8c2887f2-7f20-4191-934f-9e441c035bf2 · Klaipėdos apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-172-526/2022

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01413-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2022-05-26 nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020-10-28 nutarimu A. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 4 dalį 230 Eur bauda už tai, kad ji 2020-10-28, 01.49 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo transporto priemonę, bÅ«dama pradedančioji vairuotoja, kai alkotesteriu buvo nustatytas 0,17 promilės neblaivumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. NutarimÄ administracinėn atsakomybėn patraukta A. D. apskundė apylinkės teismui.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-05-26 nutartimi skundas netenkintas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta A. D. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutartį bei Institucijos nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, taip pat iÅ¡reikalauti iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius, kad 2020-10-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas buvo įgaliojęs Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjÄ E. Z. nagrinėti Å¡ios kategorijos bylas.

3.1. Nurodo, kad 2020-10-28 automobiliu vežė neblaivų draugÄ , buvo sustabdyta policijos pareigÅ«nų ir nustatytas 0,17 promilių neblaivumas. Nei prieÅ¡ vairavimÄ , nei apskritai alkoholinių gėrimų nevartojo, jos manymu, tai buvo klaidingas patikrinimo rezultatas, todėl paprašė leisti pakartotinai pÅ«sti į alkotesterį, tačiau policijos pareigÅ«nai to padaryti neleido, pasiÅ«lė pačiai važiuoti į Klaipėdos universitetinę ligoninę ir priduoti kraujÄ .

3.2. Apeliantė teigia, kad po to, kai buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir sprendimas nuÅ¡alinti jÄ nuo transporto priemonių vairavimo, nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Čia net du kartus pÅ«tė į alkotesterį ir du kartus alkotesteris parodė 0, t. y. jog ji visiÅ¡kai blaivi. Taip pat ligoninėje buvo paimtas kraujo mėginys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistai jos kraujyje etilo alkoholio nerado. Å ias aplinkybes patvirtina Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 96, specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 6061/2020(01).

3.3. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. D. apeliaciniame skunde mano, jog, kadangi automobilyje buvo neblaivus asmuo, ji galėjo jo iÅ¡pÅ«stÄ orÄ (alkoholio garus) įpÅ«sti į alkotesterį, kuris ir parodė 0,17 promilių neblaivumÄ . Teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. Sėdėdama automobilyje nematė, ar policijos pareigÅ«nai, prieÅ¡ duodami alkotesterį, pakeitė antgalį, jeigu ne, ji galėjo įpÅ«sti ir prieÅ¡ tai tikrinto asmens alkoholio garus. Kol pareigÅ«nai formino administracinio nusižengimo protokolÄ , ji paskambino tėvui, kuris į įvykio vietÄ atvežė savo alkotesterį ir pastarasis parodė, jog ji visiÅ¡kai blaivi. Ligoninėje buvo ne tik paimtas kraujo mėginys, bet ir du kartus patikrintas neblaivumas ir du kartus neblaivumo nebuvo nustatyta.

3.4. Apeliantė pastebi, kad teismo posėdyje apie antgalio pakeitimÄ ar nepakeitimÄ policijos pareigÅ«nas A. B. paklaustas nebuvo, taip pat jo nebuvo paklausta, ar po paskutinės patikros alkotesteris nebuvo sutrenktas, suspaustas ar kitaip mechaniÅ¡kai paveiktas.

3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad ANK 615 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialÅ«s organai. Å iuo atveju policijos institucija yra Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Klaipėdos miesto policijos komisariatas nėra nei institucija, nei juridinis asmuo. Klaipėdos miesto policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas E. Z., ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ ir priėmęs 2020-10-28 nutarimÄ nėra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas. Pirmos instancijos teismas turėjo pareikalauti tyrėjo E. Z. įgalinimus patvirtinančių dokumentų. Tačiau teismas sprendė, kad Å¡i byla iÅ¡nagrinėta teisingai, neįsitikinęs, kad jÄ iÅ¡nagrinėjo tam įgaliotas asmuo.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2022-05-26 nutartį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta.

6. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, klausimÄ , ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas arba administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų Å¡altinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019).

7. Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, jei iÅ¡samiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Jeigu nepavyksta iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali bÅ«ti konstatuota tik tada, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

8. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sprendžia, jog byloje esama prieštaravimų bei akivaizdžių abejonių dėl A. D. neblaivumo laipsnio (fakto).

9. ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro pradedantieji vairuotojai bÅ«dami neblaivÅ«s (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt iki trijų Å¡imtų eurų. Taigi pagal Å¡iÄ normÄ asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.

10. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. D. apeliaciniame skunde nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį, teigia alkoholio nevartojusi ir mananti, kad tai, jog jai pareigÅ«nai nustatė 0,17 promilės neblaivumÄ , buvo klaidingas patikrinimo rezultatas, kadangi ligoninėje alkoholio matuokliu jai du kartus nustatyta 0 promilių, kad ji buvo blaivi patvirtina Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 96, specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 6061/2020(01).

11. IÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigÅ«nai 2020-10-28 01.49 A. D. nustatė 0,17 promilės neblaivumÄ . A. D. nuo pat pradžių su jai nustatytu neblaivumu nesutiko. Administracinio nusižengimo protokole nurodė nesutinkanti, nes „negėrė“. 2020-10-28 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime A. D. akcentavo, jog dėl savo bÅ«senos yra užtikrinta, nes nei įvykio dienÄ , nei ankstesnę dienÄ alkoholinių gėrimų nevartojo, nuvykus į miesto ligoninę pasidaryti kraujo tyrimo, alkotesteris parodė 0 promilių. PareigÅ«no A. B. tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat užfiksuota, jog pasiteiravus vairuotojos, ar nevartojo alkoholio, ji nurodė, kad visiÅ¡kai nieko nevartojo, su alkotesterio parodymais nesutiko. Apylinkės teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigÅ«nas A. B. patvirtino, jog vairuotoja nepripažino neblaivumo fakto. Be to, pareigÅ«nų tikrinimo metu nebuvo pastebėta ir jokių A. D. neblaivumo požymių, tai apylinkės teismo posėdyje nurodė liudytojas A. B., paaiÅ¡kinęs, jog iÅ¡orinių vairuotojos neblaivumo požymių nesimatė. PareigÅ«no A. B. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020-10-28 patruliuojant mieste buvo pastebėtas automobilis, kuris nakties metu važiavo be įjungtų Å¡viesų, nedegė galiniai žibintai, todėl automobilis sukėlė įtarimų ir buvo sustabdytas, prie vairo sėdėjo A. D., kuri pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ ir nurodė nepastebėjusi, jog važiuoja be Å¡viesų, veža draugÄ iÅ¡ darbo. Taigi policijos pareigÅ«nai A. D. vairuojamÄ automobilį sustabdė atsitiktinai, vairuotojos iÅ¡orinių neblaivumo požymių nenustatė.

12. Nagrinėjamo įvykio metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklių) redakcijos 29 punktas numatė, kad, jeigu asmuo, be kita ko, nesutinka su policijos tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiÅ«ra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ jo lėšomis. Å iuo atveju A. D. pasinaudojo Å¡ia savo teise, per nustatytÄ laikÄ nuvyko į VÅ¡Ä® „Klaipėdos universitetinę ligoninę“. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 96 (toliau – Akte) nurodoma, kad A. D. į ligoninės priėmimo skyrių atvyko 2020-10-28 02.45 val., apžiÅ«ra pradėta 2020-10-28 02.48 val., be kitų duomenų, pažymėta, jog A. D. eina tiesiai, kvėpavimas normalus, alkoholio vartojimÄ neigia, atitinkamus judesius atlieka tiksliai, kalba riÅ¡li, alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 5510“ pirmu matavimu 02.18 val. nustatyta 0,00 promilių, antru matavimu (laikas nenurodytas) 0,00 promilių, apžiÅ«ros metu 02.50 val. paimta kraujo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A6061/2020 (01) nurodyta, kad A. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 17).

13. Taigi iÅ¡ nagrinėjamo bylos medžiagos matyti, kad dėl A. D. neblaivumo laipsnio, buvusio įvykio metu, yra akivaizdžiai prieÅ¡ingų įrodymų. Policijos pareigÅ«nų naudoto alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0356 duomenys rodo, kad A. D. 2020-10-28 apie 01.49 val. nustatytas 0,17 promilių neblaivumas, tačiau kiti bylos duomenys tikrinimo rezultatų nepatvirtina, pati A. D. kategoriÅ¡kai ir nuosekliai neigė alkoholio vartojimÄ , pareigÅ«nai nepastebėjo jokių iÅ¡orinių jos neblaivumo požymių, pasinaudojusi savo teise, apeliantė per vienÄ valandÄ nuvyko į gydymo įstaigÄ , kur tiek medicininės apžiÅ«ros, tiek kraujo tyrimo rezultatai patvirtino, jog ji visiÅ¡kai blaivi.

14. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog, siekdamas paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus dėl A. D. neblaivumo laipsnio, apylinkės teismas 2021-04-12 nutartimi administracinio nusižengimo byloje paskyrė teismo ekspertizę bei nurodė specialistams atsakyti į klausimÄ , ar, atsižvelgiant į administracinėje byloje esančius A. D. blaivumo bÅ«klės tyrimo rezultatus, 2020-10-28 01.49 val. ji automobilį vairavo blaivi. 2022-04-11apylinkės teisme buvo gautas ekspertizės aktas Nr. EG 433/2021 (03), kuriame pateikta iÅ¡vada, kad, remiantis etilo alkoholio atgaliniu apskaičiavimu pagal Vidmarko formulę, priklausomai nuo organizmo bÅ«klės iki kraujo ėminio paėmimo gydymo įstaigoje A. D. kraujyje 2020-10-28 01.49. val. mažiausia galėjo bÅ«ti – 0,1037‰ (suapvalinus 0,10‰) etilo alkoholio, daugiausia galėjo bÅ«ti – 0,2562‰ (suapvalinus 0,26‰) etilo alkoholio (b. l. 59–62). Apygardos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu atliktos ekspertizės rezultatai prieÅ¡taravimų dėl A. D. neblaivumo laipsnio, buvusio įvykio metu, nepaÅ¡alino. Ekspertizės akte nurodyta teoriÅ¡kai įvykio metu galėjusi bÅ«ti etilo alkoholio koncentracija apeliantės kraujyje, pažymėta, kad duomenys, gauti naudojant skirtingas priemones etilo alkoholiui nustatymui (alkotesterio panaudojimas ir kraujo ėminio tyrimas dujų chromatografijos metodu) gali skirtis, kadangi yra skirtingi metodai. Apylinkės teisme taip pat gauta alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0356 žurnalo iÅ¡raÅ¡o kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad A. D. neblaivumas tikrintas keliomis minutėmis vėliau (01.53 val.) nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole (01.49 val.).

15. Nors skundžiamoje nutartyje teisingai nurodoma, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad paprastai pareigÅ«nai patikrinimÄ atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma prieÅ¡ingai, tačiau pažymėtina, kad pareigÅ«nų atliekamo patikrinimo rezultatai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju, nors pareigÅ«nų panaudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas parodė 0,17 promilių apsvaigimÄ A. D., tačiau ji su tokiu rezultatu nuosekliai nesutiko, jokių kitų bent kokį jos apsvaigimÄ rodančių požymių nepastebėjo nei pareigÅ«nai, nei buvo nustatyta medicinos įstaigoje, nepraėjus valandai po pareigÅ«nų tikrinimo, ligoninėje A. D. alkotesteriu nustatyta 0,00 promilių, kraujyje etilo alkoholio nerasta. Taigi objektyviai atlikti medicininės apžiÅ«ros bei kraujo tyrimo rezultatai atitinka A. D. gynybinę pozicijÄ , jog jokio alkoholio ji nevartojo. Todėl, atsižvelgdamas į Å¡iuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumÄ , apygardos teismas sprendžia, jog jos nepakanka neabejotinai iÅ¡vadai, jog A. D. padarė inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , byloje esančios abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-05-26 nutartis, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020-10-28 nutarimas, taip pat ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020-10-28 nutarimas, kuriuo A. D. nubausta pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį, naikintini, A. D. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2022-05-26 nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020-10-28 nutarimÄ , kuriuo A. D. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 4 dalį, panaikinti bei A. D. administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas