Legislator Case Law & Legislation
8c44dce9-05c7-477b-b5ed-e3dc73ae8812 AI generated

8c44dce9-05c7-477b-b5ed-e3dc73ae8812 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number 8c44dce9-05c7-477b-b5ed-e3dc73ae8812
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinio atsakovui A. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimÄ ,n u s t a t ė: ieÅ¡kovė L. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o: iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo A. G. visus turimus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumÄ patvirtinančius dokumentus, o tuo atveju, jei atsakovas nėra sutvarkęs dokumentų, – įpareigoti atsakovÄ A. G. sutvarkyti visus reikiamus dokumentus pagal numatytus teisės aktų reikalavimus, kad bÅ«tų galima įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ su jo priklausiniais VÄ® Registrų centre;

Legislator headnote

AI generated

8c44dce9-05c7-477b-b5ed-e3dc73ae8812 · Vilniaus rajono apylinkės teismas: Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektu gali bÅ«ti laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naujÄ statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Taigi, nekilnojamojo daikto (statinio) įregistravimo pagrindas nėra tik daikto savininko valia pateikti nekilnojamojo turto registratoriui praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti šį turtÄ , bet ir statybos teisėtumÄ patvirtinančių dokumentų turėjimas, kadastro duomenų nustatymas ir kt..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                               Civilinė byla Nr. 2-2521-494/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01728-2013-6                                                           Procesinio sprendimo kategorija:                                                106.8.1; 113.2; 117.1.VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 1 d.Vilnius              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L.

G. ieÅ¡kinio atsakovui A. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimÄ ,n u s t a t ė: ieÅ¡kovė L. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o: iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo A. G. visus turimus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumÄ patvirtinančius dokumentus, o tuo atveju, jei atsakovas nėra sutvarkęs dokumentų, – įpareigoti atsakovÄ A. G. sutvarkyti visus reikiamus dokumentus pagal numatytus teisės aktų reikalavimus, kad bÅ«tų galima įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ su jo priklausiniais VÄ® Registrų centre;

įpareigoti atsakovÄ Ä¯registruoti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su žemės sklype esančiais priklausiniais, arba pripažinti ieÅ¡kovei teisę įregistruoti minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ VÄ® Registrų centre; pripažinti, kad su teisine registracija susijusias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė ir atsakovas apmoka lygiomis dalimis.IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).IeÅ¡kovė pakartotinai kreipiasi su iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais reikalavimais (papildomai reiÅ¡kia reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ pateikti reikiamus dokumentus, sutvarkyti reikiamus dokumentus nekilnojamojo turto įregistravimui), taip pat prideda tuos pačius raÅ¡ytinius įrodymus, dėl kurių teismas jau buvo pasisakęs 2013-06-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2259-494/2013; todėl teismas ieÅ¡kovei pakartotinai iÅ¡aiÅ¡kina, kad tokio pobÅ«džio reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo vardu, tačiau yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kad sutuoktiniai santuokoje pasistatė žemės sklype gyvenamÄ jį namÄ , taip pat sklype yra Å«kio pastatas ir dengtas baseinas, ir Å¡ie visi statiniai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

IeÅ¡kovė ketina skirtis, todėl statinių įregistravimas reikalingas tam, kad vykstant skyrybų procesui visas bendrai įgytas turtas bÅ«tų padalytas lygiomis dalimis. Taip pat nurodo, kad statiniai galimai pastatyti be statybos leidimo ir projekto. Papildo, kad visi reikalingi dokumentai yra atsakovo žinioje ir ji negali jų gauti ir pateikti teismui; todėl praÅ¡o juos iÅ¡reikalauti iÅ¡ sutuoktinio, o paaiÅ¡kėjus, kad nėra gauti visi reikiami leidimai ir pan., – praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ sutvarkyti visus reikiamus dokumentus pagal teisės aktų reikalavimus.IeÅ¡kovei pakartotinai iÅ¡aiÅ¡kinama, kad pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymÄ Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris (9 str. 1 d. 2 p.); nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įraÅ¡ymas į nekilnojamojo turto kadastrÄ (9 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektu gali bÅ«ti laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naujÄ statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Taigi, nekilnojamojo daikto (statinio) įregistravimo pagrindas nėra tik daikto savininko valia pateikti nekilnojamojo turto registratoriui praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti šį turtÄ , bet ir statybos teisėtumÄ patvirtinančių dokumentų turėjimas, kadastro duomenų nustatymas ir kt..

Atkreiptinas ieÅ¡kovės dėmesys, kad statybÄ leidžiantys dokumentai, taip pat statybos užbaigimÄ patvirtinantys dokumentai iÅ¡vardinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme, ir nei Å¡iame įstatyme, nei kituose įstatymuose Faktinių aplinkybių konstatavimas (protokolas) nėra priskirtas prie statybos teisėtumÄ patvirtinančių įrodymų. Tai sudaro pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovė nepridėjo įrodymų, jog nekilnojamųjų daiktų statyba yra teisėta, kad atlikti statinių kadastriniai matavimai ir pan., be to, pati ieÅ¡kinyje teigia, kad Å«kio pastatas ir dengtas baseinas „tikėtina, pastatyti be statybos ir techninio projekto“, todėl reikalavimas įpareigoti ar leisti įregistruoti statinius negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, nes toks teismo sprendimas nesukels teisinių pasekmių.

Be to, papildomai pažymėtina, kad ar statyba teisėta, ar neteisėta, ar sutvarkyti visi statybÄ leidžiantys ar jos baigtumÄ patvirtinantys dokumentai, sprendžia ir valstybinę statybos priežiÅ«rÄ atlieka Statybos įstatyme nurodytas subjektas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, teismo kompetencijai tokių klausimų sprendimas nepriskirtas.Be to, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl įpareigojimo, turi bÅ«ti pateikti duomenys, kad reikalaujantis įpareigoti asmuo pats negali atlikti nurodytų veiksmų ir tai pažeidžia jo teisėtus interesus.

IeÅ¡kovė pakartotinai nenurodė ir nepateikė duomenų, kad/kodėl įregistruoti turtÄ gali tik atsakovas – nepridėti įrodymai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į, pvz., savivaldybę, į VÄ® Registrų centrÄ , į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ ir pan., bei kad valstybės (savivaldybės) institucijos jai neiÅ¡duoda reikiamų dokumentų, neteikia duomenų (pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigia, jog tiek žemės sklypas, tiek statiniai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieÅ¡kovė turi tokias pačias teises, kaip ir sutuoktinis).

Kadangi ieÅ¡kovė teigia, jog neįregistravus turto negali iÅ¡spręsti santuokoje įgyto turto padalijimo, – ieÅ¡kovei pakartotinai iÅ¡aiÅ¡kinama, kad santuokos nutraukimo byloje teismo padalijamas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę. Ta aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas vieÅ¡ajame registre (neįteisintas sutuoktinių vardu), negali bÅ«ti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad turtas neturi vertės, kadangi tokiu atveju medžiagos, sutuoktinių panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi bÅ«ti padalyta Å¡alių santuokos nutraukimo byloje (CK 3.127 str. 1 d.).

Todėl, jei statiniai iki santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo nebus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie turės bÅ«ti padalinti ne kaip nekilnojamieji daiktai, o kaip medžiagos, panaudotos jiems statyti. T.y. bet kuriuo atveju, ar bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis nekilnojamasis turtas įregistruotas, ar neįregistruotas, jis santuokos nutraukimo byloje turės bÅ«ti padalintas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., teisėja n u t a r i a:          atsisakyti priimti ieÅ¡kovės L. G. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.     Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                 Dalia Zeniauskaitė