2019-12-18 Nr. DBT-221-2-68-3-22166-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-91/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22166-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2019 m. gruodžio

18 d. Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą, n u s t a t ė:

ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra teismo prašo priteisti iš atsakovo M. N. dalį jam suteiktos paramos, t. y. 64 535,16 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš M. N. priteisti dalį jam suteiktos paramos, t. y. 64 535,16 Eur ir

5 proc. metinių palūkanų. M. N. pateikus prieštaravimus, teismui buvo pateiktas ieškinys, kurio suma 64 535,16 Eur. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad 2012 m. vasario 13 d. šalys sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį, Nr. 3KT-KV-1 1-1-007139-PR001 (toliau ir – Paramos sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą „M. N. kaimo turizmo sodybos įkūrimas“ Nr. 3ICT-KV-1 1- 1-007139-PR001. 2014 m. gruodžio 11 d.

Nacionalinė mokėjimo agentūra priėmė sprendimą „Dėl M. N. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007‑2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP‑245 (toliau ir – Sprendimas). Nacionalinė mokėjimo agentūra rašte nurodė, jog priėmė sprendimą susigrąžinti išmokėtą paramos sumą, nes nustatė, jog dalis mokėjimų už trečio etapo darbus atlikti ne tik prieš pasirašant 2013 m. vasario 1 d. statybų rangos sutartį, bet ir prieš išsiunčiant kvietimą apklausoje dalyvaujantiems tiekėjams pateikti pasiūlymus trečio etapo darbams atlikti bei prieš pasirenkant pirkimo laimėtoją, t. y. dalis mokėjimų už trečio etapo darbus atlikti anksčiau nei pradėtas pirkimas ir išrašyta PVM sąskaita-faktūra už atliktus trečiojo statybos etapo darbus, todėl realiai nebuvo vykdomos viešojo pirkimo procedūros.

Taigi Nacionalinė mokėjimo agentūra nustatė, kad pirkimas atliktas netaikant nustatytos pirkimų tvarkos, ir trečiame etape paramos gavėjo (atsakovo) patirtas išlaidas pripažino netinkamomis finansuoti. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377 (toliau ir – Įgyvendinimo taisyklės) 71 punktas nustato, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo sąlygas, ir (arba) nesilaikant taisyklėse ir paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, taikomos sankcijos, numatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-153 (toliau ir – Administravimo taisyklės). Administravimo taisyklių 197.3.14 punktas numato, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Paramos sutarties 20.1 punktas nustato, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra turi teisę inicijuoti Paramos sutarties nutraukimą ir (arba) paramos ar jos dalies grąžinimą, paramos neskyrimą, paramos sumažinimą, paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms sutarties 26.1–26.22 punkte.

Paramos sutarties 26.21 papunktyje numatyta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas nesilaiko su parama susijusių įsipareigojimų. Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi minėtomis Paramos sutarties ir teisės aktų nuostatomis, priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą 2014 m. gruodžio

11 d. sprendimą „Dėl M. N. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP 245. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, nesutikdamas su ginčijamu ieškovės Sprendimu, 2014 m. gruodžio 23 d. pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, tačiau ši 2015 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 9R-20(AG-464/01-2014) atmetė atsakovo skundą kaip nepagrįstą, todėl šiai dienai ieškovės Sprendimas yra įsiteisėjęs. 2016 m. gegužės 18 d. atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu perskaičiuoti jam skirtos sankcijos dydį ir ją sumažinti bei stabdyti išieškojimo procedūrą kol bus sprendžiamas klausimas dėl sankcijos dydžio perskaičiavimo.

Ieškovė 2016 m. birželio 17 d. sprendimu ,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BRK-3476 atsisakė perskaičiuoti atsakovui pritaikytos sankcijos dydį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi panaikino ieškovės 2016 m. birželio 17 d. sprendimą ir įpareigojo išnagrinėti atsakovo prašymą perskaičiuoti jam skirtos sankcijos dydį teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, Administravimo taisyklių19 punkto nuostatų kontekste.

Ieškovė 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BRK-1582 pakartotinai išnagrinėjusi atsakovo prašymą, nurodė, kad prašyme nenurodžius naujų aplinkybių, kurių pagrindu Nacionalinė mokėjimo agentūra galėtų spręsti dėl Sprendimo peržiūrėjimo ir kurioms esant būtų galima daryti išvadą, kad Sprendimas turėtų būti keičiamas ar naikintinas, nėra teisinio pagrindo bei objektyvių priežasčių atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą bei keisti ar naikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016 m. birželio 17 d. sprendimą.

Atsakovas dėl šio Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo pateikė skundą, tačiau šis buvo atmestas kaip nepagrįstas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės ieškinį atsakovui dėl dalies jam suteiktos paramos priteisimo, 2019 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimas buvo panaikintas, o civilinė byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismingumo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apygardos teismas, perėmęs bylos nagrinėjimą, 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad, Paramos sutarties sudarymas yra administruojamų lėšų skyrimo būdas. Nacionalinė mokėjimo agentūra turi teisę kontroliuoti paramos sutarties vykdymą, o nustačiusi lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir / ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą ar inicijuoti sankcijų taikymą, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų.

Kilęs ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros, šiai vykdant paramos sutarties vykdymo kontrolę, pažeidimų nustatymo bei sankcijų – išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimo ir tolesniuose projekto įgyvendinimo etapuose numatytų paramos sumų neišmokėjimo bei paramos sutarties nutraukimo – paramos gavėjai taikymo inicijavimo yra administracinis ginčas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio

1 dalies prasme. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismas mano esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimui.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui. Kaip matyti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (su vėlesniais pakeitimais), Nacionalinė mokėjimo agentūra yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, tai yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (Nuostatų 1 punktas). Nacionalinės mokėjimo agentūros veiklos tikslas – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones (Nuostatų 7 punktas). Nacionalinė mokėjimo agentūra, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka, be kita ko, šias funkcijas: administruoja valstybės paramos žemės ūkiui lėšas, atlieka jų mokėjimą ir kontroliuoja tikslinį šių lėšų panaudojimą (Nuostatų 9.1 punktas); administruoja EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽF ir EJRŽF priemones arba jas perduoda administruoti kitoms institucijoms (Nuostatų 9.3 punktas); pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimus, informuoja apie tai atitinkamas institucijas, imasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti ir paramos lėšoms susigrąžinti (Nuostatų 9.14 punktas). Vykdydama jai pavestus uždavinius ir funkcijas Nacionalinė mokėjimo agentūra turi teisę: priimti sprendimus dėl valstybės paramos ir paramos iš EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽF ir EJRŽF lėšų skyrimo (Nuostatų 10.1 punktas); sudaryti sutartis su paramos gavėjais ir kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos (Nuostatų 10.2 punktas); nustačius lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir / ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą (Nuostatų

10.4 punktas); priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų (Nuostatų 10.5 punktas). Vadovaujantis Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatais bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 punktais, Nacionalinė mokėjimo agentūra yra viešojo administravimo subjektas, kuris, vykdydamas jam teisės aktais pavestas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamos bylos atveju Nacionalinė mokėjimo agentūra 2012 m. vasario 13 d. su atsakovu sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį, Nr. 3KT-KV-1 1-1-007139-PR001, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą „M. N. kaimo turizmo sodybos įkūrimas“ Nr. 3ICT-KV-1 1- 1-007139-PR001. Specialioji teisėjų kolegija nurodo, jog tai, kad dėl paramos skyrimo Nacionalinė mokėjimo agentūra su atsakovu kaip paramos gavėju yra sudariusi Paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-008275-PR001, nereiškia, kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai ir viešasis administravimas pasibaigė (žr.

Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. TK-2004-80, 2017 m. liepos 12 d. nutartį teismingumo byloje T-72/2017). Paramos sutarties sudarymas yra administruojamų lėšų skyrimo būdas šiuo atveju. Minėta, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra turi teisę kontroliuoti paramos sutarties vykdymą, o nustačiusi lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir / ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą ar inicijuoti sankcijų taikymą, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad šioje byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros, jai vykdant Paramos sutarties vykdymo kontrolę, pažeidimų nustatymo bei sankcijų paramos gavėjui (atsakovui) taikymo yra administracinis ginčas, priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. liepos

12 d. nutartį teismingumo byloje T-72/2017).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui. Bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui

M. N. dėl skolos priteisimo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys