2025-01-29 Nr. AB-1893-3-64-3-00060-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-118-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00060-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, L. F.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ ŠRATC) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ ŠRATC darbuotojas M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, VDI Šiaulių skyrius) 2022 m. spalio 24 d. papildomo tyrimo aktą; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių skirti papildomą įvykio darbe tyrimą, kurio metu būtų pakeista 2022 m. balandžio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto forma N-1, nurodytos įvykio darbe aplinkybės, priežastys, išvados, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. 2022 m. kovo 15 d. VšĮ ŠRATC mechaninio-biologinio apdorojimo (toliau – ir MBA) įrenginiuose, sąvartyno teritorijoje, pareiškėjui priklausantis teleskopinis krautuvas KRAMER KT 457, valst. Nr. T9691C (toliau – ir Krautuvas), vairuojamas VšĮ ŠRATC darbuotojo traktorininko-mašinisto G. U., važiuodamas atbuline eiga kliudė ir sužalojo už krautuvo ėjusį pareiškėjo pagalbinį darbininką M. V., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė (toliau – ir Nelaimingas atsitikimas). Apie Nelaimingą atsitikimą darbe pareiškėjas nedelsiant pranešė VDI teritoriniam Šiaulių skyriui, kuris pradėjo nelaimingo atsitikimo tyrimą (toliau – ir Tyrimas). Nelaimingą atsitikimą tyrė VDI Vyriausiasis darbo inspektorius A. Š. (toliau – ir Inspektorius), Tyrimas užbaigtas surašius 2022 m. balandžio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą (toliau – ir Aktas).

2.2. Akte nurodyta, kad VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje (atliekų rūšiavimo sandėlyje), darbdaviui atstovaujantis asmuo nei jo įgalioti asmenys neįvertino galimos rizikos, kuri atsiranda, kai transporto priemonė (teleskopinis krautuvas) ir darbuotojai juda toje pačioje darbo vietoje, nenustatė ir neparinko saugių darbo metodų, kad transporto priemonės manevravimo zonoje nebūtų darbuotojų ir kt. Akte taip pat nurodyta, kad „tyrimo metu nustatyta, kad Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities – nepatikrintos.“, dėl ko buvo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis bei to paties įstatymo 26 straipsnio 2 dalis. Tokia išvada buvo padaryta, kadangi Tyrimo metu A. Z. paprašius pateikti darbo saugos pažymėjimą, jis jo nepateikė.

2.3. Jau pasibaigus Akto apskundimo terminui, A. Z. atnešė ir pateikė pareiškėjo 2010 vasario 18 d. jam išduotą Darbų saugos pažymėjimą B Nr. 304892 (toliau – ir Darbų saugos pažymėjimas). Pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad ši aplinkybė yra reikšminga Nelaimingo atsitikimo darbe Tyrimui ir išvadoms, pateikė prašymą skirti papildomą įvykio darbe tyrimą ir įvertinti naujai paaiškėjusią aplinkybę. Inspektorius atliko papildomą tyrimą ir 2022 m. spalio 24 d. priėmė papildomo tyrimo aktą (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas). Papildomo tyrimo aktu Tyrimo išvados iš esmės nepakeistos – nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo direktorius Ž. Š. neužtikrino vidinės kontrolės, kaip saugiai ir sveikatai nekenksmingai organizuojami bei vykdomi atliekų rūšiavimo darbai. Papildomo tyrimo metu nenustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo būtų konkrečiai pavedęs darbdavio įgaliotam asmeniui (Atliekų skyriaus viršininkui A. Z. ar kt.) įvertinti profesinę riziką vykdant darbus Atliekų skyriuje.

2.4. Pareiškėjas nesutiko su Papildomo tyrimo aktu ir atsisakė jį pasirašyti bei pateikė Papildomo tyrimo akto nepasirašymo motyvus. 2022 m. gruodžio 6 d. atsakovas, vadovaudamasis VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistų 2022 m. gruodžio 6 d. pateiktomis išvadomis Nr. EVD-110 (toliau – ir Išvados), priėmė Sprendimą dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ darbuotojas 3 M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo (toliau – ir Sprendimas). Sprendimu nustatyta, kad Papildomo tyrimo aktas yra pagrįstas ir laikytinas Tyrimo dalimi.

2.5. Sprendimu nepagrįstai patvirtinta, kad Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl priežasčių, kurios priskiriamos darbdavio, o ne padalinio vadovo kompetencijai. Išvadose, kurios yra Sprendimo pagrindas, konstatuota, kad nėra pagrindo keisti Akte įvardintų Nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, kadangi ne padalinio vadovo, o darbdavio (darbdavį atstovaujančio asmens) kompetencija buvo įvertinti galimas rizikas, kurios atsiranda, kai transporto priemonė ir darbuotojai juda toje pačioje darbo vietoje. Kaip matyti, Aktu VDI sprendė, jog rizikos darbuotojų saugumui neįvertino nei darbdavį atstovaujantis asmuo, t. y. VšĮ ŠRATC direktorius, nei jo įgalioti asmenys. Atsakovas neįvertino aplinkybės, kad darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius) visas savo funkcijas, kiek tai susiję su darbuotojų saugumu, buvo pavedęs jas atlikti įgaliotam kompetentingam asmeniui, todėl būtent įgaliotas asmuo turėjo įvertinti galimas rizikas ir užtikrinti darbuotojų saugumą. Nors Tyrimo metu buvo vertinama VšĮ ŠRATC struktūra, darbų joje organizavimas ir atsakingų asmenų kompetencija darbo saugos klausimais, tačiau buvo padarytos neteisingos išvados dėl VšĮ ŠRATC viduje nustatytų kompetencijų darbuotojų saugumo klausimais. VšĮ ŠRATC turi aiškią struktūrą, kurią sudaro penki padaliniai. Nelaimingas atsitikimas įvyko VšĮ ŠRATC Gamybos padalinio Atliekų tvarkymo skyriuje. Gamybos padalinio vadovas Nelaimingo atsitikimo metu buvo T. B., o VšĮ ŠRATC Gamybos vadovo pareiginių nuostatų 50.5 p. numato, kad gamybos vadovas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, bei civilinės saugos reikalavimų vykdymą. T. B. turėjo darbų saugos pažymėjimą, išduotą dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse. Tai reiškia, kad T. B. turėjo reikiamą kvalifikaciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, jo kompetencija buvo patikrinta ir atsakomybė jam perduota tinkamai.

2.6. Gamybos padalinio struktūrinis padalinys yra Atliekų tvarkymo skyrius (kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas), taigi turi būti vertinama šio padalinio viršininko, kuris tuo metu buvo A. Z., pareigų vykdymas. A. Z. aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatyta pareiga užtikrinti jo padalinio darbuotojų saugą. Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 21 punktas numato Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas vykdo darbdavio įgalioto asmens funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 27.1 punktas numato, kad viršininkas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos sąvartyno ir MBA veiklą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar blogą vykdymą.

2.7. Papildomo tyrimo akte, kuris Sprendimu bei Išvadomis pripažintas pagrįstu, nurodyta, kad darbdavio įgaliotam asmeniui pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones turi būti įforminamas konkrečiai įvardijant, t. y. nevartojant abstrakčių išsireiškimų, tokių kaip „užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą“, „atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą“, bet įvardijant už ką konkrečiai atsakingas. Su tokia Papildomo tyrimo akto išvada visiškai nesutinka. A. Z. aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatyta pareiga užtikrinti jo padalinio darbuotojų saugą. Visiškai aišku, kad A. Z. nustatytas funkcijų vykdymas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje apima pareigą imtis maksimalių priemonių, kad MBA vykdomi darbai būtų atliekami saugiai.

2.8. Struktūrinio padalinio vadovo kompetencija buvo patikrinta, jo Darbų saugos pažymėjimo pateikimas turėjo esminę reikšmę Tyrimo išvadoms. Tiek Papildomo tyrimo akte, tiek Išvadose, kuriomis yra paremtas Sprendimas, nustatyta, jog Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo pateikimas papildo atlikto Tyrimo medžiagą, tačiau nesudaro pagrindo keisti Akto 10 p. nurodytų Nelaimingo atsitikimo priežasčių. A. Z. pateikus 2010 m. vasario 18 d. išduotą Darbų saugos pažymėjimą B Nr. 304892 paaiškėjo, kad A. Z. gali dirbti (vadovauti) darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu. A. Z. taip pat turi ir 2015 vasario 23 d. Priešgaisrinės saugos pažymėjimą Nr. 60. Darbų saugos pažymėjimas išduotas A. Z. yra neterminuotas, galiojantis, todėl Akte buvo padaryta neteisinga išvada, kad A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities nėra patikrintos.

2.9. Nei Tyrimo, nei Papildomo tyrimo metu nebuvo atsižvelgta, kad VšĮ ŠRATC ėmėsi visų reikalingų priemonių Nelaimingam atsitikimui išvengti, Sprendime apie šias aplinkybes neužsimenama. Pirma, Krautuvą vairavęs asmuo turėjo reikiamą kompetenciją ir buvo apmokytas saugiai elgtis su Nelaimingą atsitikimą sukėlusia transporto priemone. Antra, pats nukentėjusysis M. V. buvo patyręs darbuotojas, kuris pasirašytinai buvo supažindintas su saugos reikalavimais atliekant darbus automobilių kelių važiuojamose juostose, o jo pareiginių nuostatų 15 p. taip pat numatė pareigą pagalbinius darbus atlikti laikantis saugos reikalavimų. Trečia, visiškai nebuvo įvertinta aplinkybė, kad VšĮ ŠRATC atstovaujantis asmuo ne tik kad funkcijų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje vykdymą Atliekų tvarkymo padalinyje buvo pavedęs padalinio viršininkui, bet papildomai buvo sudaryta sutartis su UAB „Darbų saugos projektai“ dėl Darbų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo (toliau – ir DSS Sutartis). DSS Sutarties techninės specifikacijos 1 p. numatė, kad UAB Darbų saugos projektai teikiamos paslaugos apima visas paslaugas, kurių teikimą Lietuvos Respublikos teisės aktai priskiria darbuotojų darbų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms, įskaitant gaisrinės ir civilinės saugos klausimus.

2.10. ŠRATC atstovaujantis asmuo direktorius Ž. Š. dėjo maksimalias pastangas, kad ŠRATC ir jo padaliniuose būtų užtikrinta darbų sauga. Nelaimingo atsitikimo metu Atliekų tvarkymo padalinyje už darbuotojų saugą buvo atsakingas padalinio viršininkas A. Z., kuriam vadovavo gamybos vadovas T. B., taip pat sudaryta DSS Sutartis, todėl Papildomo tyrimo išvada, numatanti, jog Ž. Š. neužtikrino vidinės kontrolės, kad būtų saugiai ir sveikatai nekenksmingai organizuojami bei vykdomi atliekų rūšiavimo darbai, yra naikintina.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

3.1. Nelaimingą atsitikimą, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), ištyrė ir Aktą surašė VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. Š.. Inspektorius Akte aprašė įvykio darbe aplinkybes ir Akto 10 punkte įvardijo įvykio darbe priežastis bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

3.2. VDI 2022 m. rugsėjo 6 d. gavo VšĮ ŠRATC prašymą „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo skyrimo“ (toliau – ir Prašymas), kuriame buvo prašoma Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu buvo mirtinai sužalotas ŠRATC pagalbinis darbininkas M. V., tyrimą. Pareiškėjas Prašyme teigė, kad Akte nurodyta, jog įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, kad VšĮ ŠRATC Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities – nepatikrintos, dėl ko buvo pažeista DSSĮ 11 straipsnio 2 dalis bei to paties įstatymo 26 straipsnio 2 dalis. Pasak Pareiškėjo, tokia išvada buvo padaryta, kadangi įvykio darbe tyrimo metu A. Z. paprašius pateikti darbų saugos pažymėjimą, jis jo nepateikė. Pareiškėjo teigimu, jau pasibaigus Akto apskundimo terminui (30 kalendorinių dienų), A. Z. atnešė ir pateikė ŠRATC 2010 vasario 18 d. jam išduotą Darbų saugos pažymėjimą B Nr.304892). Pareiškėjas manė, kad ši aplinkybė yra reikšminga įvykio darbe tyrimui, galinti pakeisti Akte nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, ir todėl pareiškėjas prašė skirti papildomą įvykio darbe tyrimą ir įvertinti naujai paaiškėjusią aplinkybę.

3.3. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – ir DSS) skyriaus specialistai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą Prašymą, įvertino pareiškėjo pateiktus motyvus ir argumentus, dėl ko turėtų būti skiriamas papildomas įvykio darbe tyrimas. 2022 m. rugsėjo 29 d. VDI DSS skyriaus specialistai pateikė savo išvadas Nr. EVD-93, kuriose konstatavo, kad A. Z., kuris įvykio darbe metu, kai mirtiną traumą patyrė ŠRATC darbuotojas M. V., vykdė Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareigas, Darbų saugos pažymėjimo atsiradimas yra nauja teisiškai reikšminga aplinkybė, kurią būtina įvertinti tiriant šį įvykį darbe ir siūlė skirti įvykio darbe papildomą tyrimą, kurio metu būtų įvertintos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės bei patikslintos teisiškai reikšmingos įvykio darbe aplinkybės.

3.4. 2022 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pasirašė įsakymą Nr. EV-282, dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ darbuotojas M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo, kuriuo įpareigojo įvykio darbe papildomą tyrimą atlikti VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių A. Š.. Papildomo tyrimo metu Inspektorius išnagrinėjo naujai atsiradusias aplinkybes ir 2022 m. spalio 24 d. surašė „Įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d. VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginiuose, adresu Jurgeliškių k. 9, Šiaulių r., pagalbiniam darbininkui M. V., papildomo tyrimo aktą“, kuriuo padarė Akto papildymus. Tyrėjas papildė įvykio darbe aplinkybes (Akto 4 punktas) ir paliko nepakeistas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (Akto 10 punktas). VDI DSS skyriaus specialistai, atlikdami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo kokybės užtikrinimo vidinės kontrolės procedūras, įvertino Pareiškėjo Prašyme išsakytus argumentus dėl nesutikimo su Akte nurodytomis įvykio darbe aplinkybėmis ir įvardintomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, susipažino su Papildomo tyrimo aktu, papildomo tyrimo metu Inspektoriaus surinkta papildoma medžiaga ir 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė „Išvadas dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ darbuotojas M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“ , kurių pagrindu 2022 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pasirašė sprendimą dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro darbuotojas M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo, kuriuo pripažino, kad įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu mirtiną traumą patyrė ŠRATC darbuotojas M. V., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais.

3.5. Inspektorius, įvardindamas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo ŠRATC MBA įrenginiuose. Inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe priežastį įvardindamas „netinkamas darbų organizavimas, darbuotojo buvimas transporto judėjimo zonoje“, nurodo, kas lėmė, kad buvo dirbama tokiomis sąlygomis ir susidarė tokia situacija, kad krautuvo vairuotojas nepastebėjo pėsčiojo darbuotojo ir jį mirtinai traumavo. Tokiomis nesaugiomis sąlygomis buvo dirbama todėl, kad nei darbdavį atstovaujantis asmuo, nei jo įgalioti asmenys neįvertino galimos rizikos, kuri atsiranda, kai transporto priemonė (teleskopinis krautuvas) ir darbuotojai juda toje pačioje darbo vietoje, nenustatė ir neparinko saugių darbo metodų, kad transporto priemonės manevravimo zonoje nebūtų darbuotojų.

3.6. Remiantis Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų reikalavimų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (toliau – ir PRV nuostatai), reikalavimais, profesinės rizikos vertinimas yra nuoseklus ir jeigu įmonėje yra daug įvairių profesinės rizikos veiksnių, prie kokių priskiriama VšĮ ŠRATC, gana sudėtingas procesas. Siekiant tinkamai atlikti profesinės rizikos vertinimą reikalingi žmogiškieji ir materialiniai resursai, todėl įstatymo leidėjas pareigą organizuoti šio labai svarbaus saugaus darbo užtikrinimui elemento įgyvendinimą yra pavedęs darbdavį atstovaujančiam asmeniui, kuris yra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą bendrąja prasme ir valdo resursus, kurie leidžia tai įgyvendinti. Jeigu nėra atliktas profesinės rizikos vertinimas pasiekti, kad darbo vietose būtų dirbama saugiai, suteikiant bendro pobūdžio pavedimus padalinių vadovams, kaip tai buvo padaryta ŠRATC MBA įrenginiuose, yra neįmanoma.

3.7. DSSĮ aiškiai ir vienareikšmiškai nurodo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo yra atsakingas už rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, todėl jis turi pats organizuoti ar pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą. Inspektorius įvykio darbe tyrimo metu nustatė, kad rizikos vertinimas VšĮ ŠRATC ir jos padaliniuose atliktas 2019 m., tačiau darbo vietose įrengtose MBA įrenginiuose rizikos vertinimas iki nelaimingo atsitikimo darbe nebuvo atliktas. Darbdavį atstovaujantis asmuo neorganizavo MBA įrenginiuose esančių darbo vietų rizikos vertinimo ir nepavedė organizuoti įgaliotiems asmenims. Inspektorius, aprašinėdamas įvykio darbe aplinkybes, nurodė, kad darbdavį atstovaujantis asmuo suteikė tam tikrus įgaliojimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje padalinių vadovams, taip pat ir padalinio, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, vadovui, tačiau Inspektorius atkreipė dėmesį į padalinių vadovams suteiktų įgaliojimų nekonkretumą, kaip to reikalaujama DSSĮ 11 straipsnio 2 dalyje. Darbdavį atstovaujantis asmuo nepavedė atitinkamų padalinių vadovams organizuoti profesinės rizikos vertinimą jų vadovaujamuose padaliniuose, kas reiškia, kad šią pareigą pasiliko sau. Tokiu būdu profesinės rizikos vertinimo neorganizavimas MBA įrenginiuose tapo priežastimi įvykti nelaimingam atsitikimui darbe, o tai yra darbdavį atstovaujančio asmens kompetencijos klausimas.

3.8. Papildomo tyrimo metu Inspektorius išnagrinėjo naujai atsiradusias aplinkybes, papildė įvykio darbe aplinkybes (Akto 4 punktas) ir paliko nepakeistas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (Akto 10 punktas). Papildomo tyrimo metu Inspektorius įvertino pareiškėjo Prašyme keliamus argumentus dėl atsiradusio Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo. Inspektorius išnagrinėjo A. Z., kaip Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko, pareigas ir atsakomybę užtikrinant saugų darbą jo vadovaujame padalinyje, taip pat įvertino Darbų saugos pažymėjimo reikšmę vykdant padalinio vadovo funkcijas. Inspektorius atkreipė dėmesį į tai, kad A. Z. darbdavys vykdo atliekų tvarkymo ir šalinimo ekonominę veiklą, o A. Z. 2010 m. išduotas Darbų saugos pažymėjimas B Nr. 304892 suteikia teisę vykdyti darbuotojų saugos ir specialisto funkcijas maisto produktų gamybos ir mažmeninės prekybos ekonominėse veiklose.

3.9. Tiek Papildomo tyrimo akte, tiek Išvadose, kuriomis yra paremtas Sprendimas, nustatyta, jog Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo pateikimas papildo atlikto įvykio darbe medžiagą, tačiau nesudaro pagrindo keisti Akto 10 punkte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, nes esminė priežastis dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kai mirtiną traumą patyrė ŠRATC darbuotojas M. V., yra tai, kad nebuvo įvertinta rizika, kad MBA įrenginiuose toje pačioje erdvėje juda sunkios transporto priemonės ir pėsti darbuotojai bei nenumatytos ir neįgyvendintos reikiamos prevencinės priemonės, kad darbuotojai galėtų dirbti saugiai. To padaryti Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas, neturėdamas konkrečių darbdavį atstovaujančio asmens įgaliojimų, negalėjo.

3.10. Įvertinus MBA įrenginiuose dirbančių darbuotojų sveikatai ir gyvybei gręsiančią riziką dėl sunkių transporto priemonių judėjimo, darbdavys turi priimti sprendimus, kaip to reikalauja darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai, kokių priemonių būtina imtis, kad vėl nesusiklostytų panaši situacija, kai krautuvo judėjimo zonoje atsiranda darbuotojas, kuris, krautuvo vairuotojo įsitikinimu, ten būti neturi ir įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti bei nurodė tuos pačius nesutikimo su skundu motyvus, kuriuos savo atsiliepime nurodė atsakovas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. F. atsiliepime prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos nesutikimo su skundu motyvus:

5.1. Darbų saugos pažymėjimas, išduotas A. Z., nors ir yra neterminuotas, bet išduotas 2010 vasario 18 d. t. y. prieš daugiau nei 10 metų. Iš pateiktų duomenų nematyti, kad A. Z. po pažymėjimo gavimo kėlė kvalifikaciją, atnaujino ar/ir gilino žinias. Pateiktuose dokumentuose nėra nurodoma, kad T. B. ar A. Z. buvo gavęs nuobaudų už netinkamą funkcijų vykdymą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje ar pavestų nurodymų neatlikimą. Tai įrodo, kad T. B. konkrečių nurodymų atlikti Profesinį rizikos vertinimą (ar kokį kitą veiksmą šioje srityje) negavo. Darbdavys nedavė raštiškų nurodymų su terminais atlikti konkrečius darbus susijusius su darbuotojų saugumu ir sveikata, nevykdė kontrolės, todėl darbdavys pasiliko šią pareigą sau ir, kaip teigiama Inspektoriaus išvadose, neatliko būtinų veiksmų, kad darbuotojams būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais kaip nurodoma DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje.

5.2. Darbo vietose, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo dirbama ypatingai pavojingomis sąlygomis. Įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, kad MBA įrenginiuose savaeigės transporto priemonės ir darbuotojai juda toje pačioje darbo erdvėje ir akivaizdu, kad savaeigės transporto priemonės kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai ir ši rizika turėjo būti įvertinta ir turėjo būti numatytos bei įgyvendintos atitinkamos prevencinės priemonės, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo judančių mechanizmų. Apibendrinant aukščiau išvardintas aplinkybes pažymi, kad DSSĮ aiškiai ir vienareikšmiškai nurodo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo yra atsakingas už rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, todėl jis turi pats organizuoti ar pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą.

5.3. Inspektorius įvykio darbe tyrimo metu nustatė, kad rizikos vertinimas VšĮ ŠRATC ir jos padaliniuose atliktas 2019 m., tačiau darbo vietose įrengtose MBA įrenginiuose rizikos vertinimas iki nelaimingo atsitikimo darbe nebuvo atliktas. Darbdavį atstovaujantis asmuo neorganizavo MBA įrenginiuose esančių darbo vietų rizikos vertinimo ir nepavedė organizuoti įgaliotiems asmenims. Kadangi Profesinės rizikos vertinimas MBA įrenginiuose nebuvo organizuotas, kompetentingi VDI specialistai ir nustatė jog tai yra pagrindinė priežastis dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai pagrįsti darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, įtvirtintais Tarybos direktyvoje 89/391/EEB, jais perkeltos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos direktyvų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatos.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be pažymėjo, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

8. Teismas pažymėjo, kad įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, kad MBA įrenginiuose savaeigės transporto priemonės ir darbuotojai juda toje pačioje darbo erdvėje ir akivaizdu, kad savaeigės transporto priemonės kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai ir ši rizika turi būti įvertinta ir numatytos bei įgyvendintos atitinkamos prevencinės priemonės, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo judančių mechanizmų. Teismas pabrėžė, kad DSSĮ aiškiai nurodo, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo yra atsakingas už rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, todėl jis turi pats organizuoti ar pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras profesinės rizikos vertinimą atliko po nelaimingo atsitikimo, t. y. 2022 m. gegužės 16 d. Teismas pabrėžė, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo neorganizavo MBA įrenginiuose esančių darbo vietų rizikos vertinimo ir nepavedė organizuoti įgaliotiems asmenims iki nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo.

9. Teismas vertino, kad Inspektorius, aprašinėdamas įvykio darbe aplinkybes, pagrįstai nurodė, kad darbdavį atstovaujantis asmuo suteikė tam tikrus įgaliojimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje padalinių vadovams, taip pat ir padalinio, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, vadovui. Teismas pabrėžė, kad ginčo atveju pareiškėjo direktorius Gamybos padalinio vadovą T. B. paskyrė atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, bei civilinės saugos reikalavimų vykdymą Gamybos padalinyje (VŠĮ ŠRATC Gamybos vadovo pareiginių nuostatų 50.5 p.), o Atliekų tvarkymo skyriuje – šio padalinio vadovą A. Z. atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą jo vadovaujamame padalinyje. Tačiau teismas sprendė, kad vis dėl to darbdavį atstovaujantis asmuo neįgaliojo šių padalinių vadovų organizuoti profesinės rizikos vertinimą jų vadovaujamuose padaliniuose, todėl profesinės rizikos vertinimo neorganizavimas MBA įrenginiuose tapo priežastimi įvykti nelaimingam atsitikimui darbe.

10. Teismas pritarė Papildomo tyrimo akte nustatytoms aplinkybėms, jog Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo pateikimas papildo atlikto įvykio darbe medžiagą, tačiau nesudaro pagrindo keisti Akto 10 punkte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, nes esminė priežastis, kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kai mirtiną traumą patyrė ŠRATC darbuotojas M. V., yra tai, kad nebuvo įvertinta rizika, kad MBA įrenginiuose toje pačioje erdvėje juda sunkios transporto priemonės ir pėsti darbuotojai bei nenumatytos ir neįgyvendintos reikiamos prevencinės priemonės, kad darbuotojai galėtų dirbti saugiai. To padaryti Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas, neturėdamas konkrečių darbdavį atstovaujančio asmens įgaliojimų, negalėjo.

11. Teismas pažymėjo, kad teisės aktų normos, įtvirtinančios darbdavio pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, pvz., DSSĮ 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis, 25 straipsnis, 46 straipsnis ir kt., yra imperatyvios; joks teisės aktas nenumato darbdaviui galimybės savo imperatyvias pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, reglamentuotas viešosios teisės normų, sutarties pagrindu deleguoti tretiesiems asmenims. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma DSS Sutartis su trečiuoju asmeniu (nagrinėjamu atveju – UAB „Darbų saugos projektai“) negali paneigti ir nepaneigia viešosios teisės normų reglamentuotų darbdavio pareigų savo darbuotojams saugos ir sveikatos srityje, t. y. DSS Sutartis neturi lemiamos teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui spręsti.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomi panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 24 d. papildomo tyrimo aktas priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti Sprendimo ir Papildomo tyrimo akto, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Kadangi pagrindiniai pareiškėjo reikalavimai dėl ginčijamų aktų panaikinimo netenkintini, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių skirti papildomą įvykio darbe tyrimą, kurio metu būtų pakeista 2022 m. balandžio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto forma N-1, nurodytos įvykio darbe aplinkybės, priežastys, išvados, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes taip pat atmestas kaip nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

14.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Sprendimu nepagrįstai patvirtinta, jog Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl priežasčių, kurios priskiriamos darbdavio, o ne padalinio vadovo kompetencijai. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad darbdavį atstovaujantis asmuo suteikė tam tikrus įgaliojimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje padalinių vadovams, taip pat ir padalinio, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, vadovui, tačiau darbdavį atstovaujantis asmuo neįgaliojo šių padalinių vadovų organizuoti profesinės rizikos vertinimą jų vadovaujamuose padaliniuose kadandi padalinių vadovai buvo aiškiai įpareigoti atlikti visas pareigas, susijusias su darbuotojų sauga, tame tarpe ir suorganizuoti profesinės rizikos vertinimą.

14.2. VšĮ ŠRATC direktorius Ž. Š. savo funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje buvo perdavęs kompetentingiems padalinių vadovams, t. y. Gamybos vadovui, kuris šias funkcijas perdavė Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkui. VšĮ ŠRTAC įsitikinimu, A. Z. aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatyta pareiga užtikrinti jo padalinio darbuotojų saugą. A. Z. nustatytas funkcijų vykdymas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje apima pareigą imtis maksimalių priemonių, kad MBA vykdomi darbai būtų atliekami saugiai. Profesinės rizikos vertinimas vykdant darbus Atliekų skyriuje taip pat apima funkcijų vykdymą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, todėl atskiro tokios pareigos išskyrimo pareiginiuose nuostatuose ar kituose dokumentuose reikalavimas yra perteklinis.

14.3. A. Z. pateikus 2010 vasario 18 d. išduotą Darbų saugos pažymėjimą B Nr.304892 paaiškėjo, kad A. Z. gali dirbti (vadovauti) darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu. A. Z. taip pat turi ir 2015 vasario 23 d. Priešgaisrinės saugos pažymėjimą Nr. 60 (Skundo priedas Nr. 10). Darbų saugos pažymėjimas išduotas A. Z. yra neterminuotas, galiojantis, todėl Akte buvo padaryta neteisinga išvada, kad A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities nėra patikrintos. Iš pateikiamų dokumentų akivaizdu, kad A. Z. žinios ne tik patikrintos, bet ir įvertintos teigiamai.

14.4. Kadangi pagal Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginius nuostatus A. Z. vykdė darbdavio įgalioto asmens funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje ir jis atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos sąvartyno ir MBA veiklą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar blogą vykdymą (27.1 p.), o jo žinios darbų saugos ir sveikatos srityje buvo patikrintos, atliekant Papildomu tyrimu turėjo būti vertinama išimtinai A. Z. kaip Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareigų vykdymą užtikrinant darbuotojų saugą.

14.5. Skundžiamame sprendime neanalizuota ir nepasisakyta dėl pareiškėjo argumento, kad Krautuvą vairavęs asmuo turėjo reikiamą kompetenciją ir buvo apmokytas saugiai elgtis su Nelaimingą atsitikimą sukėlusia transporto priemone. Nukentėjusysis M. V. buvo patyręs darbuotojas, kuris pasirašytinai buvo supažindintas su saugos reikalavimais atliekant darbus automobilių kelių važiuojamose juostose, o jo pareiginių nuostatų 15 p. taip pat numatė pareigą pagalbinius darbus atlikti laikantis saugos reikalavimų. M. V. pasirašytinai buvo susipažinęs su darbuotojų saugos instrukcijomis 1A ir GS1 (visa tai matosi iš Akto priedų, tačiau Akte tinkamai neįvertinta), todėl Nelaimingas atsitikimas galėjo įvykti dėl jo netinkamų veiksmų.

15. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

15.1. Darbo vietose, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo dirbama ypatingai pavojingomis sąlygomis. Įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, kad MBA įrenginiuose savaeigės transporto priemonės ir darbuotojai juda toje pačioje darbo erdvėje ir akivaizdu, kad savaeigės transporto priemonės kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai ir ši rizika turi būti įvertinta ir numatytos bei įgyvendintos atitinkamos prevencinės priemonės, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo judančių mechanizmų. DSSĮ aiškiai ir vienareikšmiškai nurodo, kad būtent darbdavį atstovaujantis asmuo yra atsakingas už rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, todėl jis turi pats organizuoti ar pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą. Inspektorius įvykio darbe tyrimo metu nustatė, kad rizikos vertinimas ŠRATC ir jos padaliniuose atliktas 2019 m., tačiau darbo vietose įrengtose MBA įrenginiuose rizikos vertinimas iki nelaimingo atsitikimo darbe nebuvo atliktas. Darbdavį atstovaujantis asmuo neorganizavo MBA įrenginiuose esančių darbo vietų rizikos vertinimo ir nepavedė organizuoti įgaliotiems asmenims.

15.2. Ginčitinu atveju darbdaviui atstovaujantis asmuo Gamybos padalinio vadovą T. B. įgaliojo būti atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, bei civilinės saugos reikalavimų vykdymą Gamybos padalinyje (ŠRATC Gamybos vadovo pareiginių nuostatų 50.5 p.), taip pat kaip ir Atliekų tvarkymo skyriuje įgaliojo šio padalinio vadovą A. Z. būti atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą jo vadovaujamame padalinyje. Tačiau darbdavį atstovaujantis asmuo nepavedė šiems padalinių vadovams organizuoti profesinės rizikos vertinimą jų vadovaujamuose padaliniuose, kas reiškia, kad šią pareigą pasiliko sau. Tokiu būdu profesinės rizikos vertinimo neorganizavimas MBA įrenginiuose, kas tapo sąlyga dirbti nesaugiai ir priežastimi įvykti nelaimingam atsitikimui darbe, yra darbdavį atstovaujančio asmens kompetencijos klausimas, kaip tai nustatyta DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 1) punkte.

15.3. A. Z. Darbų saugos pažymėjimo pateikimas papildo atlikto įvykio darbe tyrimo medžiagą, tačiau nesudaro pagrindo keisti Akto 10 punkte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, nes esminė priežastis dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kai mirtiną traumą patyrė ŠRATC darbuotojas M. V., yra tai, kad nebuvo įvertinta rizika, kad MBA įrenginiuose toje pačioje erdvėje juda sunkios transporto priemonės ir pėsti darbuotojai bei nenumatytos ir neįgyvendintos reikiamos prevencinės priemonės, kad darbuotojai galėtų dirbti saugiai. To padaryti, t. y. organizuoti profesinės rizikos vertinimą MBA įrenginiuose, Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas, nors ir turėdamas Darbų saugos pažymėjimą, neturėdamas konkrečių darbdavį atstovaujančio asmens įgaliojimų, negalėjo.

15.4. Įvertinus MBA įrenginiuose dirbančių darbuotojų sveikatai ir gyvybei gręsiančią riziką, dėl sunkių transporto priemonių judėjimo, darbdavys turi priimti sprendimus, kaip to reikalauja darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai, ir imtis prevencinių priemonių, kad vėl nesusiklostytų panaši situacija, kai krautuvo judėjimo zonoje atsiranda darbuotojas, kuris, krautuvo vairuotojo įsitikinimu, ten būti neturi ir įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ ŠRATC darbuotojas M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 24 d. papildomo tyrimo akto teisėtumo bei pagrįstumo bei įpareigojimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių skirti papildomą įvykio darbe tyrimą, kurio metu būtų pakeista 2022 m. balandžio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto forma N-1, nurodytos įvykio darbe aplinkybės, priežastys, išvados, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomi panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 24 d. papildomo tyrimo aktas priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl, teismo vertinimu, naikinti Sprendimo ir Papildomo tyrimo akto, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Kadangi pagrindiniai pareiškėjo reikalavimai dėl ginčijamų aktų panaikinimo netenkinti, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių skirti papildomą įvykio darbe tyrimą, kurio metu būtų pakeista 2022 m. balandžio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto forma N-1, nurodytos įvykio darbe aplinkybės, priežastys, išvados, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes taip pat atmestas kaip nepagrįstas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl priežasčių, kurios priskiriamos ne padalinio vadovo, bet darbdavio kompetencijai. Pareiškėjo vertinimu, darbai buvo organizuojami tinkamai, padalinių ir struktūrinių padalinių vadovų kompetencijos aiškiai paskirstytos.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundų argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

20. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

20.1. Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ ŠRATC darbuotojas M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 24 d. papildomo tyrimo akto teisėtumo bei pagrįstumo bei įpareigojimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių skirti papildomą įvykio darbe tyrimą, kurio metu būtų pakeista 2022 m. balandžio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto forma N-1, nurodytos įvykio darbe aplinkybės, priežastys, išvados, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes. Papildomo tyrimo akte ir Tyrimo išvadoje nustatyta, kad darbdaviui (pareiškėjui) atstovaujantis asmuo direktorius Ž. Š. neužtikrino vidinės kontrolės, kaip saugiai ir sveikatai nekenksmingai organizuojami bei vykdomi atliekų rūšiavimo darbai. Papildomo tyrimo metu nenustatyta, kad darbdavį atstovaujantis asmuo būtų konkrečiai pavedęs darbdavio įgaliotam asmeniui (Atliekų skyriaus viršininkui A. Z. ar kt.) įvertinti profesinę riziką vykdant darbus Atliekų skyriuje.

21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės siekia įrodyti, kad sprendžiant dėl Nelaimingo atsitikimo priežasčių, turi būti vertinamas ne ŠRATC direktoriaus Ž. Š., tačiau Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. pareigų vykdymas. Pareiškėjo vertinimu, A. Z. aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatyta pareiga užtikrinti jo padalinio darbuotojų saugą. Pareiškėjas pažymi, kad A. Z. nustatytas funkcijų vykdymas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje apima pareigą imtis maksimalių priemonių, kad MBA vykdomi darbai būtų atliekami saugiai.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad demokratinėje valstybėje teismai yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimą). Būtina sąlyga teisingai išspręsti bylą yra tinkamas teismo procesas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas, 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas, taip pat asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą, inter alia (be kita ko) tinkamą teismo procesą. Remiantis ABTĮ 46 straipsnio 2 dalimi administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

23. Remiantis bylos duomenimis, A. Z. administracinėje byloje Nr. eI2-2782-621/2023 nebuvo įtrauktas proceso šalimi. Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų nagrinėtoje byloje A. Z. nebuvo išklausytas nei kaip proceso šalis, nei kaip liudytojas. Kaip minėta, pareiškėjas iš esmės siekia įrodyti, kad atsakomybė dėl Nelaimingo atsitikimo turėtų tekti Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkui A. Z., taigi, teismo sprendimas šioje byloje neabejotinai gali turėti įtakos A. Z. teisėms ir pareigoms, todėl šis asmuo įtrauktinas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmenimi. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens A. Z. teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas tokį sprendimą pripažinti negaliojančiu.

24. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su pirmosios instancijos teismo sprendimų pripažinimo negaliojančiais susijusį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir šią bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Kadangi administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl ginčo esmės nepasisako. Dėl tos pačios priežasties apeliacinės instancijos teismas nesprendžia proceso dalyvių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė