbtini) nieko neturi, nes jo šeima – tėvai, broliai, seserys – gyvena (duomenys neskelbtini).

6.3. Departamente vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) mieste – (duomenys neskelbtini) gubernijoje. Jis išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, o tai yra uždara religija, (duomenys neskelbtini) yra gimstama ir pašaliečiai nepriimami. 2014 m. gruodžio mėn. broliai ir seserys išvyko į (duomenys neskelbtini), o vėliau prie jų prisijungė ir tėvai, jis palaiko ryšius su šeima. Iš savo šalies išvyko dėl patiriamos diskriminacijos, persekiojimo, grėsmių, kurias patiria (duomenys neskelbtini), nes laikomi bedieviais ir yra verčiami atsiversti, nes kitaip bus nužudyti. 2014 m. prieš (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytas genocidas, (duomenys neskelbtini) užėmė (duomenys neskelbtini) miestą ir pasitraukė kurdų saugumo pajėgos. Paminėtos žudynės buvo didžiausios ir nuo tada žudoma kasdien. Jis turi daug problemų dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), bet pagrindinė problema yra tai, kad jis negali susirasti darbo. Jis kelis kartus bandė įsidarbinti (duomenys neskelbtini) mieste, bet jo nepriėmė į darbą dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis diskriminuojamas, nesijaučia saugus, su juo nesielgiama kaip su žmogumi. Jis asmeniškai grasinimų nėra sulaukęs, bet nuolatos jaučia grėsmę iš islamo grupuočių. (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems (duomenys neskelbtini) gyventojams visoje šalyje gresia pavojus, šalis yra nesaugi, jiems, kaip (duomenys neskelbtini), nėra vietos. (duomenys neskelbtini) jis yra visiškai vienas ir norėtų gyventi (duomenys neskelbtini), kad būtų arčiau savo šeimos.

6.4. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Įrako Respubliką, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6.5. Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko, skundė jį numatyta neteismine tvarka, tačiau Komisija 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 6K-2564 jo skundą atmetė.

6.6. Nesutikdamas su Sprendimu ir Komisijos sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

7. Teismo vertinimu, Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybę. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas įvertino pareiškėjo kilmės aplinkybes dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etnoreliginei mažumai, todėl pareiškėjo argumentas, kad atsakovas nenagrinėjo (duomenys neskelbtini) genocido tikrumo, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Kaip nurodyta Sprendime, pareiškėjas yra darbingo amžiaus, visą gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gubernijoje, o iš surinktos kilmės valstybės informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pajėgos nevaldo šios teritorijos, bendrai aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas, asmens gyvenamoji vieta kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) gubernija) nelaikytina individualią riziką didinančiu faktoriumi. Įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Taigi, pareiškėjo pateikti duomenys prieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę, nepatvirtina to, kad jis galėtų būti persekiojamas išimtinai dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas konkrečiai ir detaliai nenurodė, kokiu būdu jis pats asmeniškai susidūrė su etniniu persekiojimu.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta. Teismas, įvertinęs pareiškėjo rašytinį prašymą suteikti prieglobstį, jo pasakojimą apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Be to, beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, todėl įvertinus prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Pareiškėjo argumentai neleido teismui suabejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį ir apklausų metu išdėstytas aplinkybes, pagrįstai nerinko kitokios informacijos. Pareiškėjo argumentai dėl nevertintų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti – Departamentas įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie grėsmę kilmės valstybėje. Nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių.

10. Teismo vertinimu, Komisija turi teisę nerengti žodinio posėdžio. Tokia jos diskrecija įtvirtinta tiek Tvarkos aprašo 222 punkte. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių argumentų, suponuojančių jo skundo svarstymo Komisijoje žodinio proceso tvarka būtinybę. Be to, pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausų Departamente metu ir teismo posėdyje.

11. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau darytina išvada, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

12. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, pabrėždamas, jog konstatuotina, kad pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

15. Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atnaujinti atsiliepimo padavimo terminą, su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

16. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

20. Atsakovas Departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs ABTĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjų skundą per teismo nustatytą terminą, todėl prašo teismo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 str. 3 d.).

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, išanalizavęs jo nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjui grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjui nesuteiktina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Departamento Sprendimu pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, skaičiuojamas nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcingas, šį terminą sutrumpino iki 2 metų, taip pat iki 2 metų sutrumpino duomenų (perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo terminą.

23. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

24. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

25. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

27. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

28. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

29. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė tuo, kad jis yra (duomenys neskelbtini), o jiems kilmės šalyje nuolat kyla grėsmė, sunku rasti darbą, jį vertė tapti musulmonu.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą; be kita ko, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), į kitas aktualias aplinkybes.

31. Nustatyta, kad pareiškėjas gyveno provincijoje, kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, be to, jis nėra pažeidžiamas asmuo (pagal kitus kriterijus, pvz., lytis, turimi asmens dokumentai). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nedetalizavo jam individualiai gresiančios grėsmės gyvybei – pateikė viešą informaciją, kad 2014 m. (duomenys neskelbtini) vykdė genocidą, tačiau apie dabartinį laikotarpį pasakodamas neišsiplėtė, taip pat apklausų metų teigė, kad asmeniškai persekiojimo, grasinimų nepatyrė. Nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo paaiškinimas, jog iš kilmės valstybės jis išvyko dėl grėsmės (duomenys neskelbtini), nėra įtikinamas, nes:

1) nuo 2014 m. genocido iki išvykimo iš kilmės valstybės praėjo nemažas laiko tarpas;

2) nuo 2017 m. buvo paskelbta apie (duomenys neskelbtini) pralaimėjimą;

3) nors (duomenys neskelbtini) ir toliau veikia kaip sukilėlių grupė, tačiau jų veikla pastaruoju metu apima atsitiktinius išpuolius. Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, kad atsakovas nevertino jo nurodytų aplinkybių, su šiuo argumentu teismas neturi pagrindo sutikti – pareiškėjas, iš esmės, atsakovui dėstė bendro pobūdžio argumentus dėl bendros situacijos šalyje (dėl netinkamo elgesio su (duomenys neskelbtini)), jų nesiedamas su individualia situacija, nepateikdamas konkrečių pavyzdžių, kada būtent pareiškėjas susidūrė su grėsme, t. y. nepagrindė „pagrįstos baimės“ kriterijaus.

Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) grėsmė nėra visiškai išnykusi, atsakovas aptarė sprendime, įvertinęs situaciją pareiškėjo kilmės šalyje. Be to, Departamentas vertino, kad pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau pagrįstai pabrėžė, kad tokiu atveju kiekviena grėsmė (kiekvienas individualus atvejis) turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į paminėtus kriterijus. Šių argumentų kontekste pabrėžtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, be kita ko, į Departamento pateiktą medžiagą bei į EPPB ataskaitą, pažymi, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis ginkluotas konfliktas, tačiau, kaip matyti iš 2021 m. EPPB ataskaitos, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje, be kita ko ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi atsakovas Departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pažymėtina, kad pareiškėjas apklausos metu nenurodė, jog būtų tiesiogiai susidūręs su persekiojimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento surinktą medžiagą, pareiškėjo teiktus paaiškinimus, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui, dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) negresia persekiojimas ir susidorojimas, o pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą yra hipotetinio pobūdžio, nepatvirtinta ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

35. Įvertinus Departamento Sprendimo turinį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija (pvz., (duomenys neskelbtini) įstatymais, tarptautinių organizacijų surinktais duomenimis) ir pareiškėjo situaciją įvertino individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę buvo tinkamai išnagrinėti ir atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų. Be to, pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių duomenų, kurie paneigtų Departamento padarytas išvadas.

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. H. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis