8c1e3dd7-e470-41c7-bbde-8b61ba1a72e1 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-16897-944/2014Proceso Nr. 2-69-3-12702-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 111.2      (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 9 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjoms K. L., A. K., O. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų K. L., A. K., O. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjos praÅ¡o nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad jos buvo tremtinio B.

S., kuriam buvo uždrausta gyventi Lietuvoje, Å¡eimos narės nuo 1957-11-18 ir kad B. S. jas augino, iÅ¡laikė ir buvo faktinis jų globėjas iki pilnametystės. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad po tėvo V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) jų mama J. Z. susiraÅ¡inėjo su nuteistuoju B. S., kuris buvo nuteistas mirties bausme, vėliau mirties bausmė buvo pakeista į dvideÅ¡imties metų katorgos darbų bausmę, kuriÄ B. S. atliko Komisijos ATSR Vorkutoje.

IÅ¡ pataisos darbų stovyklos B. S. paleistas 1958-12-24 ir jam apribota teisė gyventi Lietuvoje. B. S. pakvietė pareiÅ¡kėjų motinÄ atvykti pas jį į VorkutÄ . Tuo metu B. S. galėjo laisvai vaikščioti ir dirbti Vorkutoje. Atvykus į VorkutÄ , mama susituokė su B. S. ir jis iÅ¡laikė visÄ Å¡eimÄ . B. S. joms buvo kaip tėvas, jas iÅ¡laikė, norėjo įsidukrinti, bet nusprendė to nedaryti, kad jo teistumas ateityje joms nepakenktų.Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta teismo Å¡aukimu, atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. PraÅ¡o teismo sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 50).Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta teismo Å¡aukimu. Atsiliepime praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. PraÅ¡o teismo sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 45-47).PareiÅ¡kimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos yra J. Z. ir V. Z. dukros (b. l. 16, 19, 21). Pareiškėjų tėvas V. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Pareiškėjų motina J. Z. ir B. S. 1957-11-18 susituokė Vorkutos mieste (b. l. 24-25). Pareiškėjos aštuonmetėje Vorkutos miesto mokykloje baigė aštuonias klases (b. l. 26-31). B. S., gim. 1921 m., buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos TSR VRLK kariuomenės tribunolo 1944-11-30 nuosprendžiu nuteistas aukščiausia bausme sušaudymu.

TSRS ATP 1945-01-29 įsaku mirties bausmė pakeista dvideÅ¡imčia metų katorgos darbų. Laisvės atėmimo vietose buvo nuo 1944-09-30. Paleistas 1958-12-24 iÅ¡ Komisijos ATSR „Vorkutlago“ pataisos darbų stovyklos be teisės gyventi Lietuvos TSR (b. l. 13). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2014-06-10 raÅ¡tu Nr. 38R-n-593 pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjoms kreiptis į Kauno apylinkės teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių fakto nustatymo, kad pareiÅ¡kėjos atvyko ir nuolat gyveno pas B.

S. ir kad B. S. buvo faktinis pareiÅ¡kėjų įtėvis arba globėjas, kuris jas augino ir kuriam tuo metu buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje) (b. l. 9-10).Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tremtinių Å¡eimos nariai, kurie nebuvo įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us, atvykę ir nuolat gyvenę pas savo Å¡eimos narius (tėvus, įtėvius, globėjus, vaikus, įvaikius ar sutuoktinis), kuriems tuo metu buvo taikomos specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).

Pagal minėto įstatymo 5 str. 4 d. tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas.Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numato, kad politiniai kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos teisėsaugos institucijų iÅ¡duotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkÅ«rimÄ , arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iÅ¡duotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio teisinio statuso pažymėjimus, turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, jei jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrÄ ir negauna kitos valstybės panaÅ¡aus pobÅ«džio pensijos (iÅ¡skyrus socialinio draudimo pensijÄ ) ar kitokios nuolatinės kompensacinės iÅ¡mokos.PareiÅ¡kėjos 1957 m. buvo nepilnametės: pareiÅ¡kėja K.

L. buvo 9 metų amžiaus, pareiÅ¡kėja A. K. – 7 metų amžiaus, pareiÅ¡kėja O. M. – 4 metų amžiaus. Jų tėvas V. Z. buvo miręs. 1957 m. pareiÅ¡kėjų motina J. Z. su pareiÅ¡kėjomis iÅ¡vyko į VorkutÄ pas B. S. ir už jo 1957-11-18 iÅ¡tekėjo, susilaukė dviejų vaikų. B. S. buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje. PareiÅ¡kėjos, gyvendamos Vorkutoje, baigė aÅ¡tuonmetę mokyklÄ .Visų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos buvo tremtinio B.

S., kuriam buvo uždrausta gyventi Lietuvoje, Å¡eimos narės nuo 1957-11-18 ir kad B. S. jas augino, iÅ¡laikė rÅ«pinosi ir buvo faktinis jų globėjas iki pilnametystės. Å ias aplinkybes patvirtino B. K. ir J. L.. Å i iÅ¡vada yra pagrįsta pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais įrodymais ir liudytojų parodymais, todėl prieÅ¡ingos iÅ¡vados tikimybei teismas neturi pagrindo. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas įrodytas, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukurs pareiÅ¡kėjoms teisines pasekmes, nes jos galės įgyti nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusÄ pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, ir galės įgyvendinti teisę į nukentėjusių nuo okupacijos asmenų valstybinę pensijÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas).Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nepriteistinos, nes jos nevirÅ¡ija kiekvienai pareiÅ¡kėjai tenkančios minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), O. M., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo tremtinio B. S., gim. 1921, kuriam buvo uždrausta gyventi Lietuvoje, Å¡eimos narės nuo 1957-11-18 ir kad B.

S. jas augino, iÅ¡laikė ir buvo faktinis jų globėjas iki pilnametystės.Juridinis faktas nustatytinas pareiÅ¡kėjoms siekiant įgyti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                               AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė