2021-11-19 Nr. AB-24428-3-61-3-02258-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2503-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02258-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3; 33 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. ir atsakovo Lietuvos banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos banko valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 03-95 „Dėl L. S. padaryto teisės pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu Lietuvos banko valdyba pareiškėjui už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (toliau – ir Reglamentas) 14 straipsnio a ir b punktų pažeidimą paskyrė 200 000 Eur baudą (toliau – ir Bauda). Bauda paskirta už tai, kad pareiškėjas, žinodamas viešai neatskleistą informaciją, susijusią su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Žemaitijos pienas“ (toliau – ir Bendrovė), ir ja pasinaudodamas, 2018 m. balandžio 27 d. reguliuojamoje rinkoje įsigijo 4 807 vnt. Bendrovės akcijų ir jas vėliau pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltic Holding“; pažeidė Reglamento 14 straipsnio (b) punktą, kadangi žinodamas viešai neatskleistą informaciją, susijusią su AB „Žemaitijos pienas“, ir ja remdamasis paskatino R. S. 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. pateikti pavedimus įsigyti Bendrovės akcijų, G. S. – 2018 m. balandžio 27 d. pateikti pavedimus įsigyti Bendrovės akcijų, I. S. – 2018 m. balandžio 12 d. pateikti pavedimus įsigyti Bendrovės akcijų ir visas šias akcijas 2018 m. gegužės 2 d. parduoti UAB „Baltic Holding“. Pareiškėjas išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su siekiu perleisti Bendrovės akcijas, teigė, kad nuo 2016 m. iki 2018 balandžio 27 d. nuolat vyko diskusijos dėl Bendrovės akcijų išpirkimo tarp Bendrovės pagrindinio akcininko A. P., jos vadovo R. P. bei smulkiųjų investuotojų, Investuotojų asociacijos narių. Pareiškėjo nuomone, Nutarimas nepagrįstas, pareiškėjas ir jo šeimos nariai, sudarydami Bendrovės akcijų pirkimo sandorius 2018 m. balandžio mėnesį, nežinojo jokios viešai neatskleistos informacijos, susijusios su Bendrove, kaip ši informacija yra apibrėžiama Reglamente.

3. Pareiškėjas teigė, kad informacija apie tarp P. ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupės vykusius pokalbius dėl Bendrovės akcijų pardavimo iki 2018 m. balandžio 27 d. vakaro neatitiko konkretaus pobūdžio kriterijaus, kuris pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalį yra būtinas viešai neatskleistos informacijos požymis, ir niekada neatitiko didelio poveikio Bendrovės akcijų kainai požymio, kuris pagal tą patį Reglamento straipsnį taip pat yra būtinas. Nutarime padaryta esminė klaidinga išvada, kad Investuotojų asociacijos atstovaujama Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupė vedė pokalbius dėl Bendrovės akcijų pardavimo su UAB „Baltic Holding“, tai lėmė Nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Bet kokie pokalbiai ir derybos buvo vedami išskirtinai su A. P. ir R. P., kurių pradinis planas buvo smulkiųjų akcininkų grupės akcijas išpirkti AB „Žemaitijos pienas“ vardu ir sąskaita, o UAB „Baltic Holding“ kaip pirkėjas atsirado tik galutiniame derybų etape pirkėjų pasirinkimu. A. P. per savo kontroliuojamą AB „Žemaitijos pienas“ apie ketinimus supirkti dalį Bendrovės akcijų, viešai paskelbė AB „Žemaitijos pienas“ AB Nasdaq Vilnius biržos informacinėje sistemoje dar 2018 m. balandžio 9 d. 15 val., kai buvo patalpintas pranešimas „Dėl bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektų“. Informacija, kuria sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti priimdamas sprendimus dėl investicijų, būtent ir buvo 2018 m. balandžio 9 d. paskelbta viešai teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau į tai nebuvo sulaukta jokios rinkos reakcijos.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas taip pat padarė klaidingą išvadą, jog 2018 m. kovo 8 d. laikytina diena, nuo kada informacija apie vykstančius pokalbius dėl Bendrovės akcijų pardavimo įgijo viešai neatskleistos informacijos statusą, kadangi šią dieną pirkėjas pasisamdė advokatų kontorą „Ellex Valiūnas ir partneriai“. Ši advokatų kontora pirmiausia buvo pasamdyta kitais tikslais, ir tik 2018 m. kovo pabaigoje gavo pavedimą rengti neesmines galimos sutarties sąlygas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad apie vykstančius pokalbius dėl Bendrovės akcijų išpirkimo žinojo Bendrovės generalinis direktorius R. P., taigi žinojo ir AB „Žemaitijos pienas“ ir būtent AB „Žemaitijos pienas“ turėjo pareigą informacijai apie vykstančius pokalbius dėl Bendrovės akcijų išpirkimo suteikti viešai neatskleistos informacijos statusą bei apie tai informuoti visus šio proceso dalyvius. Kadangi tai nebuvo padaryta, vadinasi AB „Žemaitijos pienas“ šios informacijos nelaikė viešai neatskleista informacija ir jai nesuteikė tokio statuso. Lietuvos banko teiginiai Nutarime, kad pareiškėjo veiksmais buvo pažeisti rinkos dalyvių, nesusijusių su sutartimi, interesai, kadangi pareiškėjas dėl informacijos asimetrijos uždirbo jų galimą gauti pelną, nepagrįsti ir atmestini, kadangi Bendrovės akcininkai, ne sutarties šalys, niekada neturėjo galimybės parduoti Bendrovės akcijų už 1 akciją gaunant 2,20 Eur ar jai artimą kainą. Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų akcininkų interesų pažeidimą taip pat laiko nepagrįstu jokiais įrodymais, Investuotojų asociacija nėra pareiškusi pareiškėjui jokių reikalavimų, o Lietuvos bankas padarydamas tokią išvadą išėjo iš savo kompetencijos ribų.

6. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos banko valdyba, be paaiškinimų ir pagrindimo paskirdama Baudą, pažeidė teisėtų lūkesčių, teisės į gynybą principus, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnį, 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-126 „Dėl baudų apskaičiavimo aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Baudų apskaičiavimo aprašą (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tai sudaro atskirą teisinį pagrindą Nutarimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Nutarime padarytos išvados iš esmės yra grindžiamos tyrimo metu surinktais selektyviai atrinktais apklaustų asmenų paaiškinimais. Iš apklausų įrašų akivaizdu, kad tyrimas buvo atliktas nekorektiškai, apklausiamiems asmenims buvo užduodami menami klausimai bei peršami atsakymai, todėl šie įrodymai nelaikytini objektyviais ir pagrindžiančiais pareiškėjo padarytą pažeidimą. Priimant Nutarimą ir skiriant Baudą Lietuvos bankas nesivadovavo tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, dėl jų nieko nepasisakė, todėl Nutarimas neteisėtas.

7. Pareiškėjas teigė, kad derybos dėl Bendrovės smulkiųjų akcininkų paketo pardavimo buvo vedamos su A. P. ir R. P., o UAB „Baltic Holding“ pirkėju buvo pasirinktas A. P. ir R. P. sprendimu galutiniame derybų etape. Tyrimo išvadoje ir Nutarime padaryta klaidinga išvada, kad Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupė derybas dėl turimų akcijų pardavimo vedė su UAB „Baltic Holding“, situacija klaidingai įvertinta. Tyrimo metu surinkta įrodymų visuma įrodo, kad pokalbiai dėl smulkiųjų akcininkų grupės turimų akcijų išpirkimo vyko su AB „Žemaitijos pienas“ kontroliuojančiuoju akcininku A. P., vėliau į šiuos pokalbius įsitraukė ir jo sūnus bei AB „Žemaitijos pienas“ generalinis direktorius R. P.. Iki 2018 m. kovo pabaigos A. P. ir R. P. nežinojo kas bus Bendrovės smulkiųjų akcininkų akcijų paketo pirkėju, o 2018 m. balandžio 6-11 d. buvo aišku, kad pasiekus sutarimą šios akcijos būtų perkamos AB „Žemaitijos pienas“ vardu. Lietuvos bankas šių aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė, tai sudaro savarankišką pagrindą Nutarimo panaikinimui.

8. Pareiškėjo nuomone, informacija apie A. P. / R. P. vykdytas derybas su Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupe nelaikytina viešai neatskleista informacija iki 2018 m. balandžio 27 d. vakaro, o atsižvelgiant į reguliavimo tikslus ir iki 2018 m. balandžio 30 d., kada buvo pasirašyta Sutartis, kadangi iki 2018 m. balandžio 27 d. 18.00 val. neatitiko konkretaus pobūdžio kriterijaus ir atskleidus objektyviai negalėjo turėti ir neturėjo įtakos Bendrovės akcijų kainai. Informacija apie A. P. / R. P. ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės planuojamą sandorį nelaikytina konkretaus pobūdžio informacija. Pareiškėjas žinodamas informaciją apie nuo 2016 m. besitęsiančias diskusijas apie galimą Bendrovės akcijų pardavimą, nebuvo ir negalėjo būti tikras ir / ar pagrįstai tikėtis, kad sandoris tikrai bus sudarytas.

9. Pareiškėjas nesutiko, kad 2018 m. kovo 8 d. data laikoma oficialia derybų tarp P. ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės pradžia. Nei 2018 m. kovo 8 d., nei vėliau 2018 m. balandžio mėn. iki balandžio mėn. 27 d. vakaro nebuvo žinoma nei akcijų kainos, nei konkretaus pirkėjo, nei konkretaus pardavėjo, t. y. iki 2018 m. balandžio 27 d. pabaigos informacija apie vykusius pokalbius / derybas neatitiko konkretaus pobūdžio kriterijaus. Pareiškėjas dėl Bendrovės akcijų išpirkimo dalyvavo tik pradiniuose etapuose, 2018 m. balandžio 27 d. vykusiose realiose darybose nedalyvavo ir niekaip nekomunikavo su kitais Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupės dalyviais, todėl jam šią dieną nebuvo žinomi jokie P. ir D. Š. pasiekti sutarimai. Tai, jog pirkėjas sutinka išpirkti jų papildomai įsigytą Bendrovės akcijų kiekį pareiškėjas ir jo šeimos nariai sužinojo tik 2019 m. balandžio 30 d. Informacija apie UAB „Baltic Holding“ ir Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupės sudarytą Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandorį negalėjo turėti ir neturėjo didelio poveikio Bendrovės akcijų kainai. Nepriklausomai nuo to, kad P. ir Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupė 2018 m. balandžio 30 d. sudarė Sutartį, pagal kurią buvo susitarta parduoti Bendrovės akcijų paketą už 2,20 Eur už vieną akciją, nurodytu laikotarpiu Bendrovės akcijų kaina biržoje niekada nebuvo pakilusi iki šio lygio, priešingai, lyginant Lietuvos banko įsivaizduojamą derybų pradžią (2018 m. kovo 1 d.) su 2018 m. pabaiga, Bendrovės akcijų kaina nukrito 14,29 proc. Tai rodo, kad informacija apie Sutarties sudarymą negalėjo turėti ir neturėjo didelio poveikio Bendrovės akcijų kainai. 2018 m. gegužės mėn. kelias dienas Bendrovės akcijų kaina buvo šoktelėjusi, tačiau dėl šoktelėjimo trukmės tai negali būti laikoma dideliu poveikiu.

10. Pareiškėjo nuomone, pagal taikytiną reguliavimą viešai neatskleista informacija laikytina tokia informacija, kurią žinantis investuotojas gali numatyti jos įtakos emitento finansinių priemonių kainai kryptį. Iš Nutarimo matyti, kad net Lietuvos bankas nėra apsisprendęs, kokią įtaką vykusios derybos ir Sutarties sudarymas galėjo turėti Bendrovės akcijų kainai. Pareiškėjas, kaip investavimo patirties turintis asmuo, priimdamas sprendimą įsigyti AB „Žemaitijos pienas“ akcijų, vadovavosi ne jam žinoma galimai viešai neatskleista informacija, bet savo turimomis žiniomis apie AB „Žemaitijos pienas“ kainų augimo tendenciją per pastaruosius keletą metų bei prielaida, kad anksčiau ar vėliau mažųjų akcininkų akcijos gali būti supirktos. Tokias pačias prielaidas galėjo padaryti bet kuris sumanus investuotojas, žinodamas viešai prieinamą informaciją. AB „Žemaitijos pienas“ buvo rinkai viešai atskleidusi informaciją apie galimą Bendrovės akcijų išpirkimą, kuri buvo tiesiogiai susijusi su P. vykdomais pokalbiais dėl Bendrovės akcijų įsigijimo. 2018 m. balandžio 9 d. Bendrovė per AB Nasdaq Vilnius informacinę sistemą paskelbė apie jos valdybos siūlymus sprendimų projektus dėl į Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, sušaukto 2018 m. balandžio 30 d., darbotvarkę įtrauktų klausimų. 7 darbotvarkės klausimu buvo siūloma priimti sprendimą supirkti iki 10 proc. Bendrovės akcijų už vieną akciją mokant nuo 1,75 Eur iki 2,35 Eur, o 6 klausimu – Bendrovės vardu kreiptis į komercinius bankus dėl 10 mln. Eur paskolos gavimo. Ši informacija tą pačią dieną taip pat buvo paskelbta ir naujienų portaluose. 2018 m. balandžio 27 d. Pareiškėjui sudarant Bendrovės akcijų pirkimo sandorius jas pardavusiems asmenims buvo žinoma apie teorinę galimybę ateityje Bendrovės akcijas parduoti už kainą iki 2,35 Eur, tačiau esant šiai informacijai atitinkami asmenys valingai nusprendė turėtas akcijas parduoti pareiškėjui, todėl jie ir dėl šios priežasties negali būti laikytini apgautais. Jeigu informacija apie vykstančias derybas dėl Bendrovės akcijų išpirkimo ir galėtų būti laikoma viešai neatskleista informacija, pareigą informacijai suteikti tokį statusą turėjo Bendrovė.

11. Pareiškėjo teigimu, Nutarime padaryta klaidinga išvada, kad derybos vyko ne tarp Bendrovės ir akcininkų, o tarp UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos, taip pat, jog pareiškėjas nepagrįstai tapatina UAB „Baltic Holding“ su Bendrove ir nepagrįstai priskiria jai pareigas, kurios Reglamentu nustatytos tik emitentams. Atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo veiksmais buvo pažeisti tiek rinkos dalyvių, nesusijusių su Sutartimi, tiek ir kitų Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų akcininkų interesai. Lietuvos bankas nustatė, kad tariamai pareiškėjo ir jo šeimos narių iš sandorio gautas pelnas yra tapatus kitų investuotojų dėl informacijos asimetrijos patirtiems nuostoliams. Sutarties pagrindu sudarytas AB „Žemaitijos pienas“ akcijų pardavimo sandoris buvo privatus, jame galėjo dalyvauti tik apibrėžtas baigtinis asmenų sąrašas, negalėjo dalyvauti rinkos dalyviai, nesusiję su Sutartimi, todėl tokie rinkos dalyviai neturėjo galimybės parduoti turėtų Bendrovės akcijų, už vieną akciją gaunant 2,20 Eur kainą. Sutarties sudarymas nesukėlė jokių situacijų (pvz. privalomo oficialaus siūlymo supirkti visas Bendrovės akcijas), dėl ko kiti rinkos dalyviai, ne Sutarties šalys, turėtų galimybę parduoti Bendrovės akcijas už 2,20 Eur kainą.

12. Pareiškėjo vertinimu, 200 000 Eur Bauda paskirta be jokių motyvų ir paaiškinimų dėl jos dydžio. Iš Nutarimo neaišku kokio sunkumo pažeidimą tariamai padarė pareiškėjas, kuo remiantis padaryta išvada, koks bazinis baudos dydis buvo nustatytas pirmame baudos skyrimo etape ir kaip ji kito Baudą individualizuojant antrame ir trečiame jos skyrimo etape. Pareiškėjas nesutiko, kad nėra lengvinančių aplinkybių, nes pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su Lietuvos banko specialistais, atsakė į visus jų pateiktus klausimus, pateikė el. laikmenas informacijos nukopijavimui. Atsižvelgiant į Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 10 dalį ir Aprašo 14.2 punktą, tai laikoma lengvinančiomis aplinkybėmis. Skiriant Baudą nepagrįstai neatsižvelgta į jo pateiktą informaciją apie jo finansinę padėtį bei jo gautos naudos iš tariamai padaryto pažeidimo dydį. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai dėl sudaryto Bendrovės akcijų pardavimo sandorio uždirbo 5 054,16 Eur. Bauda yra 40 kartų didesnė, todėl neproporcinga ir pažeidžia Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 10 dalį bei Aprašo nuostatas.

13. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 5 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Pareiškėjas prašė išaiškinimo, ar remiantis Reglamento 7 straipsniu viešai neatskleista informacija gali būti laikoma informacija apie vykstančias privačias derybas tarp riboto asmenų skaičiaus dėl emitento akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, kuriose negali dalyvauti kiti investuotojai (nesantys tarp akcininkų, kurie derasi dėl jiems priklausančių emitento akcijų pardavimo) neįgyja galimybės parduoti jiems priklausančių emitento akcijų tomis pačiomis sąlygomis, akcijas įsigyjantis asmuo dėl tokio sandorio neįgyja emitento papildomų kontrolės teisių bei dėl tokio privataus sandorio nėra daroma kitokia reikšminga įtaka emitentui.

14. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į skundą, prašė jį atmesti.

15. Atsakovas teigė, kad Nutarimas tinkamai motyvuotas, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento 14 straipsnio a ir b punktų reikalavimus. Lietuvos bankas nesutiko, kad faktas, jog derybose su Investuotojų asociacijos atstovaujamais smulkiaisiais Bendrovės akcininkais tiesiogiai dalyvavo Algirdas ir R. P., liudija, jog derybos buvo vykdomos ne su UAB „Baltic Holding“. A. P. su sutuoktine yra UAB „Baltic Holding“ vieninteliai akcininkai, o R. P. – UAB „Baltic Holding“ direktorius, todėl šie asmenys galėjo atstovauti ir derybose atstovavo UAB „Baltic Holding“. Pareiškėjo pateikti argumentai nepaneigia nustatyto fakto, kad derybos 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais buvo vykdomos tarp UAB „Baltic Holding“ ir smulkiesiems Bendrovės akcininkams atstovaujančios Investuotojų asociacijos. Tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad: informacija apie Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų Bendrovės akcininkų grupės ir UAB „Baltic Holding“ derybas ir planuojamą jų rezultatą buvo konkretaus pobūdžio – aiškios derybų šalys ir derybų tikslas, buvo aiški šalių valia sudaryti Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandorį parduodamų akcijų kiekis ir kainos, dėl kurios derėtasi, rėžiai; 2018 m. kovo 8 d. laikoma oficialia Bendrovę ir UAB „Baltic Holding“ kontroliuojančių P. ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų Bendrovės akcininkų grupės derybų pradžia. Pareiškėjo nuomone, data, kuri laikytina viešai neatskleistos informacijos atsiradimo data, yra 2018 m. balandžio 27 d. Pareiškėjo ir jo šeimos narių turimų Bendrovės akcijų pardavimo sandoris sudarytas 2018 m. balandžio 30 d., t. y. tuo laikotarpiu, kuriuo ir pats pareiškėjas pripažįsta turėjęs viešai neatskleistos informacijos. Tai patvirtina, kad pareiškėjas, 2018 m. balandžio 30 d. sudarydamas Bendrovės akcijų pardavimo sandorį ir patardamas tokius sandorius sudaryti savo šeimos nariams, pasinaudojo viešai neatskleista informacija. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, pareiškėjo ir jo šeimos narių sandoriai sudaryti žinant tokios apimties informaciją, kuri tenkina Reglamente nustatytus konkretumo reikalavimus.

16. Atsakovas pareiškėjo teiginius, kad pareiškėjas nebuvo ir negalėjo būti tikras ir (arba) pagrįstai tikėtis, kad minimas sandoris tikrai bus sudarytas, laiko subjektyvia jo nuomone, prieštaraujančia jo veiksmams. Pareiškėjas nuo 2005 m. iki 2018 m. balandžio mėn. (išskyrus balandžio 27 d.) Bendrovės akcijų nepirko. R. S., G. S. ir I. S. dėl AB „Žemaitijos pienas“ akcijų pirmuosius sandorius sudarė taip pat būtent šiuo laikotarpiu – 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais. Pareiškėjas, nagrinėjant teisės pažeidimą, be kita ko, pažymėjo, kad įsigydamas akcijų jis sudarė sandorį, kuriame neįmanoma „pralošti“. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas sandorius dėl Bedrovės akcijų sudarė ir patarė tai padaryti šeimos nariams tik tada, kai jau buvo pakankamai įsitikinęs dėl palankios derybų baigties. Teigdamas, kad įsigydamas akcijų sudarė sandorį, kuriame neįmanoma „pralošti“, pareiškėjas pripažino, jog rizikavo mažiau nei kiti rinkos dalyviai, o tai ir sudaro draudimo naudotis viešai neatskleista informacija esmę. Minėtas teiginys kitomis aplinkybėmis neturėtų nei ekonominio, nei loginio pagrįstumo, nes Bendrovės savų akcijų supirkimo atveju buvo galima „pralošti“, jeigu Bendrovė akcijas supirktų už minimalią Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime nustatytą kainą – 1,75 Eur, tai vėliau ir įvyko. Tyrimo metu nustatyta, kad L. S. ir jo šeimos nariai Bendrovės akcijas 2018 m. kovo–balandžio mėnesiais įsigijo už 1,75–1,85 Eur.

17. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad jo turima informacija apie derybas, ją atskleidus, objektyviai negalėjo turėti ir neturėjo įtakos Bendrovės akcijų kainai. Klausimą, ar priimdamas investicinį sprendimą apdairus investuotojas būtų linkęs atsižvelgti į tam tikrą informaciją, reikėtų svarstyti remiantis ex ante turima informacija. Ex post informacija gali būti naudojamasi norint patvirtinti prielaidą, kad ex ante informacija galėjo turėti poveikį kainoms. Vienu metu vyko ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų akcininkų ir Bendrovę kontroliuojančių akcininkų (jų kontroliuojamų bendrovių) atstovų derybos, ir buvo sprendžiami kiti AB „Žemaitijos pienas“ akcininkams svarbūs klausimai, įskaitant ir savų akcijų supirkimą, dividendų mokėjimą, Bendrovės investicijas į ilgalaikį materialųjį turtą ir kt. Tačiau tai nepaneigia Lietuvos banko atlikto tyrimo metu nustatytų faktų, kad deryboms įgijus konkretumo (nuo 2018 m. kovo 8 d.) Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų Bendrovės akcininkų valdomą akcijų paketą planavo nupirkti būtent UAB „Baltic Holding“, o ne pati Bendrovė, todėl Bendrovės skelbta informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus negali būti tapatinama su informacija apie tarp akcininkų vykusias derybas.

18. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nurodyta teisinio viešai neatskleistos informacijos vertinimo seka, nes taip nepagrįstai susiejami du skirtingi subjektų ir jiems Reglamente nustatytų pareigų, susijusių su viešai neatskleistos informacijos neteisėto panaudojimo prevencijos priemonėmis, blokai ir iškreipiami teisinio reguliavimo tikslai. Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija ir ją neteisėtai atskleisti taikomas absoliučiai visiems asmenims, nesvarbu, ar šie asmenys yra įtraukti į viešai neatskleistą informaciją žinančių asmenų sąrašą, ar ne. Dėl pareiškėjo veiksmų susidarė informacijos asimetrija tiek tarp Investuotojų asociacijos atstovautų smulkiųjų Bendrovės akcininkų, tiek tarp investuotojų, kurie sandorius dėl Bendrovės akcijų sudarė reguliuojamoje rinkoje. Lietuvos bankas, Nutarimu pareiškėjui paskyręs 200 000 Eur baudą, neviršijo suteiktos diskrecijos ribų, Baudą paskyrė laikydamasis galiojančių teisės aktų ir bendrųjų teisės principų. Pareiškėjo argumentai, susiję su jo teisėtų lūkesčių ir teisės į gynybą pažeidimu, nepagrįsti.

19. Atsakovas dėl prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nurodė, kad viešai neatskleistos informacijos požymių turinys bylos kontekste yra aiškus ir nekelia klausimų teisės aiškinimo prasme. Pareiškėjo prašyme teikiami argumentai, susiję su Reglamento preambulės 23 straipsnyje nurodytų tikslų aiškinimu, prieštarauja Reglamento tekstui, kuris yra aiškus ir nekelia teisės aiškinimo klausimų. Pareiškėjo klausimas suformuluotas kryptingai ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl vertintinas kaip abstraktus ir hipotetinis.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo L. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Lietuvos banko valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 03-95 „Dėl L. S. padaryto teisės pažeidimo“ ir sumažino pareiškėjui paskirtą baudą iki 25 000 Eur.

21. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Lietuvos banko valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 03-95 „Dėl L. S. padaryto teisės pažeidimo“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka 14 straipsnio a ir b punktų reikalavimus ir už tai jam paskirta 200 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skundu ginčija ir Nutarimo teisėtumą, ir paskirtos baudos pagrįstumą.

22. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos banko valdybos pirmininko įsakymu „Dėl tyrimo dėl prekybos AB „Žemaitijos pienas“ akcijomis komisijos sudarymo“ Nr. V 2018/(1.7E-260603)-02-131 buvo sudaryta tyrimo dėl prekybos AB „Žemaitijos pienas“ akcijomis komisija, kuriai buvo pavesta įvertinti, ar prekyba AB „Žemaitijos pienas“ akcijomis nuo 2018 m. kovo mėn. iki gegužės mėn. vyko nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka 14 straipsnio nuostatų. 2018 m. rugsėjo 17 d. – 2019 m. kovo 6 d. Lietuvos bankas atliko tyrimą dėl prekybos AB „Žemaitijos pienas“ akcijomis. Atlikto tyrimo rezultatai buvo įforminti 2019 m. kovo 6 d. Tyrimo išvada Nr. 362-1, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas naudodamasis neatskleista informacija, įsigijo AB „Žemaitijos pienas“ akcijų bei paskatino jų įsigyti savo šeimos narius ir tuo pažeidė AB „Žemaitijos pienas“ Reglamento 14 straipsnio a ir b punktus.

23. 2019 m. balandžio 10 d. pareiškėjas Lietuvos banko priežiūros tarnybai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Tyrimo išvados, kuriuose išdėstė savo nesutikimo argumentus dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, akcentavo, kad pareiškėjas negalėjo suprasti, jog informacijai, kurią jis žinojo, taikomi Reglamento nustatyti draudimai, o investicinius sprendimus priėmė remdamasis viešai visiems investuotojams prieinama informacija. 2019 m. balandžio 25 d. bei 2019 m. gegužės 14 d. Lietuvos banko valdybos posėdžiuose buvo svarstytas klausimas dėl prekybos AB „Žemaitijos pienas“ akcijomis, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas bei jo atstovas ir kuriame buvo nutarta priimti nutarimą Nr. 03-95 „Dėl L. S. padaryto teisės pažeidimo“, Nutarimas priimtas 2019 m. gegužės 14 d.

24. Nutarimu pareiškėjui už Reglamento 14 straipsnio a ir b punktų pažeidimą paskirta 200 000 Eur baudą už tai, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento 14 straipsnio (a) punktą, nes žinodamas viešai neatskleistą informaciją, susijusią su AB „Žemaitijos pienas“, ir ja pasinaudodamas, 2018 m. balandžio 27 d. reguliuojamoje rinkoje įsigijo 4 807 vnt. AB „Žemaitijos pienas“ akcijų ir jas vėliau pardavė UAB „Baltic Holding“; pažeidė Reglamento 14 straipsnio (b) punktą, kadangi žinodamas viešai neatskleistą informaciją, susijusią su AB „Žemaitijos pienas“, ir ja remdamasis paskatino R. S. 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. pateikti pavedimus įsigyti AB „Žemaitijos pienas“ akcijų, G. S. – 2018 m. balandžio 27 d. pateikti pavedimus įsigyti AB „Žemaitijos pienas“ akcijų, I. S. – 2018 m. balandžio 12 d. pateikti pavedimus įsigyti AB „Žemaitijos pienas“ akcijų ir visas šias akcijas 2018 m. gegužės 2 d. parduoti UAB „Baltic Holding“.

25. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. balandžio 30 d. 13.15 val., per AB Nasdaq Vilnius biržos informacinę sistemą buvo paskelbtas pranešimas, kad UAB „Baltic Holding“ sudarė sutartį, pagal kurią 2018 m. birželio mėn. įsigis 5 047 912 vienetų AB „Žemaitijos pienas“ akcijų. Akcijos bus įsigytos tik iš akcininkų, kurie jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikė kartu – Investuotojų asociacija ir kiti asmenys, t. y. AB „Invalida INVL“ ir su šia bendrove susiję fondai, UAB „Orion securities“ ir kiti smulkieji akcininkai. UAB „Baltic Holding“ pranešimo pateikimo metu buvo R. P., AB „Žemaitijos pienas“ vadovo, kontroliuojama įmonė, veikianti kartu AB „Žemaitijos pienas“ kontroliuojančių akcininkų grupe – A. P., D. P. ir AB „Klaipėdos pienas“. 2018 m. balandžio 30 d. UAB „Baltic Holding“ ir sutarties priede 1 nurodyti pardavėjai pasirašė sutartį dėl jiems priklausančių AB „Žemaitijos pienas“ akcijų pardavimo.

26. 2018 m. birželio 13 d. 16.00 val. per AB Nasdaq Vilnius biržos informacinę sistemą buvo paskelbtas pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2018 m. birželio 12 d. UAB „Baltic Holding“ atsiskaitė su akcininkais, kurie veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Sandorį užbaigus, UAB „Baltic Holding“ įgijo nuosavybės teisę į 5 047 912 vienetų AB „Žemaitijos pienas“ paprastųjų vardinių akcijų. Sandorio kaina – 2,20 Eur už vieną akciją.

27. Lietuvos bankas nustatė, jog AB „Žemaitijos pienas“ išleistų finansinių priemonių apyvarta 2018 m. kovo mėn. buvo 41 499 vnt. akcijų (bendra sandorių vertė 74 313,3 Eur, sudaryti 68 sandoriai), o 2018 m. balandžio mėnesį – 58 248 vnt. akcijų (bendra sandorių vertė 104 717,39 Eur, sudaryta 90 sandorių), t. y. buvo pirkta ir parduota 40,36 proc. daugiau akcijų negu 2018 m. kovo mėn. 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais užfiksuotas ir AB „Žemaitijos pienas“ akcijų kainos kilimas. Per minėtą laikotarpį akcijų vertė išaugo 4 proc., augo sandorių skaičius ir apyvarta. Nutarime nurodyta, kad Lietuvos bankas nustatė asmenis, kurie įsigijo santykinai didelius AB „Žemaitijos pienas“ akcijų kiekius. Beveik 61,77 proc. visų 2018 m. balandžio mėn. parduotų akcijų nupirko asmenys, kurie anksčiau AB Nasdaq Vilnius biržoje neprekiavo. Atsižvelgus į sandorių sudarymo datą ir galimus sandorius sudariusių asmenų ryšius su viešai neatskleistą informaciją turinčiais asmenimis (per susijusias įmones, vadovus ir kt.), Lietuvos bankui kilo įtarimų, kad minėti asmenys galėjo pirkti Bendrovės akcijas žinodami viešai neatskleistą informaciją apie UAB „Baltic Holding“ ir smulkiųjų investuotojų grupės derybų dėl AB „Žemaitijos pienas“ akcijų pardavimo eigą, galimą sandorio vertę ir kt.

28. Tyrimo metu Lietuvos bankas nustatė, kad pareiškėjas buvo vienas iš Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės derybininkų. Asmeniškai L. S. turėjo 1 vnt. paprastųjų vardinių AB „Žemaitijos pienas“ akcijų. UAB „Orion Asset Management“ valdomas Multi Asset Selection Fund, kurio 92,78 procentai turto priklausė L. S., turėjo 2 329 573 vnt. AB „Žemaitijos pienas“ paprastųjų vardinių akcijų. Nutarime nurodoma, kad L. S. domėjosi derybų eiga, dalyvavo dalyje susitikimų su UAB „Baltic Holding“ atstovais, bendravo tiesiogiai su Robertu ir A. P.. Nutarime nurodoma, kad L. S. buvo žinoma tiksli derybų eiga, tikslios derybinės pozicijos, kokio progreso atskiruose etapuose pasiekta derybose.

29. Teismas nustatė, kad Lietuvos banko tyrimo metu paaiškinimus davė: R. P., kartu su juo dalyvavo advokatas R. P., R. S., L. S., AB „Invalda INVL“ prezidentas D. Š., V. P., I. S.. Tyrimo metu buvo gauti UAB „Baltic Holding“ rašytiniai paaiškinimai. Tyrimo metu buvo naudojama L. S. mobiliajame telefone rasta informacija – susirašinėjimas su D. Š., R. S., A. P..

30. Nutarime nurodoma, kad derybų laikotarpiu, žinodami tikslią informaciją apie jų eigą ir pasiektą progresą, žinodami šalių aptartus akcijų pardavimo kainų rėžius, L. S. ir jo šeimos nariai įsigijo AB „Žemaitijos pienas“ akcijų. 2018 m. kovo 19 d. L. S. pervedė į sutuoktinės R. S. sąskaitą 4 000 Eur. 2018 m. kovo 20 d. 6.37 val. L. S. SMS žinute liepė R. S. investicinėje sąskaitoje SEB banke sukaupti 10 000 Eur. 2018 m. kovo 20 d. L. S. davė SEB banko finansų makleriui S. B. nurodymą savo sutuoktinės R. S. vardu įvesti į Nasdaq Vilnius pavedimą pirkti 5 715 vnt., zmp1l akcijų po 1,75 Eur (rinkai atskleidžiant tik 715 vnt.). R. S. formaliai telefonu patvirtino šį ketinimą. 2018 m. balandžio 3 d. 10.53 val. L. S. nurodymu ankstesnis R. S. vardu 2018 m. kovo 20 d. pateiktas pavedimas anuliuotas, o 10.54 val. pateiktas naujas pavedimas pirkti 5 500 vnt. po 1,81 Eur už akciją, jis buvo įvykdytas. Į Bendrovės akcijas R. S. vardu buvo investuota 9 955 Eur neskaitant komisinių mokesčių. 2018 m. balandžio 12 d. I. S. nupirko 1 100 vnt. akcijų po 1,80 Eur. Lietuvos banko duomenimis, šį sandorį ji atliko naudodamasi internetine bankininkyste iš Tailando, kur nuo 2018 m. balandžio 4 d. kartu buvo išvykęs L. S.. 2018 m. balandžio 27 d. G. S. nupirko 2 030 vnt. Bendrovės akcijų, investuota 3 733,50 Eur. Apie savo pirkinį G. S. informavo tėvą L. S.. Pats L. S. tą pačią dieną į Bendrovės akcijas investavo 8 838,74 Eur ir įsigijo 4 807 vnt. akcijų. Užbaigus derybas, L. S. ir jo šeimos nariai turimas Bendrovės akcijas pardavė UAB „Baltic Holding“. 2018 m. balandžio 30 d. L. S. pardavė UAB „Baltic Holding“ 4 808 vnt. akcijų po 2,20 Eur ir gavo 1 735,56 Eur pelno. 2018 m. balandžio 30 d. R. S. pardavė UAB „Baltic Holding“ 5 500 vnt. akcijų po 2,20 Eur ir gavo 2 145 Eur pelno. 2018 m, gegužės 2 d. G. S. pardavė UAB „Baltic Holding“ 2 030 vnt. akcijų po 2,20 Eur ir gavo 732,50 Eur pelno. 2018 m. gegužės 2 d. I. S. pardavė UAB „Baltic Holding“ 1 100 vnt. akcijų po 2,20 Eur ir gavo 440 Eur pelno. Taigi pareiškėjas bei jo šeima UAB „Baltic Holding“ viso pardavė 13 438 vnt. AB „Žemaitijos pienas“ akcijų, už kurias gavo 5 054,16 Eur pelno.

31. Nutarime nurodoma, kad informacija apie UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės planuojamą sandorį dėl AB „Žemaitijos pienas“ akcijų paketo ir derybų dėl kainos, siūlomos už akcijas, eiga laikoma viešai neatskleista informacija, kaip ji apibrėžta Reglamento 7 straipsnyje, nes: 1) informacija apie derybas tarp Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės ir UAB „Baltic Holding“ ir planuojamą jų rezultatą yra konkretaus pobūdžio – aiškios derybų šalys ir derybų tikslas; 2) apie vykstančias derybas ir jų eigą informacija viešai nebuvo skelbta. Pirminį pranešimą apie jau sudarytą sutartį, pagal kurią UAB „Baltic Holding“ 2018 m. birželio mėn. įsigis 5 047 912 vnt. AB „Žemaitijos pienas“ akcijų, Bendrovė per AB Nasdaq Vilnius naujienų sistemą paskelbė 2018 m. balandžio 30 d.; 3) derybos vyko dėl AB „Žemaitijos pienas“ akcijų paketo perleidimo; 4) tinkamai atskleidus informaciją viešai, 2018 m. gegužės 7 d., t. y. kitos AB Nasdaq Vilnius biržoje prekybos sesijos metu, AB „Žemaitijos pienas“ akcijų kaina pakilo 8,24 proc., palyginti su ankstesnės prekybos sesijos uždarymo kaina (2018 m. gegužės 7 d. prekybos pradžioje, reaguodama į tinkamai atskleistą informaciją (paskelbus derybų metu sutartą akcijos kainą), Bendrovės akcijos kaina reguliuojamoje rinkoje pakilo net 17 proc.).

32. Nutarime nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, jog tiksli informacija, susijusi su derybomis tarp UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės dėl Bendrovės akcijų pardavimo už ne žemesnę nei reguliuojamoje rinkoje kainą UAB „Baltic Holding“, egzistavo nuo 2018 m. kovo 8 d., kai UAB „Baltic Holding“ su Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės pasiūlymu iš esmės sutiko ir pradėjo bendradarbiauti su advokatais, t. y, kai buvo duotas pavedimas parengti sutarties sąlygas. Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės derybų tikslas – parduoti akcijas už aukštesnę nei reguliuojamos rinkos kainą. Derybų metu šalių pozicijos dėl kainos svyravo nuo 1,80 Eur, t. y. kainos, artimos to laikotarpio Bendrovės akcijų kainai reguliuojamoje rinkoje, iki 2,50 Eur, 2018 m. balandžio 27 d. įvyko galutinis derybų dėl akcijų paketo perleidimo etapas. Sutartis dėl akcijų pirkimo sudaryta 2018 m. balandžio 30 d.

33. Nutarime pažymėta, kad nuo derybų pradžios, t. y. 2018 m. kovo 8 d., iki viešai neatskleistos informacijos, susijusios su derybomis tarp UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų akcininkų, kurie jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikė kartu, atskleidimo, t. y. 2018 m. balandžio 30 d., galiojo draudimas tokia informacija naudotis sudarant sandorius, patarti kitiems asmenims užsiimti prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant šia informacija ir neteisėtai ją atskleisti (Reglamento 14 str.). Nutarime pažymėta, kad apdairus investuotojas, priimdamas investicinius sprendimus būtų linkęs atsižvelgti į informaciją apie derybas tarp UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės, o ypač į už akciją mokamą kainą. Žinia, kad UAB „Baltic Holding“ ketina įsigyti Bendrovės akcijų už kainą, ne žemesnę nei reguliuojamoje rinkoje, lėmė kainos augimą reguliuojamoje rinkoje. Kadangi informacija apie vykstančias derybas tarp Bendrovės akcininkų nebuvo viešai atskleista, susidarė informacijos asimetrija, kuria galėjo neteisėtai pasinaudoti šią viešai neatskleistą informaciją žinantys asmenys.

34. Nutarime konstatuota, jog tyrimo metu nustatyta, jog L. S. buvo vienas iš derybų tarp smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų iniciatorių. L. S. dalyvavo derybose tarp UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės dėl Bendrovės akcijų pardavimo UAB „Baltic Holding“ ir žinojo viešai neatskleistą informaciją apie vykstančias UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės derybas. L. S. ir su juo artimais giminystės ryšiais susiję asmenys: sutuoktinė R. S., jų dukros – Greta ir I. S., laikotarpiu nuo derybų pradžios iki viešai neatskleistos informacijos viešo paskelbimo teisės aktų nustatyta tvarka įsigijo Bendrovės akcijų, o vėliau jas pelningai pardavė kartu su grupe akcininkų, veikusių jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Asmenys, žinoję apie vykstančias derybas tarp Bendrovės akcininkų ir ypač tai, kad derybos vyko dėl akcijų pardavimo už kainą, ne žemesnę nei reguliuojamoje rinkoje, priimdami investicinius sprendimus prisiėmė mažesnę riziką ir buvo pranašesni už kitus tuo laikotarpiu sandorius dėl bendrovės akcijų sudariusius investuotojus. Sėkminga derybų baigtis sudarė galimybę pelningai perleisti akcijas. Dėl informacijos asimetrijos asmenys, žinoję viešai neatskleistą informaciją, iš kitų investuotojų, nežinojusių apie vykstančias derybas ir neturėjusių galimybės turimas akcijas perleisti UAB „Baltic Holding“, įsigijo akcijų rinkos kaina ir jas pardavė už aukštesnę kainą. Iš sandorių, sudarytų pasinaudojant viešai neatskleista informacija, gautas pelnas vertinamas kaip investuotojų dėl informacijos asimetrijos patirti nuostoliai.

35. Teismas sprendė, kad aktualu nustatyti ar pareiškėjas bei jo šeimos nariai 2018 m. balandžio mėnesį, sudarydami sandorius dėl Bendrovės akcijų pirkimo, naudojosi viešai neatskleista informacija, susijusia su Bendrove, taip kaip ji apibrėžta Reglamente ir aptarė Reglamento nuostatas, aktualias ginčui.

36. Teismas vertino, kad Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos, kuriose apibrėžti viešai neatskleistos informacijos požymiai, yra aiškios ir nekelia teisės aiškinimo klausimų, todėl pareiškėjo prašymo dėl šio straipsnio išaiškinimo kreiptis į ESTT netenkino.

37. Teismas nurodė, kad draudimu naudotis viešai neatskleista informacija siekiama išvengti situacijos, kai viešai neatskleistą informaciją žinantis asmuo, nepatirdamas rizikos, kurią patiria kiti investuotojai, gautų naudą iš jam žinomos informacijos, tuo sukeliant kitiems finansų rinkos dalyviams neigiamus padarinius.

38. Nutarime nurodoma, kad informacija apie UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės planuojamą sandorį dėl AB „Žemaitijos pienas“ akcijų paketo ir derybų dėl kainos, siūlomos už akcijas, eiga laikoma viešai neatskleista informacija, kaip ji apibrėžta Reglamento 7 straipsnyje (žr. Nutarties 31 p.). Tyrimo metu nustatyta, kad tiksli informacija, susijusi su derybomis tarp UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės dėl Bendrovės akcijų pardavimo už ne žemesnę nei reguliuojamoje rinkoje kainą UAB „Baltic Holding“, egzistavo nuo 2018 m. kovo 8 d., kai UAB „Baltic Holding“ su Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės pasiūlymu iš esmės sutiko ir pradėjo bendradarbiauti su advokatais, t. y, kai buvo duotas pavedimas parengti sutarties sąlygas. Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės derybų tikslas – parduoti akcijas už aukštesnę nei reguliuojamos rinkos kainą. Derybų metu šalių pozicijos dėl kainos svyravo nuo 1,80 Eur, t. y. kainos, artimos to laikotarpio Bendrovės akcijų kainai reguliuojamoje rinkoje, iki 2,50 Eur, 2018 m. balandžio 27 d. įvyko galutinis derybų dėl akcijų paketo perleidimo etapas. Sutartis dėl akcijų pirkimo sudaryta 2018 m. balandžio 30 d. Nutarime konstatuota, kad nuo darybų pradžios, t. y. 2018 m. kovo 8 d., iki viešai neatskleistos informacijos, susijusios su derybomis tarp UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų akcininkų, kurie jungtinės veikios sutarties pagrindu veikė kartu, atskleidimo, t. y. 2018 m. balandžio 30 d., galiojo draudimas tokia informacija naudotis sudarant sandorius, patarti kitiems asmenims užsiimti prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant šis informacija ir neteisėtai ją atskleisti.

39. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas dėl akcijų pardavimo derėjosi su Algirdu bei R. P. nepaneigia Lietuvos banko tyrimo metu padarytos išvados, kad derybos buvo vykdomos su UAB „Baltic Holding“. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad A. P. su sutuoktine yra vieninteliai UAB „Baltic Holding“ akcininkai, o R. P. yra UAB „Baltic Holding“ bei AB „Žemaitijos pienas“ direktorius. Atsižvelgiant į šių asmenų padėtį, jie galėjo atstovauti ir derybose atstovavo UAB „Baltic Holding“. Tiek UAB „Baltic Holding“, tiek ir A. P. su R. P. yra susiję su visa AB „Žemaitijos pienas“ kontroliuojančių akcininkų grupe. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Baltic Holding“ sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“ bei pavedė jiems vesti derybas su Investuotojų grupe dėl AB „Žemaitijos pienas“ akcijų išpirkimo iš Investuotojų asociacijos. R. P. per apklausą pateikta informacija, taip pat ir UAB „Baltic Holding“ rašytiniame atsakyme į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2018 m. liepos 4 d. raštą Nr. S 2018/(21.13-2101 )-12-3339 pateikta informacija, kuria remiasi pareiškėjas, nepaneigia nustatyto fakto, kad derybos buvo vykdomos su UAB „Baltic Holding“. Tai, kad pačios UAB „Baltic Holding“ ir jos direktoriaus R. P. nuomone, 2018 m. kovo mėnesį konkretūs pirkėjai ir pardavėjai nebuvo žinomi, vertintina kaip aplinkybė, liudijanti, kad Bendrovę kontroliuojantys akcininkai galimai svarstė, kuri iš grupės įmonių, kurių galutiniai naudos gavėjai yra pati P. šeima, gali išpirkti akcijas iš Investuotojų asociacijos atstovaujamų akcininkų, ir nepaneigia fakto, kad būtent UAB „Baltic Holding“ dėl pagalbos vykdant šį sandorį kreipėsi į advokatų kontorą ir ėmėsi realių sandorio sudarymo veiksmų.

40. Teismas sprendė, kad 2018 m. balandžio 11 d. A. P. elektroninis laiškas L. S. nepatvirtina, jog jis tuo metu buvo nusprendęs Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų Bendrovės akcininkų akcijas išpirkti Bendrovės vardu. A. P. minėtu laišku siekė gauti Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų Bendrovės akcininkų pritarimą siūlomiems Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektams. Kaip nurodo atsakovas atsiliepime, Bendrovė savo akcijų supirkimą vykdė nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. birželio 25 d., mokant 1,75 Eur už vieną akciją. Savų akcijų išpirkimas buvo vykdomas užbaigus Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų Bendrovės akcininkų ir UAB „Baltic Holding“ derybas.

41. Teismas pažymėjo, kad konkretaus pobūdžio informacija pagal Reglamentą laikoma informacija, jeigu joje nurodomos aplinkybės, kurios yra susiklosčiusios arba kurios, kaip galima pagrįstai tikėtis, susiklostys, arba įvykis, kuris jau įvyko arba kuris, kaip galima pagrįstai tikėtis, įvyks, taip pat jei ta informacija yra pakankamai tiksli, jog būtų galima daryti išvadą dėl galimo tokių aplinkybių ar įvykio poveikio finansinių priemonių kainoms. Atsižvelgiant į tai, ilgesnį laikotarpį vykstančio proceso atveju, kai siekiama, kad susiklostytų tam tikros aplinkybės ar įvyktų tam tikras įvykis arba kai susiklosto tam tikros aplinkybės arba įvyksta tam tikras įvykis, tos ateityje susiklostysiančios aplinkybės arba įvyksiantis įvykis bei to proceso tarpiniai etapai, susiję su tuo, kad tos aplinkybės susiklostytų arba įvykis įvyktų, gali būti laikomi konkretaus pobūdžio informacija. Informacija, kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį finansinių priemonių kainoms – tai informacija, kuria sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti priimdamas sprendimus dėl investicijų.

42. Nutarime konstatuota, kad informacija apie derybas tarp Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės ir UAB „Baltic Holding“ ir planuojamą jų rezultatą buvo konkretaus pobūdžio – aiškios derybų šalys ir derybų tikslas. Informacija laikytina konkrečia, jeigu yra žinomos arba pagrįstai tikėtinos pagrindinės sandorio sąlygos – pirkėjo valia pirkti, o pardavėjo valia parduoti, pirkimo-pardavimo sandorio dalykas (įskaitant akcijų kiekius) ir esminė informacija – pirkimo kaina. Reglamentas nedetalizuoja ir nenustato požymių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ar lūkesčiai dėl tam tikro įvykio yra pagrįsti. Tyrimo metu turi būti konkrečiai įvertinama ar yra objektyvus pagrindas tikėtis, kad tam tikras įvykis įvyks.

43. Teismo vertinimu, tyrimo metu buvo pagrįstai konstatuota, kad yra visi požymiai: šalių valią sudaryti sandorį patvirtino aktyvi derybų eiga, įskaitant UAB „Baltic Holding“ advokatų kontorai duotą pavedimą parengti sutarties sąlygas ir tarp Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų Bendrovės akcininkų atstovų vykęs susirašinėjimas, aptariant derybų eigą ir progresą bei atitinkamai ir pareiškėjo susirašinėjimas su A. P.; tyrimo metu nustatyta, kad parduodamų akcijų kiekis patvirtintas dar 2017 m. pabaigoje – sandoris tarp pirkėjo (UAB „Baltic Holding“) ir pardavėjų turėjo įvykti tik dėl tų akcijų, kurios buvo nupirktos iki jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp Investuotojų asociacijos ir kitų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų (pardavėjai), IV priedo pasirašymo 2017 m. gruodžio 27 d.; derybos vyko dėl akcijų pardavimo už kainą, ne žemesnę nei reguliuojamoje rinkoje – svyravo nuo 1,80 Eur, t. y. kainos, artimos to laikotarpio Bendrovės akcijų kainai reguliuojamoje rinkoje, iki 2,50 Eur. Tyrimo metu surinkta informacija patvirtino, kad abiem sutarties šalims buvo žinomi aiškūs kainos, dėl kurios derėtasi, rėžiai. Kadangi nei viena iš derybų šalių neturėjo griežtos pozicijos, t. y. abi derybų šalis galėjo tenkinti kaina, patenkanti į šį intervalą, buvo galima pagrįstai tikėtis, kad sandoris įvyks. Esminis informacijos konkretumo kriterijus yra galimybė pagrįstai tikėtis, kad tam tikri įvykiai, galintys turėti įtakos konkrečios finansinės priemonės kainai įvyks.

44. Teismas sprendė, kad Lietuvos bankas, atlikęs tyrimą ir įvertinęs visą tyrimo metu surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, jog informacija buvo konkreti. Ginčo atveju derybų pobūdis (oficialios / neoficialios) neturėjo esminės įtakos, o svarbi buvo derybų eiga bei detalės, kurios, akivaizdu, leido pagrįstai tikėtis, kad susitarimas bus pasiektas. Derybų oficialumas nelaikytinas kriterijumi leidžiamu konstatuoti, kad tik tokiu atveju informacija gali būti laikoma konkreti. Pareiškėjo vertinimas, kad derybos, prasidėjusios 2018 m. kovo mėnesį, nesiskyrė nuo diskusijų, besitęsiančių nuo 2016 metų dėl akcijų išpirkimo, laikytina subjektyvia pareiškėjo nuomone, negalinčia paneigti tyrimo metu surinktos informacijos. Tą paneigia ir patys pareiškėjo veiksmai, kadangi pareiškėjas nuo 2005 m. iki 2018 m. balandžio mėn. (išskyrus balandžio 27 d.) Bendrovės akcijų nepirko. R. S., G. S. ir I. S. dėl AB „Žemaitijos pienas“ akcijų pirmuosius sandorius sudarė taip pat būtent šiuo laikotarpiu – 2018 m. kovo-balandžio mėn. Pareiškėjas, Lietuvos banke nagrinėjant teisės pažeidimą, nurodė, kad įsigydamas akcijų jis sudarė sandorį, kuriame neįmanoma „pralošti“. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas sandorius dėl Bedrovės akcijų sudarė ir patarė tai padaryti šeimos nariams tik tada, kai jau buvo pakankamai įsitikinęs dėl palankios derybų baigties. Be to, teigdamas, kad įsigydamas akcijų sudarė sandorį, kuriame neįmanoma „pralošti“, L. S. pripažino, kad rizikavo mažiau nei kiti rinkos dalyviai, o tai ir sudaro draudimo naudotis viešai neatskleista informacija esmę. Bendrovės savų akcijų supirkimo atveju buvo galima „pralošti“, jeigu Bendrovė akcijas supirktų už minimalią Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime nustatytą kainą – 1,75 Eur, kas vėliau ir įvyko. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai Bendrovės akcijas 2018 m. kovo–balandžio mėn. įsigijo už 1,75–1,85 Eur.

45. Teismas vertino, jog Lietuvos bankas pagrįstai pripažino, kad 2018 m. kovo 8 d. laikytina diena, kada informaciją apie vykstančius pokalbius dėl Bendrovės akcijų pardavimo įgijo viešai neatskleistos informacijos statusą. Šią dieną UAB „Baltic Holding“ sudarė sutartį su advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“. Tai sudarė pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad P. akceptavo pateiktą pasiūlymą išpirkti Investuotojų asociacijos smulkiųjų akcininkų akcijas. Aplinkybė, kad advokatams buvo suteiktas platesnis veikimo mandatas, ne tik akcijų pirkimo pardavimo įgyvendinimas, nepaneigia padarytos išvados pagrįstumo. Pareiškėjo argumentai, kad advokatų kontora buvo parinkta vienašaliu UAB „Baltic Holding“ sprendimu ir atstovavo išimtinai UAB „Baltic Holding“ interesams bei, kad jam nebuvo žinomas sutarties turinys, nepaneigia tyrimo išvados pagrįstumo. Aplinkybė, kad tik 2018 m. balandžio 27 d. buvo priimtas galutinis susitarimas dėl akcijų kainos bei tai, jog ne visą laikotarpį derybos buvo vienodo intensyvumo, nepaneigia Nutarimo pagrįstumo.

46. Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, jog pareiškėjas per visą derybų laikotarpį bendravo su D. Š., kuris buvo vienas iš pagrindinių Investuotojų asociacijos vienijamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų atstovas. Tai leidžia teigti, kad pareiškėjui visu derybų laikotarpiu buvo žinoma aktuali informacija, susijusi su derybų eiga ir pasiektu progresu. Ginčo atveju aktualu ir tai, kad L. S. ir jo šeimos narių turimų Bendrovės akcijų pardavimo sandoris sudarytas 2018 m. balandžio 30 d., tai yra laikotarpiu, kada jis pats pripažįsta, kad turėjo neatskleistos informacijos.

47. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad ne visi tyrimo metu surinkti įrodymai buvo įvertinti ar įvertinti padarant netinkamas išvadas. Lietuvos banko tyrimo išvados pagrįstos ne atskirų tyrimo metu paaiškinimus teikusių asmenų subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu, o visos tyrimo metu gautos informacijos, įskaitant ir kitų asmenų paaiškinimus, vertinimu Reglamento nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. Pokalbių su paaiškinimus teikiančiais asmenimis tikslas – surinkti išsamią priežiūros funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, kurios teisinis vertinimas atliekamas baigiamajame tyrimo etape, atsižvelgus į visus surinktus duomenis. Lietuvos banko specialistų paaiškinimus teikiantiems asmenims užduodami klausimai ir jų formuluotės nėra ir negali būti suprantami ir vertinami kaip nulemiantys arba ribojantys galutinio teisinio vertinimo, kurį atlieka Lietuvos banko valdyba, rezultatą. Lietuvos bankas surinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad informacija, kuria disponavo derybose dalyvavę asmenys, įskaitant ir pareiškėją, buvo konkreti, kaip tai nustatyta Reglamente.

48. Teismas pažymėjo, kad Reglamento 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog informacija, kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį finansinių priemonių kainoms, – tai informacija, kuria sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti priimdamas sprendimus dėl investicijų. Reglamento preambulės 14–15 punktuose nustatyta, kad apdairūs investuotojai savo investicinius sprendimus grindžia jau turima informacija, t. y. ex ante turima informacija. Todėl klausimą, ar priimdamas investicinį sprendimą apdairus investuotojas būtų linkęs atsižvelgti į tam tikrą informaciją, reikėtų vertinti remiantis ex ante turima informacija. Ex post informacija gali būti naudojamasi norint patvirtinti prielaidą, kad ex ante informacija galėjo turėti poveikį kainoms. Ex post informacija gali būti pasitelkiama kaip papildoma, bet neprivaloma priemonė siekiant įvertinti, kokio masto poveikį tam tikra informacija turėjo finansinių priemonių kainai, ji negali būti suabsoliutinama. Ex post informacija negalėtų tokios prielaidos paneigti, nes informacijos poveikio kainai tikimybės vertinimas atliekamas remiantis būtent ex ante informacija. T. y., jeigu investicinis sprendimas buvo paremtas ex ante turima informacija ir tuo metu buvo pagrindas tikėtis, kad dėl šios informacijos galėtų kilti didelis poveikis finansinių priemonių kainoms, vėliau tokio poveikio nekonstatavus, tai nepaneigia fakto, kad priimant investicinį sprendimą buvo pagrįsta manyti, jog konkreti informacija galėtų turėti didelį poveikį finansinių priemonių kainoms.

49. Teismas nurodė, kad vertinant aplinkybę, ar informacija galėtų turėti didelį poveikį finansinių priemonių kainoms, pagal Reglamento 7 straipsnį kaina gali būti veikiama tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme, pagal tai, kaip investuotojai įvertina atitinkamą informaciją, poveikis kainai gali būti momentinis arba ilgalaikis. Kaip matyti iš Skunde pateikiamo grafiko, Bendrovės akcijų kainos pokyčiai reguliuojamoje rinkoje, paskelbus informaciją apie UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų akcininkų sandorį, buvo akivaizdūs – kaina kilo. Tai, kad šis kilimas nebuvo ilgalaikis negali suponuoti išvados, kad kainos kilimas nebuvo nulemtas neatskleistos informacijos išviešinimo.

50. Teismas pažymėjo, kad Reglamentas ne be priežasties akcentuoja tai, jog vertinimas, ar priimdamas investicinį sprendimą apdairus investuotojas būtų linkęs atsižvelgti į tam tikrą informaciją, pirmiausia turėtų būti atliekamas remiantis ex ante turima informacija. Ir tik tokia informacija, kuria apdairus investuotojas būtų linkęs naudotis priimdamas investicinius sprendimus, gali būti laikoma galinčia turėti didelį poveikį atitinkamų finansinių priemonių kainai. Teismas pritarė Lietuvos banko vertinimui, kad žinia apie emitentą kontroliuojančio akcininko (jo kontroliuojamų bendrovių) derybas su smulkiųjų akcininkų, valdančių reikšmingą akcijų paketą, grupe yra neabejotinai svarbi kitiems investuotojams. Tą patvirtino ir pats pareiškėjas. Nagrinėjant teisės pažeidimą pareiškėjo buvo paprašyta išsakyti nuomonę, kokius lūkesčius jam, kaip patyrusiam investuotojui, keltų informacija, kad bendrovę kontroliuojantys akcininkai (jų kontroliuojamos bendrovės) didina savo turimą akcijų paketą ir įsigyja jos akcijų už aukštesnę rinkos kainą. Į ką pareiškėjas atsakė, kad tokią informaciją vertintų kaip pagrindą tikėtis galimybės parduoti akcijas už dar aukštesnę kainą. Tokia kaina galėtų būti vertinama kaip minimali riba kainos, už kurią galima pasitraukti iš bendrovės. Tai patvirtina, kad pareiškėjas pats pripažįsta, kad informacija buvo svarbi kitiems investuotojams, ir rodo, kad stambusis akcininkas (jo kontroliuojamos bendrovės) linkęs mokėti tokią kalną, todėl kiti investuotojai taip pat gali pagrįstai tikėtis, kad iš jų bus perkama ne mažesne kaina. Tai paneigia skundo argumentus, kad pareiškėjas neturėjo galimybės nustatyti, ar turės ir kokį poveikį turės Bendrovės akcijų kainai sutarties sudarymas. Sudarydamas Bendrovės akcijų įsigijimo sandorius pareiškėjas suprato, jog disponuoja informacija, kuri yra reikšminga priimant investicinius sprendimus, ir ja pasinaudojo. Žinodamas tokią informaciją sumanus investuotojas galėjo daryti išvadas dėl galimo poveikio Bendrovės valdymui ar įtakos akcijų kainai ir būtų priėmęs atitinkamus investicinius sprendimus, o tai patvirtina, jog informacija atitinka Reglamento 7 straipsnio 4 dalyje nustatytus požymius.

51. Teismas pareiškėjo argumentus, kad AB „Žemaitijos pienas“ buvo rinkai viešai atskleidęs informaciją apie galimą Bendrovės akcijų išpirkimą, kuri buvo tiesiogiai susijusi su P. vykdomais pokalbiais, laikė nepagrįstais. 2018 m. balandžio 9 d. AB „Žemaitijos pienas“ per AB Nasdaq Vilnius biržos informacinę sistemą buvo paskelbęs visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus, kuriuose buvo numatyta supirkti iki 10 procentų Bendrovės akcijų iš smulkiųjų akcininkų už 1,75–2,35 Eur už kiekvieną akciją. Teismo vertinimu, minėtu pranešimu pateikta informacija negali būti prilyginama pareiškėjo turėtai informacijai. Bendrovės skelbta informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus negali būti tapatinama su informacija apie tarp akcininkų vykusias derybas. Sprendimas dėl savų akcijų įsigijimo yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir negali būti tapatinamas su derybomis tarp atskirų akcininkų dėl tam tikro akcijų paketo išpirkimo. Smulkieji akcininkai sprendimų projektų paskelbimo metu negalėjo būti tikri, kad sprendimas dėl savų akcijų išpirkimo bus priimtas bei kad už akcijas mokama kaina bus aukštesnė negu kaina reguliuojamoje rinkoje. Kaip nustatyta vėliau, savų akcijų išpirkimas buvo vykdomas 2018 m. birželio 12 d. – 2018 m. birželio 25 d. mokant už akciją 1,75 Eur. Paneigiant, kad tai netapatus procesas aktualu yra ir tai, kad Bendrovei vykdant savų akcijų supirkimą, parduoti savo akcijas Bendrovei galėtų bet kuris akcininkas. O derybų atveju vyko klausimas tik dėl Investuotojų asociacijos atstovaujamų Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupės akcijų supirkimo. Tai, kad žinodami šią informaciją akcininkai pardavė kainas pareiškėjui bei, kad po šios informacijos paskelbimo kaina reguliuojamoje rinkoje nesikeitė negali būti laikoma reikšminga vertinant, ar informacija apie derybas tarp Smulkiųjų investuotojų asociacijos yra laikoma atitinkančia viešai neatskleistos informacijos požymius pagal Reglamentą.

52. Teismas skundo argumentus, kad pareigą identifikuoti su tarp Bendrovės akcininkų vykusiomis derybomis dėl akcijų paketo perleidimo susijusią informaciją kaip viešai neatskleistą informaciją, sudaryti viešai neatskleistą informaciją žinančių asmenų sąrašą bei supažindinti šiame sąraše esančius asmenis su Reglamente nustatytais draudimais ir visomis iš to kylančiomis pareigomis, turėjo AB „Žemaitijos pienas“, o Bendrovei to nepadarius su derybomis susijusi informacija negali būti laikoma viešai neatskleista informacija, kaip tai nustato Reglamentas ir pareiškėjui negalėjo būti taikomi jokie su viešai neatskleista informacija susiję apribojimai, laikė nepagrįstais. Aplinkybė, kad pareiškėjas būtų įtrauktas į asmenų, žinančių viešai neatskleistą informaciją, sąrašą, nedaro įtakos Reglamente nustatytam draudimui visiems asmenims naudotis viešai neatskleista informacija. Net ir tokie atvejai, kai emitentai nevykdo ar netinkamai vykdo su piktnaudžiavimo rinka prevencija susijusias priemones, negali būti aiškinami ir vertinami kaip pagrindas nesilaikyti visiems be išimties rinkos dalyviams taikomo besąlyginio draudimo naudotis viešai neatskleista informacija. Emitentui, su kuriuo susijusi atitinkama viešai neatskleista informacija, kyla ne pareiga šiai informacijai „suteikti viešai neatskleistos informacijos statusą“, kaip nurodoma skunde, o pareiga tokią informaciją nedelsiant atskleisti, Reglamente nustatytais atvejais parengti šią informaciją žinančių asmenų sąrašus ir kita. Atitinkamai visiems kitiems rinkos dalyviams, kurie žino viešai neatskleistą informaciją, taikomas draudimas šia informacija neteisėtai naudotis prekiaujant finansinėmis priemonėmis, jos pagrindu duoti patarimus ir ją atskleisti kitiems asmenims (Reglamento 14 str.). Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija ir ją atskleisti taikomas absoliučiai visiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo įtrauktas į viešai neatskleistą informaciją žinančių asmenų sąrašą, ar ne.

53. Teismas vertino, kad atsakovo pagrįsta išvada, jog dėl pareiškėjo veiksmų susidarė informacijos asimetrija tiek tarp Investuotojų asociacijos atstovautų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų, tiek tarp investuotojų, kurie sandorius dėl Bendrovės akcijų sudarė reguliuojamoje rinkoje. Pirmiausia – vieninteliam L. S. bei jo šeimos nariams buvo leista parduoti turimas Bendrovės akcijas UAB „Baltic Holding“, nepaisant to, kad jungtinės veiklos sutarties su Investuotojų asociacija nei pareiškėjas, nei jo šeimos nariai nebuvo sudarę. Tik pareiškėjas bei jo šeimos nariai įgijo privilegiją parduoti Bendrovės akcijas. Investuotojų asociacijos vadovas V. P., Lietuvos bankui teikdamas paaiškinimus, L. S. ir jo šeimos narių sudarytus sandorius įvardijo kaip išimtis. Tai, kad Investuotojų asociacija, atstovaudama smulkiųjų akcininkų interesams, nepareiškė pareiškėjui pretenzijų, nesudaro pagrindo teigti, kad neegzistavo informacijos asimetrija. Vykdant sandorį akcijos bus išpirktos ne iš visų Investuotojų asociacijos narių, turinčių AB „Žemaitijos pienas“ akcijų. Sandorius dėl Bendrovės akcijų pareiškėjas sudarė ir paskatino tai padaryti šeimos narius remdamasis turima informacija apie vykstančias derybas, žinodamas tikslią informaciją apie šalių pozicijas kainos atžvilgiu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kitai sandorio šaliai atstovaujantys asmenys, siekdami, jog sandoris įvyktų, sutiks nupirkti jo ir jo šeimos narių jau derybų laikotarpiu įsigytas akcijas.

54. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad kiti investuotojai bet kuriuo atveju nebūtų galėję parduoti akcijų už aukštesnę kainą, nei ta, kurią sumokėjo L. S. ir tai pagrindžia istoriniai AB „Žemaitijos pienas“ akcijų kainos reguliuojamoje rinkoje duomenys. Sudarant sandorius būsimi Bendrovės akcijų kainos pokyčiai ir visi ją ateityje lemsiantys veiksniai investuotojams negalėjo būti žinomi. Investuotojai, prekiaujantys reguliuojamoje rinkoje, sprendimus priėmė remdamiesi jiems tuo momentu žinoma informacija. Kaip nagrinėjant teisės pažeidimą nurodė ir pats pareiškėjas, informaciją apie tai, kad bendrovę kontroliuojantys akcininkai didina savo turimą akcijų paketą ir įsigyja jos akcijų už aukštesnę rinkos kainą, vertintina kaip pagrindas tikėtis galimybės parduoti akcijas už dar aukštesnę kainą. Tokia kaina, L. S. nuomone, galėtų būti vertinama kaip minimali riba kainos, už kurią galima pasitraukti iš bendrovės. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad kiti investuotojai, žinodami tokios apimties informaciją, kokią žinojo L. S., Bendrovės akcijų už tokią kainą, kurią mokėjo L. S. ir jo šeimos nariai, nebūtų pardavę. Tai paneigia pareiškėjo prielaidas, kad dėl jo veiksmų nesusidarė informacijos asimetrija ir nebuvo pažeistas rinkos skaidrumo ir teisingos bei vienodos informacijos investiciniams sprendimams priimti prieinamumo principas. Šiuo atveju akivaizdu, kad investuotojams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos ir jie nebuvo apsaugoti nuo netinkamo viešai neatskleistos informacijos panaudojimo. Ginčo atveju Nutarime nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas turėjo neatskleistą informaciją ir ja pasinaudojo, laikytinos nenuginčytomis. Pareiškėjo argumentai, kad jis neturėjo jokio nesąžiningo pranašumo prieš kitus Investuotojų asociacijos atstovaujamus Bendrovės smulkiuosius akcininkus laikytini nepagrįstais, kadangi jis turėjo pranašumą jų atžvilgiu, nes tik jo vienintelio ir jo šeimos narių Bendrovės akcijos buvo išpirktos, taip suteikiant nepagrįstą pranašumą, nepriklausomai nuo to, kad nei jis nei jo šeimos nariai nebuvo Jungtinės veiklos sutarties dalyviai.

55. Teismas konstatavo, kad Nutarimu buvo pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Reglamento 14 straipsnio a ir b punktų reikalavimus.

56. Teismas nurodė, kad Nutarimu Lietuvos banko valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2018 m. birželio 15 d.) 93 straipsnio 1 dalies 14 punktu, paskyrė pareiškėjui 200 000 Eur baudą už Reglamento pažeidimą. Nutarime nurodoma, kad taikant poveikio priemonę įvertinta, jog:

1) pažeisti esminiai Reglamente nustatyti draudimai – dėl savo veiklos turint viešai neatskleistos informacijos, nesąžiningai ja pasinaudoti prekiaujant ir skatinant kitą asmenį užsiimti prekyba vertybiniais popieriais;

2) pažeidimas nesuderinamas su Reglamente nustatytu tikslu saugoti finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, kurie, savo ruožtu, pagrįsti garantijomis, kad investuotojams bus sudarytos vienodos sąlygos ir jie bus apsaugoti nuo netinkamo viešai neatskleistos informacijos panaudojimo, į tai, kad šios normos pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu ir poveikio priemonės netaikymas arba įspėjimo ar kitos švelnesnės poveikio priemonės taikymas neleistų pasiekti finansų rinkos priežiūros tikslo ir neatgrasytų nuo naujų pažeidimų padarymo;

3) pažeidimai buvo vienkartiniai, nenustatyta, kad jie keltų grėsmę finansų rinkos stabilumui ir patikimumui ar kitų reikšmingų padarinių, tačiau pažeidimas pakenkė sąžiningam ir skaidriam finansinių priemonių rinkų veikimui ir yra nesuderinamas su investuotojų interesų apsauga;

4) L. S. atsižvelgiant į jo einamas pareigas bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, turėjo ir galėjo suprasti, kad jo turima informacija yra viešai neatskleista, kaip tai nustatyta Reglamente ir galioja draudimas tokia informacija naudotis prekiaujant ar patariant kitam asmeniui ar skatinant kitą asmenį užsiimti prekyba vertybiniais popieriais;

5) pažeidimu padaryta materialinė žala lygi dėl pažeidimo L. S. ir jo šeimos narių gautam pelnui – 5 054,16 Eur;

6) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta;

7) L. S. pažeidimo nepripažįsta, jį neigia ir apie priemones, kurių galėjo būti imtasi, kad pažeidimas nesikartotų, duomenų Lietuvos bankui nepateikė;

8) L. S. atsakomybė už finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus netaikyta; 9) 2018 m, balandžio 30 d. Multi Asset Selection Fund, kurio 92,78 proc. turto priklausė L. S., pardavus 2 329 573 vnt. Bendrovės akcijų, L. S. sandorio tarp UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės metu uždirbo ne mažiau kaip 821 323 Eur.

57. Teismas pažymėjo, kad Finansinių priemonių rinkų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2018 m. birželio 15 d.) 93 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento 14 ir 15 straipsniuose nustatytų draudimų priežiūros institucija turi teisę skirti iki 5 000 000 Eur baudą. Reglamento 30 straipsnio 2 dalies i) punkte nustatyta, kad už 14 ir 15 straipsnių pažeidimus fiziniams asmenims turi būti taikomos didžiausios administracinės piniginės sankcijos, kurių dydis bent 5 000 000 Eur.

58. Teismas aptarė Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias sankcijų skyrimą ir pažymėjo, kad teismų praktikoje dėl priemonių, taikomų finansinių priemonių rinkos dalyviams, nurodoma, jog poveikio priemonių skyrimo procesas prilygintinas administracinės nuobaudos skyrimo procesui, o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme – baudžiamajam procesui, todėl atliekant tyrimą ir sprendžiant dėl poveikio priemonių turi būti laikomasi visų pagrindinių teisės principų, taikomų baudžiamajame procese. Esami sankcijų taikymo įgaliojimai ir praktinis jų taikymas siekiant skatinti sankcijų konvergenciją vykdant visų rūšių priežiūros veiklą apžvelgti 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikate dėl sankcijų taikymo režimų finansų sektoriuje griežtinimo. Komunikate yra pripažįstama, kad bet kokios sankcijos taikymo tikslas yra užtikrinti, jog būtų laikomasi teisės nustatytų reikalavimų, todėl būtina užtikrinti poveikio priemonių veiksmingumą ir proporcingumą. Pagal Komunikato nuostatas, derinant baudų veiksmingumą, proporcingumą bei atgrasomąjį poveikį, galima išskirti tokius esminius reikalavimus: 1) bauda privalo būti individualizuota. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje; 2) bauda yra proporcinga, jeigu tinkamai atspindi pažeidimo rimtumą ir ja nesiekiama daugiau, negu būtina nustatytiems tikslams pasiekti; 3) konkretus baudos dydis galėtų būti nustatytas atsižvelgiant į naudą, kurios būtų galima tikėtis padarius pažeidimą (bauda turėtų viršytų tokią galimą naudą); 4) privaloma atsižvelgti į pažeidėjo norą bendradarbiauti bei kt. Vien didelių baudų skyrimo faktas neužtikrina veiksmingumo, proporcingumo bei atgrasomojo reikalavimo. Baudos dydis turėtų būti siejamas su individualiomis faktinėmis aplinkybėmis, pažeidėjo gauta nauda, kaltės forma bei kt.

59. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Aprašas turėjo būti taikomas, kadangi L. S. pažeidimo padarymo metu jis dar negaliojo. Minėtas aprašas nustato procesines procedūras apskaičiuojant baudos dydį, todėl argumentai dėl jo netaikymo laikytini nepagrįstais.

60. Teismas nesutiko, kad paskirtos baudos dydis yra proporcingas pareiškėjo padarytam pažeidimui. Nutarime atsakovas konstatuoja, kad L. S. padaryti pažeidimai buvo vienkartiniai, nenustatyta, kad jie keltų grėsmę finansų rinkos stabilumui ir patikimumui ar kitų reikšmingų padarinių. Anksčiau atsakomybė už finansinių priemonių rinkas reguliuojančių teisės aktų pažeidimus L. S. netaikyta.

61. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo pažeidimai buvo vienkartiniai, nenustačius, kad jie keltų grėsmę finansų rinkos stabilumui ir patikimumui ar būtų sukėlę kitų reikšmingų padarinių, konstatavo, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis. Privalu įvertinti, kad pareiškėjas bei jo šeimos nariai iš Bendrovės akcijų pardavimo sandorio uždirbo tik 5 054,16 Eur, naudojantis neatskleista informacija įgytų akcijų kiekis nebuvo didelis. Paskirta Bauda 40 kartų viršija iš Bendrovės akcijų pardavimo gautą naudą, todėl ji negali būti laikoma proporcinga poveikio priemone. Nenustatyta, jog pareiškėjas pažeidimą padarė tyčia. Įvertinus pareiškėjo duotus paaiškinimus tyrimo metu, konstatuotina, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo. Tyrimo metu pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su Lietuvos banko specialistais, atsakė į visus pateiktus klausimus, pateikė visą jo turimą medžiagą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, pareiškėjui Nutarimu paskirtą baudą sumažino iki 25 000 Eur, kas visiškai atitinka padaryto teisės pažeidimo proporcingumo principą.

III. 62. Pareiškėjas L. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

63. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Lietuvos banko poziciją, kad pareiškėjui atliekant veiksmus, konstatuotus Nutarimu, buvo visi keturi viešai neatskleistos informacijos požymiai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nei 2018 m. kovo 8 d., nei vėliau 2018 m. balandžio mėnesį iki balandžio 27 d. vakaro nebuvo žinoma nei akcijų kainos, nei konkretaus pirkėjo, nei konkretaus pardavėjo, t. y. iki 2018 m. balandžio 27 d. pabaigos informacija apie vykusius pokalbius / derybas neatitiko konkretaus pobūdžio kriterijaus.

64. Pareiškėjo nuomone, teismas sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo turėta informacija sudarant Bendrovės akcijų pirkimo sandorius vertybinių popierių biržoje buvo konkretaus pobūdžio.

65. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog yra tenkinamas reikalavimas, kad informacija apie Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupės sudarytą sandorį su UAB „Baltic Holding“ dėl Bendrovės akcijų ją atskleidus viešai galėjo turėti didelį poveikį Bendrovės akcijų kainai, kadangi ši informacija buvo tokia, kuria sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti priimdamas sprendimus dėl investicijų. Teismas apjungė dvi pagal savo paskirtį skirtingas Reglamento nuostatas ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą.

Teismas turėjo išnagrinėti, ar konkrečiu atveju konkreti informacija galėjo turėti didelį poveikį finansinių priemonių rinkos kainai, pirmiausiai nustatant koks poveikis laikytinas dideliu konkrečios situacijos atveju. Apibendrinta išvada, kad tokia informacija sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti priimdamas sprendimus dėl investicijų, neįrodo poveikio finansinių priemonių rinkos kainai dydžio. Reglamentas nedetalizuoja, kaip turėtų būti interpretuojami žodžiai „didelis poveikis“, tai paliekama spręsti konkrečiai institucijai, tačiau galima suprasti, kad Reglamentu siekiama neįtraukti informacijos ar atmesti tokią informaciją, kuri, nors ir būtų tiksli, tačiau turi nereikšmingą poveikį finansinių priemonių kainai – tiek ją vertinant kainos pokyčio (didėjimo arba mažėjimo kryptimi), tiek to kainos pokyčio trukmės kontekste, ir kuri dėl nereikšmingo poveikio neveikia rinkos visumos arba objektyviai negali turėti jokios įtakos finansinių priemonių kainai.

Kadangi situacija yra vertinama retrospektyviai, pareiškėjas pateikia Bendrovės akcijų kainos kitimo AB Nasdaq Vilnius istorinių duomenų analizę. Pareiškėjas teigia, kad nei tuo metu, kai apie planuojamą AB „Žemaitijos pienas“ savų akcijų supirkimą buvo paskelbta 2018 m. balandžio 9 d., nei paskelbus apie 2018 m. balandžio 30 d. sudarytą sutartį ir jos esmines sąlygas 2018 m. gegužės 4 d., nebuvo didelio poveikio AB „Žemaitijos pienas“ akcijų kainai. Todėl ir dėl šios priežasties informacija apie vykusias derybas tarp P. ir Bendrovės smulkiųjų investuotojų grupės negali būti laikoma viešai neatskleista informacija.

Pareiškėjas teigia, kad kaip investavimo patirties turintis asmuo vadovavosi ne jam žinoma galimai viešai neatskleista informacija, bet savo turimomis žiniomis apie AB „Žemaitijos pienas“ kainų augimo tendenciją per pastaruosius keletą metų bei prielaida, kad anksčiau ar vėliau mažųjų akcininkų akcijos gali būti supirktos. Tokias pačias prielaidas galėjo padaryti bet kuris sumanus investuotojas, žinodamas viešai prieinamą informaciją. Būtent dėl to pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad šią situaciją vertina kaip be pralošimo.

66. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2018 m. balandžio 9 d. Bendrovės viešai paskelbta informacija apie siūlymą 2018 m. balandžio 30 d. Bendrovės akcininkų susirinkime svarstyti klausimą dėl Bendrovės akcijų supirkimo, yra nesusijusi su vykusiomis derybomis dėl smulkiųjų akcininkų grupės turimų Bendrovės akcijų išpirkimo. Pokalbiai dėl Bendrovės akcijų išpirkimo buvo vykdomi su A. P. ir R. P. – UAB „Baltic Holding“ akcijų pirkėju buvo pasirinktas tik galutiniame etape 2018 m. balandžio 27 d. šių asmenų sprendimu. Kaip nurodyta skundo 21 punkte, 2018 m. balandžio 11 d. yra užfiksuotas aiškus A. P. siekis Investuotojų asociacijos atstovaujamos akcininkų grupės akcijas išpirkti Bendrovės vardu. Atsižvelgiant į šią informaciją ir turėtų būti vertinamas 2018 m. balandžio 9 d. Bendrovės pranešimas. Pareiškėjas, sudarydamas vertybinių popierių biržoje sandorius dėl Bendrovės akcijų nesinaudojo viešai neatskleista informacija, kadangi tuo metu jo turėta informacija negali būti laikoma konkrečia, o Pareiškėjui ir jo šeimai parduodant Bendrovės akcijas UAB „Baltic Holding“, pirkėjas žinojo ne mažiau informacijos nei Pareiškėjas, todėl nebuvo informacijos asimetrijos ir šiuo atveju taip pat nebuvo pasinaudota viešai neatskleista informacija.

67. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos bankui neteisėtai netaikant Aprašo buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą teisminę gynybą, kadangi pritaikius Aprašą Nutarime turėjo būti pateikta detali argumentacija kokio materialumo pažeidimą tariamai pareiškėjas padarė ir tokia išvada turėtų būti pagrindžiama Lietuvos banko argumentais. To nesant, pareiškėjo teisė į teisminę gynybą buvo apribota.

68. Pareiškėjas nesutinka su padarytu pažeidimu, bet akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pažeidimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo, mažareikšmis, pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su Lietuvos banko specialistais atliekant tyrimą, atsakė į visus pateiktus klausimus, pateikė visą jo turimą medžiagą ir iš tariamo pažeidimo dalyką sudarančių sandorių uždirbo tik 5 054,16 Eur. Todėl teismo sumažinta Bauda mažintina didesne suma.

69. Pareiškėjas nurodo, kad dėl to, jog jo skundas iš dalies buvo patenkintas, teismas turėjo spręsti dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalinio kompensavimo, tačiau to nepadarė.

70. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

71. Lietuvos banko vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad pareiškėjo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 8 d. iki balandžio 30 d. turėta informacija apie derybas dėl AB „Žemaitijos pienas“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo atitiko visus viešai neatskleistos informacijos požymius. Ši informacija buvo konkretaus pobūdžio ir galėjo turėti didelį poveikį AB „Žemaitijos pienas“ akcijų kainai, kaip tai nustatyta Reglamento 7 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių viešai neatskleistos informacijos požymių. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, turėdamas viešai neatskleistos informacijos, šia informacija pasinaudojo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis savo prekybą AB „Žemaitijos pienas“ akcijomis ir patarimą vykdyti prekybą savo šeimos nariams grindžia kita jo turėta informacija ir tuo pačiu metu paraleliai vykusiais kitais procesais, yra nepagrįsti ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų, todėl vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, nepaneigianti pasinaudojimo viešai neatskleista informacija prezumpcijos ir fakto. Priimant Nutarimą buvo laikomasi visų Lietuvos banko sprendimo, kuriuo asmeniui taikoma poveikio priemonė, priėmimo procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nebuvo padaryta jokių esminių procedūros pažeidimų, dėl kurių Lietuvos banko valdybos nutarimas galėtų būti laikytinas neteisėtu ar nepagrįstu. Lietuvos bankas nesutinka dėl baudos sumažinimo atsižvelgiant į teismo sprendime nustatytas aplinkybes dėl argumentų, kuriuos pateikia savo apeliaciniame skunde.

72. Atsakovas Lietuvos bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

73. Lietuvos bankas nesutinka su Teismo sprendime pateiktu L. S. paskirtos sankcijos vertinimu ir baudos sumažinimu iki 25 000 Eur. Byloje nėra teisinio pagrindo taikyti Aprašą, nes jame yra įtvirtintos materialiosios teisės normos, kurios neturi grįžtamosios galios ir negali būti taikomos iki jų įsigaliojimo padarytiems teisės pažeidimams. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad Aprašo nuostatos laikytinos lex mitior (švelnesniu įstatymu) nagrinėjamoje byloje, todėl šios nuostatos neturėtų būti taikomos kaip lex retro non agit principo išimtis. Lietuvos bankas nesutinka su teismo išvada dėl L. S. padarytų pažeidimų pripažinimo mažareikšmiais, nes teisės pažeidimo pripažinimas mažareikšmiu galimas tik kompleksiškai įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, be kita ko, padaryto pažeidimo žalą Reglamento saugomoms vertybėms ir paties pažeidimo reikšmingumą, o ne pavienes aplinkybes. Lietuvos banko vertinimu, L. S. paskirta bauda yra proporcinga ir ja nesiekiama daugiau, negu būtina poveikio priemonės taikymo tikslui pasiekti. Teismo išvada dėl neatsargumo vertinimo, kaip turinčio svarų indėlį sprendžiant klausimą dėl paskirtos baudos mažinimo, yra nepagrįsta.

74. Lietuvos bankas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. S. geranoriškai bendradarbiavo su Lietuvos banku tyrimo metu, ir šios aplinkybės vertinimu, kaip turinčios įtakos L. S. atsakomybei švelninti. L. S. tik įgyvendino jam įstatymuose nustatytą pareigą vykdyti teisėtus tyrimą atliekančių Lietuvos banko tarnautojų reikalavimus.

75. Pareiškėjas L. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą.

76. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nepritaikius Aprašo nuostatų buvo pažeista jo teisė į efektyvią teisinę gynybą. Pareiškėjas nesutinka, kad padarė pažeidimą, bet palaiko teismo išvadą, kad, jei pažeidimas buvo padarytas, jis mažareikšmis. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog įvertinus pareiškėjo duotus paaiškinimus tyrimo metu, konstatuotina, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo ir ši kaltės forma taip pat turi svarų indėlį sprendžiant klausimą dėl Nutarimu paskirtos baudos sumažinimo. Atsakovas Nutarime taip pat konstatavo, kad pareiškėjas pažeidimą padarė dėl neatsargumo, todėl dėl to ginčo tarp šalių nėra. Lietuvos bankas, pakvietęs į apklausą pareiškėją, jo neinformavo apie tai, kad tyrimas atliekamas siekiant nustatyti jo galbūt padarytą pažeidimą ir jam pritaikyti atsakomybę bei tai, kad pareiškėjas turi teisę neliudyti prieš save. Pareiškėjas tyrimo metu bendradarbiavo su atsakovu, nors tokios pareigos neturėjo, todėl tai taip pat vertintina kaip lengvinanti aplinkybė.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 77. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 03-95 „Dėl L. S. padaryto teisės pažeidimo“ (toliau – Nutarimas), kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (toliau – Reglamentas) 14 straipsnio a ir b punktų reikalavimus ir už tai jam paskirta 200 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

78. Pareiškėjas skundu ginčijo tiek paties Nutarimo teisėtumą, tiek paskirtos baudos pagrįstumą. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo L. S. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Lietuvos banko valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 03-95 „Dėl L. S. padaryto teisės pažeidimo“ sumažindamas pareiškėjui paskirtą baudą iki 25 000 Eur.

79. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl pažeidimo konstatavimo, taip pat nurodydamas, kad priimant ginčijamą Nutarimą pažeisti procedūriniai reikalavimai, be to, bauda mažintina dar labiau, taip pat priteistinos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjui skirtos sankcijos – baudos – sumažinimu iki 25 000 eurų.

80. Atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose pateiktus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausiai aptaria pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, susijusius su nustatyto pažeidimo padarymu, procedūrinių reikalavimų klausimą, su baudos skyrimu susijusius abiejų šalių argumentus ir, galiausiai, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

V. Dėl pažeidimo konstatavimo

81. Lietuvos bankas Nutarimu nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento 14 straipsnio a ir b punktus. Reglamento 14 straipsnis nustato draudimą prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją. Minėto straipsnio a punkte nustatyta, kad draudžiama prekiauti ar mėginti prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija. To paties straipsnio b punkte nustatyta, kad draudžiama patarti kitam asmeniui ar skatinti kitą asmenį užsiimti prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija arba neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją.

82. Nutarimu konstatuota, kad, pirma, L. S., žinodamas viešai neatskleistą informaciją ir ja pasinaudodamas, 2018 m. balandžio 27 d. reguliuojamoje rinkoje įsigijo 4 807 vnt. AB „Žemaitijos pienas“ akcijų, jas pagal 2018 m. balandžio 30 d. sutarti dėl akcijų pirkimo balandžio 30 d. pardavė UAB „Baltic Holding“, todėl pažeidė Reglamento 14 straipsnio a punktą. Antra, L. S., žinodamas viešai neatskleistą informaciją ir ja remdamasis, paskatino R. S. 2018 m. kovo 20 d. ir balandžio 3 d. pateikti pavedimus įsigyti AB „Žemaitijos pienas“ akcijų, G. S. – 2018 m. balandžio 27 d. pateikti pavedimus įsigyti AB „Žemaitijos pienas“ akcijų, I. S. – 2018 m. balandžio 12 d. pateikti pavedimus įsigyti AB „Žemaitijos pienas“ akcijų ir visas šias akcijas pagal 2018 m. balandžio 30 d. sutarti dėl akcijų pirkimo gegužės 2 d. parduoti UAB „Baltic Holding“, todėl pažeidė Reglamento 14 straipsnio b punktą.

83. Pareiškėjas apeliaciniu skundu, be kita ko, nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime padaryta išvada, kuria pritarta Lietuvos bankui dėl to, jog pareiškėjas veikė žinodamas viešai neatskleistą informaciją ir ja pasinaudodamas (ja remdamasis). Pareiškėjo nuomone, informacija, kuria remdamasis jis veikė, neatitinka Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešai neatskleistos informacijos požymių.

84. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamento 7 straipsnio 1 dalis nustato keturis viešai neatskleistos informacijos požymius: (i) informacija yra konkretaus pobūdžio, (ii) informacija nėra atskleista viešai, (iii) informacija yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su emitentu arba tam tikra finansine priemone ir (iv) informaciją atskleidus viešai tai galėtų turėti didelio poveikio tų finansinių priemonių kainai.

85. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija dviejų požymių – (i) informacija yra konkretaus pobūdžio ir (iv) informaciją atskleidus viešai galėtų turėti didelio poveikio tų finansinių priemonių kainai – nustatymo pagrįstumą.

Pirmasis požymis – informacijos konkretumas

86. Pareiškėjas nurodo, kad derybos dėl sutarties tarp smukiųjų investuotojų ir UAB „Baltic Holding“ neturėjo konkretumo iki pat 2018 m. balandžio 29 d. Tik tą dieną sutartos esminės sutarties sąlygos. Realiomis derybomis laikytina 2018 m. balandžio 27 d. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad oficialia derybų pradžia laikoma diena, kai UAB „Baltic Holding“ sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“ bei pavedė jiems vesti derybas su Investuotojų asociacija. Jokios konkretesnės informacijos derybų metu iki 2018 m. balandžio 27 d. nebuvo žinoma, o akcijų kainos, kurių siekė AB „Žemaitijos pienas“ akcininkas ir investuotojai, buvo žinomos viešai.

87. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kokia informacija laikoma konkretaus pobūdžio Reglamento 7 straipsnio 1 dalies prasme. Nurodoma, kad informacija laikoma konkretaus pobūdžio informacija, jei joje nurodomos aplinkybės, kurios yra susiklosčiusios ar kurios, kaip galima pagrįstai tikėtis, susiklostys, arba įvykis, kuris jau įvyko ar kuris, kaip galima pagrįstai tikėtis, įvyks, taip pat jei ta informacija yra pakankamai tiksli, kad būtų galima daryti išvadą dėl galimo tokių aplinkybių ar įvykio poveikio finansinių priemonių ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių, su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstų aukcione parduodamų produktų kainoms.

88. Kaip matyti iš Nutarimo, Lietuvos bankas nustatė, jog 2018 m. kovo 8 d., derybos tarp UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos įgijo konkretumo, nes šią dieną UAB „Baltic Holding“ sudarė sutartį su advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“ ir jai davė pavedimą parengti sutarties projektą, suteikė įgaliojimus susitikti su AB „Žemaitijos pienas“ akcininkais, gauti jų pasiūlymus, derėtis dėl sąlygų be teisės priimti sprendimą dėl akcijų kainos ir kitų esminių sąlygų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors, kaip ir teigia pareiškėjas, diskusijos dėl AB „Žemaitijos pienas“ akcijų išpirkimo vyko nuo 2016 m., pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad 2018 m. kovo 8 d. derybos įgijo tokį konkretumą, kuris gali būti laikomas pakankamu, siekiant konstatuoti Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konkrečios informacijos kriterijų.

89. Šiuo aspektu informacijos konkretumas, remiantis Reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, susijęs su reikšmingai padidėjusia aplinkybe, kad sandoris dėl AB „Žemaitijos pienas“ akcijų galima pagrįstai tikėtis įvyks (žr. Reglamento 7 straipsnio 2 dalį). Tad lemiamos reikšmės šiam vertinimui yra ne tai, kad 2018 m. kovo 8 d. dar nebuvo aiškumo dėl konkrečios išperkamų akcijų kainos, o tai, kad paaiškėjo pardavėjo UAB „Baltic Holding“ valia akcijas parduoti. Iš Lietuvos banko Nutarime pateiktos faktinių aplinkybių vertinimo matyti, kad advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ įsitraukimas į derybas ir paties pareiškėjo buvo vertinamas kaip signalas, kad akcijų pirkimo sandorio siekia ir jų potencialus pirkėjas (žr. Nutarimo 9 psl.). Todėl būtent 2018 m. kovo 8 d. pasikeitė diskusijų dėl akcijų išpirkimo statusas: nuo neapibrėžtos baigties pokalbių iki konkliudentiniais veiksmais pirkėjo išreikštos aiškios valios sudaryti sandorį dėl akcijų pirkimo-pardavimo.

90. Pareiškėjo argumentas, kad UAB „Baltic Holding“ vertinimu 2018 m. kovo mėn. pabaigoje „nebuvo artėjimo link sutarimo dėl akcijų kainos“ nepaneigia aplinkybės, kad iš visumos byloje įvertintų įrodymų matyti, jog 2018 m. kovo mėn. įvyko esminis pokytis, išreiškiantis emitentą kontroliuojančio akcininko (ar jo kontroliuojamų bendrovių) valią pirkti AB „Žemaitijos pienas“ akcijas. Tai, kad advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“ neturėjo teisės priimti galutinių sprendimų dėl akcijų kainos ar esminių sąlygų nereiškia, kad advokatų kontoros vaidmuo derybose dėl akcijų kainos paneigia išreikštą pardavėjo valią akcijas pirkti. Nei pareiškėjas, nei Lietuvos banko apklausti asmenys nenurodė alternatyvių pagrįstų paaiškinimų, kodėl advokatų kontora įsitraukė į aptariamą derybų procesą.

91. Be to, kaip matyti iš Lietuvos banko surinktų įrodymų, pats pareiškėjas nurodė, jog dar iki 2018 m. balandžio 29 d. vyko gan konkretus išperkamų akcijų kainų derinimas, kuris apėmė konkretesnius nei viešai žinomi rėžius 1,80–2,50 eurų už akciją (žr. Nutarimo 9–10 psl.). Pareiškėjas pats pripažino, kad įgydamas akcijų 2018 m. kovo–balandžio mėn. jis sudarė sandorį, kuriame neįmanoma „pralošti“ (Nutarimo 19 psl.). Taigi, būdamas patyręs investuotojas, pareiškėjas gebėjo įvertinti akcijų vertę, potencialų jų kainos augimą, nors nuo 2005 m. iki byloje aptariamų akcijų pirkimo AB „Žemaitijos pienas“ akcijų savo vardu nebuvo įgijęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad paties pareiškėjo Lietuvos banko tyrimo metu išreikšta pozicija, jog ginčijama informacija buvo svarbi kitiems investuotojams, atskleidžia tai, kad pareiškėjas suprato, jog jis disponuoja informacija, kuri yra reikšminga priimant investicinius sprendimus, ir ja pasinaudojo.

Antrasis požymis – didelis poveikis finansinės priemonės kainai

92. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jam buvo žinoma informacija, galėjusi turėti didelį poveikį akcijų kainai (žr. Reglamento 7 str. 1 d.). Pareiškėjas pateikia informaciją apie istorinę AB „Žemaitijos pienas“ akcijų kaitą. Iš jos matyti, kad 2018 m. gegužės pradžioje buvo AB „Žemaitijos pienas“ akcijų šuolis. Tačiau pareiškėjo vertinimu, šis šuolis buvo trumpalaikis ir negali būti kvalifikuojamas kaip didelio poveikio. Lietuvos bankas vertino, kad minėtas akcijų kainos šuolis tik pagrindžia, kad poveikis akcijų kainai buvo. Šiam vertinimui pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Pasak pareiškėjo, sandoris tarp investuotojų ir pirkėjo buvo privatus ir nedarė įtakos kitų investuotojų interesams. Be to, kaip matyti iš akcijų vertės duomenų, dėl sudaryto sandorio ir paskelbimo apie jį viešai ilgalaikio poveikio akcijų kainai nebuvo.

93. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš Reglamento 7 straipsnio 4 dalies, informacija, kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį finansinių priemonių, su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių, su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstų aukcione parduodamų produktų kainoms – tai informacija, kuria sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti priimdamas sprendimus dėl investicijų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, aiškindamas informacijos, kuria sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti, sampratą, teikė nuorodą į Reglamento preambulės 14–15 p., be kita ko, pabrėždamas, jog apdairūs investuotojai savo investicinius sprendimus grindžia jau turima informacija, t. y. ex ante turima informacija. Todėl klausimą, ar priimdamas investicinį sprendimą apdairus investuotojas būtų linkęs atsižvelgti į tam tikrą informaciją, reikėtų vertinti remiantis ex ante turima informacija. Ex post informacija gali būti naudojamasi norint patvirtinti prielaidą, kad ex ante informacija galėjo turėti poveikį kainoms.

94. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, žinia apie emitentą kontroliuojančio akcininko (jo kontroliuojamų bendrovių) derybas su smulkiųjų akcininkų, valdančių reikšmingą akcijų paketą, grupe yra neabejotinai svarbi kitiems investuotojams. Tokio pobūdžio informacijos reikšmingumą, kaip pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas, pripažino pareiškėjas.

95. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo vertinimu, kad tokiose situacijose, kaip yra nagrinėjama šioje byloje, remiantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, būtina pagrįsti, kad pasinaudota buvo nevieša informacija, kuri galėtų turėti didelio poveikio <...> finansinių priemonių kainai. Šiuo aspektu pareiškėjas teigia, kad konkrečiu atveju informacija apie UAB „Baltic Holding“ su Investuotojų asociacija sudarytą sandorį, viešai atskleista 2018 m. gegužės 4 d., neturėjo didelio poveikio UAB „Žemaitijos pienas“ akcijų kainai.

96. Pirmiausiai pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju lemiamą reikšmę turi faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais motyvais pagrįstas priežiūros institucijos – Lietuvos banko – vertinimas, kaip apdairus investuotojas būtų linkęs atsižvelgti į tam tikrą informaciją, priimdamas investicinį sprendimą. Šiuo aspektu iš Nutarimo matyti, kad Lietuvos bankas nurodė, jog sandorio dėl reikšmingo kiekio (10,87 proc.) smulkiųjų investuotojų turimų AB „Žemaitijos pienas“ įgijimo sudarymas su AB „Žemaitijos pienas“ kontroliuojančiais asmenimis reikštų reikšmingai padidintą kontroliuojančių asmenų turimą akcijų paketą, o tai yra laikytina svarbia informacija visiems investuotojams. Antra, derybų dėl reikšmingo kiekio (10,87 proc.) smulkiųjų investuotojų turimų AB „Žemaitijos pienas“ akcijų pardavimo nutrukimas reikštų reikšmingą smulkiųjų investuotojų derybinės pozicijos silpnėjimą, taigi ir galimybę parduoti turimas akcijas už palankesnę kainą. Trečia, pats pareiškėjas patvirtino, kad tokio pobūdžio informaciją apie planuojamą sandorį jis vertintų kaip galimybę, būnant smulkiuoju investuotoju, parduoti turimas akcijas už didesnę kainą (žr. Nutarimo 26.1–26.3 p.). Taigi, tokiu vertinimu Lietuvos bankas pagrindė prielaidą, kad ex ante turima informacija apie planuojama sudaryti sandorį galėjo turėti poveikį AB „Žemaitijos pienas“ akcijų kainoms. Išplėstinė teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti šiuo konkrečiu, motyvuotu Lietuvos banko atliktu vertinimu.

97. Papildomai Lietuvos bankas pagrindė ir ex post informaciją, kurią gali būti naudojamasi norint patvirtinti prielaidą, kad ex ante informacija galėjo turėti poveikį kainoms. Kaip matyti, apie Investuotojų asociacijos ir UAB „Baltic Holding“ sandorį viešai atskleista 2018 m. gegužės 4 d. Po paskelbimo apie sandorį AB „Žemaitijos pienas“ akcijų kaina pakilo 8,24 proc. Sutiktina su pareiškėju, kad kainų pakilimas buvo trumpas, vėliau kaina grįžo į buvusiąją ir net krito. Tačiau net ir nedidelis kainų pokytis šiuo konkrečiu atveju laikytinas papildomu argumentu, pagrindžiančiu tai, kad pareiškėjo ex ante turima informacija galėjo turėti didelį poveikį kainoms. Visgi pabrėžtina, kad ex post informacija šiuo aspektu yra tik papildoma, nekeičianti ex ante informacijos poveikio kainoms analizės.

98. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde ex post informacijos kriterijų grindžia pateikdamas AB „Žemaitijos pienas“ akcijų kainų pokyčio nebuvimą AB „Žemaitijos pienas“ 2018 m. balandžio 9 d. paskelbus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus, kuriuose numatyta supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų už 1,75–2,35 eurus už vieną akciją kaina. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtu pranešimu pateikta informacija negali būti prilyginama pareiškėjo turėtai informacijai.

99. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. AB „Žemaitijos pienas“ viešai paskelbtą akcininkų susirinkimo informaciją sieja su byloje nagrinėjamomis derybomis tarp Investuotojų asociacijos ir UAB „Baltic Holding“, siekdamas, be kita ko, pagrįsti, jog AB „Žemaitijos pienas“ skelbta informacija iš esmės paneigia derybų tarp Investuotojų asociacijos ir UAB „Baltic Holding“ turimos informacijos neviešumą. Išplėstinė teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria, nes konkrečiu atveju AB „Žemaitijos pienas“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu išreikštas ketinimas supirkti akcijas turi būti vertinamas atskirai nuo konkretaus akcininko UAB „Baltic Holding“ derybų su Investuotojų asociacija. AB „Žemaitijos pienas“ visuotinio akcininkų susirinkimo informacija gali būti vertinama ir kaip lygiagrečiai vykstantis akcijų išpirkimo procesas, ir kaip su derybomis su Investuotojų asociacija susijęs stambiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų derybų taktinis veiksmas, tačiau jis turi būti įvertintas kontekste, neprilyginant jo konkrečiam byloje vertinamam derybų tarp UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos procesui.

100. Apibendrindama išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad Lietuvos banko Nutarimu pagrįstai konstatuoti Reglamento 14 straipsnio a ir b punktų pažeidimai.

VI. Dėl baudos skyrimo

101. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad byloje kyla ginčas dėl Nutarimu skirtos poveikio priemonės – baudos – pagrįstumo. Lietuvos bankas, be kita ko, ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytinas 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-126 „Dėl baudų apskaičiavimo aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Baudų apskaičiavimo aprašas. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymi, kad Nutarimas neteisėtas, nes jį priimant nebuvo užtikrintos esminės procedūrinės taisyklės, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui nustatant baudą turėjo būti taikytas Aprašas, tačiau nepritaikė Aprašo, apskaičiuodamas baudą.

102. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Aprašo taikymo pareiškėjo situacijoje klausimas priklauso nuo teisės galiojimo laike taisyklių taikymo konkrečioje situacijoje. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, Lietuvos bankas Nutarime konstatavo, kad derybų laikotarpiu, žinodami tikslią informaciją apie jų eigą ir pasiektą progresą, žinodami šalių aptartus akcijų pardavimo kainų rėžius, pareiškėjas ir jo šeimos nariai įsigijo AB „Žemaitijos pienas“ akcijų. Aktualūs akcijų pirkimai vyko: 2018 m. kovo 20 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. balandžio 27 d. 2018 m. balandžio 30 d. – gegužės 2 d. laikotarpiu pareiškėjas ir jo šeimos nariai pardavė turimas akcijas UAB „Baltic Holding“ po 2,20 Eur/akcija ir gavo iš viso 5054,16 Eur pelno.

103. Aprašas įsigaliojo 2018 m. liepos 11 d., taigi, po Lietuvos banko nustatytų pažeidimų sudėtį sudarančių pareiškėjo veiksmų atlikimo. Byloje ginčijamas Nutarimas priimtas 2019 m. gegužės 14 d., taigi, po Aprašo įsigaliojimo momento. Todėl byloje būtina atsakyti į klausimą, ar Aprašo nuostatos taikytinos pareiškėjui.

104. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje (Galioja tik paskelbti įstatymai) atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisinės valstybės principo elementas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Įstatymo ar kito teisės akto galia nukreipiama į ateitį. Negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje byloje yra pabrėžęs lex retro non agit principo svarbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus bylose Nr. A662-1434/2011, Nr. A552-54/2014 ir kt.).

105. Tačiau tiek konstitucinėje, tiek administracinėje justicijoje akcentuojama, kad minėtas bendrasis teisinis principas nėra absoliutus. Kaip yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai). Dėl principo lex retro non agit išimties savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad taikant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-828/2013, 2012 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1568/2012, 2014 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-54/2014). Jeigu negaliotų atgal veikos baudžiamumą naikinantis ar bausmę švelninantis įstatymas, tai reikštų visuomenei nepavojingos ar mažiau pavojingos veikos prilyginimą pavojingesnei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1325/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-54/2014).

106. Taigi, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, byloje būtina patikrinti, ar pritaikius naują, Nutarimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą – įskaitant Aprašą – nelengvėtų pareiškėjo teisinė padėtis.

107. Lietuvos banko nustatytų pažeidimų sudėtį sudarančių pareiškėjo veiksmų atlikimo metu bylai aktualios Finansinių priemonių rinkų įstatymo 83 straipsnio (2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-462 redakcija) 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones: <...> skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas; <...>. To paties įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 14 punkte (2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-462 redakcija) įtvirtinta, kad Priežiūros institucija turi teisę skirti pinigines baudas: <...> fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 14 ir 15 straipsniuose nustatytų draudimų, – iki 5 000 000 eurų; <...>.

108. Tuo tarpu FPRĮ 94 straipsnio (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1672 redakcija) 5 dalyje (atsižvelgiant į aktualius 2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-462 redakcija numatytus pakeitimus) buvo numatyta, kad priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į 1) pažeidimu padarytos žalos dydį; 2) nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę; 3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į išvengtų nuostolių dydį ar kitą iš dėl pažeidimo gautą naudą, kai juos įmanoma nustatyti; 4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; 5) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę ir finansinį pajėgumą (juridinio asmens finansinis pajėgumas nustatomas pagal bendrą jo apyvartą, fizinio asmens – pagal jo metines pajamas); 6) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, ankstesnius per pastaruosius 10 metų padarytus pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros institucija; 7) priemones, kurių už pažeidimą atsakingas asmuo ėmėsi siekdamas, kad šis pažeidimas nepasikartotų.

109. FPRĮ 94 straipsnio 6 dalyje (atsižvelgiant į aktualius 2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-462 redakcija numatytus pakeitimus) įtvirtinta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia nenurodytas aplinkybes. FPRĮ 94 straipsnio 7 dalyje (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1672 redakcija) įtvirtinta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės.

110. Pirmiau nurodytas FPRĮ nuostatas Nutarimu taikė ir Lietuvos bankas (žr. Nutarimo 21 psl.). Pirmiau nurodytas reglamentavimas iš esmės pakeistas priėmus naujos redakcijos FPRĮ (2018 m. birželio 5 d. Nr. XIII-1234). Naujoji FPRĮ redakcija galiojo ir Nutarimo priėmimo metu 2019 m. gegužės 9 d. Atitinkamai, nuo 2018 m. birželio 15 d. įsigaliojo ir Lietuvos banko įstatymo pakeitimas (2018 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XIII-1231 redakcija), kuriame naujai išdėstytos bylai aktualios atsakomybę už Reglamento 14 ir 15 straipsniuose nustatytų draudimų pažeidimą nustatančios normos.

111. Nuo 2018 m. birželio 15 d. įsigaliojusios Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio (2018 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XIII-1231 redakcija) 7 dalyje numatyta, kad Lietuvos bankas, priimdamas sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdamas konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: 1) nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę; 2) dėl pažeidimo asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) juridinio asmens kaltę, fizinio asmens kaltės formą ir rūšį, taip pat asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinį pajėgumą; 4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su Lietuvos banku atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą; 5) šiame ir kituose finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 6) nustatytų teisės aktų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui; 7) priemones, kurių asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, imasi, kad ateityje pažeidimas nesikartotų; 8) kitas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes.

112. Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio (2018 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XIII-1231 redakcija) 8 dalyje numatyta: [a]tsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, bendradarbiauja su Lietuvos banku, aktyviai padeda išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes. Lietuvos bankas gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

113. Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio (2018 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XIII-1231 redakcija) 9 dalyje numatyta: [a]tsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, pažeidimą padaro tyčia, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad Lietuvos bankas buvo atkreipęs dėmesį į prižiūrimo finansų rinkos dalyvio pažeidimus ar veiklos trūkumus, arba pakartotinai padaro tokį patį pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį pažeidimą, šioje dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Į šioje dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės.

114. Naujos redakcijos LBĮ 433 straipsnio 7–9 dalių nuostatos nelaikytinos švelninančiomis pareiškėjo padėtį. Jomis užtikrinama Lietuvos banko diskrecija taikant atsakomybę ir nustatant poveikio priemonę atsižvelgti į individualią situaciją mastu, analogišku numatytajam FPRĮ 94 straipsnio 5–7 dalyse (atsižvelgiant į aktualius 2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-462 redakcija numatytus pakeitimus). Atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos LBĮ 433 straipsnio 7 dalies 8 punkte numatyta, kad Lietuvos bankas, priimdamas sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdamas konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į kitas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes. Taigi, naujos redakcijos LBĮ suteikia dar daugiau lankstumo Lietuvos bankui, taikant poveikio priemones. Kita vertus, tai, kad ankstesnės redakcijos FPRĮ nebuvo aiškiai numatyta galimybė atsižvelgti „į kitas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes“ savaime nepagrindžia, jog ankstesnės redakcijos poveikio priemonių skyrimo reglamentavimas buvo švelnesnis ar griežtesnis.

115. Tačiau LBĮ 433 (2018 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XIII-1231 redakcija) straipsnio 10 dalyje įtvirtinta reikšmingos nuostatos: [k]ai taikoma poveikio priemonė yra bauda, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį ir šio straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatytas aplinkybes. Pirmuoju etapu, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antruoju etapu bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra tiek atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, tiek ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Trečiuoju etapu pirmuoju ir antruoju etapais nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir į kitas reikšmingas, tačiau pirmuoju ir antruoju etapais nevertintas aplinkybes. Priežiūros institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą.

116. Šiomis nuostatomis įtvirtinama kokybiškai kitokia baudų apskaičiavimo tvarka nei galiojusioji iki aptariamo LBĮ pakeitimo – ji tapo detalesnė, detalizuoti baudos skaičiavimo etapai. Todėl tuo atveju, jei pasirinkta poveikio priemonė yra bauda, asmeniui gali kilti klausimas dėl galimybės nuo 2018 m. birželio 15 d. įsigaliojusį LBĮ reglamentavimą laikyti švelninančiu ir šiuo pagrindu prašyti jį taikyti retrospektyviai. Pabrėžtina ir tai, kad naujosios redakcijos LBĮ 433 straipsnio 10 dalies paskutiniu sakiniu Lietuvos bankui suteikiamas įgaliojimas priimti šio straipsnio dalį detalizuojančias taisykles. Tokiomis taisyklėmis laikytinas Aprašas. Taigi, išplėstinei teisėjų kolegijai šioje byloje būtina nustatyti, ar taikant LBĮ 433 straipsnio 10 dalimi ir Aprašu įtvirtintą detalią baudų skyrimo tvarką pareiškėjo teisinė padėtis palengvėtų.

117. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Aprašu įtvirtintos baudų skaičiavimo tvarkos taikymas pareiškėjo padėtį pablogintų. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus argumentus ir faktines bylos aplinkybes, pažymi, kad yra du esminiai klausimai, į kuriuos turi būti atsakyti, vertinant, kuris teisinis režimas pareiškėjui būtų palankesnis. Pirma, koks pažeidimo tipas – mažareikšmis, lengvas, apysunkis, sunkus ar labai sunkus – remiantis Aprašo 6 punktu, kvalifikuotinas pareiškėjo atveju. Šis įvertinimas daro tiesioginę įtaką nustatant bazinį baudos dydį. Antra, įvertinti lengvinančių aplinkybių buvimą nagrinėjamoje byloje, kurių buvimas / nebuvimas lemtų ir konkretesnį baudos, remiantis pažeidimo padarymo metu ir Nutarimo priėmimo metu galiojusiomis taisyklėmis, dydį. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta lengvinančių aplinkybių, taigi, nėra galimybės ir reikšmingai mažinti baudos dydžio, lyginant ją su nustatytuoju baziniu dydžiu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė lengvinančias aplinkybes. Išplėstinė teisėjų kolegija paeiliui vertina abu aspektus.

VII. Dėl pažeidimo tipo

118. Aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad nustatytas pažeidimas, atsižvelgiant į konkretaus nustatyto pažeidimo sunkumą (pažeidimo pobūdį, mastą ir padarinius) ir trukmę, laikomas: mažareikšmiu, lengvu, apysunkiu, sunkiu ar labai sunkiu. Pagal Aprašo 9 punktą, bazinis baudos dydis yra: už mažareikšmį pažeidimą – 1 procentas maksimalios baudos; už lengvą pažeidimą – 10 procentų maksimalios baudos; už apysunkį pažeidimą – 20 procentų maksimalios baudos; už sunkų pažeidimą – 30 procentų maksimalios baudos; už labai sunkų pažeidimą – 50 procentų maksimalios baudos.

119. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo apibrėžimu, konstatavo, jog nagrinėjamas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis. Su tokiu vertinimu nesutiktina.

120. Pirmiausiai pabrėžtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nuostatos, apibrėžiančios mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo sampratą, netaikomos finansų rinkos priežiūrą atliekantiems subjektams – tokiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės (369 straipsnio 3 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju Lietuvos bankas neprivalėjo remtis Viešojo administravimo įstatymo mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo apibrėžimu.

121. Pirmosios instancijos teismas mažareikšmiškumą konstatavo, įvertinęs, kad pareiškėjo pažeidimai buvo vienkartiniai, be to, nenustatyta, kad jie keltų grėsmę finansų rinkos stabilumui ir patikimumui ar būtų sukėlę kitų reikšmingų padarinių.

122. Vertinant argumentą dėl grėsmės finansų rinkos stabilumui ir patikimumui, pažymėtina, kad Reglamento 14 straipsnio a ir b punktuose įtvirtinta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. apimanti tik pačią veiką, jos padarinius paliekant už pažeidimo sudėties ribų. Reglamento 14 straipsnio a ir b punktų pažeidimui konstatuoti būtina pagrįsti, kad asmuo prekiavo ar mėgino prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija (a punktas) ir (arba) patarė kitam asmeniui ar skatino kitą asmenį užsiimti prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija (b punktas). Materialių padarinių klausimas yra reikšmingas individualizuojant poveikio priemonę.

123. Kaip matyti iš Reglamento 1 straipsnio, juo nustatoma prekybai vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, neteisėtam viešai neatskleistos informacijos atskleidimui ir manipuliavimui rinka (piktnaudžiavimui rinka), taip pat piktnaudžiavimo rinka prevencinėms priemonėms taikoma bendra reguliavimo sistema, siekiant užtikrinti Sąjungos finansų rinkų vientisumą, taip pat sustiprinti investuotojų apsaugą ir padidinti pasitikėjimą tomis rinkomis. Reglamento preambulės 2 punkte pabrėžiama, kad sklandus vertybinių popierių rinkų veikimas ir visuomenės pasitikėjimas rinkomis yra būtinos ekonomikos augimo ir gerovės sąlygos. Piktnaudžiavimas rinka kenkia finansų rinkų vientisumui ir visuomenės pasitikėjimui vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

124. Pabrėžtina, kad Reglamento 14 straipsnyje numatytas draudimo prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją nesilaikymas kenkia finansų rinkų vientisumui ir visuomenės pasitikėjimui vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nepaisant to, kokią materialią žalą konkretus aptariamų nuostatų pažeidimas nulėmė. Pagrindinis prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija požymis yra nesąžiningas pranašumas, įgytas dėl viešai neatskleistos informacijos ir kenkiantis apie tokią informaciją nežinantiems tretiesiems asmenims, todėl darantis žalą finansų rinkų vientisumui ir investuotojų pasitikėjimui (žr. Reglamento preambulės 23 p.).

125. Taigi, būtent ta aplinkybė, kad vertybiniais popieriais prekiaujama naudojantis viešai neatskleista informacija nulemia poveikį Reglamentu saugomoms vertybėms: įskaitant finansų rinkų vientisumą ir pasitikėjimą jomis, investuotojų apsaugą. Atsižvelgiant į Reglamentu saugomų vertybių svarbą, užtikrinant veiksmingą Reglamento 14 straipsnio taikymą, nagrinėjamoje situacijoje, konstatavus aiškius Reglamento 14 straipsnio a ir b punktuose įtvirtintų pažeidimų požymius, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimų mažareikšmiškumo.

126. Pabrėžtina nagrinėjamos situacijos specifika tuo aspektu, kad 2018 m. balandžio 30 d. UAB „Baltic Holding“ su smulkiaisiais akcininkais sudarytoje sutartyje dėl akcijų pirkimo sutarta, kad akcijos bus įsigytos tik iš akcininkų, kurie jungtinės veiklos pagrindu veikė kartu – pardavimas vyko tik dėl akcijų, kurios buvo įgytos iki 2017 m. gruodžio 27 d. jungtinės veiklos sutarties IV priedo tarp smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų pasirašymo. Nei pareiškėjas, nei jo šeimos nariai minėto jungtinės veiklos sutarties priedo nebuvo pasirašę. Tačiau akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2018 m. balandžio 30 d. sudarymo metu pareiškėjo ir jo šeimos narių akcijos buvo įtrauktos, paaiškėjus, kad šių įsigijimų įtraukimas jau buvo neformaliai suderintas su A. P., UAB „Baltic Holding“ akcininku (žr. Nutarimo 5 psl., Lietuvos banko tyrimo išvados 16 psl.).

127. Akivaizdu, kad minėtos išimties netaikymas remiantis neformaliais pareiškėjo ir akcijų pirkėjo (jo atstovo) ryšiais būtų užkirtęs galimybę pareiškėjui pasinaudoti viešai neatskleista informacija. Tokia situacija, kai neteisėtą pranašumą turinčio investuotojo veiksmai jo asmeninių santykių pagrindu suderinami su pirkėju, taip įtvirtinant šio investuotojo pranašumą prieš kitus investuotojus, daro poveikį finansų rinkų patikimumui. Tokie veiksmai informuoja kitus rinkos dalyvius apie reguliuojamos rinkos nepatikimumą, skaidrumo rinkoje nebuvimą, potencialią galimybę, kad geresnius asmeninius ryšius turintys asmenys gali naudotis išskirtine padėtimi.

128. Be to, vien tai, kad pažeidimas yra vienkartinis, savaime nelemia pažeidimo mažareikšmiškumo, nesant kitų galimai mažareikšmiškumą pagrindžiančių argumentų. Todėl nagrinėjamoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl byloje nagrinėjamo pažeidimo mažareikšmiškumo.

129. Konstatavus, kad pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, Aprašo 6 punkto pagrindu, atsižvelgus į pažeidimo sunkumą, konstatuotina, jog taikant Aprašo nuostatas jis galėtų būti pripažįstamas lengvu arba apysunkiu. Net ir tuo atveju, jei pažeidimas būtų pripažintas lengvu, taikytinas būtų Aprašo 9.1.2 punktas – nustatant bazinį baudos dydį 10 procentų maksimalios baudos, t. y. 500 000 eurų. Taigi, esminis klausimas yra tai, ar, remiantis antrajame ir trečiajame Aprašo skirsnyje numatytu antruoju baudos apskaičiavimo etapais, būtų pagrindas mažinti bazinį baudos dydį.

Lengvinančių aplinkybių klausimas

130. Aprašo 10 punkte numatyta, kad antruoju baudos apskaičiavimo etapu nustatoma, ar yra lengvinančių, sunkinančių bei kitų asmens padėtį gerinančių arba bloginančių aplinkybių ir, jeigu jų yra, pagal Aprašo pirmojo skirsnio nuostatas apskaičiuotas bazinis baudos dydis yra mažinamas arba didinamas.

131. Pažymėtina, kad FPRĮ 94 straipsnio 6 dalyje (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1672 redakcija) numatyta, jog atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą; priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia nenurodytas aplinkybes. LBĮ 433 straipsnio (2018 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XIII-1231 redakcija) 8 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, bendradarbiauja su Lietuvos banku, aktyviai padeda išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes; Lietuvos bankas gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

132. Kaip matyti pažeidimo padarymo metu ir priimant Nutarimą galiojusios įstatyminės lengvinančias aplinkybes įtvirtinančių nuostatos iš esmės nesiskiria. Abiem atvejais atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms; padeda priežiūros institucijai tyrimo metu (naujoje LBĮ redakcijoje bendradarbiauja su Lietuvos banku, aktyviai padeda išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes); atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Abiem atvejais įstatymais įtvirtinta Lietuvos banko diskrecija atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

133. Aprašo 14 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios ar asmens padėtį gerinančios aplinkybės:

14.1. asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms atsirasti, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą;

14.2. asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, bendradarbiauja su Lietuvos banku, jam aktyviai padeda atlikti patikrinimą ir išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes;

14.3. asmuo savo noru raštu praneša Lietuvos bankui apie savo padarytą pažeidimą ir jį nutraukia;

14.4. asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, pripažįsta pažeidimą ir jį nutraukia. Ši aplinkybė turi reikšmę baudos dydžio mažinimui, kai asmuo pripažįsta visas esmines įtariamo pažeidimo aplinkybes, iš asmens veiksmų matyti, kad pažeidimo pripažinimas yra nuoširdus;

14.5. asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, savo noru imasi veiksmingų priemonių, kad ateityje nebebūtų galima padaryti tokio paties ar panašaus pobūdžio pažeidimo. Ši aplinkybė turi reikšmę baudos dydžio mažinimui tik tada, kai atitinkamų priemonių imamasi ne Lietuvos banko nurodymu, o paties asmens iniciatyva;

14.6. kitos svarbios aplinkybės, kurios, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, gali būti laikomos atsakomybę lengvinančiomis ar asmens padėtį gerinančiomis.

134. Nagrinėjamu atveju Lietuvos bankas lengvinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su Lietuvos banko specialistais. Taigi, galima suprasti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo lengvinančią aplinkybę – padeda priežiūros institucijai tyrimo metu (naujoje LBĮ redakcijoje bendradarbiauja su Lietuvos banku, aktyviai padeda išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes). Su tokiu vertinimu nesutiktina, nes iš faktinių bylos aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo veiksmai viršijo įprastą institucijos – Lietuvos banko – nurodymų vykdymą.

135. Pažymėtina, kad aktyvaus bendradarbiavimo kriterijus yra taikomas ir kitose administracinės teisės srityse. Pavyzdžiui, konkurencijos teisėje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant konkurencijos teisės pažeidimo bylas, yra pažymėta, jog institucijos (šiuo atveju – Konkurencijos tarybos) tyrimo metu duotų nurodymų ūkio subjektams vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip bendradarbiavimas ar pagalba konkurencijos institucijai (LVAT 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016 464 p. ir jame nurodyta praktika). Išplėstinei teisėjų kolegijai nėra pagrindo taikyti kitokios aktyvaus bendradarbiavimo kriterijaus sampratos nagrinėjamoje byloje.

136. Išplėstinė teisėjų kolegija nemato pagrindo konstatuoti ir kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų FPRĮ 94 straipsnio 6 dalyje (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1672 redakcija), LBĮ 433 straipsnio (2018 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XIII-1231 redakcija) 8 dalyje ar Aprašo 14 punkte. Nekonstatavusi lengvinančių aplinkybių, išplėstinė teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo vertintos kitos aplinkybės, nulėmusios baudos sumažinimą nuo 200 000 iki 25 000 eurų, buvo susijusios su galutiniu baudos individualizavimo etapu – remiantis naujos redakcijos LBĮ 433 straipsnio 7–9 nuostatomis, taip pat Aprašo trečiojo skirsnio nuostatomis arba, atitinkamai, su taip pat plačią Lietuvos banko diskreciją užtikrinančiomis FPRĮ 94 straipsnio (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1672 redakcija) 5–7 dalių nuostatomis (atsižvelgiant į aktualius 2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-462 redakcija numatytus pakeitimus).

137. Taigi, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, ypač tai, kad nagrinėjamu atveju nėra aiškaus faktinio pagrindo konstatuoti atsakomybę lengvinančių aplinkybių pareiškėjo atžvilgiu, po pažeidimo padarymo įsigaliojęs teisinis reguliavimas negali būti vertinamas kaip švelninantis pareiškėjo padėtį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui taikyti Nutarimo priėmimo metu galiojusių LBĮ ir Aprašu įtvirtintų baudos skyrimo taisyklių, užtikrinant principo lex retro non agit taikymą.

VIII. Baudos dydis

138. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Nutarimo priėmimo metu galiojusios LBĮ redakcijos ir Aprašo, analizuoja pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remdamasis teismas įvertino Lietuvos banko skirtos baudos dydžio pagrįstumą ir nusprendė šį dydį sumažinti iki 25 000 eurų.

139. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Apraše nurodytų baudos skaičiavimo etapų nepritaikė. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, taikė ir pažeidimo padarymo metu galiojusias FPRĮ 94 straipsnio 5 dalies nuostatas – veiksnius, į kuriuos turi atsižvelgti priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę.

140. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad baudos dydis turėtų būti siejamas su individualiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kita vertus, kaip matyti iš pirmiau nurodytų išplėstinės teisėjų kolegijos argumentų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo pažeidimą kaip mažareikšmį, o Lietuvos banko vykdyto tyrimo metu pareiškėjo veiksmai nepagrįstai pripažinti aktyviu bendradarbiavimu.

141. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nutarimu skirta bauda neproporcinga, nes skirta bauda 40 kartų viršija iš AB „Žemaitijos pienas“ akcijų pardavimo gautą naudą (pareiškėjo ir jo šeimos narių gautą pelną, pardavus akcijas – 5054,16 eurai). Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamento preambulės 70 punkte pažymima, jog rizikos ribojimo principu pagrįstos patikimos veiklos sistema finansų sektoriuje turėtų remtis griežta priežiūros, tyrimo ir sankcijų tvarka. Tam priežiūros institucijoms reikėtų suteikti pakankamus įgaliojimus veikti ir jos turėtų turėti galimybę taikyti vienodų griežtų ir atgrasomąjį poveikį turinčių sankcijų tvarką visais finansinių pažeidimų atvejais; sankcijos turėtų būti įgyvendinamos veiksmingai. Taigi, Lietuvos bankas, vykdydamas priežiūros funkcijas Reglamento pagrindu turi būti įgaliotas taikyti vienodų griežtų ir atgrasomąjį poveikį turinčių sankcijų tvarką visais finansinių pažeidimų atvejais, o sankcijos turėtų būti įgyvendinamos veiksmingai. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sankcijos proporcingumas turėtų būti vertinamas tik pažeidėjo gautos naudos požiūriu, neatsižvelgiant į atgrasomąjį sankcijos tikslą, sankcijos veiksmingumo aspektą, pareiškėjo turtinę padėtį ir kitus svarbius veiksnius.

142. Kaip matyti iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimo byloje, nagrinėjant 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka), panaikintos priėmus Reglamentą, nuostatas, iš prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, gauta turtinė nauda gali būti svarbus kriterijus siekiant nustatyti veiksmingą, adekvačią ir atgrasančią sankciją (Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas byloje Spector Photo Group NV, Chris Van Raemdonck prieš Commissie voor het Bank, Financie en Assurantiewezen (CBFA) byloje Nr. C-45/08, 73 p.). Tačiau šiuo aspektu sutiktina su Lietuvos banko argumentais, jog asmens gauta turtinė nauda nebūtinai yra vienintelis ar lemiamas kriterijus nustatant sankcijos dydį.

143. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad pareiškėjo pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, ir tai yra svarbus veiksnys, sprendžiant klausimą dėl paskirtos baudos sumažinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, neatsargumas gali būti veiksnys, sprendžiant baudos individualizavimo klausimą. Kaip matyti iš Nutarimo, Lietuvos bankas nenustatė tyčios, kaip sunkinančios aplinkybės, todėl nagrinėjamu atveju galėtų būti sprendžiama dėl neatsargumo kaltės formos kaip reikšmingo kriterijaus, individualizuojant baudą.

144. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant baudos proporcingumą bei veiksmingumą ir atgrasomąjį poveikį, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į pažeidimą padariusio asmens individualią situaciją, taip pat ir turtinę padėtį. Pabrėžtina, kad bendra pareiškėjo pajamų suma 2018 m. sudarė apie 280 000 eurų (Nutarimo 18 psl.). 2018 m. balandžio 30 d. Multi Asset Selection Fund, kurio 92,78 proc. turto priklausė L. S., pardavus 2 329 573 vienetus AB „Žemaitijos pienas“ akcijų, sandorio tarp UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės metu uždirbo ne mažiau kaip 821 323 Eur (Nutarimo 22 psl.).

145. Iš bylos duomenų matyti, kad L. S. taip pat yra patyręs investuotojas, išmanantis finansinių priemonių rinkas, valdęs Multi Asset Selection Fund investicinius vienetus, identifikavęs, kad jo ir šeimos narių sudaryti byloje aptariami AB „Žemaitijos pienas“ akcijų įsigijimo veiksmai yra sandoriai, kuriuose neįmanoma „pralošti“, ėjo pareigas bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje (žr. Nutarime nustatytas ir byloje nepaneigtas aplinkybes). Nustatant galutinį baudos dydį atsižvelgtina į asmens patirtį ir profesionalumą.

146. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos bankas Nutarimu atsižvelgė iš esmės į visas reikšmingas baudos dydžio nustatymui aplinkybes, kurios byloje nebuvo paneigtos. Lietuvos bankas atsižvelgė į nagrinėjamu atveju ypač svarbias Reglamentu saugomas vertybes, pažeidimo vienkartinį pobūdį ir reikšmingų materialių padarinių nebuvimą, pareiškėjo turtinę padėtį, tai, kad jam nėra taikyta atsakomybė už finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nenustatęs byloje lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, skyrė pareiškėjui 200 000 eurų baudą (maksimali galima bauda – 5 000 000 eurų). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, individualizuojant baudą, yra pagrindas papildomai atsižvelgti ir į pareiškėjo kaltės formą – Nutarimu nekonstatavus tyčios, byloje yra pagrindas vertinti pareiškėjo veiksmus kaip padarytus neatsargiai. Taip pat skiriant baudą labiau atsižvelgtina ir į ribotos apimties materialių padarinių buvimą (pareiškėjo pelnas, pardavus akcijas, 5054,16 eurai).

147. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas faktines aplinkybes, sutikdama su šioje nutartyje neaptartais pirmosios instancijos teismo argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, jo individualią situaciją, padaryto pažeidimo įtaką finansinių rinkų skaidrumui ir patikimumui ir kitus šioje nutartyje įvardytus veiksnius yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą – nustatant pareiškėjui skirtos sankcijos dydį 150 000 eurų. Toks baudos dydis laikytinas proporcingu padarytam pažeidimui. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją, mažesnės baudos taikymas neleistų pasiekti finansų rinkų priežiūros tikslų ir neatgrasytų nuo Reglamentu draudžiamų pažeidimų darymo, veiksmingai neužtikrintų finansų rinkos skaidrumo ir stabilumo.

Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme

148. Pareiškėjas taip pat prašo išspręsti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dar nėra išsprendęs bylinėjimosi išlaidų klausimo, išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktą prašymą, sprendžia šį klausimą.

149. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta tvarka. Rekomendacijų 2 punkte numatyti kriterijai, taikytini nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Byloje iš dalies tenkinus pareiškėjo skundą, pripažįstant, kad Lietuvos bankas pagrįstai nustatė Reglamento 14 straipsnio a ir b punktų pažeidimus, mažinama Lietuvos banko skirta bauda nuo 200 000 iki 150 000 eurų. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, ypač į bylos sudėtingumą (2.1 p.), specialių žinių reikalingumą (2.2 p.), sprendžiamų klausimų naujumą (2.7 p.), įvertinusi pareiškėjo pateikto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą, tenkintų reikalavimų apimtį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteisia pareiškėjui 1 500 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsniu, 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos banko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjui skirtos baudos ir šią dalį išdėstyti taip:

„Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 03-95 „Dėl L. S. padaryto teisės pažeidimo“ ir sumažinti L. S. paskirtą baudą iki 150 000 Eur.“

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui L. S. iš atsakovo Lietuvos banko 1 500 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė