2019-01-23 Nr. AB-2061-3-61-3-04109-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-267-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04109-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nemėžio totorių bendruomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nemėžio totorių bendruomenės skundą atsakovams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nemėžio totorių bendruomenė (toliau – ir pareiškėjas, Bendruomenė) 2016 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma:

1.1. panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 3R-336(AG-273/04-2016);

1.2. panaikinti Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 10.204-S1-442 „Dėl bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 m. atrankos konkurso rezultatų“;

1.3. panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2016 m. liepos 26 d. raštą Nr. (31.4-44)SD-4650 „Dėl bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 m. atrankos konkurso“;

1.4. panaikinti Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkio Nr. A3-53 „Dėl Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais“ dalį, kurioje priimtas sprendimas nefinansuoti Bendruomenės projekto;

1.5. įpareigoti Departamentą ir Ministeriją iš naujo įvertinti Bendruomenės paraišką „Stipri bendruomenė – stipri Lietuva!“. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendruomenė teikė paraišką finansavimui 2016 metams gauti, tačiau Departamento 2016 m. balandžio 28 d. raštu buvo pripažinta, kad ji nėra subjektas, galintis teikti paraišką. Nesutikdama su sprendimu neskirti jai paramos, Bendruomenė su skundu kreipėsi į Ministeriją, tačiau pastaroji skundo netenkino. Tuomet Departamento ir Ministerijos raštus apskundė Komisijai, tačiau pastaroji skundą atmetė remdamasi identiškais motyvais. Pareiškėjas nesutinka su išvadomis, kad jo veikla siejama vien tik su totorių kultūra ir tradicijomis, bet ne su Nemėžio gyventojų viešųjų interesų tenkinimu. Bendruomenės įstatai turėjo būti vertinami kaip vientisas dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjas veikia atstovaudamas viso kaimo, o ne tik totorių tautybės žmonių interesams. Bendruomenė atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 13 dalyje pateikiamą bendruomeninės organizacijos sąvoką, nes yra asociacija, vienijanti Vilniaus rajono Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius ir kitų apylinkių bei tautybių žmones, besidominčius totorių kalba, kultūra ir istorija. Pagal įstatų 8 ir 9 punktus, akivaizdu, kad Bendruomenės narius vienija gyvenimo kaimynystėje interesai. Be to, gyvenimas kaimynystėje apima ir tokius interesus kaip tradicijų, papročių, tautinio identiteto, kultūros ir istorijos puoselėjimas. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-805 patvirtintų Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso organizavimo nuostatų (toliau – ir Konkurso nuostatai) 6 ir 7 punktai, kuriais apribota tautinių mažumų teisė teikti paraiškas, yra diskriminacinio pobūdžio ir prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, be to, paraiškų vertinimo procedūra nėra skaidri, nes jas vertinantis subjektas turi galimybę remtis ne objektyviais duomenimis, o subjektyviais įsitikinimais.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad Ministerijos kanclerio potvarkis ir kiti byloje ginčijami sprendimai priimti objektyviai ir nuodugniai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavus, kad Bendruomenė neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 13 dalies nuostatų, todėl nėra tinkamas pareiškėjas. Bendruomenės įstatai patvirtina, kad jos tikslas nėra įgyvendinti gyvenamosios vietovės gyventojų viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, kadangi jos veikla siekiama išsaugoti unikalią etninę Lietuvos totorių grupę, telkti Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius bei kitų tautybių žmones totorių nacionalinėms tradicijoms bei papročiams atgaivinti ir puoselėti. Galutinį sprendimą dėl paraiškų tinkamumo finansuoti priima ne Departamentas, o Ministerijos kancleris, atsižvelgdamas į atrankos komisijos posėdžių metu nustatytas aplinkybes ir jos pateiktus rekomendacinio pobūdžio siūlymus. Vadinasi, pagal Konkurso nuostatus, Departamentui, atlikus pirminį paraiškų vertinimą, bet nenustačius, kad paraiška neatitinka reikalavimų, tokį sprendimą turi teisę priimti Ministerijos kancleris. Tai, kad Departamentas nenustatė pareiškėjo netinkamumo, nesukūrė jam teisėtų lūkesčių, kad jo paraiška yra tinkama finansavimui gauti. Ginčijamas Departamento 2016 m. balandžio 28 d. raštas nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Ministerijos 2016 m. liepos 26 d. raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, priimtas išsamiai ir nuodugniai įvertinus visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus. Rengiamas konkursas skirtas skatinti bendruomeninių organizacijų veiklą, kuria siekiama įgyvendinti gyvenamosios vietovės gyventojų viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Pareiškėjo veikla nėra su tuo susijusi, todėl finansavimas pagal šią programą jam negalėjo būti skirtas, kita vertus, toks sprendimas priimtas ne dėl to, kad jis vienija tautinių mažumų atstovus. Ministerijos nuomone, Konkurso nuostatai negali būti pripažinti diskriminacinio pobūdžio. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, vertindama kitą pareiškėjo pateiktą paraišką, taip pat konstatavo, jog Bendruomenė nėra bendruomeninė organizacija, kurios veiklos tikslas – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

5. Atsakovas Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad pagal Konkurso nuostatų 43–48 punktų reikalavimus, Departamentas atlieka formalų paraiškų vertinimą, t. y. patikrina, ar paraiška ir pridedami dokumentai atitinka jiems nustatytus reikalavimus, perduoda paraiškas vertinti ekspertams, gavęs jų siūlymus, parengia paraiškų vertinimo suvestinę ir perduoda paraiškas vertinti sudarytai komisijai. Galutinį sprendimą dėl projektų finansavimo priima Ministerijos kancleris. Departamentas laikėsi Konkurso nuostatų reikalavimų, todėl pareiškėjo teisių nepažeidė. Ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (31.3-44)SD-2546 Departamentas buvo įpareigotas informuoti pareiškėjus apie priimtus Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. A3-53 priimtus sprendimus nefinansuoti vykdomų projektų, nurodant konkrečias priežastis. Šią pareigą Departamentas įvykdė 2016 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 10.204-SI-442, kuris yra informacinio pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių Bendruomenei nesukelia. Komisija pareiškėjo skundą išnagrinėjo objektyviai ir nuodugniai, jos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo Nemėžio totorių bendruomenės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas konstatavo, jog byloje ginčas yra keliamas dėl to, ar pagrįstai Bendruomenė pripažinta nepriklausančia subjektų, turinčių teisę teikti paraiškas dalyvauti Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurse, grupei.

9. Teismas nustatė, kad Bendruomenė 2016 m. sausio 26 d. Ministerijai pateikė Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso paraišką „Stipri bendruomenė – stipri Lietuva!“. Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkio Nr. A3-53 1.3 punktu buvo nuspręsta neskirti lėšų Bendruomenės projektui. Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (31.3-44)SD-2549 Departamentui buvo pavesta raštu informuoti pareiškėjus, kurių paraiškos buvo atmestos arba joms nebuvo skirta lėšų, nurodant atmetimo ar lėšų neskyrimo priežastis. Departamento 2016 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 10.204-SI-442 Bendruomenė buvo informuota, kad ji neatitiko Konkurso nuostatų 7 punkto reikalavimų, nes nėra bendruomeninė organizacija, kaip tai apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme, todėl vadovaujantis Konkurso nuostatų 44.2 punktu Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. A3-53 nuspręsta Bendruomenės projektui neskirti finansavimo 2016 metams. Nesutikdama su tokiu sprendimu Bendruomenė 2016 m. gegužės 6 d. padavė skundą Ministerijai, kuri 2016 m. liepos 26 d. sprendime Nr. (31.4-44)SD-4650 pateikė išvadą, kad Bendruomenė nelaikytina bendruomenine organizacija, kadangi ji neįgyvendina viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 3R-336(AG-273/04-2016) jį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo nuomone, jis yra tinkamas subjektas, kadangi pagal savo įstatus įgyvendina viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

10. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Konkurso nuostatų 6, 7, 8, 44.2 punktais, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalimi. Teismas nurodė, jog ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjas yra asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai), nėra. Bendruomenė pripažinta neatitinkanti Konkurso nuostatų 7 punkto reikalavimų, kadangi jos paskirtis nėra per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

Teismas pažymėjo, kad Nemėžio totorių bendruomenės įstatuose, kurie Juridinių asmenų registre įregistruoti (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Bendruomenė vienija Vilniaus rajone Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius bei kitų apylinkių ir tautybių žmones, besidominčius totorių kalba, kultūra, religija ir istorija (1 p.). Pagal įstatų 8 punktą, pagrindinis Bendruomenės tikslas yra išsaugoti unikalią etninę Lietuvos totorių grupę, telkti Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius bei kitų tautybių žmones totorių nacionalinėms tradicijoms bei papročiams atgaivinti ir puoselėti.

Įstatų 9 punkte nustatyta, kad Bendruomenė siekia šių tikslų: koordinuoti Bendruomenės narių veiklą (9.1 p.); atstovauti Bendruomenės narių interesams ir juos ginti (9.2 p.); tenkinti svarbiausius Bendruomenės socialinius, kultūrinius, ūkinius poreikius (9.3 p.); ugdyti Bendruomenės lyderius ir ruošti juos visuomeninei, organizacinei, administracinei veiklai (9.4 p.); bendradarbiauti su valstybės ir savivaldos institucijomis plėtojant savivaldą (9.5 p.); plėsti turiningo totorių vaikų ir jaunimo laisvalaikio praleidimo galimybes (9.6 p.).

Ministerijai pateiktos paraiškos 2.5 punkte „Projekto įgyvendinimo poreikio pagrindimas“ nurodoma, kad projektu siekiama organizuoti užsiėmimus ir veiklas, kurios plėtotų ir populiarintų totorių tautinį, kultūrinį ir kulinarinį paveldą. Siekiant išlaikyti totoriškas tradicijas, papročius ir jų gyvavimą, būtina stiprinti bendruomenės regioninę ir vietos tapatybę, todėl numatoma organizuoti įvairius grupinius užsiėmimus, skatinančius totorių senųjų tradicijų perdavimą jaunimui, tradicinių amatų puoselėjimą ir kt.

Įvertinęs Bendruomenės įstatuose apibrėžtus jos veiklos tikslus, teismas konstatavo, kad Bendruomenės tikslas nėra tenkinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, nes Bendruomenės nariais yra žmonės, besidomintys totorių kalba, kultūra, religija ir istorija, Bendruomenės veikla nukreipta išimtinai į totorių nacionalinių tradicijų bei papročių atgaivinimą ir puoselėjimą, turiningo totorių vaikų ir jaunimo laisvalaikio praleidimo galimybių plėtrą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalį ir Konkurso nuostatų 7 punktą, Bendruomenė nelaikytina bendruomenine organizacija, todėl ji pagrįstai pripažinta netinkamu pareiškėju dalyvauti Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurse.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad ginčijamas Ministerijos kanclerio potvarkis priimtas pažeidžiant procedūrines taisykles, nes Departamento veiksmai sukėlė jam teisėtus lūkesčius, kad pateikta paraiška atitinka Konkurso nuostatų reikalavimus, todėl finansavimas bus skirtas, vadovavosi Konkurso nuostatų 43 punktu, 44 punktu (Departamentui nustačius, kad paraiškos neatitinka Konkurso nuostatų 43 p. reikalavimų, jos yra atmetamos, projektai nevertinami ir lėšos jiems neskiriamos). Teismas nurodė, kad pagal Konkurso nuostatų 47–50 punktų reikalavimus, galutinis sprendimas dėl paraiškų tinkamumo finansuoti priimamas ekspertams, atlikus rekomendacinio pobūdžio projektų vertinimą, ekspertų siūlymus apsvarsčius atrankos komisijos posėdyje ir komisijai pateikus Ministerijos kancleriui pasiūlymus dėl lėšų paskirstymo. Galutinį sprendimą dėl lėšų skyrimo projektams priima Ministerijos kancleris ir jis įforminamas potvarkiu. Pagal Konkurso nuostatų 54 punktą, Ministerija raštu informuoja pareiškėjus apie Ministerijos kanclerio priimtą sprendimą. Pareiškėjas, kurio paraiška buvo atmesta arba jam neskirta lėšų, apie sprendimą informuojamas raštu, nurodant atmetimo ar lėšų neskyrimo priežastis, pateikiant sprendimo dėl lėšų skyrimo išrašą. Nurodytos nuostatos patvirtina, kad jau pirminėje paraiškų tikrinimo stadijoje gali būti priimtas sprendimas nevertinti paraiškų ir neskirti projektams finansavimo, jei Departamentas nustato, kad paraišką pateikė pareiškėjas, kuris nepriklauso subjektų, turinčių teisę teikti paraiškas, grupei (Konkurso nuostatų 44.2 p.). Kita vertus, galutinį sprendimą dėl projektų finansavimo priima Ministerijos kancleris, todėl nustačius, kad paraišką pateikė subjektas, neturintis tam teisės, priimamas sprendimas paraiškai neskirti lėšų, apie kurį informuojamas pareiškėjas. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad, atliekant pirminį paraiškų vertinimą, Departamentas nenustatė, kad Bendruomenė yra netinkamas subjektas paraiškai pateikti, nesukūrė jai teisėtų lūkesčių, jog projektui bus skirtas finansavimas, nes galutinį sprendimą priima Ministerijos kancleris.

12. Teismas su pareiškėjo argumentais, kad Konkurso nuostatų 6 ir 7 punktai, kuriais apribota tautinių mažumų teisė teikti paraiškas, yra diskriminacinio pobūdžio ir prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, nesutiko, kadangi Konkurso nuostatų 6 ir 7 punktai apibrėžia subjektus, galinčius teikti paraiškas finansavimui gauti, kita vertus, tautinių mažumų teisės teikti skundus nėra apribotos, jei paraiškas teikia asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Šiuo atveju nustatyta, kad Bendruomenė nėra tinkamas pareiškėjas ne dėl to, kad jis atstovauja tautinėms mažumoms, bet dėl to, kad jos tikslas nėra įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčijami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus administracinio akto turiniui, yra faktiškai ir teisiškai pagrįsti, juos priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros ar taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, todėl negali būti pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais. Komisija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas atmetė skundą kaip nepagrįstą ir pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

III. 14. Pareiškėjas Nemėžio totorių bendruomenė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti; atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Departamentas 2016 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 10.204-S1-442 informavo Bendruomenę, kad Bendruomenės paraiška atmetama, nes Bendruomenė nepriklauso subjektų, turinčių teisę teikti paraiškas, grupei. Departamento rašte nenurodomi jokie priimto sprendimo argumentai, motyvai. Taip pat neaišku, kodėl apie Konkurso rezultatus Bendruomenę informavo Departamentas, kai Konkurso nuostatų 54 punkte aiškiai nurodoma, kad Ministerija turi raštu informuoti pareiškėjus apie Ministerijos kanclerio priimtą sprendimą. Tame pačiame Konkurso atrankos punkte nurodoma, kad informuojant apie paraiškos atmetimą arba lėšų neskyrimą turi būti nurodomos atmetimo ir lėšų neskyrimo priežastys. Bendruomenė, gavusi kito subjekto nei nustatyta Konkurso nuostatų 54 punkte raštą apie Konkurso rezultatus, kuriame objektyviais argumentais, motyvais nėra pagrįstas priimtas sprendimas, ir, siekdama išsiaiškinti situaciją, pateikė Ministerijai 2016 m. gegužės 6 d. skundą dėl sprendimo neskirti finansavimo projektui „Stipri bendruomenė - stipri Lietuva!“.

14.2. Teismas nustatė, kad Bendruomenė atstovauja narius ne gyvenimo kaimynystėje, bet tautybės pagrindu. Tokia teismo išvada ne tik, kad neteisėta, bet ir diskriminuojanti tautines mažumas (tikslines grupes plačiąja prasme), kurios veiklą vykdo tam tikroje kaimo teritorijoje. Teismas klaidingai nustatė, kad Nemėžio totorių bendruomenės įstatai neatitinka Konkurso nuostatų 6, 7 punktuose įtvirtintų sąlygų. Teismas įstatus bei jų atitikimą projekto sąlygoms vertino vadovaudamasi įstatų keliais punktais, nevertino įstatų, kaip vientiso dokumento. Tiek Bendruomenės įstatai, tiek Bendruomenės pateikto projekto turinys visiškai atspindi, kad Bendruomenė atstovauja Nemėžio kaimą ir veikia būtent Nemėžio kaimo gyventojų interesais. Bendruomenės įstatų 9 punkte nurodomi ir kiti bendruomenės tikslai, kurie yra susiję su gyvenimu kaimynystėje ir neprieštarauja Konkurso nuostatų 6, 7 punktams.

14.3. Teismas nurodo, kad totorių nacionalinių tradicijų bei papročių atgaivinimas ir puoselėjimas nėra susijęs su gyvenimu kaimynystėje, bet neanalizuoja Bendruomenės įstatų 9.6 punkte įtvirtinančio ir Nemėžio kaimo jaunimo užimtumo didinimą, tik nurodo, kad jis taip pat susijęs su totorių tradicijų, kultūros, papročių puoselėjimu. Teismo išvada yra nepagrįsta objektyviais argumentais ir yra deklaratyvi. Teismas neanalizavo „gyvenimo kaimynystėje“ sąvokos reikšmės. Pagal lietuvių kalbos žodyną žodžio „gyvenimas“ viena iš reikšmių yra buvimas, egzistavimas, o žodis „kaimynystė“ reiškia buvimą greta. Todėl akivaizdu, kad gyvenimas kaimynystėje reiškia asmenų buvimą greta. Savo ruožtu įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, reiškia viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu greta, įgyvendinimu. Asmenų gyvenimas greta, kaip ir gyvenimas kaimynystėje, yra labai plati sąvoka, apimanti visus greta gyvenančių asmenų interesus, kurie neapsiriboja vien ūkinių, buitinių poreikių tenkinimu. Gyvenimas greta reiškia ir kitų bendrų religinių, kultūrinių, socialinių poreikių tenkinimą, į kuriuos patenka ir tradicijų, papročių, tautinio identiteto (jei greta gyvenantys asmenys yra kažkokios tautinės bendruomenės dalis), kultūros ir istorijos puoselėjimas. Gyvenantys greta asmenys, puoselėjantys bendras tradicijas, papročius, tautinį identitetą (jei greta gyvenantys asmenys yra kažkokios tautinės bendruomenės dalis), kultūrą ir istoriją paprastai organizuoja bendrus įvairaus pobūdžio renginius, todėl akivaizdu, kad bendrų tradicijų, papročių, tautinio identiteto, kultūros, istorijos puoselėjimas, jaunimo užimtumo didinimas turi būti suprantamas kaip dalis gyvenimo kaimynystėje.

14.4. Mokslinėje literatūroje išskiriama ir kaimynystės bendruomenės samprata, kuri pagal apibrėžimą atitinka gyvenimo kaimynystėje principus. Šiose bendruomenėse visus jungia bendra fizinė teritorija ir panašus gyvenimo būdas. Ryšius kaimynystės bendruomenėje stiprina bendra etninė ir religinė patirtis, be to, kaimynystėje gyvenančius žmones gali jungti aktyvi savitarpio pagalba. Tai reiškia, kad pagrindinis gyvenimo kaimynystėje požymis yra teritorinis, t. y. įgyvendinami vieši interesai turi būti tam tikroje teritorijoje gyvenančių asmenų interesai. Kadangi visi Bendruomenės nariai atitinka teritorinį kriterijų, tai Bendruomenės tikslai nurodyti Bendruomenės įstatų 9 punkte ir įgyvendinantys bendrus visų Bendruomenės narių viešuosius interesus yra susiję su Bendruomenės narių gyvenimu kaimynystėje (tiek totorių tradicijų puoselėjimu, tiek Nemėžio kaimo jaunimo užimtumo didinimu (Bendruomenės įstatų 9.6 p.). Konkurso nuostatų 7 punktas gali riboti tik tas bendruomenes, kurios įsteigtos tik, pvz., religiniais tikslais arba tautiniu pagrindu, ir nevykdo jokių kitų veiklų susijusių su gyvenimu kaimynystėje (įsteigtos Lietuvos Respublikos teritorijos mastu). Bendruomenės tikslas veikti tautiniu pagrindu yra tik vienas iš daugelio tikslų, todėl paraišką vertinę ekspertai išėjo iš taisyklėse nustatytų ribų. Bendruomenė visiškai atitinka bendruomeninės organizacijos požymius ir narius vienija gyvenimo kaimynystėje pagrindais, todėl atitinka Konkurso nuostatas ir yra tinkamas pareiškėjas.

14.5. Konkurso nuostatų 6 bei 7 punktai yra diskriminaciniai tautinių mažumų (tikslinių grupių) veikiančių tam tikroje apibrėžtoje kaimo teritorijoje atžvilgiu bei sudaro galimybes vertinančiai paraiškas institucijai piktnaudžiauti padėtimi (prieštarauja Konstitucijos 29 str.). Konkurso nuostatų 6, 7 punktai apriboja pareiškėjų ratą ir įtvirtina, kad paraiškas gali teikti tik bendruomenės, kurių veikla susijusi su viešųjų interesų įgyvendinimu kaimynystėje. Tokia nuostata yra diskriminacinė, nes neturint tikslaus apibrėžimo (išaiškinimo), kas yra „per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje“, vertinančiai paraišką organizacijai paliekama teisė ne objektyviai, bet subjektyviai spręsti, kuris pareiškėjas yra tinkamas paramai gauti, o kuris ne (tokiu atveju pasinaudojus Konkurso nuostatų 6, 7 punktais paraiškos yra atmetamos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. Nemėžio totorių bendruomenei buvo skirtos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (kuruojamos Ministerijos) lėšos projekto „Nemėžio kaimo ir totorių bendruomenės centro įkūrimas“ Nr. LEADER-12-VILNIUS- 04-001 įgyvendinimui.

14.6. Pareiškėjo veikla yra tiesiogiai susijusi su Nemėžio kaimo (Nemėžio jaunimo), totorių tradicijų puoselėjimu ir yra aiškiai įvardinta Bendruomenės įstatuose. Ministerijos sprendimas ne tik, kad neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų bei nepagrįstai nepripažįsta Bendruomenės kaip kaimo bendruomenės, bei nepagrįstai nurodo, kad Bendruomenė yra netinkamas pareiškėjas, nes vienija atskiras gyventojų grupes kitais nei gyvenimo kaimynystėje pagrindais, bet ir yra diskriminacinis tautinių mažumų veiklas įgyvendinančių tam tikroje kaimo teritorijoje atžvilgiu (prieštaraujantis Konstitucijos 29 str. nuostatoms).

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti; nepriteisti iš atsakovo Departamento pareiškėjui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

16. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė motyvuotas išvadas. Teismo sprendime teisingai konstatuota, kad Bendruomenės tikslas nėra tenkinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, nes Bendruomenės nariai yra žmonės, besidomintys totorių kalba, kultūra, religija ir istorija, Bendruomenės veikla nukreipta išimtinai į totorių nacionalinių tradicijų bei papročių atgaivinimą ir puoselėjimą, turiningo totorių vaikų ir jaunimo laisvalaikio praleidimo galimybių plėtrą. Atsakovas pažymi, kad Ministerija 2016 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (31.3-44) SD-2549 „Dėl bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso“ įgaliojo atsakovą informuoti (el. paštu) Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso pareiškėjus apie Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. A3-53 „Dėl lėšų skyrimo“ priimtą sprendimą. Pareiškėjus, kurių paraiškos buvo atmestos arba joms nebuvo skirta lėšų, įgaliojo informuoti raštu, nurodant atmetimo ar lėšų neskyrimo priežastis. Atsakovas įvykdė Ministerijos pavedimą ir raštu dėl konkurso rezultatų informavo pareiškėją, kad jo teiktam projektui „Stipri bendruomenė - stipri Lietuva“ įgyvendinti 2016 metais finansavimas buvo neskirtas. Atsakovo nuomone, raštas dėl konkurso rezultatų yra informacinio pobūdžio. Viešojo subjekto valia yra išreiškiama Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. A3-53 „Dėl lėšų skyrimo“, kuris yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Tiek Departamentas, tiek Ministerija savo raštuose išsamiai informavo pareiškėją apie faktinį pareiškėjo teiktos paraiškos atmetimo pagrindą, pareiškėjui buvo nurodyti teisiniai argumentai, kuriais viešojo administravimo subjektas – Ministerija – rėmėsi priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo teiktos paraiškos „Stipri bendruomenė - stipri Lietuva“ atmetimo, todėl pareiškėjo reikalavimas iš naujo įvertinti Bendruomenės paraišką yra atmestinas.

17. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti galioti.

18. Atsakovas nurodo, kad teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, nustatė ir objektyviai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju pagal Konkurso nuostatus išlaikyti visi formalūs procedūriniai reikalavimai, taikytini komisijos sprendimų teisėtumui: komisijos sprendimams priimti buvo išlaikyti kvorumo reikalavimai, komisijos sprendimai įforminti protokolais, pasirašyti kompetentingų asmenų, protokolai parengti pagal teisės aktų reikalavimus jų formai ir turiniui, protokolai parengti laiku (atitinkamai per 3 ir 4 darbo dienas). Komisijos sprendimai – tik rekomendacinio pobūdžio ir neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir (ar) pareigoms. Ministerijos kancleris, įvertinęs komisijos pateiktus siūlymus ir neviršydamas jam Nuostatų 50 punkto suteiktų įgaliojimų, priėmė sprendimą dėl lėšų skyrimo. Šiuo atveju Potvarkis buvo priimtas per 5 darbo dienas, t. y. nepažeidžiant Nuostatų 50 punkte nurodyto 7 darbo dienų termino. Informacija pareiškėjui apie konkurso rezultatus pateikta ne tik Departamento raštu, bet ir, vadovaujantis Nuostatų 56 punktu, 2016 m. balandžio 14 d. paskelbta Ministerijos interneto svetainės skiltyje Konkursai - Konkursų rezultatai. Atsakovo nuomone, potvarkis priimtas tinkamo viešojo administravimo subjekto, o jį priimant nebuvo pažeistos jokios procedūrinės taisyklės. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindžia, kodėl potvarkis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovo nuomone, Departamento raštas, kuriuo pareiškėjui pranešta, kad jo konkursui pateiktai paraiškai neskirtas finansavimas, nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes šios pasekmės kilo dėl potvarkio. Atsakovo nuomone, Ministerijos raštas, kuriuo pareiškėjui pranešta, kad jo konkursui pateiktam projektui neskirtas finansavimas, taip pat nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

19. Atsakovas pažymi, kad, siekdamas visapusiškai įvertinti pareiškėjo skunde Ministerijai nurodytas aplinkybes, 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. (31.3-44) SD-3558 „Dėl nuomonės pateikimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, prašydamas pateikti nuomonę, ar pareiškėjas laikytinas bendruomenine organizacija, kaip ji apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme. Vidaus reikalų ministerija 2016 m. birželio 13 d. rašte Nr. 1D-3779 (31) „Dėl nuomonės pateikimo“ (toliau – ir VRM raštas), remdamasi aktualiais teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl bendruomeninės organizacijos vertinimo, nurodė, kad bendruomeninės organizacijos iniciatyvos, nesvarbu, kokios tautybės ir (ar) religijos asmenis ji vienija, turi būti nukreiptos bendro gyvenimo kaimynystėje poreikiams ir interesams įgyvendinti.

VRM rašte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2139/2012 yra nurodęs, kad, aiškinant bendruomeninės organizacijos sąvoką, pabrėžtini du šios organizacijos požymiai:

1) teritorija – jos steigėjai ir nariai turi būti gyvenamosios bendruomenės (ar jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai;

2) tikslas – įgyvendinti interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Atsižvelgiant į šiuos du kriterijus, Vidaus reikalų ministerijos nuomone, bendruomeninės iniciatyvos, nesvarbu, kokios tautybės ir (ar) religijos asmenis ji vienija, turi būti nukreiptos bendro gyvenimo kaimynystėje poreikiams ir interesams įgyvendinti. Atsižvelgiant į Juridinių asmenų registro duomenis ir pareiškėjo įstatų 5 punktą, matyti, kad pareiškėjo teisinė forma yra asociacija, t. y. pareiškėjas atitinka pirmąjį kriterijų, tačiau nagrinėtinos situacijos kontekste būtina įvertinti, ar minėtas juridinis asmuo atitinka kitus Įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje numatytus bendruomeninės organizacijos požymius.

Susipažinus su pareiškėjo įstatais, matyti, kad reikalavimo pareiškėjo nariams būti atitinkamos gyvenamosios bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojais nėra (pareiškėjo įstatų 15–16 punktai), kita vertus, pareiškėjo įstatų 1 punkte nurodyta, kad pareiškėjas vienija Vilniaus rajone Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius bei kitų apylinkių bei tautybių žmones, besidominčius totorių kalba, kultūra ir istorija, todėl atsakovas mano, kad teritorinį kriterijų pareiškėjas atitiko. Ginčas kyla dėl pareiškėjo atitikties trečiajam kriterijui, nes Bendruomenė narius vienija kitais nei gyvenimo kaimynystėje pagrindais.

Atsakovo nuomone, ta aplinkybė, kad tam tikro juridinio asmens pavadinime vartojamas terminas „bendruomenė“, savaime nereiškia, jog toks juridinis asmuo atitinka Įstatyme įtvirtintą bendruomeninės organizacijos sąvoką, nes jo atitiktis Įstatymo 3 straipsnio 13 daliai vertintina jo veiklą reglamentuojančių aktų kontekste, šiuo atveju – atsižvelgiant į pareiškėjo įstatuose įtvirtintas nuostatas. Atsakovui vykdant konkursą ir vertinant pareiškėjo atitiktį Įstatymo 3 straipsnio 13 daliai, buvo vertinamos visos pareiškėjo įstatuose įtvirtintos nuostatos.

Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi pareiškėjo įstatų 1, 8, 9 punktais bei 9.1–9.6 papunkčiais, t. y. pareiškėjo įstatai buvo išnagrinėti sistemiškai. Atsakovo nuomone, nors pareiškėjas vienija asmenis teritoriniu principu, tačiau nagrinėjamu atveju viešieji interesai įgyvendinami ne gyvenamosios vietovės bendruomenės, bet konkrečios asmenų grupės atžvilgiu, atsižvelgiant į jų priklausomybę totorių etninei grupei arba domėjimąsi jos kalba, kultūra, religija ir istorija. Atsakovo nuomone, pareiškėjo įstatų 9 punkte išvardyti pareiškėjo veiklos tikslai nukreipti į pareiškėjo narių, kurių apibrėžtis ir priklausomybės pareiškėjui tikslas yra aiškiai įvardyti pareiškėjo įstatų 2 punkte, t. y. asmenys vienijami totorių tautinio identiteto, kultūros ir istorijos puoselėjimo tikslais, todėl pareiškėjo įstatų 9 punkte nurodyti veiklos tikslai bus įgyvendinami siekiant užtikrinti nurodytų asmenų teises ir teisėtus interesus, bet ne kitų asmenų, gyvenančių Nemėžio kaime, interesus.

Pareiškėjo įstatų 8, 9 ir 10 punktų nuostatos, apibrėžiančios pareiškėjo veiklos tikslus ir veiklą, aiškiai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo veiklos tikslas – atstovauti asmenų, vienijamų totorių tautinio identiteto, kultūros ir istorijos puoselėjimo tikslais, o ne bendruomenės, kaip socialinio darinio, interesus. Be to, atsakovo nuomone, pareiškėjo įstatų 9 punkte išvardyti pareiškėjo veiklos tikslai savo turiniu vertintini kaip pareiškėjo veiklos uždaviniai, siekiant pareiškėjo įstatų 8 punkte nurodyto veiklos tikslo, nes tai yra konkrečios veiklos tikslo įgyvendinimo priemonės. Priešingai nei pareiškėjas nurodo apeliaciniame skunde, pareiškėjo įstatų 9.6 papunktyje įtvirtintas pareiškėjo siekis ne didinti Nemėžio kaimo jaunimo užimtumą, bet „plėsti turiningo totorių vaikų ir jaunimo laisvalaikio praleidimo galimybes“, t. y. nurodytoje pareiškėjo įstatų nuostatoje apibrėžiama tikslinga pareiškėjo veikla, skirta atitinkamai etninei grupei priklausančių, bet ne visų Nemėžio kaime gyvenančių, vaikų ir jaunimo laisvalaikio praleidimo galimybėms plėsti.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad, įvertinus pareiškėjo įstatuose apibrėžtus jo veiklos tikslus, pareiškėjo tikslas nėra tenkinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, nes pareiškėjo nariais gali būti žmonės, besidomintys totorių kalba, kultūra, religija ir istorija, pareiškėjo veikla nukreipta išimtinai į totorių nacionalinių tradicijų bei papročių atgaivinimą ir puoselėjimą, turiningo totorių vaikų ir jaunimo laisvalaikio praleidimo galimybių plėtrą. Atsakovo nuomone, tai, kad pareiškėjas neatitinka bendruomeninei organizacijai keliamų reikalavimų, nesuponuoja, kad jis yra diskriminuojamas savo narių tautybės pagrindu, nes visų asmenų, nepriklausomai nuo jų tautybės, poreikiai ir interesai gali būti tenkinami įvairiomis formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.).

Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjas nepateikė su advokato pagalbos apmokėjimu susijusių išlaidų patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjo Nemėžio totorių bendruomenės teiktam projektui „Stipri bendruomenė – stipri Lietuva!“ įgyvendinti 2016 metais finansavimas buvo neskirtas, pripažinus Bendruomenę nepriklausančia subjektų, turinčių teisę teikti paraiškas dalyvauti Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurse, grupei.

21. Pareiškėjas Nemėžio totorių bendruomenė (toliau – ir Bendruomenė) nesutinka su sprendimu neskirti finansavimo projektui „Stipri bendruomenė – stipri Lietuva!“, t. y. kad Bendruomenė neatitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-805 patvirtintų Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso organizavimo nuostatų (toliau – ir Konkurso nuostatai) 7 punkte keliamų reikalavimų – Bendruomenė nėra bendruomeninė organizacija, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

22. Byloje nustatyta, kad Nemėžio totorių bendruomenė 2016 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – ir Ministerija) pateikė Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso paraišką „Stipri bendruomenė – stipri Lietuva!“. Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. A3-53 buvo nuspręsta neskirti lėšų Bendruomenės projektui.

23. Ministerija 2016 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (31.3-44) SD-2549 „Dėl bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso“ įgaliojo atsakovą Socialinių paslaugų priežiūros departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas) informuoti (el. paštu) Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso pareiškėjus apie Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. A3-53 „Dėl lėšų skyrimo“ priimtą sprendimą.

24. Departamento 2016 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 10.204-SI-442 Bendruomenė buvo informuota, kad ji neatitiko Konkurso nuostatų 7 punkto reikalavimų, nes nėra bendruomeninė organizacija, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (Konkurso nuostatų 6 punkte nurodyta, kad Konkurso nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme apibrėžtas sąvokas), todėl vadovaujantis Konkurso nuostatų 44.2 punktu Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. A3-53 nuspręsta Bendruomenės projektui neskirti finansavimo 2016 metams.

25. Nesutikdama su tokiu sprendimu Bendruomenė 2016 m. gegužės 6 d. padavė skundą Ministerijai, kuri 2016 m. liepos 26 d. sprendime Nr. (31.4-44)SD-4650, išanalizavusi Nemėžio totorių bendruomenės įstatus ir vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalimi, pateikė išvadą, kad Bendruomenė nelaikytina bendruomenine organizacija, kadangi ji neįgyvendina viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 3R-336(AG-273/04-2016) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Konkurso nuostatų 6, 7 punktų, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalies nuostatas, Nemėžio totorių bendruomenės įstatuose apibrėžtus jos veiklos tikslus, pareiškėjo paraiškoje „Stipri bendruomenė – stipri Lietuva!“ projekto įgyvendinimo poreikio pagrindimą, skundžiamame sprendime konstatavo, kad Bendruomenė nelaikytina bendruomenine organizacija, todėl ji pagrįstai pripažinta netinkamu pareiškėju dalyvauti Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurse.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taikytinas teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus bei padarė pagrįstas išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai dėl visų pareiškėjo skunde pateiktų argumentų iš naujo nepasisakys.

28. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-805 patvirtinti Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso organizavimo nuostatai nustato Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso galimus pareiškėjus ir reikalavimus jiems, finansuotinas veiklas, reikalavimus projektams, tinkamas ir netinkamas finansuoti projektų išlaidas, paraiškų teikimo tvarką, paraiškų vertinimą, projektų vertinimo ir atrankos komisijos darbo organizavimo tvarką, projektų atranką, finansavimą, vykdymą, kontrolę ir įgyvendinimo kriterijus (1 p.). Konkurso nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme apibrėžtas sąvokas (6 p.). Konkurso nuostatų 7 punkte nustatyta, kad paraiškas gali teikti Lietuvoje registruotos bendruomeninės organizacijos.

29. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalis bendruomeninę organizaciją apibrėžia kaip asociaciją, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

30. Sprendžiant, ar juridinis asmuo vertintinas kaip bendruomeninė organizacija, turi būti nustatyta, jog jis atitinka Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalies nuostatas.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Nemėžio totorių bendruomenės įstatų turinį, įvertinusi kitus byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Nemėžio totorių bendruomenė neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje įtvirtintos bendruomeninės organizacijos sąvokos.

32. Apeliacinio skundo argumentas dėl Bendruomenės įstatų neįvertinimo kaip vientiso dokumento yra atmestinas. Kad tokia analizė buvo atlikta, matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar Nemėžio totorių bendruomenė atitinka Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą bendruomeninės organizacijos sąvoką, sistemiškai įvertino Bendruomenės įstatus. Teismas vadovavosi Bendruomenės įstatų 1, 8, 9 punktais, 9.1-9.6 papunkčiais.

33. Nemėžio totorių bendruomenės įstatuose nurodyta, kad Bendruomenė vienija Vilniaus rajone Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius bei kitų apylinkių ir tautybių žmones, besidominčius totorių kalba, kultūra, religija ir istorija (1 p.). Nemėžio totorių bendruomenės įstatų 8 punkte aiškiai pabrėžiama, kad pagrindinis Bendruomenės tikslas yra išsaugoti unikalią etninę Lietuvos totorių grupę, telkti Vilniaus rajone Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius bei kitų tautybių žmones totorių nacionalinių tradicijų bei papročių atgaivinimui ir puoselėjimui. Įstatų 9 punktas nustato Bendruomenės veiklos tikslus, be kita ko, plėsti turiningo totorių vaikų ir jaunimo laisvalaikio praleidimo galimybes (9.6 p.).

34. Bendruomenės įstatų visuma, priešingai nei teigia pareiškėjas, būtent ir patvirtina, kad Bendruomenės tikslas nėra tenkinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, nes Bendruomenės nariais yra žmonės, besidomintys totorių kalba, kultūra, religija ir istorija, Bendruomenės veikla nukreipta išimtinai į totorių nacionalinių tradicijų bei papročių atgaivinimą ir puoselėjimą, turiningo totorių vaikų ir jaunimo laisvalaikio praleidimo galimybių plėtrą.

35. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, Nemėžio totorių bendruomenės įstatų turinį ir veiklos specifiką, spręstina, jog Bendruomenė negali būti vertinama kaip tokia asociacija, kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

36. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog bendruomeninė organizacija yra specifinė asociacijos forma, kurios atžvilgiu Vietos savivaldos įstatymas įtvirtina specifinį teisinį reguliavimą. Nors pareiškėjas neatitinka bendruomeninės organizacijos sąvokos, kaip tai apibrėžia Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalis, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju diskriminuojamos tautinės mažumos ir atitinkamai atimama teisė iš pareiškėjo gauti finansavimą projektui. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka bendruomeninei organizacijai keliamų reikalavimų, o ne dėl to, kad jis atstovauja tautinėms mažumoms.

37. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra visiškai jokio pagrindo abejoti, jog Konkurso nuostatų 6 ir 7 punktai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio. Nėra jokių duomenų, kad tokia pati asmenų grupė, kaip šiuo atveju Bendruomenė, pagal tą patį teisinį reguliavimą būtų buvusi traktuota kitaip.

38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nemėžio totorių bendruomenės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys