2018-04-26 Nr. AB-8461-3-61-3-00565-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-265-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00565-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. SP1-3750(11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas Nr. SP1-3750(11.2.12E)).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pareiškėjas nurodė, jog skundžiamą Sprendimą Nr. SP1-3750(11.2.12E) gavo 2017 m. gruodžio mėnesio pradžioje kartu su Agentūros 2017 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. BR6-12414 ir, nors sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos, pareiškėjas dėl Sprendimo Nr. SP1-3750(11.2.12E) panaikinimo su 2018 m. sausio 2 d. paaiškinimu kreipėsi tiesiogiai į Agentūrą. Pareiškėjas prašyme dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo prašė teismo atsižvelgti į tai, kad jis suklydo ir kreipėsi ne į teismą, o į Agentūrą, siekdamas išspręsti ginčą ne teismine tvarka, kad nežymiai praleistas terminas būtų atnaujintas pačios Agentūros.

Įvertinęs pareiškėjo argumentus, teismas atkreipė dėmesį, kad teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis, ką pareiškėjas ir padarė, t. y. kreipėsi pagalbos į advokatą, su kuriuo sudarė 2018 m. vasario 6 d. atstovavimo sutartį ir kuris padavė skundą, tačiau tik po to, kai terminą skundui paduoti pareiškėjas jau buvo praleidęs. Vis dėlto nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats pripažįsta, kad Sprendime Nr. SP1-3750(11.2.12E) buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau jis laisva valia pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – dėl paraiškos vertinimo peržiūrėjimo kreiptis į Agentūrą, o ne į teismą su skundu. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo pareiškėjo nerūpestingumą, neaktyvumą ir neoperatyvumą ginant galbūt pažeistas savo teises ir interesus.

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, kadangi, kaip jis pats nurodė, terminą skundui dėl Sprendimo Nr. SP1-3750(11.2.12E) panaikinimo praleido dėl savo paties suklydimo. Pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu, todėl vertintina kaip subjektyvi bei nesudaranti pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyviais duomenimis pagrįstų, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių per šiek tiek daugiau nei 2 mėnesius nuo ginčijamo sprendimo gavimo dienos nepateikė teismui skundo. Neatnaujinęs praleisto skundo padavimo termino, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

II. Pareiškėjas J. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti, atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Sprendimo Nr. SP1-3750(11.2.12E) gavimo kreipėsi į Agentūrą su prašymu peržiūrėti priimtą sprendimą. Pareiškėjas siekė ginti savo pažeistas teises, todėl negalima konstatuoti jo nerūpestingumo, neaktyvumo, neoperatyvumo. Pareiškėjas kreipėsi ne į teismą, o į atsakovą, tikėdamasis, kad skundžiamas sprendimas bus pakeistas ir teisminio pažeistų teisių gynimo neprireiks. Be to, gavęs neigiamą Agentūros atsakymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo ir teisminio pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog Agentūra 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. BR6-681 netenkinusi pareiškėjo prašymo ir nepakeitusi Sprendimo Nr. SP1-3750(11.2.12E), pareiškėjui nurodė, jog šis raštas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Taigi vieno mėnesio terminas skundo padavimui ir nagrinėjimui teismine tvarka nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, o nuo 2018 m. sausio 23 d., kai buvo gautas neigiamas Agentūros atsakymas į pareiškėjo paklausimą. Pareiškėjo teigimu, termino praleidimas yra neženklus (sudaro tik keleto savaičių pavėlavimą), todėl nesudaro pagrindo praleistą terminą vertinti kaip grėsmę teisinių santykių stabilumui. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi yra ribojama jo teisė į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo J. S. skundą dėl to, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą jo padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Be to, operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Remiantis byloje surinktais dokumentais nustatyta, kad Agentūra 2017 m. spalio 25 d. priėmė Sprendimą Nr. SP1-3750(11.2.12E), kurį pareiškėjui išsiuntė kartu su 2017 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. BR6-12414. Agentūra 2017 m. spalio 25 d. Sprendime Nr. SP1-3750(11.2.12E) pareiškėjui nurodė, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nepaisant šio išaiškinimo, pareiškėjas 2018 m. sausio 2 d. pasiaiškinimu kreipėsi į Agentūrą, prašė peržiūrėti jo paraiškos vertinimą, tačiau Agentūra 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. BR6-681 pareiškėjo prašymo netenkino. Skundą dėl Agentūros Sprendimo Nr. SP1-3750(11.2.12E) pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2018 m. vasario 15 d., kartu prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir atsisakė priimti skundą.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta, skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jis yra praleidęs Agentūros Sprendimo Nr. SP1-3750(11.2.12E) apskundimo terminą bei prašė šį terminą atnaujinti. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo motyvai, esą 2018 m. vasario 15 d. skundas ir jo pateikimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui gali būti laikomas tinkamu, nes terminas skundo padavimui ir nagrinėjimui teismine tvarka nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, o nuo 2018 m. sausio 23 d., kai buvo gautas neigiamas Agentūros atsakymas į pareiškėjo paklausimą. Pažymėtina, jog Agentūros 2018 m. sausio 23 d. raštas Nr. BR6-681 nėra pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teikto skundo bei šios administracinės bylos dalykas (pareiškėjas šio rašto neskundė ir reikalavimų dėl jo skunde nereiškė), todėl 2018 m. sausio 23 d. rašte nurodyta jo apskundimo tvarka nėra teisiškai reikšminga šioje byloje kilusio ginčo išsprendimui ir juo labiau negali būti laikoma anksčiau Agentūros priimto Sprendimo Nr. SP1-3750(11.2.12E) apskundimo tvarka. Kaip minėta, Sprendimą Nr. SP1-3750(11.2.12E) Agentūra pareiškėjui išsiuntė kartu su 2017 m. lapkričio 27 d. raštu, todėl šio sprendimo apskundimo terminas baigėsi atitinkamai 2017 m. gruodžio 27 d. (ABTĮ 29 str. 1 d.). Pareiškėjas gi į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2018 m. vasario 15 d., t. y. skundo teismui padavimo terminą praleidęs daugiau nei mėnesiu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad buvo sąžiningas, rūpestingas ir veikė operatyviai, nes į Agentūrą dėl paraiškos vertinimo peržiūrėjimo kreipėsi nepraleidęs Sprendime Nr. SP1-3750(11.2.12E) nurodyto apskundimo termino, taip siekė ginti savo pažeistas teises ne teismo tvarka, tikėdamasis, jog teisminio teisių gynimo neprireiks. Gavęs neigiamą Agentūros atsakymą, pareiškėjas į teismą kreipėsi taip pat nepraleidęs vieno mėnesio termino.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių (objektyvių) priežasčių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pareiškėjo iniciatyva vykdomas susirašinėjimas su atsakovu po ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą išvadai, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-270/2013, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-312/2014, 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-502/2018 ir kt.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamame Agentūros Sprendime Nr. SP1-3750(11.2.12E) jo apskundimo tvarka buvo nurodyta tinkamai ir pareiškėjui buvo suprantama, taigi pareiškėjo apsisprendimas pakartotinai kreiptis į atsakovą dėl ginčo sprendimo peržiūrėjimo buvo paties pareiškėjo subjektyvaus pasirinkimo savo teises ginti kitu, nei buvo nurodyta Sprendime Nr. SP1-3750(11.2.12E), būdu rezultatas. Atitinkamai, pasirinkdamas kitą savo teisių gynimo būdą, pareiškėjas turėjo prisiimti visas tokių veiksmų pasekmes (šiuo atveju termino apskųsti minėtą Agentūros sprendimą teismui praleidimą).

Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis siekė ginčą pirmiausiai išspręsti ne teismo tvarka, pažymėtina, kad Agentūra Sprendime Nr. SP1-3750(11.2.12E) pareiškėjui buvo nurodžiusi, jog šį sprendimą pareiškėjas per vieną mėnesį nuo jo gavimo galėjo skųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri ir yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (ABTĮ 27 str.). Pastarosios sprendimai yra skundžiami administraciniam teismui (ABTĮ 28 str. 1 d.). Pareiškėjas šia apskundimo galimybe, kaip minėta, nepasinaudojo.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atmestini ir pareiškėjo argumentai, kad skundo teismui padavimo terminą jis praleido nežymiai. Šioje byloje konstatuota, kad Agentūros Sprendimo Nr. SP1-3750(11.2.12E) apskundimo terminas praleistas ne keliomis savaitėmis, kaip atskirajame skunde teigia pareiškėjas, o daugiau nei vienu mėnesiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks administracinio akto apskundimo termino praleidimas negali būti laikomas nežymiu. Be to, net ir maža termino praleidimo trukmė teismų praktikoje pati savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą, jei byloje nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012 ir kt.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjo skunde nurodytų termino skundui dėl Agentūros Sprendimo Nr. SP1-3750(11.2.12E) paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą šio Agentūros sprendimo apskundimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė