2025-06-18 Nr. AB-10474-3-62-3-00592-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-290-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00592-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Inno Lietuva“) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 13 560 Eur turtinę žalą bei 23 208 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškės) 3-iame sektoriuje. 2020 m. spalio 20 d. jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, o 2020 m. spalio 28 d. jis buvo perkeltas į Pravieniškių antrąjį sektorių. Vėliau, 2020 m. lapkričio 13 d., jis buvo perkeltas į pirmąjį sektorių, tačiau 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymais jo ankstesni perkėlimai buvo panaikinti, o jis pats perkeltas iš atvirosios kolonijos į pataisos namus ir paskirtas į paprastąją grupę. Pareiškėjo skundą dėl šių įsakymų Kalėjimų departamentas atmetė 2021 m. sausio 15 d., tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu tenkino apeliacinį skundą ir panaikino skundžiamus sprendimus. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio mėn. atliko bausmę griežtesnėmis sąlygomis, nors buvo neįgalus ir prieš perkėlimą jam buvo atlikta operacija. Dėl neteisėto perkėlimo jis prarado darbą UAB „Inno Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė), kuri vėliau buvo likviduota dėl bankroto. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė tiek turtinę (13 560 Eur), tiek neturtinę žalą. Turtinė žala susidarė dėl darbo sutarties nutraukimo ir negalėjimo dirbti 24 mėn., kai jo mėnesinis atlyginimas buvo 565 Eur. Jis taip pat teigė patyręs nepatogumus, emocinius išgyvenimus, negalėjęs tinkamai gydytis, nes jo judėjimo laisvė buvo apribota.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas nepatyrė turtinės ir neturtinės žalos, kuri galėtų būti įvertinta pinigais. Neturtinė žala konstatuojama tik esant pakankamai intensyviems, o ne smulkmeniškiems ir mažareikšmiams veiksniams, turintiems reikšmingą neigiamą poveikį asmens reputacijai ar gerovei. Pareiškėjo nurodyta turtinė žala nepagrįsta, nes jo darbo sutartis su UAB „Inno Lietuva“ buvo nutraukta jo paties iniciatyva, nesant atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo pateikti duomenys paneigė jo teiginius dėl pastovaus 565 Eur atlyginimo gavimo, o jo skunde nurodytas turtinės žalos apskaičiavimas yra klaidingas. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiais ir objektyviais duomenimis, tačiau pareiškėjas rėmėsi deklaratyviais teiginiais. Taigi nėra pagrindo pripažinti nei turtinės, nei neturtinės žalos atsiradimo fakto, kadangi pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, leidžiančių konstatuoti atsakovo atstovo atsakomybę.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

6. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-14-552/2024 patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčo, jog LVAT 2022 m. lapkričio 23 d sprendimu administracinėje byloje Nr. eTA-597-415/2022 nustatyta, jog pataisos įstaiga nepagrįstai perkėlė pareiškėją iš atvirosios kolonijos į pataisos namus.

Taigi iš esmės neteisėti atsakovo atstovo veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nepagrįsto perkėlimo į pataisos namus ir jo atleidimo iš darbo (ir darbo pajamų negavimo), apeliacinės instancijos teismo manymu, neišsamiai pagrindė savo argumentus šiuo aspektu – teismas formaliai akcentavo tik aplinkybę dėl darbo sutartyje nurodyto jos nutraukimo pagrindo, tačiau visapusiškai neįvertino tiek pareiškėjo argumentų (kad pareiškėjas nebeturėjo objektyvios galimybės dirbti dėl nepagrįstai pakeisto bausmės atlikimo režimo), tiek byloje pateikto įrodymo – pareiškėjo darbdavio 2023 m. gegužės 22 d. paaiškinimo, kad pareiškėjas buvo atleistas būtent dėl to, jis bus uždarytas į kalėjimą ir negalės vykdyti jam pavestų užduočių ir dirbti (nors šis įrodymas teismo sprendime buvo paminėtas, tačiau jis nebuvo sistemiškai įvertintas).

Visų byloje esančių įrodymų, susijusių su pareiškėjo darbo santykių nutraukimu, jo galimybėmis dirbti dėl sveikatos būklės ir pan. tinkamam įvertinimui bet prieštaravimų tarp jų pašalinimui būtina rinkti papildomus įrodymus. Be to, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjui skirtingais laikotarpiais nebuvo mokamas vienodas jo nurodytas atlyginimas, tai nesudaro pagrindo nepripažinti nuostolių atsiradimo fakto ir visiškai atmesti jo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas, būdamas aktyvus, gali pats nustatyti, kokias pajamas būtų realiai gavęs pareiškėjas, jeigu būtų dirbęs jo nurodytu laikotarpiu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog nepagrįstu perkėlimu į pataisos namus pareiškėjui buvo padaryta reali neturtinė žala, tačiau nustatydamas jos dydį, nepakankamai įvertino padaryto pažeidimo trukmę – nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d.

8. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

9. LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-164-789/2024 patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 000 Eur neturtinę žalą, o skundo dalį dėl 13 560 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo grąžino Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

III. 10. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 4 462 Eur turtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje ginčas kilo tik dėl 13 560 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškėse laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio mėnesio. Pareiškėjas jam padarytą turtinę žalą siejo su aplinkybe, jog jis prarado galimybę dirbti Bendrovėje dėl to, kad jis buvo perkeltas atlikti bausmę griežtesnėmis sąlygomis, kurioms esant jis nebegalėjo dirbti. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė 13 560 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 24 mėn. negautas 565 Eur dydžio mėnesinis atlyginimas.

12. Taip pat teismas nustatė, kad UAB „Inno Lietuva“ 2019 m. rugsėjo 9 d. su pareiškėju sudarė darbo sutartį Nr. 158 (toliau – ir Darbo sutartis), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas priimtas į darbą staliaus montuotojo pareigas (1.2 p.), įmonė įsipareigojo pareiškėjui mokėti 565 Eur mėnesinį darbo užmokestį (1.3 p.) ir nustatyta 10 val. darbo savaitė (5 d. d. po 2 val.) (4 p.). Darbo sutartis buvo pakeista 2019 m. gruodžio 2 d., pakeičiant jos 1.2 punkte nurodytas pareigas į kūriko pareigas, pakeičiant darbo sutarties 1.3 punktą bei įsipareigojant mokėti 283 Eur mėnesinį darbo užmokestį pagal faktiškai fiksuotą darbo laiką darbo laiko apskaitos žurnale, bei pakeičiant 4 punktą ir nustatant darbo laiko normą – 20 val. per savaitę, 5 darbo dienas po 4 val. Darbo sutartis buvo pakeista 2020 m. sausio 1 d., pakeičiant darbo sutarties 1.3 punktą ir nustatant 305 Eur mėnesinį darbo užmokestį pagal faktiškai darbo laiko apskaitos žurnale fiksuotą darbo laiką. Darbo sutartis nutraukta 2020 m. lapkričio 6 d. darbuotojo pareiškimu. UAB „Inno Lietuva“ nurodė, kad 2020 lapkričio 6 d. pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų, gavus informaciją, kad darbuotojas sulaikytas ir perkeltas į uždarą kalėjimą, bei įvertinus aplinkybes, kad darbuotojas negalės toliau vykdyti jam pavestų užduočių ir dirbti įmonėje. Pravieniškių direktoriaus 2020 m. spalio 20 d. įsakymu pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų; 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 2-1868 pareiškėjas buvo perkeltas iš Trečiojo sektoriaus į Antrąjį sektorių (šis įsakymas panaikintas 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2089); 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2090 pareiškėjas buvo perkeltas iš atviros kolonijos į pataisos namus. Taigi pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 4 d. (nuobaudos atlikimo kamerų tipo patalpose pabaigos) iki 2022 m. lapkričio 23 d. atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Atsakovo atstovo neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstu pareiškėjo perkėlimu iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, kuris yra konstatuotas įsiteisėjusiu LVAT 2022 m. lapkričio 23 d sprendimu administracinėje byloje Nr. eTA-597-415/2022.

13. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas nurodė, kad priežastinio ryšio egzistavimas tarp pareiškėjo patirtos turtinės žalos ir Pravieniškių priimtų neteisėtų sprendimų yra pagrįstas tiek faktinėmis bylos aplinkybėmis, tiek teisiniu reguliavimu. Pareiškėjas buvo perkeltas iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, dėl ko jo galimybės tęsti darbo santykius su Bendrove buvo iš esmės apribotos. Pravieniškių režimo ypatumai sudarė galimybę pareiškėjui kiekvieną darbo dieną vykti į darbą ir vykdyti savo darbo funkcijas, o pataisos namų režimas tokių galimybių nebesuteikė. Tai reiškia, kad dėl šio neteisėto sprendimo pareiškėjas faktiškai neteko galimybės dirbti, nors darbo santykiai iki to momento buvo tęsiami. Tiek pareiškėjas, tiek darbdavys patvirtino, jog darbo sutartis buvo nutraukta ne dėl subjektyvių ar kitų objektyvių aplinkybių, bet būtent dėl to, kad pareiškėjas negalėjo tęsti darbo dėl jo perkėlimo į pataisos namus. Tai, kad darbo sutartis formaliai buvo nutraukta darbuotojo pareiškimu, nepaneigia fakto, kad ši situacija buvo nulemta Pravieniškių administracijos neteisėtų veiksmų. Be to, vien tai, kad pareiškėjas neginčijo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, nekeičia priežastinio ryšio esmės, kadangi teismas vertina ne tik formalius aspektus, bet ir tikrąją situacijos esmę.

14. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Darbo sutarties nutraukimą galėjo lemti pareiškėjui atlikta čiurnos operacija. Nors po operacijos pareiškėjui buvo nustatyta laikina negalia, medicininiai dokumentai nepatvirtina, jog jis būtų praradęs darbingumą ilgesniam laikotarpiui ar kad ši aplinkybė būtų buvusi lemiama darbo santykių nutraukimui. Priešingai, darbo santykiai buvo tęsiami iki momento, kai pareiškėjas buvo neteisėtai perkeltas į pataisos namus. Atsižvelgęs į tai, kad neteisėtas perkėlimas tiesiogiai nulėmė Darbo sutarties nutraukimą, teismas darė išvadą, jog tarp šių veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi pareiškėjas negalėjo tęsti darbo būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, akivaizdu, jog padaryta turtinė žala turi būti atlyginta. Tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalaujamos turtinės žalos dydis turi būti vertinamas pagal faktiškai gautą darbo užmokestį, jo darbo santykių trukmę bei darbdavio finansinę padėtį.

15. Nustatyta, kad su pareiškėju 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kuria jam nustatytas 565 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Tačiau 2020 m. sausio 1 d. ši darbo sutartis buvo pakeista, nustatant pareiškėjui 305 Eur dydžio atlyginimą už pusės etato darbą (20 val. per savaitę). Vėlesniais metais pareiškėjo darbo užmokestis atitinkamai didėjo kartu su minimalios mėnesinės algos pokyčiais: 2021 m. jis sudarė 321 Eur, o 2022 m. – 365 Eur per mėnesį. Todėl pareiškėjo argumentus, kad jo žala turėtų būti skaičiuojama remiantis 565 Eur dydžio atlyginimu, teismas laikė nepagrįstais.

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas siekia kompensacijos už 24 mėn. nuo darbo sutarties nutraukimo (2020 m. lapkričio 6 d.). Tačiau byloje esantys duomenys apie darbdavio finansinę padėtį leido pagrįstai abejoti, ar pareiškėjas iš tiesų būtų dirbęs visą šį laikotarpį. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi UAB „Inno Lietuva“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, 2023 m. rugsėjo 26 d. – bankroto byla, o 2024 m. spalio 14 d. įmonės veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. Be to, viešai skelbiami duomenys rodo, kad įmonėje darbuotojų skaičius per šį laikotarpį reikšmingai mažėjo: nuo 32 darbuotojų 2020 m. pradžioje iki 15 darbuotojų 2022 m. rugsėjo mėn. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina laipsnišką įmonės veiklos mažėjimą, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog pareiškėjas būtų dirbęs visą jo prašomą 24 mėn. laikotarpį.

17. Teismas nurodė, kad reali tikimybė, jog pareiškėjas būtų išlaikęs darbo vietą, buvo didžiausia restruktūrizavimo proceso pradžioje, tačiau ši tikimybė mažėjo kartu su įmonės veiklos apimtimi. Todėl teismas, įvertinęs tiek restruktūrizavimo bylos iškėlimą 2020 m. spalio 8 d., tiek darbuotojų skaičiaus laipsnišką mažėjimą, sprendė, kad labiausiai tikėtina, jog pareiškėjas būtų dirbęs ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d., kadangi tuo metu įmonė dar turėjo reikšmingą dalį darbuotojų, tačiau po šios datos jos veikla jau buvo aiškiai mažėjanti ir orientuota į likvidavimą. Taigi, pripažino, kad pagrįstas darbo santykių trukmės laikotarpis yra nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. 14 mėn., kurio metu turi būti skaičiuojamos pareiškėjo negautos pajamos. Už šį laikotarpį pareiškėjo negautos pajamos sudarė: 2020 m. lapkritis – gruodis (2 mėn.) x 305 Eur = 610 Eur; 2021 m. sausis – gruodis (12 mėn.) x 321 Eur = 3 852 Eur, iš viso – 4 462 Eur.

18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalaujama 13 560 Eur suma nepagrįsta, kadangi ji apskaičiuota remiantis neteisingu darbo užmokesčio dydžiu ir nepagrįstu darbo santykių trukmės laikotarpiu. Tačiau, nagrinėjamu atveju įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 4 462 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškėse nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio mėn.

IV. 19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo dalį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.

20. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog pataisos įstaiga pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 125 straipsnį turi teisę siūlyti darbą nuteistiesiems, atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas, tačiau tai neįpareigoja pataisos įstaigos suteikti darbą. Tą patvirtina ir LVAT praktika, kurioje pažymėta, jog įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą) (žr. pvz. LVAT 2014 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-438/2015 ir 2023 m. balandžio 5 d. nutartį Nr. TA-396-415/2023). Pataisos įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo, atitinkamo asmens atžvilgiu, gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas; aprūpinimo darbu tikslus; asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt.

21. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Pravieniškės su Bendrove 2019 m. rugsėjo 12 d buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią Pravieniškės tarpininkavo įdarbinant nuteistuosius, t. y. sudarė galimybę nuteistiesiems įsidarbinti už kalinimo įstaigos ribų. Be sudarytos bendradarbiavimo sutarties, nuteistieji (įskaitant ir pareiškėją) būtų apskritai neturėję galimybės įsidarbinti įmonėje. Be to, pareiškėjui po jo perkėlimo į pataisos namus, Tarnyba taip pat sudarė galimybes užsiimti darbine veikla, ką pareiškėjas ir darė, t. y. nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. spalio 20 d. pareiškėjas vykdė darbinę veiklą Pravieniškių Pirmojo sektoriaus Ūkio dalyje – Tarnybinių patalpų valytoju; nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. liepos 5 d. vykdė darbinę veiklą Pravieniškių Trečiajame sektoriuje – valytoju; nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. buvo sudaręs darbo sutartį įmonėje UAB „Pronoma“.

22. Atsakovo atstovo vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiškėjas buvo nepagrįstai perkeltas iš atvirojo tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą, ir dėl to neva visą jo kalinimo laikotarpį pusiau atviro tipo laisvės atėmimo vietoje (nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d.) jis negalėjo gauti darbo užmokesčio, savaime nėra pagrindas konstatuoti turtinės žalos, kadangi Tarnyba buvo sudariusi sąlygas pareiškėjui užsiimti darbine veikla kalinimo įstaigoje. Pareiškėjas naudojosi šia sudaryta galimybe ir gavo pinigines lėšas.

23. Pareiškėjas V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Pareiškėjas teigia, kad padaryta turtinė žala yra siejama su neteisėtais pareigūnų veiksmais, ką konstatavo LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra skirtingos nei nurodė pareiškėjas. Jis turėjo darbą, bet darbo santykiai nutrūko dėl atsakovo atstovo kaltės. LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp pareiškėjo nurodytos turtinės žalos (negautų darbo pajamų) ir Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, lėmusių darbo sutarties nutraukimą (neteisėto pareiškėjo perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus), nėra priežastinio ryšio, todėl nepagrįstai neišnagrinėjo dalies esminių ginčo aplinkybių, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, t. y. nevertino, kokia turtinė žala buvo padaryta pareiškėjui dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų, nesurinko ir neįvertino įrodymų, susijusių su turtinės žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą, atsižvelgęs į LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį. Be to, teismas turtinę žalą paskaičiavo pagal realius darbo sutarties įrašus, neatsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę gauti ir didesnį atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 13 560 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškėse nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio mėn., atlyginimo priteisimo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 4 462 Eur turtinei žalai atlyginti, nustatęs, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstu pareiškėjo perkėlimu iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, kuris yra konstatuotas įsiteisėjusiu LVAT 2022 m. lapkričio 23 d sprendimu administracinėje byloje Nr. eTA-597-415/2022, pareiškėjas buvo perkeltas iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, dėl ko jo galimybės tęsti darbo santykius su UAB „Inno Lietuva“ buvo iš esmės apribotos. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjas negalėjo tęsti darbo būtent dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, pareiškėjui padaryta turtinė žala turi būti atlyginta.

27. Tarnyba, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pataisos įstaiga turi teisę siūlyti darbą nuteistiesiems, atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas, tačiau tai neįpareigoja pataisos įstaigos suteikti darbą, pareiškėjui po jo perkėlimo į pataisos namus, Tarnyba taip pat sudarė galimybes užsiimti darbine veikla – jis nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. spalio 20 d. dirbo tarnybinių patalpų valytoju, nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. liepos 5 d. dirbo valytoju, nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. buvo sudaręs darbo sutartį su UAB „Pronoma“.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė (taip pat ir neturtinė) žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 56 p. ir jame nurodytą praktiką).

30. Nustatyta, kad Pravieniškių direktoriaus 2020 m. spalio 20 d. įsakymu pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų; Pravieniškių direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 2-1868 pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių trečiojo sektoriaus į antrąjį sektorių (šis įsakymas panaikintas 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2089); 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2090 pareiškėjas buvo perkeltas iš atviros kolonijos į pataisos namus. Taigi pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 4 d. (nuobaudos atlikimo kamerų tipo patalpose pabaigos) iki 2022 m. lapkričio 23 d. atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstu pareiškėjo perkėlimu iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, kuris yra konstatuotas įsiteisėjusiu LVAT 2022 m. lapkričio 23 d sprendimu administracinėje byloje Nr. eTA-597-415/2022.

31. LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-164-789/2024 konstatavo, kad pareiškėjo darbo sutartis su UAB „Inno Lietuva“ iš esmės buvo nutraukta dėl to, kad, perkėlus pareiškėją iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, jis neteko galimybės dirbti. Tai, kad darbo sutartis formaliai buvo nutraukta darbuotojo pareiškimu (Darbo kodekso 55 str. 1 d.) ir pareiškėjas neginčijo darbo sutartyje nurodyto jos nutraukimo pagrindo, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, nes abi darbo sutarties šalys (pareiškėjas ir UAB „Inno Lietuva“) patvirtino, kad darbo sutartis nutraukta dėl to, kad pareiškėjas nebegalėjo dirbti. Ši situacija susidarė dėl Pravieniškių priimtų administracinių aktų, kurie vėliau buvo pripažinti neteisėtais.

32. Taip pat minėtoje 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje LVAT konstatavo, kad tarp pareiškėjo nurodytos jo patirtos turtinės žalos (nutraukta ginčo darbo sutartis ir dėl to 24 mėnesius negautas darbo užmokestis) ir Pravieniškių neteisėtų veiksmų (nepagrįsto pareiškėjo perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, lėmusio pareiškėjo darbo sutarties nutraukimą) yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjas turi teisę į turtinės žalos atlyginimą.

33. Taigi LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-164-789/2024 konstatuota, jog pareiškėjas turi teisė į turtinės žalos atlyginimą, todėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui turtinę žalą, dėl to, kad jis buvo nepagrįstai perkeltas iš atvirojo tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir dėl to negalėjo gauti darbo užmokesčio, laikyti nepagrįstais ir atmestini.

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Tarnyba sudarė galimybes užsiimti darbine veikla, todėl pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. spalio 20 d. dirbo tarnybinių patalpų valytoju, nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. liepos 5 d. – valytoju, nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. buvo sudaręs darbo sutartį su UAB „Pronoma“.

35. Šie atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės, jog dėl neteistų Pravieniškių veiksmų perkeliant pareiškėja iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, su pareiškėju buvo nutraukta Darbo sutartis. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagrįstas darbo santykių trukmės laikotarpis yra nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. 14 mėn., kurio metu turi būti skaičiuojamos pareiškėjo negautos pajamos. Todėl šiuo atveju atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjui sudarytų galimybių dirbti Pravieniškėse po 2021 m. gruodžio 31 d. nedaro jokios įtakos padarytai išvadai, o dėl pareiškėjo darbo Pravieniškėse laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. spalio 20 d. ir nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – tai neeliminuoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoto žalos padarymo fakto pareiškėjui.

36. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui turtinę žalą, t. y. negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, nepažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką apibrėžiančių nuostatų bei teisingo žalos atlyginimo principo. Tarnyba apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto turtinės žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

37. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė