2021-05-19 Nr. AB-10755-3-61-3-01160-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-363-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01160-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimui, atstovaujamam Laisvės partijos, bei Lietuvos Respublikos Seimo nariams dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. G. 2021 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1. priteisti jam iš atsakovų 150 000 Eur neturtinei (moralinei) žalai atlyginti ir 11 102 Eur turtinei žalai atlyginti;

2. kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo:

2.1. ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 20 punkto ir 18, 20, 21, 22, 23, 32, 36, 38, 46, 53, 93 straipsnių nuostatoms;

2.2. ar 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 d. Seimo rinkimai daugiamandatėse rinkimų apygardose yra teisėti ir atitinka Konstitucijos 56 straipsnį, kai Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Komisija) vietoj Lietuvos piliečių daugiamandatėse rinkimų apygardose skelbė ir reklamavo politines partijas;

2.3. ar Komisijos 2020 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. Sp-89 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų apylinkių ribų patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinti 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 d. Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėse rinkimų apygardose, atitinka Konstitucijos 55 ir 56 straipsnius;

2.4. ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. lapkričio 3 d. dekretas Nr. 1K-428, kuriuo jis pasirašė dėl naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio sušaukimo, atitinka Konstitucijos 55 ir 56 straipsnius;

3. įpareigoti atsakovus skubiai parengti komercinių bei visuomeninių veiklų epidemiologinio rizikingumo sąlyginius įverčius bei nustatyti higieninius ir epidemiologinius reikalavimus jų veikloms vykdyti;

4. įpareigoti atsakovus įvertinti atnaujintus mokslo duomenis bei, atsižvelgiant į tarptautinių sveikatos ir užkrečiamųjų ligų kontrolės organizacijų rekomendacijas, veido kaukių dėvėjimą padaryti rekomendaciniu;

5. panaikinti visus apribojimus visiems Lietuvos gyventojams, išskyrus saviizoliacijos reikalavimus užsikrėtus Covid-19 virusu bei nustačius pirminio kontakto atvejį, taip pat visų tipų veikloms, joms įgyvendinus 2 punkto reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. G. skundą.

Teismas nustatė, kad skundą teismui pareiškėjo vardu elektroniniu parašu pasirašė ir elektroninių ryšių priemonėmis pateikė asociacijos Kompleksinė ergonteisinė parama (toliau – ir Asociacija) pirmininkas A. B.. Teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad Asociacija galėtų būti atstovu pagal pavedimą tuo atveju, jei skundas būtų paduodamas grupės narių vardu, tačiau šiuo atveju skundą padavė ne grupė narių, o pavienis fizinis asmuo, todėl Asociacija nėra tinkamas atstovas. Konstatuota, kad A. B. skundą pareiškėjo vardu padavė kaip neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas S. G. atskirajame skunde, kurį vėliau patikslino, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jo skundą, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl skunde išdėstytų klausimų, įpareigoti atsakovus atlikti skunde nurodytus veiksmus bei panaikinti skunde nurodytus su Covid-19 pandemija susijusius apribojimus.

Pareiškėjas mano, kad teismas suklydo dėl jo atstovo. Teismui buvo pateikta teisinių paslaugų teikimo sutartis, iš kurios matyti, jog pareiškėjui atstovauja advokatas D. A., atstovaujamas Asociacijos, veikiančių 2017 m. gegužės 3 d. Kūrybinio bendradarbiavimo sutarties Nr. 2017-05-03/01 pagrindu, ir Teisingumo ministerijos įgaliota Nacionalinė vartotojų konfederacija, atstovaujama Asociacijos, veikiančių kūrybinio bendradarbiavimo pagrindu (2020 m. lapkričio 9 d. Nr. 202/11-09/01), atstovaujama pirmininko A. B., turinčio universitetinį teisinį išsilavinimą, kurie kolegialiai kartu veikdami teikia vartotojo teisines paslaugas. Taigi, skundą teismui padavė pareiškėjo advokato atstovas, veikiantis su advokatu bendradarbiavimo sutarties pagrindu, todėl skundas laikytinas paduotu tinkamai. Kadangi skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsisakyta priimti skundą nenuginčijus pareiškėjo pateiktų dokumentų, patvirtinančių atstovavimą jam, pareiškėjui kyla abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Toliau atskirajame skunde pareiškėjas išdėsto argumentus, kuriais grindžia skundo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis skundo padavimo tvarkos.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 3 dalį, skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. To paties įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti:

1) advokatai;

2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;

3) vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu ar vienas atsakovas kitų atsakovų pavedimu;

4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);

5) juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui;

6) juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės. Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

7) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose, o šio įstatymo 1268 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – profesinės sąjungos arba asociacijos. Pastarajame (t. y. 7-ajame) punkte nurodytais atvejais bylą teisme veda profesinės sąjungos ar asociacijos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). ABTĮ 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu, o kitų atstovų įgaliojimai – Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nurodyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (48 str. 1 d.). Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (49 str. 1 d.). Jeigu pateikiamas sutarties išrašas, jame turi būti nurodyta: 1) advokato vardas, pavardė; 2) šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ar 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas pavadinimas ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas; 3) sutarties dėl teisinių paslaugų ir sutarties išrašo data; 4) kokie įgaliojimai suteikti, nurodytas ginamas ar atstovaujamas asmuo; 5) advokato parašas (49 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju skundas pareiškėjo vardu buvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal elektroninę žymą ant dokumento, skundą padavė Asociacija, atstovaujama A. B., kuris skunde įvardijamas kaip Asociacijos pirmininkas. Skunde pareiškėjo atstovu nurodytas advokatas D. A., atstovaujamas Asociacijos, veikiančių 2017 m. gegužės 3 d. Kūrybinio bendradarbiavimo sutarties Nr. 2017-05-03/01 pagrindu, ir Teisingumo ministerijos įgaliota Nacionalinė vartotojų konfederacija, atstovaujama Asociacijos, veikiančių kūrybinio bendradarbiavimo pagrindu (2020 m. lapkričio 9 d. Nr. 202/11-09/01), atstovaujama pirmininko A. B., turinčio universitetinį teisinį išsilavinimą, kurie kolegialiai kartu veikdami teikia vartotojo teisines paslaugas.

Kartu su skundu teismui pateiktos 2017 m. gegužės 3 d. Kūrybinio bendradarbiavimo sutarties Nr. 2017-05-03/01 1.1.3 papunktyje, be kita ko, numatyta, kad Asociacija advokato pageidavimu pagal atskirus rašytinius susitarimus atlieka kitus intelektualinės srities darbus, tarp jų – teikia teisinę pagalbą atstovaujant advokatą teisėtvarkos institucijose, valstybinėse, privačiose ir visuomeninėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Šioje sutartyje neminima Asociacijos teisė atstovauti advokatui teisminėse institucijose (teismuose). Teismui taip pat nebuvo pateiktas joks atskiras rašytinis susitarimas dėl advokato pageidavimo, kad Asociacija advokato vardu sudarytų teisinių paslaugų teikimo sutartį su pareiškėju arba atliktų kitus veiksmus atstovaujant pareiškėjo interesams teisme (tarp jų – paduotų skundą teismui). Be to, teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad skundo padavimo metu A. B. buvo Asociacijos pirmininku arba kitais pagrindais turėjo įgaliojimus jos vardu atlikti veiksmus (teismui buvo pateiktas tik 2019 m. sausio 10 d. išrašas iš Juridinių asmenų registro). Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad minėta Kūrybinio bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta tarp Asociacijos ir Advokato D. A. kontoros, nors, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, tokio juridinio asmens nėra (D. A. teisininko biuras buvo išregistruotas iki sutarties sudarymo), o, remiantis Lietuvos advokatūros skelbiamais duomenimis, D. A. Advokato D. A. kontoroje dirbo tik iki 2012 m. lapkričio 9 d.

Teismui pateikta 2021 m. kovo 13 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 2021/03/13./-2, kurios pradžioje nurodyta, jog sutartis sudaryta tarp pareiškėjo ir advokato D. A., atstovaujamo Asociacijos, veikiančių 2017 m. gegužės 3 d. Kūrybinio bendradarbiavimo sutarties Nr. 2017-05-03/01 pagrindu, ir Teisingumo ministerijos įgaliota Nacionalinė vartotojų konfederacija, atstovaujama Asociacijos, veikiančių kūrybinio bendradarbiavimo pagrindu (2020 m. lapkričio 9 d. Nr. 202/11-09/01), atstovaujama pirmininko A. B., turinčio universitetinį teisinį išsilavinimą, kurie kolegialiai kartu veikdami teikia vartotojo teisines paslaugas. Sutarties turinį sudaro nusiskundimai dėl Seimo rinkimų, karantino paskelbimo ir su juo susijusių ribojimų, pareiškėjo skunde išdėstyti reikalavimai. Sutartyje taip pat nurodoma, kad šalys susitaria, jog „paslaugos teikėja“ teiks „Bendrovei“ įvairias teisines paslaugas, įskaitant skundų padavimą ir atstovavimą visose teismo įstaigose. Sutarties pabaigoje kaip „paslaugos teikėja“ nurodyta Asociacija, atstovaujama pirmininko A. B., o ne advokatas D. A.. Sutartyje yra pasirašę tik A. B. (nenurodyta, kad pasirašo kaip advokato atstovas) ir pareiškėjas, taip pat yra Asociacijos spaudas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius dokumentus, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad tarp pareiškėjo ir advokato D. A. sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis (Advokatūros įstatymo 48 str. 1 d. prasme). Byloje nesant objektyvių duomenų apie advokatui D. A. ar A. B. suteiktus įgaliojimus pareiškėjo vardu paduoti skundą administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti paduotą skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Dėl atskirojo skundo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą akcentuotina, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coëme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96).

Pareiškėjas abejones dėl pirmosios instancijos teismo (teisėjos) nešališkumo grindžia įsitikinimu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ištyrė (paneigė) ne visus kartu su skundu pateiktus dokumentus. Pabrėžtina, jog vien ta aplinkybė, kad teismas bylos faktus vertino ne taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, ir atsisakė priimti skundą, savaime nereiškia, jog teismas buvo neobjektyvus ar šališkas. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų ir įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo (teisėjos) objektyvumu ir nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, tokie deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio atskirojo skundo teiginiai atmestini.

Dėl kitų atskirojo skundo reikalavimų teisėjų kolegija paaiškina, kad prašymai įpareigoti atsakovus atlikti skunde nurodytus veiksmus bei panaikinti skunde nurodytus su Covid-19 pandemija susijusius apribojimus yra materialieji skundo reikalavimai, kurių pagrįstumas vertintinas jau priėmus skundą ir bylą nagrinėjant iš esmės. Prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris taip pat spręstinas tik bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl šių priežasčių minėti kiti atskirojo skundo reikalavimai paliekami nenagrinėti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė