2020-12-09 Nr. AB-23376-3-61-3-00921-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-801-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00921-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 54.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ skundą atsakovui Elektrėnų savivaldybės tarybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi priimta pareiškėjo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Ignitis gamyba“ (toliau – ir Bendrovė) skundo dalis dėl reikalavimų, kuriuose pareiškėjas prašo panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. VI.TS-47 „Dėl AB „Ignitis gamyba“ Abromiškių ir Šarkinės katilinėse gaminamos šiluminės energijos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimu, be kita ko, nuspręsta nustatyti šilumos gamybos bazines kainos dedamąsias: vienanarės kainos pastoviąją dedamąją – 1,105 ct/kWh (toliau – ir Pastovioji dedamoji) ir atitinkamas vienanarės kainos kintamąją dedamąją, išreikštą formule. Bendrovė yra šilumos energijos tiekėja, gaminanti bei tiekianti šilumos energiją viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Abromiškių reabilitacijos ligoninė“ (toliau – ir Ligoninė), kurios steigėja yra Elektrėnų savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė). Pareiškėjas 2019 m. sausio 8 d. raštu Nr. SD-11 Savivaldybei pateikė šilumos bazinės kainos nustatymo projektą 2019-2023 metams (toliau – ir Projektas), parengtą vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 patvirtinta Investicijų grąžos normos nustatymo metodika (toliau – ir WACC Metodika), pagal kurią apskaičiuota pareiškėjo investicijų grąžos norma sudarė 3,91 procento.

2.2. Savivaldybė 2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. 03.2-10-86 pranešė pareiškėjui kainos nederinsianti, kol negausianti papildomos informacijos, susijusios su anksčiau buvusios bei naujai paskaičiuotos šilumos kainos padidėjimu, tuo pačiu akcentuodama, kad Ligoninė pagal teikiamų paslaugų specifiką galės susigrąžinti tik 2 % pridėtinės vertės mokesčio, todėl kainos padidinimas Ligoninei papildomai kainuos. Savivaldybės taip pat nurodė, jog apskaičiuota gana didelė kaina, nes uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ gamina ir tiekia šiluminę energiją panašaus galingumo katilinėse už žymiai mažesnę kainą.

2.3. Pareiškėjas 2019 m. sausio 23 d. rašte Nr. SD-93 Savivaldybei atsakė, kad Metodika nenumato, jog šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios) šilumos tiekėjui yra nustatoma tas kainas lyginant su panašaus galingumo katilinėms taikomomis kainomis ar lyginant jas su ankstesnės kainos apskaičiavimu. 2019 m. vasario 5 d. įvyko pareiškėjo bei Savivaldybės atstovų susitikimas, kurio metu aptarus Projektą, Savivaldybės atstovai išsakė savo pastabas dėl atlikto paskaičiavimo, tuo pačiu išreikšdami pageidavimą dėl kuo mažesnės Ligoninei teikiamos šilumos energijos kainos. Pareiškėjas, reaguodamas į Savivaldybės atstovų išsakytas pastabas, pakoregavo Projekte atliktus paskaičiavimus ir, perskaičiavęs kuro sąnaudas prie aukštutinio kaloringumo, investicijų grąžą savanoriškai sumažino iki 2% normos bei 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. SD-164 pakoreguotą Projektą išsiuntė Savivaldybei.

2.4. Savanoriškai sumažinti investicijų grąžos normą iki 2% tąkart galėjo tik todėl, kad Projekte nurodyti paskaičiavimai buvo atlikti atsižvelgiant ne į lyginamąsias, bet į faktines pareiškėjo kuro ir elektros energijos sąnaudas. Priešingu atveju, šilumos kaina nepadengtų netgi pareiškėjo patiriamų faktinių kuro ir elektros energijos sąnaudų. Savivaldybė 2019 m. kovo 13 d. rašte Nr. 01.2-10-76 pareiškėjui nurodė, kad privaloma atsižvelgti į Metodikos 56.3 punkte nurodytas lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes ir paprašė patikslinti formulės duomenis bei pagrįsti lyginamąsias kuro bei elektros energijos gamybai sąnaudas. Pareiškėjas, reaguodamas į minėtas Savivaldybės pastabas, pakoregavo Projekte nurodytuose skaičiavimuose naudojamas kuro sąnaudas į 97,802 kgne/KWh, šilumos gamybos elektros sąnaudas į 21,055 kWh/MWh ir atitinkamai atnaujino savo kartą jau koreguotą Projektą (toliau – ir Pakoreguotas Projektas), kurį 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. SD-252 pateikė Savivaldybei. Pakoreguotame Projekte kainos buvo apskaičiuotos atsižvelgiant į lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes, kas lėmė tai, kad investicijų grąžos dydis 3,91 proc. buvo apskaičiuotas pagal WACC Metodikos 5 punktą.

2.5. Savivaldybė 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 01.2-10-94 pranešė pareiškėjui išnagrinėjusi jo pateiktus paaiškinimus ir daugiau pastabų neturinti. Tuo pačiu nurodė negalinti tvirtinti pateikto rašto priedo (aiškinamojo rašto su skaičiavimais, lentelėmis) ir paprašė pateikti konkretų sprendimo projektą, nurodant, ką reikia nustatyti Savivaldybės taryboje (šilumos kainos dedamąsias, formulę, kt.). Pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. raštu Nr. SD-335 pateikė Savivaldybei galutinį projektą ir nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. elektroniniu paštu pareiškėjui susipažinti buvo pateiktas pagal galutiniame projekte nurodytus paskaičiavimus paruoštas Tarybos sprendimo Projektas. Per Metodikos 83 punkte nustatytą terminą nesulaukęs Tarybos sprendimo, pareiškėjas 2019 m. liepos 11 d. raštu Nr. SD-525 priminė Savivaldybei, kad galutinis projektas buvo pateiktas dar 2019 m. balandžio 29 d., tačiau Tarybos priimto sprendimo negavo, nors šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios) ir šilumos kaina (kainos dedamosios) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams turėjo būti nustatyta ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų.

2.6. Pagal Metodikos 83 punktą Taryba 2019 m. rugpjūčio mėnesį turėjo būti priėmusi sprendimą ir nustačiusi šilumos bazinę kainą pagal pareiškėjo pateiktą galutinį projektą. Pareiškėjas pažymėjo, kad galutinį projektą dar kartą pristatė 2019 m. rugpjūčio 28 d. vykusiame Tarybos posėdyje, kurio metu Savivaldybės meras dėl būsimo sprendimo išaiškinimo pasiūlė kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – ir Energetikos taryba) ir sprendimą dėl galutinio projekto priimti po to, kai bus gautas Energetikos tarybos atsakymas. Taryba bendru sutarimu pritarė minėtam pasiūlymui, tačiau, pareiškėjo žiniomis, į Energetikos tarybą nesikreipė. Savivaldybė 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 01.2-10-234 pranešė pareiškėjui, kad Tarybos nariai nepritarė staigiam kainos padidėjimui, kadangi jiems kilo abejonių, ar galutiniame projekte pateikti šiluminės energijos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimai pagrįsti. Tarybos nuomone, dujinėms katilinėms aptarnauti pakaktų vieno darbuotojo, ir paprašė pareiškėjo apsvarstyti galimybę per pusę sumažinti darbo sąnaudas, įskaičiuotas į veiklos sąnaudas, kurios turi įtakos nustatant pastoviąją kainos dedamąją, kas leistų sumažinti šiluminės energijos kainas šiose katilinėse.

2.7. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. SD-727 atsakė Savivaldybei, kad galutiniame projekte darbo užmokesčio sąnaudos sumažintos iki minimumo, nes galutiniame projekte priskyrė ne visas, o tik dalį (22 950 Eur) darbo užmokesčio sąnaudų arba 1,2 darbuotojo, kurios sudarė realias pareiškėjo priskiriamas darbo užmokesčio sąnaudas Abromiškių ir Šarkinės katilinėse. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. SD-665 pranešė Savivaldybei, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ pakeitė pavadinimą ir nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. tapo AB „Ignitis gamyba“, tačiau Savivaldybė pranešė pareiškėjui, kad 2019 m. spalio 30 d. Tarybos posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, sprendimo projektas nebuvo svarstomas, kadangi nebuvo aišku, kokios įmonės prašymą Taryba svarsto ir pareiškėjo paprašė patikslinti jo pavadinimą ir kitus rekvizitus.

2.8. Atsakovas, nesilaikydamas Metodikos 83 punkto, per nustatytą terminą nepriėmė sprendimo dėl šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo, nepaisydamas WACC Metodikos 5 punkto, Metodikos 56 punkto nuostatų, siekė priversti pareiškėją sumažinti kainą.

2.9. 2019 m. lapkričio 27 d. vykusiame Tarybos posėdyje (praėjus septyniems mėnesiams nuo galutinio projekto Tarybai pateikimo) buvo svarstomas pareiškėjo Abromiškių ir Šarkinės katilinėse gaminamos šiluminės energijos bazinės kainos nustatymas 2019-2023 metams, tačiau, Tarybos balsams pasidalijus taip: “už“ – 0, „susilaikė“ – 21, “prieš“ – 3, nutarta sprendimo nepriimti. Pasibaigus Metodikoje aprašytai galutinio projekto tvirtinimo (kainų nustatymo) procedūrai, praėjus dešimčiai mėnesių nuo galutinio projekto pateikimo, vadovaudamasi Metodikos 83 punktu, Taryba Sprendimu nustatė pareiškėjo Abromiškių ir Šarkinės katilinėse gaminamos šiluminės energijos bazinės kainos dedamąsias pirmiesiems galiojimo metams. Taryba paaiškino, jog jos narių prašymai taikyti mažesnę kainą neva nebuvo išgirsti, tad pagal Tarybos projekte nurodomą skaičiavimo būdą paskaičiuota šiluminės energijos bazinė kaina iki 4,944 ct/kWh yra 5,39% mažesnė už pareiškėjo prašytą pirminę 5,226 ct/kWh.

2.10. Sprendime nustatydama investicijų grąžos normos dydį, Taryba nesivadovavo WACC Metodikos 2,5 punktų nuostatomis, todėl, apskaičiuodama Pastoviosios dedamosios dydį ne pagal WACC Metodikoje nurodytus kriterijus, o pagal subjektyviai pasirinktą procentinę normą, plečiamai aiškino Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 32 straipsnio 7 dalies 2 punktą, pažeidė Metodikos 57.7, 83 punktus, WACC Metodikos 2 bei 5 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, tuo pačiu grubiai pažeidė Metodikos 83 punkte nustatytą procedūrą, nesivadovavo viešojo administravimo principais, įpareigojančiais Tarybą veikti tik įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, nešališkai bei objektyviai. Sprendimu savo nuožiūra pritaikiusi 2% investicijų grąžą, Taryba nustatė 1,105 ct/kWh vienanarės kainos pastoviąją dedamąją, kas lėmė neteisingą šiluminės energijos bazinės kainos dedamųjų nustatymą, tuo pažeidžiant Metodikos 57.7. punkto, WACC Metodikos 5 punkto nuostatas.

3. Rengdamas galutinį projektą, nurodydamas 3.91% investicijų grąžos normos dydį, pareiškėjas vadovavosi Energetikos tarybos internetinėje svetainėje paskelbtais duomenimis, WACC Metodikos nuostatomis WACC kainai skaičiuoti, pateikė detalius paskaičiavimus, todėl pareiškėjui neaišku, kokiomis teisės normomis pagrįstas Sprendimas taikyti būtent 2 proc. investicijų grąžos normos dydį ir nustatyti 1,105 ct/kWh vienanarės kainos pastoviąją dedamąją. Taryba nenustatė, jog jo paskaičiuotos šilumos kainų dedamosios neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau vietoje pagal Metodiką ir WACC Metodiką apskaičiuotos investicijų grąžos normos pasirinko taikyti savo subjektyviai pasirinktą 2 proc. dydį, tuo peržengė savo kompetencijos ribas ir plečiamai aiškino jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pažeidė Metodikos 57.7 punkto, WACC Metodikos 5 punkto nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, sudarė prielaidas abejoti ir Tarybos nešališkumu, kadangi Taryba sprendė klausimą, susijusį su Ligonine, kurios steigėja yra pati Savivaldybė. Tokiu būdu buvo pažeistos šios procedūros: 1) gavusi pareiškėjo pateiktą galutinį projektą, Taryba per 30 kalendorinių dienų terminą nenustatė šilumos bazinės kainos, tuo pažeisdama Metodikos 83.1.2 punkto nuostatą; 2) atsisakiusi nustatyti šilumos bazinės kainos dedamąsias pagal galutinį projektą, nuo to momento praėjus trims mėnesiams ir negavusi pareiškėjo naujo šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projekto, Taryba, kuri nėra šilumos tiekėja pagal Metodikos 83.1.1 punktą, pati parengė projektą, pagal kurį nustatė šiluminės bazinės kainos dedamąsias.

4. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės taryba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjo 2019 m. sausio 8 d. raštu Nr. SD-11 pateiktame šilumos bazinės kainos nustatymo projekte 2019-2023 metams pareiškėjo apskaičiuota investicijų grąžos norma sudarė 3,91 proc. Atsakovas 2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. 03.2-10-86 pranešė pareiškėjui, jog nepritaria 2019-2023 metų bazinės šiluminės energijos kainos padidinimui Abromiškių ir Šarkinės katilinėse, akcentavo tai, kad Ligoninė teikia viešąsias paslaugas, kurių įkainius nustato Sveikatos apsaugos ministerija, todėl Ligoninė negali kompensuoti tokių didelių energijos kainų, didindama teikiamų paslaugų įkainius. Pagal teikiamų paslaugų specifiką Ligoninė galės susigrąžinti tik 2 proc. pridėtinės vertės mokesčio, todėl toks drastiškas kainos padidinimas Ligoninei papildomai kainuotų apie 93 000 Eur. Be to, apskaičiuota kaina buvo per didelė, kadangi UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ panašaus galingumo katilinėse gamina ir tiekia šiluminę energiją už žymiai mažesnę kainą. Atsakovas pranešė pareiškėjui, kad jo apskaičiuotos 5,687 ct/kWh kainos nederins, kol negaus papildomos informacijos, paaiškinančios, kodėl padidėjo anksčiau buvusi bei naujai apskaičiuota šilumos kaina.

4.2. Atsakovas pastabas dėl atlikto apskaičiavimo, kad apskaičiuota kaina yra per didelė ir nepagrįsta skaičiavimais, išreiškė 2019 m. vasario 5 d. vykusio šalių atstovų susitikimo metu. 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. SD-164 pareiškėjas pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgdamas į šilumos kainos dedamąsias, kurias sudaro kintamosios ir pastoviosios sąnaudos bei investicijų grąža, siūlo tvirtinti 5,226 ct/kWh šilumos gamybos bazinę kainą ir teigė sumažinęs ir skaičiavimams taikęs iki 2 proc. investicijų grąžos normą, o ne tuometinės Komisijos (šiuo metu Energetikos taryba) patvirtintus 3,91 proc. Savivaldybė 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. 01.2-10-76 paprašė pareiškėjo patikslinti formulės duomenis ir pagristi lyginamąsias kuro bei elektros energijos gamybai sąnaudas, kadangi, nesant pagrindimo, Taryba negali svarstyti ir nustatyti kainų dedamųjų. Pareiškėjas 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. SD-252 pateiktame aiškinamajame rašte nurodė, kad, atsižvelgiant į šilumos kainos dedamąsias, kurias sudaro kintamosios ir pastoviosios sąnaudos bei investicijų grąža, siūlo tvirtinti 5,022 ct/kWh šilumos gamybos bazinę kainą. Iš pateiktų skaičiavimų buvo matyti, jog mažinama kuro dedamoji, tačiau jau nebetaikoma nuolaida investicijų grąžos normai ir taikomas 3,91 proc. dydis.

4.3. Atsakovas 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 01.2-10-94 panešė pareiškėjui, kad Savivaldybė negali tvirtinti pateikto rašto priedo (aiškinamojo rašto su skaičiavimais, lentelėmis), kadangi pareiškėjas nepateikė konkretaus sprendimo projekto, kuriame būtų nurodyta, ką reikia nustatyti Taryboje (šilumos kainos dedamąsias, formulę, kt.). Pareiškėjo 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. SD-252 pateiktas priedas – aiškinamasis raštas būtų pridėtas kaip Tarybos sprendimo projekto aiškinamasis raštas. 2019 m. balandžio 29 d. rašte Nr. SD-335 pareiškėjas pasiūlė: 1. Šilumos gamybos (produkto) bazinės kainos, išreiškiamos formule 1,184 + THG. KD, dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio): 1.1. vienanarės kainos pastoviąją dedamąją - 1,184 et/kWh; 1.2. vienanarės kainos kintamąją dedamąją – THG, KD – 2. Kintamosios dedamosios TPIG, KD formulę: Dedamoji Formulė Šilumos gamybos (produkto) vienanarės kainos kintamoji dedamoji TIIG,KD= 0,125 + (3 325.6 x pHG, d) / (2 923 733 / 100). Savivaldybė 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 01.2-10-234 pranešė pareiškėjui, kad, išnagrinėję pateiktus skaičiavimus, Tarybos nariai nepritarė staigiam kainos padidėjimui, jiems kilo abejonių dėl projekte pateiktų šiluminės energijos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimų pagrįstumo, taip pat pateikė nuomonę, kad dujinėms katilinėms aptarnauti pakaktų vieno darbuotojo ir paprašė pareiškėjo apsvarstyti galimybę per pusę sumažinti darbo sąnaudas, įskaičiuotas į veiklos sąnaudas, kurios turi įtakos nustatant pastoviąją kainos dedamąją, kas leistų sumažinti šiluminės energijos kainas šiose katilinėse.

4.4. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. SD-727 pranešė atsakovui, kad, įvertinęs tikrąsias šilumos gamybai Abromiškių ir Šarkinės katilinėse patiriamas sąnaudas, projekte priskyrė ne visas, o tik dalį darbo sąnaudų, kurios sudaro 22 950 Eur darbo užmokesčio sąnaudų, arba 1,2 darbuotojo. Atsakovas 2019 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 01.2-13-274 pranešė pareiškėjui dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo pavadinimo pasikeitimu, patikslinimo ir nurodė, kad Tarybos 2019 m. lapkričio 27 d. posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas, tačiau, Tarybos balsams pasidalijus taip: „už“ – 0, „susilaikė“ – 21, „prieš“ – 3, nutarta sprendimo nepriimti.

4.5. Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 37 punktu, Metodikos 83 punktu, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. vasario 25 d. rašte Nr. SD-164, 2019 m. kovo 27 d. rašte Nr. SD-252 ir 2019 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. SD-727 pateiktus duomenis, 2020 m. vasario 12 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, be kita ko, nustatė 1,105 ct/kWh vienanarės kainos pastoviąją dedamąją. Atsakovo teigimu, pareiškėjas projektą teikė svarstymui tris kartus, jo svarstymo metu Tarybos narių prašymai taikyti mažesnę šilumos kainą nebuvo išgirsti.

4.6. Pareiškėjas, kreipdamasis į administracinį teismą, pažeidė galiojančių teisės aktų nuostatas, kadangi pagal Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punktą skundus dėl Tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Energetikos taryba. Kadangi pareiškėjas, Tarybos sprendimo Energetikos tarybai neskundė, skundas teisme nenagrinėtinas, nes Sprendimas nebuvo ginčijamas kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo instituciją.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į skundą vadovavosi Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 7 dalies 2 punkto, Metodikos 83, 83.2.1, 83.2.2, 83.2.3 ir 94 punktų nuostatomis ir pabrėžė, kad skunde dėstomos aplinkybės, argumentai ir reikalavimai yra susiję išimtinai su pareiškėjo ir atsakovo tarpusavio administraciniais teisiniais santykiais, kylančiais iš Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punktu atsakovui pavestos pareigos nustatyti įmonių tiekiamos šilumos bazines ir kasmet perskaičiuojamas šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, bei Įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi ir Metodikos 94 punktu savivaldybės institucijai pavestos ūkio subjektų taikomų šilumos kainų (kainų dedamųjų) atitikimo teisės aktams kontrolės funkcijų. Energetikos taryba teigė neturinti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, jos nesieja jokie administraciniai ar materialiai teisiniai santykiai nei su viena iš bylos šalių, todėl bylos baigtis neturės jokios įtakos jos teisių ar pareigų apimčiai ir prašė pašalinti ją iš bylos. Teismui netenkinus šio prašymo, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

II

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.

7. Teismas rėmėsi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal kurias, vadovaudamosi Šilumos kainų nustatymo metodika, savivaldybės tarybos nustato įmonių tiekiamos šilumos bazines ir kasmet perskaičiuojamas šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir apie tai informuoja Energetikos tarybą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Energetikos taryba.

8. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nesikreipė į Energetikos tarybą dėl jo ginčo su Taryba. Teismui nekilo abejonių, jog šiuo atveju pareiškėjas privalėjo pasinaudoti Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-298/2014.

9. Esant šioms aplinkybėms, teismas pareiškėjui taikė ABTĮ 105 straipsnio 1 punkte įtvirtintas teisines pasekmes – skundą paliko nenagrinėtu.

III. 10. Pareiškėjas AB „Ignitis gamyba“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Pareiškėjas pažymi, kad skundu keliamas klausimas ne tik dėl Tarybos nustatytų šiluminės energijos bazinės kainos dedamųjų, bet ir dėl to, kad Taryba veikė ne savo kompetencijos ribose. Pareiškėjas skundu prašė ne tik įvertinti, ar Taryba tinkamai nustatė šiluminės energijos bazinės kainos dedamąsias, bet patikrinti Tarybos elgesį atitikties teisės aktų reikalavimams aspektu. Pareiškėjas teigia, kad Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punkte neįtvirtinta, jog Energetikos taryba išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėja ginčus dėl viešojo administravimo subjekto veikimo neteisėtumo, viršijant įgaliojimus, priimant sprendimus kitokia negu numatyta teisės aktuose tvarka. Jo nuomone, kad teismo nurodomos LVAT nutarties ir šios bylos ratio decidendi skiriasi. Pareiškėjas nurodo, kad teismo nutartimi yra užkertama jo teisė į gynybą. Pareiškėjo manymu, net nustatęs, kad ginčas pirmiausia turėjo būti nagrinėjamas Energetikos taryboje, vadovaudamasis pažeistos teisminės gynybos prieinamumo, universalumo ir prioriteto principais, teismas turėjo atsižvelgti į visumą faktinių bei teisinių aplinkybių ir skundą išnagrinėti iš esmės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė apie tai, kas rodo, jog išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka dar galima pasinaudoti, taip pat nesivadovavo proceso ekonomiškumo principu, neatsižvelgė į tikimybę, jog ginčas vis tiek sugrįžtų ir turėtų būti iš esmės pakartotinai nagrinėjamas teisme. Pareiškėjas pažymi, kad teismui palikus skundą nenagrinėti, jo teisė kreiptis teisminės gynybos yra paneigta, kadangi nuo skundo teismui padavimo dienos iki nutarties, kuria skundas paliktas nenagrinėtu priėmimo praėjo daugiau kaip septyni mėnesiai.

12. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės taryba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Jis atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, nesutikdamas su Tarybos Sprendimu nustatytomis šilumos kainos dedamosiomis, pažeisdamas ABTĮ 23 straipsnio 5 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punktą, kadangi Sprendimo neskundė Energetikos tarybai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo AB „Ignitis gamyba“ skundas paliktas nenagrinėtu pagal ABTĮ 105 straipsnio 1 punktą (jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Pareiškėjas šioje byloje paduotu skundu siekia, kad būtų panaikintas Sprendimas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punktu, pagal kurį skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Energetikos taryba, ir nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nesikreipė į Energetikos tarybą dėl jo ginčo su Taryba, todėl pareiškėjas privalėjo pasinaudoti Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka.

15. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, tvirtindamas, kad skundu teismo prašė ne tik įvertinti, ar Taryba tinkamai nustatė šiluminės energijos bazinės kainos dedamąsias, bet ir patikrinti Tarybos elgesį atitikties teisės aktų reikalavimams aspektu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino, ar išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka dar galima pasinaudoti.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-822-492/2018).

17. Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), t. y. teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Kai aplinkybė, jog pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, paaiškėja jau skundą priėmus nagrinėti, tačiau dar galima šia tvarka pasinaudoti, skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.), o tais atvejais, kai šia tvarka nebegalima pasinaudoti, teismas nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 10 p.).

18. Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmenų skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Energetikos taryba Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato įmonių tiekiamos šilumos bazines ir kasmet perskaičiuojamas šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir apie tai informuoja Energetikos tarybą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Energetikos taryba.

19. Energetikos įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Energetikos taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Energetikos tarybos nustatyta tvarka (Energetikos įstatymo 341 str. 3 d.). Energetikos tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (Energetikos įstatymo 341 str. 4 d.).

20. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-226 patvirtintų Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte nurodyta, kad šių taisyklių nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) yra taikomos ikiteismine tvarka nagrinėjant skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ir ne teismo tvarka nagrinėjant šilumos tiekėjų skundus dėl savivaldybių tarybų sprendimų derinant investicinius planus. Taisyklių IV skyriuje vienas iš nurodytų atvejų, kai Energetikos taryba atsisako nagrinėti ginčą yra tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į Energetikos tarybą pasibaigus Taisyklių 20 punkte nurodytam terminui arba prieš tai nesikreipė į skundžiamą įmonę Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 19 punkte taip pat įtvirtinta, kad, pareiškėjui praleidus Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą kreipimosi į Energetikos tarybą terminą, Energetikos taryba atsisako nagrinėti pareiškėjo ginčą dėl to paties dalyko (reikalavimo skundžiamai įmonei) ir tuo pačiu pagrindu (aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą), ir nesvarbu, kad jis pakartotinai yra atlikęs Taisyklių 18 punkte nurodytus veiksmus. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ne vėliau negu per vienus metus nuo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją.

21. Sprendimu, vadovaujantis, be kita ko, Šilumos kainų nustatymo metodika, buvo nustatytos AB „Ignitis gamyba“ Abromiškių ir Šarkinės katilinėse gaminamos šiluminės energijos bazinės kainos dedamosios pirmiesiems galiojimo metams. Pareiškėjas, skunde ginčydamas Sprendimą, nurodo savo argumentus dėl WACC Metodikoje įtvirtinto investicijų grąžos normos apskaičiavimo pažeidimo, taip pat pateikia savo nuomonę dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo siekiamo panaikinti Sprendimo pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiam sprendimui taikoma Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

22. Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju negalima pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjo nuomonė, kad ginčas vis tiek sugrįžtų ir turėtų būti iš esmės nagrinėjamas teisme, taip pat pačiame Sprendime netinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka, nepaneigia Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintos ikiteisminės skundų dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų nagrinėjimo tvarkos privalomumo. Teisės aktai, reglamentuojantys ginčų neteisminio sprendimo procedūras Energetikos taryboje, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjui nebegalima pasinaudoti. Byloje nesant pateiktų duomenų, kad pareiškėjas minėta ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų pasinaudojęs ir sprendžiant, kad šia tvarka galima pasinaudoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 105 straipsnio 1 punktą, atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė