2021-03-31 Nr. AB-6576-3-61-3-00139-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-219-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00139-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. (R.) Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. (R.) Š. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. (R.) Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. A51-147391/20 (3.3.16.1E-AD24) „Dėl atsakymo į R. Š. ir I. Š. 2020-06-03 pasiūlymus“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 19 d. raštas); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2020 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 2D-18776 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į R. Š. ir I. Š. 2020-06-03 pasiūlymus“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 21 d. raštas); 3) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 3 d. pateiktą pasiūlymą detaliajam planui, o Inspekciją – pakartotinai atlikti detaliojo plano tikrinimo procedūras; 4) panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A30-427 „Dėl apie 81,8 ha teritorijos tarp Tarandės, Vaivadiškių, Augustų, Vidautiškių gatvių, Pašilaičių seniūnijoje, detaliojo plano rengimo“ (toliau – ir Įsakymas) rengiamą detalųjį planą (TPD Nr. K-VT-13-17-304) (toliau – ir Detalusis planas) ir juo tvirtinamą Detalųjį planą, atsižvelgiant į pareiškėjo siūlymus dėl teisės aktams prieštaraujančių Detaliojo plano sprendinių.

Pareiškėjas teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui priimti bet kokius teritorijų planavimo dokumentus, keičiant sprendinius – pareiškėjo sklypui rengti teritorijos detalųjį planą Įsakymu rengiamu Detaliuoju planu iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, išskyrus tenkinant pareiškėjo pasiūlymą.

Pareiškėjas nurodė, kad rengiamas ir tvirtinamas Gineitiškių k., Vilniaus m., ir gretimos teritorijos Detalusis planas dar nėra patvirtintas, tačiau jo sprendiniais gali būti iš dalies pakeičiami sprendiniai, keičiantys pareiškėjo 0,5605 ha sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), ar jo dalies reglamentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 20201m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, tačiau netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką (atsakovo veiksmų vertinimas, jam nagrinėjant pareiškėjo pateiktus pasiūlymus Detaliajam planui), darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas apriboti atsakovui teisės aktais pavestą kompetenciją teritorijų planavimo srityje išeina už nagrinėjamo administracinėje byloje dalyko ribų, nėra proporcinga ir ekonomiška reikalavimo užtikrinimo priemonė tokio pobūdžio ginčuose. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad, nesiėmus nurodytos užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba iš esmės apsunkinamas, todėl sprendė, jog pareiškėjo prašymas neatitinka būtinųjų sąlygų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui administraciniame procese.

III. Pareiškėjas R. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skunde buvo nurodytos aplinkybės, kokias neigiamas pasekmes, žalą ar nuostolius sukels tvirtinamas Detalusis planas, bei įvardinti Detaliojo plano neatitikimo teisės aktų reikalavimams argumentai. Priimami sprendimai turės įtakos Sklypo valdymo teisėms – šiuo atveju, planavimo organizatorius (Administracija) maža to, kad projektuoja kelią kitoje vietoje nei buvo suplanuota 2005 metais nustatytomis raudonosiomis linijomis (kitoje vietoje esanti kelio vieta), suformuojant ir asmenims atkuriant nuosavybės teises į sklypą, kelio dalį nepagrįstai perkeliant į pareiškėjo Sklypą, tačiau neteisėtai modeliuoja ir kitą pareiškėjo sklypo suvaržymą – tariamai bendrojo naudojimo želdyną, įsiterpiantį per pat vidurį tarp dviejų besiribojančių pareiškėjo privačių sklypų. Teisės aktų nustatyta tvarka turi būti užtikrintas žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams kompensavimo mechanizmas, nenumačius kompensacinių mechanizmų, kurių reikalauja pareiškėjas, galimybė keisti sklypo paskirtį ir statyti pastatą pareiškėjui suvaržyta, todėl reiškiamas skundas dėl jo teisių pažeidimo;

2. Detaliojo plano žymėjimas neatitinka faktinio ilgiau kaip 40 metų besitęsiančio Sklypo dalies bitininkystei naudojimo, kurio neketinama keisti ir ateityje. Planuojama sujungti Sklypą ir Sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 43), dalį, kur Detaliuoju planu pažymėta gamtinio karkaso žalioji juosta, suplanuoti kiemo ir kiti ūkiniai statiniai, kurie registruoti viešame registre, šlaite numatytas įrengti praėjimo takas ir laiptai iš pareiškėjo 0,8684 ha sklypo į gretimą nuosavą Sklypą bei kita kiemo, rekreacijos ir poilsio infrastruktūra, o taip pat Sklypą panaudoti vienbučiam gyvenamajam namui statyti. Detaliojo plano sprendiniais apimama ženkli Sklypo dalis, kurios valdymo ir disponavimo teisės tampa pareiškėjui itin ribotos, suvaržytos, atskiras patekimas į šią teritoriją niekaip negalimas, nenustačius atlygintino ar neatlygintino servituto – eiti ir judėti per privatų pareiškėjo sklypą, siekiant želdyno teritoriją tinkamai tvarkyti;

3. Pagal parengtą tvirtinamą Detalųjį planą iš kitos pusės tame pačiame pareiškėjo Sklype prarandami 956 kv. m (apie 0,09 ha), kadangi Sklypo dalies teritorijoje suplanuotas ir plotas kelio inžinerinei ar kitokiai infrastruktūrai plėtoti;

4. Visi šie argumentai patvirtina, kad atsakovui turi būti apribota teisė priimti teritorijų planavimo dokumentą ir patvirtinti jo sprendinius. Teismas priėmė skundą, todėl laikytina, kad įvertino objektyviai tikėtiną skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo galimybę. Teismas turėjo atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, tačiau visiškai nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo reiškiamas reikalavimas išeina iš ginčo ribų. Be to, visiškai nepagrįsta reikalauti galimo žalos įrodymo, kai Detalusis planas yra tvirtinamas ir numatoma žala yra hipotetinė;

5. Teismas akivaizdžiai nenurodė, kad atsisakymas taikyti laikinąsias reikalavimo užtikrinimo priemones nepažeis proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros. Gali būti sudarytos prielaidos atsakovui teigti, jog patvirtinus Detalųjį planą, jo pasekmės negali būti atšauktos dėl sudėtingų formalių plano priėmimo procedūrų. Teismo sprendimo įvykdymas tokiu atveju gali pasidaryti negalimas ir neįmanomas. Teismas procesinius dokumentus vertino nesistemiškai, nesigilino į jų turinį, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą apie pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir galimus jo teisių pažeidimus bei prielaidas žalai.

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Administracijos atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas turi pareigą pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindus, tačiau jo skundo reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti. Tarp šalių ginčas yra kilęs detaliojo planavimo procese, kuomet sprendinių viešinimo stadijoje pareiškėjui pateikus pasiūlymus apie 81,8 ha teritorijos tarp Tarandės, Vaivadiškių, Augustų, Vidautiškių gatvių, Pašilaičių seniūnijoje, Detaliajam planui, ne į visus pateiktus pasiūlymus buvo atsižvelgta ir paaiškinta, kodėl atsižvelgta tik į dalį. Šiuo metu vis dar vyksta Detaliojo plano baigiamojo etapo sprendinių viešinimo stadija, Detalusis planas dar nebuvo derinamas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje, nebuvo tikrintas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje, tad, neatlikus privalomųjų procedūrų, nei Administracijos direktoriaus pavaduotojo Įsakymu, nei jokiu kitu sprendimu nebuvo patvirtintas. Pareiškėjo reikalavimo dalys įpareigoti Inspekciją pakartotinai atlikti Detaliojo plano tikrinimo procedūras ir panaikinti Įsakymu rengiamą ir juo tvirtinamą Detalųjį planą, atsižvelgiant į pareiškėjo siūlymus dėl teisės aktams prieštaraujančių Detaliojo plano sprendinių“ yra ne tik, kad tikėtinai nepagrįstos, bet ir neįgyvendinamos, kadangi negalima pakartotinai atlikti to, kas dar nebuvo išvis atlikta, ar panaikinti aktą, kuris dar nebuvo patvirtintas;

2. Administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. raštas, Inspekcijos 2020 m. gruodžio 21 d. raštas bei Įsakymas yra tik tarpiniai viešojo administravimo subjektų priimti dokumentai, kuriais siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą – Detalųjį planą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Taigi nurodyti argumentai, net nesigilinant į pačių ginčijamų dokumentų turinį, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti, o tai reiškia, kad nėra vienos iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų;

3. Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės siekia, jog būtų sustabdytas teritorijos tarp Tarandės, Vaivadiškių, Augustų, Vidautiškių gatvių, Pašilaičių seniūnijoje detaliojo planavimo procesas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte įtvirtinta, jog teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Pareiškėjui priklausančių sklypų bendras plotas yra 1,4289 ha, tuo tarpu visa planuojama teritorija yra apie 81,8 ha;

4. Nei skunde, nei atskirajame skunde pareiškėjas neįrodė, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, galimai bus padaryta didelė arba sunkiai atitaisoma žala. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, jog visiškai nepagrįsta reikalauti galimo žalos įrodymo, kai dar planas yra tvirtinamas ir žala yra hipotetinė bei jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta reali didelė neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, nepateikė. Nesant tokių įrodymų, pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos niekuo nepagrįstomis prielaidomis, kurios negali būti pakankamu pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Inspekcijos atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus ir atsižvelgęs į nagrinėjamą situaciją, pagrįstai skundžiama nutartimi nepritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių, nes pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės („<..> ženkliai sumažins pareiškėjo sklypo rinkos vertes <…>”, „<...> galimybė keisti sklypo paskirtį ir statyti pastatą yra pareiškėjui suvaržyta ar jos gali išvis nelikti”) pagrįstos tik prielaidomis apie galimai kilsiančias neigiamas pasekmes pareiškėjui („<...> žala numatoma, yra hipotetinė“). Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas;

2. Pareiškėjas atskiruoju skundu tai pat nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė neatitinka nagrinėjamos bylos dalyko. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra atsakovų veiksmų teisėtumo vertinimas, nagrinėjant pareiškėjo pateiktus pasiūlymus Detaliajam planui, konkrečiai Inspekcijos – įstatymo leidėjo jai suteiktos pareigos, t. y. pagal kompetenciją patikrinti ir pripažinti planavimo organizatoriaus atsakymų motyvuotumą, tinkamas įvykdymas. Taigi teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė išeina už nagrinėjamo administracinėje byloje dalyko ribų bei yra susijusi su atsakovui teisės aktais pavesta kompetencija teritorijų planavimo srityje, todėl negali būti tenkinama;

3. Įvertinus administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, keliamo ginčo pobūdį ir teisinę situaciją, manytina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra adekvati siekiamam tikslui ir neproporcinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo R. Š. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodęs, kad pareiškėjas siekia taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atsakovo veiksmams, kurie atliekami įgyvendinant jam pavestas funkcijas, ir konstatavęs, jog toks prašymas nėra susijęs su priimtais nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad, nesiėmus nurodytos užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, jog atsakovo priimami sprendimai turės įtakos Sklypo valdymo teisėms, nėra numatytas žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams kompensavimo mechanizmas, o pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus vertino nesistemiškai, nesigilino į jų turinį, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą apie pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir galimus jo teisių pažeidimus bei prielaidas žalai kilti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte, netaikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-474-525/2018).

Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui priimti bet kokius teritorijų planavimo sprendinius ir dokumentus, keičiančius sprendinius, susijusius su pareiškėjo Sklypu – iš esmės grindė tuo, jog atsakovo sprendimai turės įtakos Sklypo valdymo teisėms. Įvertinus pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimtus nagrinėti pareiškėjo reikalavimus – panaikinti Administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. raštą bei Inspekcijos 2020 m. gruodžio 21 d. raštą, kurie priimti išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus pasiūlymus Detaliajam planui, įpareigoti atlikti veiksmus, atsižvelgiant į pareiškėjo siūlymus dėl teisės aktams prieštaraujančių Detaliojo plano sprendinių, pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės motyvaciją, kuri iš esmės yra grindžiama planuojamais atlikti veiksmais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo reikalavimas apriboti atsakovui teisės aktais pavestą kompetenciją teritorijų planavimo srityje (t. y. apriboti teisę priimti teritorijų planavimo dokumentą ir patvirtinti jo sprendinius) išeina už šioje byloje nagrinėjamo dalyko (atsakovo veiksmų teisėtumo įvertinimo) ribų, nėra proporcinga ir ekonomiška reikalavimo užtikrinimo priemonė tokio pobūdžio ginčuose.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, jog visiškai nepagrįsta reikalauti galimo žalos įrodymo, kai Detalusis planas yra tvirtinamas ir numatoma žala yra hipotetinė, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Pareiškėjas turi pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumą, tačiau nagrinėjamu atveju nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta reali žala.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesistemiškai vertino procesinius dokumentus, nesigilino į jų turinį, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą apie pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir galimus jo teisių pažeidimus bei prielaidas žalai kilti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl šie pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmetami.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. (R.) Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė