2021-01-20 Nr. AB-1366-3-61-3-01815-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2292-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01815-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.3; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. P., U. I. L., atstovaujamos G. P., D. N., G. G., I. V., D. B. ir Z. P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. P., U. I. L., atstovaujamos G. P., D. N., G. G., I. V., D. B. ir Z. P. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. G. ir V. N.) dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai G. P., U. I. L., atstovaujama G. P., D. N., G. G., I. V., D. B. ir Z. P. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą, prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. kovo 28 d. leidimą Nr. LSKR-01-180328-00037 dėl daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr. 11-17 paskirties keitimo į viešbučių paskirtį, atjungimo nuo šilumos tinklų, patalpų Nr. 9 padalijimo į du turtinius vienetus, kapitalinio remonto konstrukcijų dalies darbo (toliau – ir Leidimas).

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad yra būtų ir kitų patalpų name, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkai. Įgydami butus gyventojai įsigijo ir teisę valdyti ir naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais. Administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas 2015 m. liepos 2 d. rašte, adresuotame A. G., nurodė, kad patalpose vykdomas remontas, patalpos perplanuojamos, tačiau nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas darbams vykdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pareikštas ieškinys, kuriuo be kitų reikalavimų buvo reiškiamas reikalavimas atkurti pažeistas bendraturčių teises, t. y. įpareigoti V. N. savo lėšomis atstatyti laikančias sienas bei langą rūsio dalyje grąžinti į buvusią padėtį, taip pat atlikti kitus darbus. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), administracinėse patalpose Nr. 11-17, 2016 metais buvo pradėtos teikti apgyvendinimo paslaugos.

3. Pareiškėjų teigimu, skundžiamas Leidimas buvo išduotas jau esant faktiškai atliktiems darbams – dalis darbų buvo atlikti 2014 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais. Leidimas administracinės paskirties patalpas keisti į viešbučių paskirtį, perplanuoti patalpas, įrengiant pertvaras, sanmazgus ir kt., taip pat išduotas jau esant atliktiems statybos darbams. Viešbutis pradėjo veikti 2016 metais, t. y. prieš Leidimo išdavimą. Todėl, pareiškėjų manymu, Administracija pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalį. Be to, Leidimas išduotas nesant bendraturčių sutikimo, kaip numatyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte. Administracijai pateiktas 2016 m. spalio 4 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas, tačiau šiuo atveju turi būti pateiktas ne bet koks protokolas, o susijęs su prašomu išduoti Leidimu. Nagrinėjamu atveju projektas, kuriam išduotas Leidimas, yra parengtas vėliau nei surašytas minėtas balsavimo raštu protokolas. Tais pačiais klausimais, kurie 2016 m. spalio 4 d. protokole įvardinti kaip tokie, kuriems pritarta, buvo surengtas susirinkimas, kurio metu nuspręsta šiems klausimams nepritarti. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, jog už 2016 m. spalio 4 d. balsavime keltus klausimus pasisakė tik tie patalpų savininkai, su kurių verslu susijęs reikalingas leidimas, o prieš pasisakė beveik visi daugiabučio namo butų savininkai. Taigi Leidimo gavimo tiesioginiai naudos gavėjai yra išimtinai administracinių patalpų savininkai, kurie vieninteliai suinteresuoti veiksmų, kuriems išduotas Leidimas, atlikimu. Projekte nurodytas statytojas (užsakovas) V. N. nėra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius ar administratoriaus bei butų ir kitų patalpų savininkų paskirtas atstovas – daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), įsteigta bendrija teismo sprendimu pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento ir šiuo metu likviduojama.

4. Pasak pareiškėjų, Leidimas blogina daugiabučio namo savininkų ir gyventojų gyvenimo sąlygas, nes atveria kelią verslą daugiabučiame name vystantiems asmenims teisėtai įrengti viešbutį, į kurį įėjimas yra bendras su namo gyventojais. Be to, gyvenamosios paskirties daugiabučiame pastate, nepakeitus pastato paskirties, negalima teikti viešbučio paslaugų. Leidimas išduotas neteisėtai dar ir dėl tos priežasties, kad statytojas (užsakovas) nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais pagrindais (sklypas priklauso valstybei).

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Administracija nurodė, kad Leidimas suteikė teisę atlikti pastate esančių patalpų, išvardytų Leidime, kapitalinį remontą (Statybos įstatymo 2 str. 53 d.). Administracijos darbuotojas, gavęs statytojo pateiktą projektinę dokumentaciją, patikrino, ar nėra požymių dėl statytojo siekio įteisinti jau atliktus savavališkus darbus. Statytojas prašyme išduoti Leidimą nenurodė, jog prašomu Leidimu pasinaudos galimybe įteisinti savavališką statybą. Taip pat buvo atsižvelgta į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. balandžio 3 d. raštą, kuriame nurodyta, kad 2013–2015 metais rūsio ir pirmojo aukšto negyvenamosiose patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso V. N., buvo atliekami darbai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Todėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalis nebuvo pažeista. Statybos įstatymas taip pat nenumato pareigos tikrinti, ar buvo gauti visi gyventojų sutikimai. Gavus prašymą įvertinama, ar yra pateikti visi reikalingi dokumentai. Su dokumentais buvo pateiktas balsavimo komisijos protokolas, iš kurio matyti, kad balsavimas pripažintas įvykusiu ir tai reiškia, kad buvo daugumos pritarimas keisti administracines patalpas į viešbučių patalpas, atlikti kapitalinį remontą bei atjungti šilumos tinklus nuo miesto šilumos tinklų. Be to, gyventojų nepritarimas nebūtų lėmęs Leidimo neišdavimo. Administracija pažymėjo, jog nekontroliuoja realiai atliekamų darbų, šią funkciją atlieka Inspekcija. Šios administracinės bylos dalykas yra Leidimas, išduotas kapitalinio remonto darbams, suteikiantis pakeisti administracinės paskirties patalpas į viešbučio patalpas, todėl argumentai dėl lauko pusės įrengimo darbų, tinkamo gyvenamųjų patalpų atskyrimo nuo negyvenamųjų patalpų nėra šios administracinės bylos dalykas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

8. Inspekcija nurodė, kad buvo gautas namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų skundas dėl Administracijos išduoto Leidimo teisėtumo, tačiau tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad kapitalinio remonto darbams name atlikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sutikimas nėra privalomas. Atlikusi gyvenamojo namo statybos patikrinimą Inspekcija nustatė, kad buvo pažeisti projekto sprendiniai, t. y. įrengiamas įėjimas į rūsio patalpas neatitinka suderinto projekto sprendinių, statytojui surašytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, statytojas užfiksuotą pažeidimą pašalino.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytais valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu. Asmuo, siekiantis gauti leidimą statyti ar rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje, privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius jo teisę naudotis ar valdyti žemės sklypą, kuriame ketina statyti statinius. Nagrinėjamu atveju nėra parengtas ginčo žemės sklypo planas, jo dalis V. N. nėra išnuomota. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius pirmosios instancijos teismo prašė atsižvelgti į šias aplinkybes priimant sprendimą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

11. A. G. iš esmės palaikė pareiškėjų skunde nurodytus argumentus, nurodė, kad jai, kartu su V. N., priklauso rūsio patalpa indeksu R-5, kurioje pagal atsakovo pateiktą techninį projektą numatyta įrengti pertvaras, tačiau ji leidimo darbams nėra davusi.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. N. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjų G. P., U. I. L., atstovaujamos G. P., D. N., G. G., I. V., D. B. ir Z. P. G. skundą.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: statytojas V. N. per informacinę sistemą „Infostatyba“ 2018 m. vasario 13 d. kreipėsi į Administraciją prašydamas išduoti leidimą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esančiose administracinėse patalpose atlikti kapitalinį remontą, pateikė reikalingus dokumentus; Administracija patikrino pateiktus dokumentus, įskaitant viešoje erdvėje esančią informaciją, kartu įvertino Inspekcijos 2017 m. balandžio 3 d. raštą Nr. A97-6246/17, kuriame nurodyta, kad 2013–2015 metais rūsio ir pirmojo aukšto negyvenamosiose patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso statytojui, buvo atliekami remonto darbai, kuriems statybą leidžiantys dokumentai nebuvo reikalingi; byloje ginčijamas Leidimas suteikė teisę statytojui V. N. atlikti atskirų gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), patalpų Nr. 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 kapitalinį remontą, negyvenamosios – maitinimo paskirties patalpą Nr. 9 (duomenys neskelbtini) padalinti į dvi negyvenamosios – maitinimo paskirties patalpas Nr. 1 ir Nr. 2.

15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsniu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 18 dalimi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Leidimo išdavimo metu Administracija duomenų apie savavališkas statybas neturėjo, tokių duomenų nepateikė ir statybos priežiūrą atliekanti Inspekcija, todėl Administracijai nebuvo teisinių kliūčių išduoti Leidimą. Leidimu nebuvo numatyta atlikti darbus rūsio patalpoje Nr. R-5, todėl Leidimui išduoti aplinkybė, kad minėtoje rūsio patalpoje atliekamiems darbams turėjo būti gautas bendraturtės A. G. sutikimas, neturi teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog Leidimo išdavimo metu nebuvo fiksuotos aplinkybės dėl įėjimo į rūsio patalpas neatitikimo suderinto projekto sprendiniams bei savavališkos statybos padarinių šalinimo.

16. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Administracijai, prieš išduodant Leidimą, turėjo būti pateiktas daugumos, o ne visų bendraturčių sutikimas. Statytojas su kitais privalomaisiais dokumentais Administracijai pateikė administracinių patalpų bendraturčių 2017 m. rugpjūčio 8 d. sutikimą išduoti Leidimą V. N., taip pat 2016 m. spalio 4 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, kuriame nurodyta, kad 9 biuletenių iš 17 buvo statytojo naudai, t. y. didžioji dalis balsavusiųjų pritarė Leidime nurodytų patalpų kapitaliniam remontui, todėl Administracijai nebuvo kliūčių išduoti Leidimą.

17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjų argumentus dėl patirtos ar patiriamos žalos, pažeistų teisių, nes pareiškėjai šių savo teiginių nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais.

18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Leidimu nebuvo leista atlikti įėjimo į rūsį darbus, todėl aplinkybė, kad statytojas nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais pagrindais, sprendžiant dėl Leidimo išdavimo teisėtumo, nėra aktuali.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju netaikytina statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – ir STR 1.01.03:2017), 6.3 punkto nuostata, nes ji reglamentuoja negyvenamųjų patalpų atskyrimą nuo gyvenamųjų. Leidimu buvo leista keisti administracinės paskirties patalpas (negyvenamoji paskirtis) į viešbučių paskirtį (negyvenamoji paskirtis).

20. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens V. N. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo – priteisė jam iš pareiškėjų 859,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 21. Pareiškėjai G. P., U. I. L., atstovaujama G. P., D. N., G. G., I. V., D. B. ir Z. P. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo Leidimo turinio nėra teisinga ir pagrįsta, nes teismas tinkamai netyrė ir neįvertino byloje pateikto daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr. 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 paskirties keitimo į viešbučių paskirtį, atjungimo nuo šilumos tinklų, patalpų Nr. 9 padalinimo į du turtinius vienetus, kapitalinio remonto projekto Nr. 17/01-TP-SA-17 (toliau – ir Projektas), pagal kurį atsakovas išdavė byloje ginčijamą Leidimą, ir jame numatytų atlikti statybos darbų. Pareiškėjų teigimu, išduotu Leidimu buvo įformintas atsakovo pritarimas visam Projektui, o ne tik tam, kas tiesiogiai buvo nurodyta Leidime.

23. Pareiškėjų teigimu, pagal Projektą, kuriam atsakovas išdavė Leidimą, yra numatyti du nauji įėjimai į rūsį iš kiemo pusės, kuriems įrengti buvo atlikti žemės kasimo darbai ir statybos darbai, pakeičiant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išorės matmenis, bei padidinant užstatytą valstybinės žemės sklypo plotą. Statybos darbai, kuriais padidinamas statiniu užstatytas žemės sklypo plotas, negali būti laikomi statinio kapitaliniu remontu, o yra statinio rekonstrukcija. Pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, nors ji yra esminė sprendžiant dėl Leidimo išdavimo teisėtumo.

24. Pasak pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti Leidimą ir tuo pagrindu, kad atsakovas privalėjo statytojo pareikalauti pateikti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sutikimą statinio kapitaliniam remontui. V. N. nėra ir nebuvo ginčo žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas ar savininkas, todėl neturėjo teisės būti statytoju. Pirmosios instancijos teismo argumentacija šiuo klausimu prieštarauja Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimui.

25. Pareiškėjai taip pat pažymi, jog užregistravęs statytojo prašymą išduoti Leidimą atsakovas privalėjo patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus. Laikoma, kad tokie požymiai yra, kai yra duomenų (su prašymu išduoti leidimą pateiktoje dokumentacijoje, viešai prieinamuose žemėlapiuose, ortofotografijose, vietovių fotografijose („Street View“) ar kituose šaltiniuose), kad statinys ar jo dalys, kurių statybai prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, galbūt jau yra pastatytas. Nustatęs tokius požymius, atsakovas privalėjo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Inspekciją. Nagrinėjamu atveju atsakovui turėjo būti žinomos aplinkybės apie įvykdytus ir pačios Administracijos anksčiau jau užfiksuotus statybos darbus. Be to, V. N. yra tik kelių patalpų, kuriose Leidimas suteikė teisę atlikti kapitalinį remontą, savininkas (kitų patalpų savininkų pasirinktas asmuo, kurio vardu būtų išduotas statybos leidimas ir tvarkoma dokumentacija), o Projektas, pagal kurį išduotas Leidimas, numatė darbus ne tik statytojo patalpose, bet ir valstybinės žemės sklype bei bendro naudojimo rūsio koridoriuje patalpoje R-6. Todėl atsakovas, turėdamas duomenų apie statytojo savavališkai atliktus statybos darbus kieme ir bendrojo naudojimo patalpose, išduodamas Leidimą nepagrįstai rėmėsi Inspekcijos raštu apie statybos darbus, atliktus V. N. priklausančiose patalpose. V. N. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1473-603/2018 buvo įpareigotas pašalinti jau atliktų statybos darbų rezultatus. Vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą turi būti pašalinti tų pačių statytojo atliktų statybos darbų rezultatai, kuriems atsakovas tik 2018 m. kovo 28 d. išdavė ginčo Leidimą.

26. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju netaikytina STR 1.01.03:2017 6.3 punkto nuostata, reglamentuojanti negyvenamųjų patalpų atskyrimą nuo gyvenamųjų ir nustatanti reikalavimą, kad į negyvenamąsias patalpas turi būti patenkama per atskirą įėjimą, kuris turi būti atskiras nuo įėjimo į gyvenamąsias patalpas, nepriklausomai nuo to, kad Leidimu buvo leista keisti administracinės paskirties patalpas (negyvenamoji paskirtis) į viešbučių paskirtį (negyvenamoji paskirtis). Statytojas prašymą išduoti Leidimą pateikė 2018 m. vasario 13 d., todėl nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti STR 1.01.03:2017 6.3 punkto nuostata turėjo būti taikoma.

27. Pareiškėjų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų apie jiems daromą ar padarytą žalą, pažymi, jog tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes pareiškėjams dėl statytojo iki Leidimo išdavimo atliktų darbų padaryta žala ir jų nuosavybės teisės pažeidimo faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tarnybos sutikimo kapitaliniam remontui nepareikalavęs atsakovas neteisėtai išdavė Leidimą įgyvendinti Projektą, padidinantį daugiabučiam namui priskirto suformuoto žemės sklypo užstatymą bei pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus interesus apribodamas jų teisę išsinuomoti iš valstybės statiniais neužstatytą suformuoto žemės sklypo dalį.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. prašymu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 2A, Nr. 3, Nr. 3A ir Nr. 6 savininkai nebalsavo 2016 m. spalio 4 d. susirinkime, o tais pačiais klausimais 2016 m. lapkričio 3 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos susirinkime buvo priimti kiti nutarimai. Be to, nors Inspekcija nustatė, kad rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-5, nėra įtraukta į išduotame Leidime nurodytas patalpas, kuriose bus atliekami statybos darbai, tačiau iš į bylą pateikto techninio projekto brėžinių matyti, kad minėtoje rūsio patalpoje numatyta įrengti pertvaras, suformuoti sanmazgus patalpose R-3 ir R-4. Atsakovas išdavė Leidimą nepaisant to, kad A. G. nėra davusi sutikimo minėtiems darbams, o statytojas šiuos darbus jau atliko.

29. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. V. N. nurodo, kad Leidimas nepažeidžia jokių pareiškėjų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Neįrodžius nei viešosios teisės pažeidimo, nei tokio pažeidimo įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams (turi būti nustatomas šių sąlygų visetas), pareiškėjų reikalavimas dėl Leidimo panaikinimo negalėjo būti tenkinamas. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos (Inspekcija bei Tarnyba) ne tik nepritarė pareiškėjų skunde bei apeliaciniame skunde dėstomiems deklaratyviems teiginiams dėl tariamų viešosios teisės normų pažeidimų, bet priešingai – konstatavo, kad tokių pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėjai yra pasirinkę taktiką skirtingose bylose selektyviai teikti dokumentus, tokiu būdu siekiant suklaidinti teismą. Ginčo patalpos yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (patalpoms yra suteikti atskiri unikalūs numeriai). Tiek iki, tiek po patalpų paskirties keitimo patalpos priklausys tai pačiai patalpų grupei (negyvenamųjų patalpų) bei bus toliau naudojamos kaip negyvenamosios patalpos. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1623-345/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar ginčo patalpos gali būti naudojamos apgyvendinimo paslaugoms teikti, konstatavo, kad pareiškėjų civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas uždrausti šiose patalpose teikti apgyvendinimo paslaugas yra nepagrįstas.

Taigi, civiline tvarka nagrinėtame ginče jau buvo išspręstas klausimas dėl patalpose teiktinų apgyvendinimo paslaugų bei nustatyta, kad šiose patalpose teikiamos / teiktinos apgyvendinimo paslaugos neturi jokios neigiamos įtakos kitų pastato patalpų bendraturčių (įskaitant pareiškėjus) teisėms bei teisėtiems interesams. Įsiteisėjusiame sprendime yra aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad nėra jokių prielaidų pastato bendraturčiams teigti, kad jų teisės galėtų būti pažeidžiamos, jeigu būtų pakeista patalpų paskirtis ir jose pradėtos teikti viešbučio paslaugos.

A. G. šiuo metu pastate bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso itin nedidelė vienos negyvenamosios patalpos – rūsio, plane pažymėto R-5 (duomenys neskelbtini). V. N. ir A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomoje patalpoje atliktiniems paprastojo remonto darbams statybos leidimas apskritai nėra reikalingas (šią aplinkybę ne kartą patvirtino ir Inspekcija), todėl pareiškėjų bei A. G. pateikiami deklaratyvūs teiginiai dėl šioje patalpoje vykdytinų paprastojo remonto darbų neturi įtakos su šia patalpa nesusijusio Leidimo išdavimui ir (ar) galiojimui.

Be to, tarp A. G. ir V. N. kilę ginčai yra nagrinėjami atskirose civilinėse bylose, kurias išnagrinėjus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigs.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus, pažymi, jog Inspekcija turėtų pasisakyti, ar Leidimu nėra peržengtos kapitalinio remonto ribos ir nėra atliekama rekonstrukcija, kuriai Tarnyba turėtų išduoti sutikimą, prašo į šiuos argumentus atsižvelgti sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 28 d. leidimo Nr. LSKR-01-180328-00037 daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr. 11-17 paskirties keitimo į viešbučių paskirtį, atjungimo nuo šilumos tinklų, patalpų Nr. 9 padalijimo į du turtinius vienetus, kapitalinio remonto konstrukcijų dalies darbo, projektui panaikinimo. Šis leidimas suteikė teisę statytojui (V. N., toliau – ir Statytojas) atlikti atskirų gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) patalpų Nr. 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 kapitalinį remontą. Leidimas taip pat suteikė teisę negyvenamosios – maitinimo paskirties patalpą Nr. 9 (duomenys neskelbtini) padalinti į dvi negyvenamosios–maitinimo paskirties patalpas Nr. 1 ir Nr. 2.

34. Statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas. Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašymą pateikusį asmenį. Jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gaunama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą ir yra nustatoma, kad nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą šio įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, statybą leidžiantis dokumentas yra neišduodamas.

35. Apeliantų vertinimu, teismas tinkamai netyrė ir neįvertino byloje pateikto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr. 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 paskirties keitimo į viešbučių paskirtį, atjungimo nuo šilumos tinklų, patalpų Nr. 9 padalinimo į du turtinius vienetus, kapitalinio remonto projekto Nr. 17/01-TP-SA-17, pagal kurį Administracija išdavė Statytojui byloje ginčijamą Leidimą. Apeliantai mano, kad iš Projekte numatytų sprendinių yra aišku, jog leidimas turėjo būti išduotas ne kapitaliniam remontui, o rekonstrukcijai. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas byloje buvo kilęs dėl statybos leidimo galimo neteisėtumo, dėl to priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes ir dokumentus, galinčius suteikti informacijos apie ginčijamą Leidimą. Pirmosios instancijos vertino, ar Administracija gavo ir tinkamai įvertino visus atitinkamuose teisės aktuose numatytus dokumentus, kuriuos Statytojas privalo Administracijai pateikti, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat ar Administracija atliko visus jos kompetencijai teisės aktuose nustatytus veiksmus, kuriuos privalo atlikti, spręsdama dėl statybos leidimo išdavimo. Savivaldybės administracijos funkcijos, pareigos, atsakomybės ribos ir konkretūs veiksmai sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra aiškiai ir imperatyviai išdėstyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojančioje, kokie dokumentai Savivaldybės administracijai privalo būti pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, bei STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 13 punkte, reglamentuojančiame, kokius konkrečius veiksmus atlikti ir kokią būtent informaciją patikrinti Administracija privalo, gavusi prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Administracijai buvo pateikti visi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatyti dokumentai, reikalingi siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą kapitaliniam statinio remontui, o Administracija atliko visus minėto STR 1.05.01:2017 13 punkte imperatyviai numatytus veiksmus ir patikrino visą šiame punkte Administracijai privalomai tikrinti numatytą informaciją.

37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Leidimas buvo išduotas pažeidus Statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalį, nes jis buvo išduotas jau faktiškai atliktiems darbams atlikti.

38. Nors pareiškėjai teigė, kad Leidimas buvo išduotas jau faktiškai atliktiems darbams atlikti, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracija patikrino pateiktus dokumentus, įskaitant viešoje erdvėje esančią informaciją, bei kartu įvertino Inspekcijos 2017 m. balandžio 3 d. raštą Nr. A97-6246/17, kuriame nurodyta, kad 2013–2015 metais rūsio ir pirmojo aukšto negyvenamosiose patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso Statytojui, buvo atliekami remonto darbai, tačiau jų vykdymui statybą leidžiantys dokumentai nebuvo reikalingi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Leidimo išdavimo metu (2018 m. kovo 28 d.) Administracija duomenų apie savavališkas statybas ginčo name neturėjo, tokių duomenų nepateikė ir statybos priežiūrą atliekanti Inspekcija, todėl Administracijai nebuvo teisinių kliūčių išduoti Leidimą. 2018 m. rugsėjo 17 d. Savavališkos statybos aktas ir 2019 m. kovo 20 d. Privalomas nurodymas, patvirtinantys, kad įėjimas į rūsio patalpas neatitiko suderinto projekto sprendinių (statmenos sienutės dalies ilgis padidintas 2,95 m, lygiagrečios sienutės ilgis padidintas 5,49 m) (privalomuoju nurodymu Statytojas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, o savavališkos statybos padarinių pašalinimas fiksuotas Inspekcijos 2019 m. gegužės 8 d. patikrinimo akte), Leidimui išduoti negalėjo turėti įtakos.

39. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad Statytojas privalėjo gauti namo bendraturčių leidimus būtent Leidime nurodytiems darbams atlikti, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatos nebuvo pažeistos, nes Statytojas su kitais privalomaisiais dokumentais pateikė administracinių patalpų bendraturčių 2017 m. rugpjūčio 8 d. sutikimą (Leidimą išduoti V. N.), taip pat pateikė 2016 m. spalio 4 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, iš kurio matyti, kad iš 17 biuletenių, 9 biuleteniai buvo Statytojo naudai.

40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, pareiškėjai nepagrindžia savo argumentų dėl to, kad Leidimo išdavimu buvo daroma žala namo bendrosios dalies nuosavybės teise priklausančiam turtui ir galėjo pabloginti kitų gyventojų padėtį.

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjų argumentų, kad Statytojas nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais pagrindais, todėl Leidimas išduotas neteisėtai, nes Leidimu nebuvo leista atlikti įėjimo į rūsį darbus, todėl ši aplinkybė vertinant Leidimo išdavimo teisėtumą, nėra aktuali.

42. Leidimu buvo leista keisti administracinės paskirties patalpas (negyvenamoji paskirtis) į viešbučių paskirtį (negyvenamoji paskirtis), o ne iš negyvenamosios paskirties patalpų į gyvenamosios paskirties patalpas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 6.3 punkte nustatyta, kad gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau, o negyvenamosios paskirties patalpos gyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ši teisės nuostata netaikytina, nes ji reglamentuoja negyvenamųjų patalpų atskyrimą nuo gyvenamųjų.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. N. prašo iš pareiškėjų priteisti atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas – 455 Eur, taip pat prašymo dėl papildomų duomenų pateikimo parengimo išlaidas – 80 Eur. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į V. N. prašomų priteisti apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą, 2019 metų I ketvirčio ir 2020 metų II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), darytina išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-58 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytą dydį (rekomendacijų 7, 8.11 ir 8.16 p.), atitinka bylos sudėtingumą, todėl yra priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis, t. y. po 76,43 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. P., U. I. L., atstovaujamos G. P., D. N., G. G., I. V., D. B. ir Z. P. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. N. iš pareiškėjo G. P. 76,43 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt tris centus), iš pareiškėjos U. I. L. 76,43 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt tris centus), iš pareiškėjos D. N. 76,43 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt tris centus), iš pareiškėjos G. G. 76,43 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt tris centus), iš pareiškėjos I. V. 76,43 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt tris centus), iš pareiškėjos D. B. 76,43 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt tris centus), iš pareiškėjo Z. P. G. 76,43 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt tris centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė