Legislator Case Law & Legislation
8c3eb660-9cd0-4be1-9221-fa661e1fe9f3 AI generated

8c3eb660-9cd0-4be1-9221-fa661e1fe9f3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 8c3eb660-9cd0-4be1-9221-fa661e1fe9f3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

konkretaus įstatymo ar sandorio, iÅ¡ kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

Legislator headnote

AI generated

8c3eb660-9cd0-4be1-9221-fa661e1fe9f3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Pažymi, kad atsakovas, bÅ«damas įmone, užsiimančia Å«kine komercine veikla – transportavimo paslaugų teikimu, kurios tikslas – pelno siekimas, veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklÄ standartai. Todėl aplinkybė, kad atsakovas nesudarė sutarčių dėl transporto paslaugų teikimo ir niekaip kitaip neįformino krovinių pervežimo, turi bÅ«ti vertinama atsakovo nenaudai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-1178-433/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31783-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.9.2.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 5 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui E. S., atsakovo atstovui advokato padėjėjai I. S., G. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieÅ¡kinį atsakovui bendrai Lietuvos ir Čekijos įmonei UAB „Gepala“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo n u s t a t ė:ieÅ¡kovas Lietuvos nacionalinė vežėjų keliais asociacija „Linava“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ 5 700,56 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir 1 402,02 Eur palÅ«kanų, iÅ¡ viso 7 102,58 Eur, taip pat 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodo, kad asociacijos revizijos komisija, atlikusi asociacijos finansinių operacijų, sudarytų su atsakovu, patikrinimÄ , parengė patikrinimo ataskaitÄ , kuria nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007-12-29 iki 2012-04-30 pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 20 768,99 Lt (6 015,11 Eur) už transporto paslaugas, kurios faktiÅ¡kai nebuvo suteiktos. Sutartys dėl transporto paslaugų teikimo nebuvo sudarytos. Nėra jokių kitų dokumentų (užsakymų, krovinio gabenimo važtaraščių, kitų dokumentų), kurie patvirtintų, kad PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytos Å«kinės operacijos yra faktiÅ¡kai įvykusios, t. y., kad jose nurodytos transporto paslaugos faktiÅ¡kai buvo suteiktos.

Revizijos komisijos iÅ¡vados yra pateiktos patikrinimo ataskaitoje. Pažymi, kad 2016-06-23 asociacijos interesus atstovavusi skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ pateikė (tiek el. paÅ¡tu, tiek paÅ¡tu) atsakovui pretenzijÄ Nr. 2016-06-23/10, kuria pareikalavo grÄ Å¾inti asociacijai nepagrįstai gautas pinigines lėšas. Atsakovas pretenzijÄ gavo ir įsipareigojo į pretenzijÄ atsakyti per 30 kalendorinių dienų. Tačiau atsakovas atsakymo į pretenzijÄ nepateikė ir nepagrįstai gautų piniginių lėšų iki Å¡iol negražino.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai gražinti asmeniui, kurio sÄ skaita lai buvo įgyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grÄ Å¾inti turtÄ , gautÄ be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iÅ¡ pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtÄ gauti, o vėliau Å¡is pagrindas iÅ¡nyko.

Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas;

2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; taip pat 2003 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-986/2003). IeÅ¡kovas pagal atsakovo iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras sumokėjo atsakovui 20 768,99 Lt (6 015,11 Eur) už transporto paslaugas, kurios faktiÅ¡kai nebuvo suteiktos. Nors mokėjimai atlikti pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi bÅ«ti įforminamos Å«kinės operacijos PVM apskaitos tikslais.

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra savaime nėra sutartis, o tik gali bÅ«ti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Vien tik sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymas ir pagal jas pinigų sumokėjimas neįrodo realaus sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį.

IÅ¡ esmės identiÅ¡ka krovinio vežimo sutarties sÄ voka pateikta ir Kelių transporto kodekso 27 straipsnyje. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 2 dalis, Kelių transporto kodekso 1 dalis). Pagal važtaraÅ¡tį vežėjas priima krovinį iÅ¡ siuntėjo ir perduoda krovinio gavėjui (Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 2 ir 4 dalys, 35 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis dėl transporto paslaugų teikimo.

Nėra krovinio važtaraščių ir kitų dokumentų (pvz., užsakymų kroviniui pervežti, krovinio priėmimo-perdavimo aktų, patvirtinančių krovinio iÅ¡ Asociacijos atsakingų asmenų priėmimų ir faktinį nuvežimų į paskirties vietų bei perdavimų krovinio gavėjui), patvirtinančių vežimo sutarties (sutarčių) sudarymÄ ir krovinių pervežimÄ . Nesant paminėtų dokumentų, vien tik atsakovo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir pagal jas atlikti mokėjimai neįrodo, kad buvo sudaryta ir faktiÅ¡kai įvykdyta krovinių pervežimo sutartis (sutartys).

Pažymi, kad atsakovas, bÅ«damas įmone, užsiimančia Å«kine komercine veikla – transportavimo paslaugų teikimu, kurios tikslas – pelno siekimas, veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklÄ standartai. Todėl aplinkybė, kad atsakovas nesudarė sutarčių dėl transporto paslaugų teikimo ir niekaip kitaip neįformino krovinių pervežimo, turi bÅ«ti vertinama atsakovo nenaudai.

Dėl nurodytų argumentų daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovui nebuvo sutartinio pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovo gauti pinigines lėšas, nes atsakovas jokių transporto paslaugų faktiÅ¡kai nesuteikė. Asociacijos veiksmai atliekant mokėjimus pagal aukščiau nurodytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras buvo teisėti, atlikti jos interesais ir rizikai. Asociacija negali iÅ¡ atsakovo iÅ¡sireikalauti piniginių lėšų kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (pvz., taikant restitucijÄ ), nes sutartys dėl transporto paslaugų teikimo nebuvo sudarytos ir Å¡alis jokie sutartiniai santykiai dėl atliktų mokėjimų nesieja.

Pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 20 768,99 Lt (6 015,11 Eur), į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitant ir 3 413,75 Lt (988,69 Eur) PVM mokestį. IÅ¡ minėtos PVM sumos ieÅ¡kovas į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 1 086,08 Lt (314,55 Eur) PVM suma. Todėl iÅ¡ atsakovo priteistinÄ sumÄ sudaro 5 700,56 Eur (6 015,11 Eur (sumokėta suma įskaitant PVM sumų) - 314,55 Eur (į PVM atskaitų įtraukia PVM suma) = 5 700,56 Eur). Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista 5 700,56 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Pažymi, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neva be pagrindo atsakovo iÅ¡ ieÅ¡kovo įgytas lėšas (5 700,56 Eur). IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡ias lėšas atsakovas gavo pagal aÅ¡tuonias PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas per laikotarpį nuo 2007-12-29 iki 2012-04-24. IeÅ¡kovo teigimu, paslaugos pagal Å¡ias sÄ skaitas nebuvo suteiktos. Tokia iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovas daro ir grindžia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ revizijos komisijos 2016-08-25 patikrinimo ataskaita.

Prie ieÅ¡kinio nėra pridėta daugiau jokių leistinų įrodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovo pozicijÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita).

Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v.

AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011). Be to, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieÅ¡kovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindÄ tenka atsakovui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). SÄ lyga, jog asmuo turtÄ Ä¯gyja be teisinio pagrindo, reiÅ¡kia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu.

Å ioje byloje tokiÄ aplinkybę, t. y., kad atsakovas gavo lėšas be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieÅ¡kovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, prieÅ¡ingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimus, kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį į bylÄ teikia atsakovo turimas ginčo sÄ skaitų kopijas bei su Å¡iomis sÄ skaitomis iÅ¡raÅ¡ytus važtaraščius, kurie įrodo, kad atsakovas realiai suteikė paslaugas ieÅ¡kovui, ginčo sÄ skaitos buvo teisėtai iÅ¡raÅ¡ytos ir buvo teisėtas juridinis pagrindas gauti apmokėjimÄ už suteiktas paslaugas pagal minimas sÄ skaitas.

Pažymi, kad atsakovo kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį teikiamas sÄ skaitas su važtaraščiais privalėjo pas save turėti ir ieÅ¡kovas. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 30 straipsnis nustato, kad siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasiraÅ¡ytÄ važtaraÅ¡tį. VažtaraÅ¡tis suraÅ¡omas 3 egzemplioriais. PirmÄ jį egzempliorių gauna siuntėjas, antrÄ jį – kartu su krovimu vežėjas iÅ¡duoda gavėjui, o trečiasis lieka pas vežėjÄ .

Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai ne tik, kad paneigia ieÅ¡kinyje nurodomus nepagrįstus ieÅ¡kovo teiginius apie tai, kad pagal ginčo sÄ skaitas nebuvo suteiktos paslaugos ir / ar kad nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad sÄ skaitose nurodytos Å«kinės operacijos bÅ«tų faktiÅ¡kai įvykusios, bet ir kelia pagrįstų klausimų ar ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė piktnaudžiaudamas įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tai yra kyla pagrįsta abejonė, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui, iÅ¡ anksto žinojo, kad jo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir tiesiog piktavaliÅ¡kai siekė sudaryti nepatogumus atsakovui ir / ar sumenkinti atsakovo dalykinę reputacijÄ .

Taip pat realiai tikėtina, kad tokiu bÅ«du yra siekiama daryti spaudimÄ atsakovui kaip Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ nariui, kad Å¡is, dalyvaudamas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ susirinkimuose, nereikÅ¡tų savo nuomonės svarstomais klausimais ar balsuotų taip kaip liepta. Tokius įtarimus tik dar labiau pagilina ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu jo pozicijÄ â€žpagrindžiantis“ raÅ¡ytinis „įrodymas“ – Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ revizijos komisijos 2016-08-25 patikrinimo ataskaita (toliau tekste – ataskaita).

Revizijos komisijos sudarymo tvarkÄ , jos teises, pareigas ir funkcijas apibrėžia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Revizijos komisijos reglamentas (toliau tekste – reglamentas). Pagrindinė revizijos komisijos pareiga – atlikti asociacijos ir jos įsteigtų juridinių asmenų finansinės veiklos patikrinimÄ , tikrinti metines ir tarpines finansines ataskaitas, asociacijos lėšų panaudojimo teisingumÄ ir racionalumÄ bei teikti rekomendacijas prezidiumui ir kongresui kaip racionaliau ir taupiau naudoti lėšas (Reglamento 2.1 punktas).

Revizijos komisijos nariai privalo ne rečiau kaip kartÄ per kalendorinius metus patikrinti asociacijos vykdomÄ Å«kinę – komercinę veiklÄ Reglamento 2.3.1 punktas); ne rečiau kaip kartÄ per kalendorinius metus tikrinti asociacijos metinę finansinę atskaitomybę, su ja susijusios finansinės buhalterinės veiklos dokumentus ir kongresui raÅ¡tu pateikti patikrinimo ataskaitÄ (Reglamento 2.3.2 punktas); nuolat atlikti asociacijos Å«kinės finansinės veiklos priežiÅ«rÄ , tikrinti finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės – finansinės veikos dokumentus (Reglamento 2.3.3 punktas).

IÅ¡ cituotų Reglamento normų seka, kad Revizijos komisija privalo nuolat ir kasmet tikrinti visas asociacijos Å«kines – finansines operacijas ir asociacijos buhalterinius dokumentus. Be to, kiekvienų metų Revizijos komisijos ataskaitÄ tvirtina Kongresas, aukščiausias Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ valdymo organas. Todėl keltinas klausimas, kodėl Revizijos komisija „rado trÅ«kumų“, susijusių su ginčo sÄ skaitomis, kurios buvo iÅ¡raÅ¡ytos 2007 m., 2008 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m., tik 2016 metais? Ar ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kiniu teismui teigia, kad 2016-08-25 patikrinimo Revizijos komisija daug metų tinkamai neatliko savo pareigų? Nes jokie ginčo sÄ skaitų trÅ«kumai nebuvo nustatyti iki 2016-08-25 vykdytose Revizijos komisijos patikrinimuose, kurių ataskaitas yra patvirtinęs Kongresas.

Dėl ginčo sÄ skaitų ieÅ¡kovas niekada nėra teikęs jokių pretenzijų atsakovui. O gal ieÅ¡kovas teigia, kad iki 2016-08-25 patikrinimo ginčo sÄ skaitos neturėjo trÅ«kumų, tačiau tie trÅ«kumai ėmė ir atsirado bÅ«tent 2016-08-25 patikrinimo metu? Atsižvelgiant į tokias aplinkybės bei ieÅ¡kovo pozicijÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡reikalautinos Revizijos komisijos patikrinimo ataskaitos už 2007 – 2015 metus. Pažymi, kad Revizijos komisijos nariai atsako už nepatenkinamÄ asociacijos Å«kinės – finansinės veiklos kontrolę, Å«kinės – finansinės veiklos trÅ«kumų slėpimÄ (Reglamento 4.1.1; 4.1.2 punktai).

Taip pat pažymi, kad nėra aiÅ¡ku kokiu pagrindu ar kieno pavedimu Revizijos komisija 2016-08-25 atskirai atliko bÅ«tent tik atsakovo suteiktų paslaugų revizijÄ ir „netikėtai surado“ ginčo sÄ skaitų, kurios Revizijos komisijos jau buvo tikrintos anksčiau, trÅ«kumų. Revizijos komisijos ataskaitoje yra nurodoma, kad atliekant patikrinimÄ , vadovautasi asociacijos administracijos ir asociacijos buhalterinę apskaitÄ vedančio įmonės pateiktais dokumentais su prielaida, kad pateikti duomenys yra teisingi.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ regioniniuose susirinkimuose ne kartÄ buvo minėta, kad yra prarasta dalis asociacijos buhalterinės apskaitos dokumentų, sudarytų iki 2012 metų II pusmečio (Å¡ie regioninio susirinkimo protokolai gali bÅ«ti iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo). Reglamento 6.5 punktas nustato, kad baigę patikrinimÄ ir nustatę pažeidimus, revizijos komisijos nariai privalo paimti iÅ¡ atsakingų asmenų, dėl kurių kaltės padaryti pažeidimai, raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus, kurie yra pridedami prie revizijos akto; jei asmuo atsisako paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , revizijos komisija tai fiksuoja aktu ir prideda prie patikrinimo medžiagos.

Atkreipia dėmesį, kad į bylÄ nėra pateikta jokių atsakingų asmenų (buhalterių, prezidiumo narių ar pan.) pasiaiÅ¡kinimo dėl 2016-08-25 ataskaitoje nurodytų pažeidimų. Be to, ataskaitoje nėra pasisakoma apie galimybę, kad asociacijos buhalterinė apskaita vedama galimai netinkamai, kad ginčo sÄ skaitas lydintys dokumentai nėra iÅ¡saugoti asociacijoje galimai dėl pačios asociacijos darbuotojų kaltės arba dėl samdomos buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojų kaltės. Apibendrinant iÅ¡dėstytus faktus ir aplinkybės, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ revizijos komisijos 2016-08-25 patikrinimo ataskaitos patikimumas ir įrodomoji vertė turėtų bÅ«ti vertinama kaip abejotina.

Atkreipia dėmesį ir į tÄ aplinkybę, kad net jei Å¡ioje byloje atsakovas nebÅ«tų pateikęs ginčo sÄ skaitas lydinčius važtaraščius, tokių dokumentų nebuvimo faktas, pats savaime, automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad paslaugos pagal sÄ skaitas nebuvo suteiktos ar kad atsiskaitymai pagal sÄ skaitas buvo neteisėti. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo teisiniu argumentu ieÅ¡kinyje – kad vien tik PVM sÄ skaitų -faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymas ir pagal jas pinigų sumokėjimas neįrodo realaus sutarties vykdymo.

IeÅ¡kovas cituoja iÅ¡ konteksto iÅ¡trauktÄ sakinį iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 dienos nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014, kurios ratio decidendi nesutampa su Å¡ia nagrinėjama byla. IÅ¡ tiesų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra savaime nėra sutartis, tačiau turi bÅ«ti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).

Remiantis PVM sÄ skaita faktÅ«ra galima patvirtinti Å¡alių sutartinių santykių faktÄ , kaip tokį, tačiau negalima nustatyti Å¡ių santykių pobÅ«džio, t. y. to, ar Å¡alis sieja pirkimo-pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sÄ skaita faktÅ«ra, atsižvelgiant į Å¡iam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sÄ lygas atspindintis dokumentas. Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali bÅ«ti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o iÅ¡vados apie tokių reikalavimų pagrįstumÄ daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Taigi net jei Å¡ioje civilinėje byloje atsakovas nebÅ«tų pateikęs ginčo sÄ skaitų lydinčių važtaraščių, tai dar automatiÅ¡kai nereikÅ¡tų, kad ginčo sÄ skaitos yra iÅ¡raÅ¡ytos nepagrįstai ir / ar, kad realiai nebuvo suteiktos paslaugos pagal ginčo sÄ skaitas, o Å¡itas aplinkybes galima bÅ«tų įrodinėti kitais įrodymais (pvz. transporto priemonės, su kuria buvo suteiktos paslaugos pagal ginčo sÄ skaitas, techninio paso kopija). Apibendrinant iÅ¡dėstytus faktus ir aplinkybes bei atsižvelgiant į su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikiamus raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir palÅ«kanų priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas ir turi bÅ«ti atmestas.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus faktus ir aplinkybes, esamÄ teisinį reglamentavimÄ bei vadovaudamasis PVM sÄ skaitomis - faktÅ«romis su važtaraščiais (2007-12-29 sÄ skaita GPL Nr. 0001155 su važtaraščiu 2007-12-29 Nr. V1155; 2008-01-31 sÄ skaita GPL Nr. 0001170 su važtaraščiu 2008-01-31 Nr. V1170; 2008-03-06 sÄ skaita GPL Nr. 0001190 su važtaraščiu 2008-03-06 Nr. V1190; 2010-08-10 sÄ skaita GPL Nr. 0002131 su važtaraščiu 2010-08-10 Nr. V2131; 2010-09-10 sÄ skaita GPL Nr. 0002132 su važtaraščiu 2010-09-10 Nr. V2132; 2010-12-29 sÄ skaita GPL Nr. 0002135 su važtaraščiu 2010-12-29 Nr. V2135; 2011-05-05 sÄ skaita GPL Nr. 0002143 su važtaraščiu 2011-05-05 Nr. V2143; 2012-04-24 sÄ skaita GPL Nr. 0002143 su važtaraščiu 2012-04-24 Nr. V2186), atsakovas teismo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Gepala“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir palÅ«kanų priteisimo kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

IÅ¡ esmės pakartojo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes.Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus.IeÅ¡kinys atmestinas.Å alių paaiÅ¡kinimais ir civilinėje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas UAB „Gepala“ laikotarpiu nuo 2007-12-29 iki 2012-04-24 iÅ¡rašė ir pateikė ieÅ¡kovui Lietuvos nacionalinei vežėjų keliais asociacijai „Linava“ apmokėti Å¡ias PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras su važtaraščiais: 2007-12-29 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0001155, važtaraÅ¡tis 2007-12-29 Nr. V1155; 2008-01-31 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0001170, važtaraÅ¡tis 2008-01-31 Nr. V1170; 2008-03-06 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0001190, važtaraÅ¡tis 2008-03-06 Nr. V1190; 2010-08-10 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0002131, važtaraÅ¡tis 2010-08-10 Nr. V2131; 2010-09-10 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0002132, važtaraÅ¡tis 2010-09-10 Nr. V2132; 2010-12-29 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0002135, važtaraÅ¡tis 2010-12-29 Nr. V2135; 2011-05-05 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0002143, važtaraÅ¡tis 2011-05-05 Nr. V2143; 2012-04-24 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0002143, važtaraÅ¡tis 2012-04-24 Nr. V2186, iÅ¡ viso 20 768,99 Lt (6 015,11 Eur) sumai už transporto paslaugas (b. l. 15-30).

IeÅ¡kovas įtraukė minėtas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras į savo buhalterinę apskaitÄ ir pagal jas sumokėjo atsakovui 20 768,99 Lt (6 015,11 Eur). Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas grindžia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ revizijos komisijos 2016-08-25 patikrinimo ataskaita. IeÅ¡kovo teigimu transporto paslaugas faktiÅ¡kai nebuvo suteiktos, jokios sutartys dėl transporto paslaugų teikimo nebuvo sudarytos bei nėra jokių kitų dokumentų (užsakymų, krovinio gabenimo važtaraščių, kitų dokumentų), kurie patvirtintų, kad PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytos Å«kinės operacijos yra faktiÅ¡kai įvykusios, todėl praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo be pagrindo įgytas pinigines lėšas.

Atsakovo teigimu, transporto paslaugos faktiÅ¡kai buvo suteiktos ieÅ¡kovui ir Å¡ias aplinkybes patvirtina tiek pateiktos sÄ skaitos-faktÅ«ros, tiek kartu su jomis pateikti krovinių ir siuntų gabenimo važtaraščiai.Nagrinėjamoje byloje aktualu paminėti, kad CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta.

Å ioje normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtÄ , privalo jį grÄ Å¾inti asmeniui, kuriam Å¡is turtas priklauso, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiÅ¡kia, kad jo įgijimo negalima paaiÅ¡kinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu (CK 1.136 straipsnis), taigi teisiniu pagrindu laikytini Å¡alių sandoriai ar kitokie juridiniai faktai, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų.

Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieÅ¡kinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas), o teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, ieÅ¡kovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (pvz., sutartį, kurioje numatyta ieÅ¡kovo pareiga sumokėti atitinkamÄ pinigų sumÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).Vadovaujantis Å¡ia kasacinio teismo praktika nurodytina, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovo UAB „Gepala“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų turinio matyti, jog ieÅ¡kovo sumokėtų sumų pagrindu yra nurodyti Å¡alių sudaryti sandoriai dėl atlygintinų (transporto) paslaugų teikimo.

Å iame kontekste pažymėtina, kad CK 6.154 straipsnio 1 dalis sutartį apibrėžia kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimÄ sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Nagrinėjamu gi atveju, ieÅ¡kovo ir atsakovo faktiniai aktyvÅ«s veiksmai patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo sudarytos atitinkamos sutartys ir jos yra įvykdytos: atsakovas suteikė ieÅ¡kovui paslaugas, o ieÅ¡kovas jas priėmė ir sumokėjo už jas Å¡alių sutartÄ kainÄ .

Pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naÅ¡tos tarp Å¡alių paskirstymo taisykles įrodyti, jog atsakovo iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytas mokėjimo pagrindas negaliojo ir ieÅ¡kovo piniginės lėšos atsakovui buvo sumokėtos be pagrindo – privalo ieÅ¡kovas, t. y. pagal Å¡ioje teisės normoje nustatytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp Å¡alių taisykles – įrodyti privalo tas, kas teigia. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reikalauja grÄ Å¾inti jo atsakovui sumokėtas lėšas, todėl jis ir privalo įrodyti aplinkybes, esančias jo reikalavimų pagrindu, t. y. paneigti atsiskaitymo dokumentuose nurodytÄ mokėjimo pagrindÄ .

Ä®rodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas atsakovui, t. y. pastarojo įpareigojimas įrodinėti suteiktų paslaugų kiekį, kokybę ir pan., kai ieÅ¡kovas jų neginčijo ir apmokėjo, paneigtų civilinio proceso rungtyniÅ¡kumo principÄ . Teismas laiko, jog ieÅ¡kovo pateikti įrodymai nepaneigia atsakovo iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų pagrįstumo bei jose nurodyto mokėjimo pagrindo. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodyti Å¡alių sandoriai laikytini tariamais, sudarytais tik dėl akių, siekiant pateisinti nepagrįstÄ ieÅ¡kovo piniginių lėšų perdavimÄ atsakovui, tačiau, teismo vertinimu, tokios aplinkybės nėra įrodytos (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovo atstovas nurodo, kad tikrinant ieškovo buvusių valdymo organų sudarytus sandorius, atlikus revizijas, buvo nustatyta eilė atvejų, kai buvo sudaryti ieškovui (asociacijai) žalingi sandoriai, ieškovo lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį ir švaistomos, dėl galimai nusikalstamų veikų pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, ieškovo darbuotojų ar valdymo organų neteisėtus veiksmus, išmokant ieškinyje nurodytas pinigines lėšas atsakovui ar sudarant bei vykdant su atsakovu ieškinyje nurodytas sutartis.

Kaip minėta aukščiau, tokias aplinkybes ieÅ¡kovas grindžia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ revizijos komisijos 2016-08-25 patikrinimo ataskaita, tačiau Å¡ioje vietoje pažymėtina, jog toks dokumentas yra sudarytas paties ieÅ¡kovo, todėl negali bÅ«ti laikomas dokumentu, kuriame yra objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki duomenys apie ieÅ¡kovo piniginių lėšų naudojimÄ . Be to, minėtos ataskaitos turinys nepaneigia, jog tarp Å¡alių buvo sudaryti atitinkami sandoriai, kurių pagrindu ir buvo atsiskaityta pagal atsakovo iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras.

Minėtoje ataskaitoje nurodyta, jog nėra sutarčių ar kitokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytos Å«kinės operacijos yra faktiÅ¡kai įvykusios, t. y. jose nurodytos paslaugos faktiÅ¡kai buvo suteiktos. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovas apskritai nėra iÅ¡saugojęs atsakovo PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, kurios buvo įtrauktos į ieÅ¡kovo buhalterinę apskaitÄ ir ieÅ¡kovo apmokėtos. Å ioje byloje gi nustatyta, kad atsakovas pats pateikė teismui ginčo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras su važtaraščiais: 2007-12-29 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0001155, važtaraÅ¡tis 2007-12-29 Nr. V1155; 2008-01-31 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0001170, važtaraÅ¡tis 2008-01-31 Nr. V1170; 2008-03-06 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0001190, važtaraÅ¡tis 2008-03-06 Nr. V1190; 2010-08-10 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0002131, važtaraÅ¡tis 2010-08-10 Nr. V2131; 2010-09-10 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0002132, važtaraÅ¡tis 2010-09-10 Nr. V2132; 2010-12-29 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0002135, važtaraÅ¡tis 2010-12-29 Nr. V2135; 2011-05-05 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0002143, važtaraÅ¡tis 2011-05-05 Nr. V2143; 2012-04-24 sÄ skaita-faktÅ«ra GPL Nr. 0002143, važtaraÅ¡tis 2012-04-24 Nr. V2186.

Taigi aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nedisponuoja atitinkamais dokumentais, nepatvirtina tokių dokumentų nebuvimo. Å iame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir nesant ataskaitoje nurodytų raÅ¡ytinių sutarčių, atliktų darbų ir / ar prekių perdavimo priėmimo dokumentų, CMR ar kitų važtaraščių, ieÅ¡kovo faktiniai veiksmai – sumokėjimas atsakovui už atitinkamas paslaugas liudija, jog tokios paslaugos ieÅ¡kovui buvo suteiktos, ieÅ¡kovas jas priėmė ir deÅ¡imt metų neginčijo nei atsakovo suteiktų paslaugų buvimo, nei jų kiekio, nei kokybės. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros nėra pakankamas ir tinkamas dokumentas jose nurodytai Å«kinei operacijai pagrįsti.

Be to, nagrinėjamu atveju teismas įvertina ir tai, jog ieškinyje nurodytomis atsakovo teiktomis paslaugomis ieškovas pasinaudojo, esant kitiems ieškovo valdymo organams, darbuotojams, todėl tai, kad šiuo metu esantiems ieškovo valdymo organams nežinomos aplinkybės, susijusios su ieškovo ir atsakovo sudarytais sandoriais bei jų vykdymu, neįrodo, jog tokie sandoriai nebuvo sudaryti, o ieškovas pinigines lėšas pervedė atsakovui be jokio teisėto pagrindo. Ieškinyje nėra nurodytas ir įrodymais pagrįstas tokio nepagrįsto piniginių lėšų mokėjimo atsakovui UAB „Gepala“ tikslas.

Nors ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad mokėjimai dažnai buvo atliekami asociacijos nariams, kurių direktoriai ar akcininkai asociacijoje užėmė svarbias pareigas, tačiau nagrinėjamu atveju nenurodė ir nepagrindė ryÅ¡io, siejančio atsakovo savininkus su asociacijos valdymo organais, kuris bÅ«tų leidęs atsakovui įtakoti ieÅ¡kovo sprendimus ir veiksmus, be pagrindo mokant atsakovui pinigines lėšas. Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tokie ieÅ¡kovo argumentai grįsti tik prielaidomis ir neįrodo ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumo.Taigi, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų parodymai ir Å¡alių faktiniai veiksmai patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

IeÅ¡kovas naudojosi atsakovo teikiamomis transporto paslaugomis, o atsakovas minėtas paslaugas teikė, ieÅ¡kovas jas priėmė ir sumokėjo Å¡alių sutartÄ kainÄ . Visos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo įvykusios Å«kinės finansinės operacijos yra pagrįstos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytos formos ir turinio dokumentais, – atsakovo iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, kurių galiojimo ieÅ¡kovas neginčijo, o netgi prieÅ¡ingai – jas pripažino, įtraukė į savo buhalterinę apskaitÄ ir jas apmokėjo.

Nei vienam ieÅ¡kovo darbuotojui, kuris priėmė ir pasirašė minėtose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose ir priėmė sprendimus ar atliko jų apmokėjimo veiksmus, nebuvo taikyta drausminė, baudžiamoji ar kitokia atsakomybė. Taigi, ieÅ¡kovas leistinais įrodymais nepaneigė nei atsiskaitymų tarp Å¡alių teisėtumo, nei tokių atsiskaitymo pagrindo, todėl ieÅ¡kinys atmetamas. Atmetus pagrindinį reikalavimÄ dėl 5 700,56 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo, reikalavimai dėl 1 402,02 Eur palÅ«kanų bei 6 procentų metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo – taip pat atmestini.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį bei į tai, kad ieÅ¡kinys atmetamas dėl jo nepagrįstumo, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kinio senaties terminas ir jo praleidimo teisinės pasekmės nagrinėjamu atveju nėra aktualÅ«s, jas taikyti nėra teisinio pagrindo, todėl teismas dėl ieÅ¡kinio senaties termino, jo skaičiavimo ir jo atnaujinimo pagrindo nepasisako.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos. Atsakovas Å¡ioje byloje patyrė – 350,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)). IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo.Valstybė patyrė 33,29 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 33,29 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y.

– 33,00 Eur, ir ieÅ¡kinį atmetus, minėtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos priteisiamos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo.Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, juridinio asmens kodas 121053434, atsakovui bendrai Lietuvos ir Čekijos įmonei UAB „Gepala“, juridinio asmens kodas 110424030, 350,00 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų, 00 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, juridinio asmens kodas 121053434, į valstybės biudžetÄ 33,00 Eur (trisdeÅ¡imt tris eurus, 00 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui (raÅ¡tinei).Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                              Edvardas Juozėnas