8c3bbc6c-e0f2-43cd-9ce1-d7825651625c · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-441-175/2016;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01796-2016-4;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.26.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas UrbÅ¡ys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs E. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimu E. P. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos adminis­tra­ci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubaustas subendrinta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. E. P. nubaustas už tai, kad jis 2016-02-26, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidus, keisdamas važiavimo kryptį automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje kliudė kitÄ stovėjusį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadintos abi transporto priemonės. Nesant vietoje apgadinto automobilio savininko, nepranešęs apie įvykį policijai ar nukentėjusiajam, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Å iais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 p. reikalavimus.Skunde E. P. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimÄ pakeisti ir už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimÄ , taikant ATPK 301 str., skirti mažesnę piniginę baudÄ ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

E. P. nurodo, kad padarytų pažeidimų neginčija, nuo pat pradžių nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl pažeidimo, nuosekliai iÅ¡dėstė įvykio aplinkybes, kurios atitiko su nukentėjusiosios, eismo įvykio liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Skundo autoriaus manymu, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , neįvertino visų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nepagrįstai netaikė ATPK 301 str. nuostatų. Skundžiamas nutarimas yra per griežtas.

Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudÄ , kuri atitinka kriminalinės bausmės požymius, netinkamai įvertino padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo pavojingumo laipsnį, nevertino eismo įvykio metu atsiradusios žalos, apgadinimų mÄ sto, neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, nesivadovavo proporcingumo, protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, neatsižvelgė į teismų praktikÄ skiriant nuobaudas už ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ . Teismas nutarime neteisingai nurodo, kad taikyti ATPK 301 str. nėra pagrindo, nes asmuo nepripažįsta kaltės dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, nesusitiko su nukentėjusiÄ ja ir nesusitarė dėl žalos atlyginimo.

E. P. pažymi, kad pagal teismų praktikÄ kaltės dėl padaryto pažeidimo neigimas nėra kliÅ«tis taikyti ATPK 301 str. Po pirmo posėdžio susitiko su nukentėjusiÄ ja, atsiprašė jos. Kadangi nukentėjusioji nebuvo pakviesta į bylos nagrinėjimÄ , teismas nežino, kad ji atleido apeliantui ir jokių pretenzijų neturi. Prie apeliacinio skundo pridėtas nukentėjusiosios raÅ¡tas patvirtina, kad žala atlyginta ir ji jokių pretenzijų neturi. Neteisingai teismas nurodo ir tai, kad atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d. kilti užtenka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Taip pat labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais veiksmais pažeidžia kitų asmenų teisėtus interesus.

Apeliantas pripažįsta, kad jo padarytÄ pažeidimÄ sÄ lygojo nepakankamai atsakingas požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ ir klaidingas pareigos likti eismo įvykio vietoje traktavimas. BÅ«nant darbe paskambino žmona ir pasakė, kad bÅ«tina jÄ ir vaikÄ nuvežti į susitikimÄ . IÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės buvo sunku iÅ¡važiuoti. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matosi, kad manevravimas užtruko, kad buvo kliudytas automobilis „Subaru“. Kliudęs kitÄ automobilį, apeliantas iÅ¡lipo, abu automobilius apžiÅ«rėjo.

Eismo įvykio vietoje buvo apie 20 min. Norėjo sulaukti automobilio savininko ir užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ . Belaukiant atėjo kito automobilio vairuotojas, kuris negalėjo iÅ¡važiuoti, nes apeliantas jo automobilį buvo užstatęs. Skambino žmona ir „spaudė“ greičiau atvažiuoti. Tai iÅ¡ dalies pastÅ«mėjo padaryti neteisėtÄ veiksmÄ . IÅ¡važiuodamas iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės žinojo, kad tuoj pat grįš. Ä® darbÄ grįžo po keliolikos minučių, tačiau be automobilio.

Jį paliko sutuoktinei. Automobilis „Subaru“ stovėjo toje pačioje vietoje. Darbo metu dažnai iÅ¡eidavo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę tikėdamasis susitikti to automobilio savininkÄ . 2016-02-26 nepavyko susitikti automobilio savininko. KitÄ dienÄ susisiekė policija, buvo apžiÅ«rėtas automobilis, suraÅ¡ytas protokolas. E. P. nurodo sutinkantis, kad pažeidimÄ padarė pasirinkęs netinkamÄ , itin neracionalų problemos sprendimo bÅ«dÄ â€“ niekur nesikreipti, niekam nieko nesakyti, nepalikti raÅ¡telio su savo anketiniais duomenimis, o visÄ dienÄ stebėti situacijÄ ir laukti nukentėjusiosios, pasirodančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Apeliantas teigia nenorėjęs, kad kas sužinotų apie įvykį, jam buvo gėda, kad nesugebėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės, todėl norėjo tyliai iÅ¡spręsti nesusipratimÄ su automobilio savininku. Savo poelgį vertina labai kritiÅ¡kai, labai gailisi. Eismo įvykio metu buvo blaivus, tai patvirtina iÅ¡ darbovietės pateikta pažyma. Viskas vyko darbo dienÄ , dienos metu, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, Å¡alia didelio administracinio pastato. AikÅ¡telėje nuolat įvažiuoja ir iÅ¡važiuoja automobiliai, aikÅ¡telė filmuojama, todėl jokio manymo, kad pavyks iÅ¡vengti atsakomybės, nebuvo.

Nors tikslai ir motyvai, lėmę pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, nėra bÅ«tinas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymis, tačiau Å¡ios aplinkybės padeda atskleisti tyčios turinį. Automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, techniÅ¡kai tvarkingas, teisę vairuoti transporto priemones turėjo. Apeliantas pažymi, kad administracinė nuobauda turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ , kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, negu tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje.

Apeliantas praÅ¡o tinkamai įvertinti jo turimų įsipareigojimų svarbÄ ir neatimti teisės vairuoti. Darbovietė, kurioje Å¡iuo metu dirba, randasi 8 km nuo namų. Pagrindinės darbo funkcijos – programinės įrangos kÅ«rimas, sistemų administravimas, programavimas, aptarnavimas, problemų Å¡alinimas ir eksploatacijos organizavimas. Vykdant pavestas užduotis bÅ«tina vykti pas klientus. Darbas yra labai svarbus, nes turi galimybę gauti didesnį atlyginimÄ ir yra didesnės karjeros galimybės. E. P. nurodo, kad yra pagrindinis Å¡eimos iÅ¡laikytojas, žmona dirba mokykloje ketvirčiu etato.

Turi didelių skolinių įsipareigojimų (bÅ«sto paskola, vartojamoji paskola, mokestis VMI). Santaupų banke neturi. Santuokoje augina mažametį vaikÄ , kuris lanko darželį, už kurį reikia mokėti. Teisė vairuoti taip pat bÅ«tina, kad galėtų pilnavertiÅ¡kai pasirÅ«pinti savo 75 m mama. Neturi nei brolių, nei seserų, tėvas miręs. Tik jis vienas gali pasirÅ«pinti mama, kuri yra silpnos sveikatos, jÄ reikia vežti pas gydytojus. PagrindÄ taikyti ATPK 301 str. nuostatas duoda ir asmens charakterizavimas.

Apeliantas pažymi, kad turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , niekada nebuvo teistas, yra įgijęs aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai. PrieÅ¡ 12 m buvo baustas už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos. TÄ kartÄ kliudęs automobilį net nesustojo. Šį kartÄ sustojo ir palaukė 20 min. Vėliau grįžo į tÄ pačiÄ aikÅ¡telę, tikėjosi susitikti apgadinto automobilio savininkÄ . PadarytÄ teisės pažeidimÄ sÄ lygojo klaidingas susiklosčiusios situacijos įvertinimas ir klaidingas manymas, kad viskÄ pavyks iÅ¡spręsti.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2017 m. sausio mėn. įsigaliosianti Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. redakcija Å¡velnina atsakomybę už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, piniginė bauda priklausys nuo padarytos žalos dydžio, o teisės vairuoti atėmimo terminas vietoje 3-5 m. taps 1-3 m. ir tik kaip alternatyvi, o ne privaloma skirti, nuobauda. Apylinkės teismas Å¡iuo atveju nesivadovavo sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgė į pažeidimo pobÅ«dį, jo pavojingumo laipsnį.

Neblaiviems asmenims, vairavusiems transporto priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas žymiai trumpesniam terminui, nors tokie pažeidimai yra labai pavojingi, sukeliantys sunkias pasekmes. Nepaisant to, kad tokie asmenys supranta darantys pažeidimÄ , jiems yra taikomas ATPK 301 str. ir skiriamas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Apelianto vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. galėtų bÅ«ti vertinama kaip teisinga ir proporcinga nuobauda.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas praÅ¡o E. P. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimÄ . Apeliacinis skundas netenkinamas. E. P. skunde ginčija Kauno apylinkės teismo nutarimo dalį dėl nuobaudos už ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ paskyrimo teigdamas, kad teismas nepagrįstai netaikė ATPK 301 str., dėl to paskyrė per griežtÄ administracinę nuobaudÄ .

PraÅ¡o taikyti minėto straipsnio nuostatas, sumažinti baudos dydį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina skundo ribose (ATPK 30211 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartÄ konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013, 2AT-13/2013 ir kt.).BÅ«tent ATPK 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau ATPK 301 str. gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime svarstė ATPK 301 str. taikymo galimybę, tačiau, įvertinęs pažeidimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , pažeidėjÄ charakterizuojančių duomenų visumÄ , kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas nuobaudos individualizavimui, konstatavo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar Å¡iÄ teisę atimti trumpesniam, nei sankcijoje numatytas minimalus, terminui.

Su tokia iÅ¡vada skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka. Ä®vertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ matyti, kad aplinkybių, kurios pagrįstų ATPK 301 str. nuostatų taikymÄ , nenustatyta. Skunde nurodytos aplinkybės, kad E. P. dėl pažeidimų fakto savo kaltės neneigė nuo pat pradžių, nuoÅ¡irdžiai gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sudaro pagrindÄ individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti minimaliÄ sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ , kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, argumentavo, kodėl mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti E. P. skiriant minimalaus dydžio sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ ir su nutarimo motyvais aukÅ¡tesnysis teismas sutinka. SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas jam kilsiančias pasekmes. Nagrinėjamu atveju atkreipiamas dėmesys, kad E. P. tokio pobÅ«džio pažeidimÄ â€“ pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos – padaro ne pirmÄ kartÄ .

Nors už ankstesnį pažeidimÄ nuobauda yra negaliojanti, E. P. buvo žinomos tokio pažeidimo padarymo pasekmės t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Be to, E. P. teisę vairuoti transporto priemones turi pakankamai seniai, todėl jam, kaip ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä turinčiam vairuotojui, turėjo bÅ«ti žinomos, jo, kaip vairuotojo pareigos ir gresianti atsakomybė už tokių pareigų nevykdymÄ . Ä®vertinus paminėta, skundo teiginiai, kad apeliantas, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, o vėliau grįždamas į darbÄ tikėjosi, kad apgadinto automobilio savininkas atsiras ir pavyks su juo susitarti, vertintini kaip E. P. siekis pateisinti savo itin neatsakingÄ elgesį, o ne kaip sÄ Å¾iningas suklydimas vertinant situacijÄ .

Paminėtos aplinkybės, prieÅ¡ingai, negu teigia apeliantas, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jis, sukėlęs eismo įvykį, suvokė savo pareigÄ pasilikti įvykio vietoje, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo – praneÅ¡ti policijai, tačiau Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tokie veiksmai, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nutarime, vertintini kaip tyčiniai. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, teismų praktikoje nelaikytina iÅ¡imtine, sudarančia pagrindÄ taikyti ATPK 301 str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Pažymima, kad E. P. aplinkybės, susijusios su darbine veikla, turėjo bÅ«ti žinomos ir prieÅ¡ darant pažeidimÄ , tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai Å¡iuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina dėl darbo pobÅ«džio, turi bÅ«ti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti Å¡ios specialiosios teisės netekimÄ , todėl Å¡ie argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas ATPK 301 str. nuostatų taikymui. Be to, kaip matyti iÅ¡ paties E. P. paaiÅ¡kinimų apie tai, kad, pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, automobilį jis paliko savo sutuoktinei, matyti, kad teisę vairuoti transporto priemones turi kitas Å¡eimos narys, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas E. P. jo Å¡eimos narių teisėtų interesų užtikrinimui itin neigiamos įtakos neturės. Apeliantas savo skunde jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismo liko neįvertintos, nenurodė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam terminui jo teises suvaržys labiau, negu tai bÅ«tina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.E. P. skunde analizuojama teismų praktika nelaikytina absoliučiu pagrindu ir jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones bei sumažinti pinginės baudos dydį.

Dėl nuobaudos rÅ«Å¡ies ir jos dydžio kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pažeidimo pobÅ«džiu, pavojingumu, padarymo aplinkybėmis, taip pat įvertinus pažeidimÄ padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis. Å ioje byloje tai ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas nuobaudÄ paskyrė nepažeisdamas administracinių nuobaudų skyrimÄ reglamentuojančių normų, nuobauda individualizuota įvertinus Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytu pažeidimu ir jį padariusiu asmeniu.

Tai, kad apeliantas paskirtÄ nuobaudÄ vertina, kaip per griežtÄ , nelaikytina aplinkybe, pagrindžiančia ATPK 301 str. nuostatų taikymÄ . Apelianto skundo argumentas, kad transporto priemonę vairavusiems neblaiviems asmenims teisė vairuoti transporto priemones atimama trumpesniam terminui, nors tokio pobÅ«džio pažeidimas yra pavojingesnis, nelaikytinas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu sprendžiant dėl administracinės nuobaudos skyrimo už jo paties padarytÄ pažeidimÄ . Nuobaudos už padarytus pažeidimus įstatymų leidėjo yra numatytos straipsnių, kuriuos asmenys pažeidžia, sankcijose ir teismai, skirdami nuobaudas, privalo laikytis sankcijoje apibrėžtų nuobaudos ribų.

Tik iÅ¡imtiniais atvejais leidžiama skirti mažesnę nuobaudÄ , negu numatyta, arba iÅ¡ viso neskirti administracinės nuobaudos. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių E. P. atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikoma iÅ¡imtis, nėra nustatyta. Tokių aplinkybių skunde apeliantas taip pat nenurodė. Skundo argumentas, kad naujai įsigaliosiantis Administracinių nusižengimų kodeksas dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos numatys Å¡velnesnį reglamentavimÄ , pagal kurį teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas tik kaip papildoma nuobauda, skirtina iÅ¡imtiniai atvejais, neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl Å¡ioje byloje E. P. skirtinos nuobaudos.

Administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos ir nuobaudos skiriamos vadovaujantis bylos nagrinėjimo metu galiojančiais teisės aktais, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir už ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ E. P. paskyrė nuobaudÄ sankcijos ribose, kuri Å¡iuo konkrečiu atveju yra teisinga. Paskirta nuobauda laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad bÅ«tų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti ir auklėti nubaustÄ asmenį, kad Å¡is laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir, kad nedarytų naujų teisės pažeidimų. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., 30213 str., n u t a r i a: palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                                      Algerdas UrbÅ¡ys